Pervežimo paslaugos į Vokietiją asmenims

Įvadas

Pervežimo paslaugos į Vokietiją – tai tema, dėl kurios žmonės man rašo ir skambina kasdien. Vieni nori persikelti dirbti, kiti – gyventi pas artimuosius, treti – tiesiog pradėti naują gyvenimą užsienyje. Per pastaruosius 8 metus matėme viską: ir sklandžius perkraustymus, ir tikras dramas su dingusiais daiktais, ir nemokamus vairuotojus, kurie po kelių dienų pareikšdavo, kad kaina bus trigubai didesnė. Šiame straipsnyje paprastai paaiškinsiu, kaip viskas veikia, kokios kainos realios, į ką atkreipti dėmesį ir kaip nesuklysti renkantis įmonę. Nes aš pats suklydau ne kartą, kol išmokau šitą verslą. Tad pradėkime.

Kainos ir biudžetas

Kiek realiai kainuoja perkraustymas į Vokietiją?

Čia tikrai priklauso nuo to, kiek daiktų veži. Mažas kambarys – apie 400-600 eurų, jei pasiseks. Pilnas butas iki 60 kv.m. – nuo 800 iki 1200 eurų. Didesnis būstas, 80-100 kv.m., jau siekia 1500-2500 eurų. Namas su garažu – čia jau kalbame apie 3000-5000 eurų ir daugiau.

Bet čia tik pradinės kainos. Kartais pasirodo papildomi mokesčiai: jei namas ketvirtas aukštas be lifto, jei reikia stumti sunkius baldus per siauras duris, jei yra pianinasas (čia visada brangiau). Vienas mano klientas vežė tik virtuvės stalą ir keturias kėdes – sumokėjo 350 eurų. Kitas vežė visą 3 kambarių butą ir sumokėjo 1800. Abu buvo patenkinti, nors skirtumas didelis.

Ar verta rinktis pigiausią pasiūlymą?

Čia labai slidus klausimas. Kartais pigiausi tikrai geri – yra įmonių, kurios tiesiog turi gerą maršrutą ir pilną sunkvežimį, todėl gali leisti sau mažesnes kainas. Bet dažniausiai pigumas turi kainą. Vieną kartą pats mačiau, kaip firma pasiūlė 600 eurų už perkraustymą iš Kauno į Berlyną, o paskui pridėjo 400 eurų už „kuro priemoką", dar 200 už „laiko sąnaudas" ir dar 150 už „dokumentus". Galutinė suma – 1350. Brangiau nei pas kitus.

Aš visada sakau: rinkis ne pagal kainą, o pagal tai, ką konkrečiai gauni. Gerai, jei įmonė aiškiai parašo, kas įeina į kainą.

Kaip susiorientuoti dėl papildomų mokesčių?

Paprastai papildomi mokesčiai būna už: aukštą (virš 3-io), sunkius daiktus (baldai virš 100 kg, pianinai, seifai), siauras duris ar laiptus, jei reikia išmontuoti baldus, jei nėra liftu, jei reikia naudoti keltuvą. Taip pat kartais moka už stovėjimą – jei sunkvežimui reikia mokėti už stovėjimą mieste, tai gali pridėti 50-100 eurų.

Geriausia viską išsiaiškinti prieš pasirašant sutartį. Tiesiog paklausk: „Ar viskas, ką čia išvardinote, įeina į tą kainą?" Jei atsako neaiškiai – jau blogas ženklas.

Pasiruošimas ir planavimas

Kada geriausia planuoti perkraustymą?

Kuo anksčiau, tuo geriau. Jei žinai, kad persikeli po 2-3 mėnesius – jau dabar pradėk domėtis. Vasaros mėnesiai (birželis-rugpjūtis) yra pats brangiausias laikas, nes visi nori kraustytis tada. Jei gali – rinkis kovą, balandį, rugsėjį ar spalį. Kainos paprastai būna 10-20% mažesnės.

Manęs vieną kartą paskambino žmogus ir sakė: „Reikia rytoj." Pasakiau, kad nieko neturiu, o jis atsakė: „Na gerai, tai po savaitės?" Po savaitės taip pat nieko neturėjau. Jam teko laukti dviejų savaičių. Tai normalu – geri vairuotojai užsakymus planuoja iš anksto.

Kiek laiko iš anksto reikia užsakyti paslaugą?

Minimaliai – 1-2 savaitės, jei nori tik mažą perkraustymą su vienu žmogumi. Jei reikia pilno sunkvežimio ir konkrečia data – geriau 2-4 savaitės iš anksto. Vasarą – dar daugiau.

Aš pats visada rekomenduoju rašytis įmonę bent prieš mėnesį, jei turi konkrečią datą. Ypač jei kraustaisi į didelius miestus – Berlyną, Miuncheną, Hamburgą – ten vietos sunkvežimiams užimtos gerokai iš anksto.

Ką reikia susitvarkyti prieš pat perkraustymą?

Pirma, susitvarkyk dokumentus: pasą arba asmens tapatybės kortelę, jei esi ES pilietis – tau reikia tik asmens dokumento. Antra, jei veži daug daiktų, gali prireikti sąrašo, ką veži – tiesiog sąrašo, ne oficialaus. Trečia, susitvarkyk naują adresą Vokietijoje – jei dar neturi, bent žinok, į kurį miestą važiuoji.

Dėl gyvenamosios vietos – jei dar nežinai, kur gyvensi, gali daiktus laikyti sandėlyje. Bet tai papildomai kainuoja.

Ar reikia ką nors deklaruoti, jei vežuosi daiktus į Vokietiją?

Jei esi ES pilietis ir kraustaisi gyventi į Vokietiją, tai paprastai nieko deklaruoti nereikia. Veži savo daiktus sau – tai asmeninis perkraustymas. Bet jei veži naujus daiktus, kurių vertė viršija tam tikrą sumą (paprastai apie 430 eurų), gali tekti sumokėti muitą. Bet čia jau retas atvejis.

Vienas mano klientas vežė naują baldų komplektą, pirktą Lietuvoje, vertė apie 2000 eurų. Vokietijoje jam nieko neprikišo, bet Lietuvoje muitinėje reikėjo parodyti sąskaitą. Tad jei ką nors naujo perki – pasilenk sąskaitą.

Daiktų pakavimas ir ruošimas

Ar įmonės pačios pakuoja daiktus?

Kai kurios – taip, bet tai papildomai kainuoja. Paprastai pats pigiausias variantas yra, kai tu pats susipakuoji viską, o perkraustytojai tik krauna ir veža. Jei nori, kad jie ir pakuotų – kaina gali padidėti 30-50%.

Aš pats visada sakau klientams: jei turi laiko – pakuok pats. Sutaupysi pinigų ir bus ramiau, nes žinosi, kas kur sudėta. Bet jei neturi laiko arba yra brangūs daiktai – geriau mokėti profesionalams.

Kaip teisingai pakuoti breakus daiktus?

Stiklas, keramika, veidrodžiai – viskas, kas lengvai dužta, turi būti suvyniota į burbulinę plėvelę arba popierių. Dėžės turi būti užpildytos taip, kad daiktai nejudėtų. Vienas mano klientas sudėjo visus indus į vieną dėžę be jokios pakuotės – suprantama, kad pusė jų atvyko su įtrūkimais.

Geriausia naudoti karkasines dėžes, kurios tvirtesnės nei paprastos kartono. Jas galima nusipirkti perkraustymo įmonėse arba pastatų prekybos centruose. Populiariausios – „IKEA" dėžės, jos visai neblogos.

Ką vežti ir ko geriau nevesti?

Čia priklauso nuo to, kiek ilgai planuoji ten gyventi. Jei persikeli ilgam – vežkis viską, kas brangu arba sentimentiška. Jei trumpam – geriau tik būtiniausius daiktus, o likusį laiką palikti sandėlyje arba parduoti.

Bet yra dalykų, kurių neverta vežti: seni, sulūžę baldai (Vokietijoje juos pigiau nusipirkti naujus), sunkūs prietaisai, kurie gali būti pigesni ten, didelis kiekis maisto (ypač su mažu galiojimo terminu). Vienas mano klientas vežė 20 kilogramų kruasanų iš Lietuvos – jie sugadino visą sunkvežimą. Nepatogu buvo visiems.

Ar galima vežti gyvūnus?

Taip, galima, bet tai jau kitos paslaugos. Yra specialios gyvūnų pervežimo įmonės, kurios užsiima tik tuo. Jei veži kačią ar šunį – reikės veterinarinio paso, skiepų. Gyvūnai negali būti tame pačiame sunkvežime su daiktais – jiems reikia atskiros transporto priemonės arba bent jau atskiros vietos su ventiliacija.

Aš pats su gyvūnais nepervežu, tiesiog persiunčiu klientus pas tuos, kurie tuo užsiima. Čia reikia specialistų.

Kelionės ir logistikos ypatumai

Kiek laiko trunka kelionė iš Lietuvos į Vokietiją?

Iki Berlyno – apie 10-12 valandų, jei važiuojama be didelių sustojimų. Iki Miuncheno – apie 14-16 valandų. Iki Hamburgą – apie 11-13 valandų. Bet čia tik vairavimo laikas. Realiai, jei veži pilną sunkvežimį su keliais sustojimais – gali būti ir iki dviejų dienų.

Man kartą teko vežti į Štutgartą – tai jau apie 16 valandų tik važiavimo. Vairuotojas norėjo sustoti pernakvoti, aš sakiau, kad nereikia, galutinis rezultatas – vairuotojas pavargo ir kelionė užtruko dar ilgiau. Dabar visada sakau: geriau planuoti su sustojimu nei skubėti.

Ar daiktai saugūs kelionės metu?

Paprastai taip, jei įmonė profesionali. Sunkvežimai turi būti uždaryti, daiktai pritvirtinti diržais. Bet kartais būna problemų: jei vairuotojas važiuoja per greitai, jei kelias blogas, jei dėžės prastai sudėtos.

Vieną kartą mano kolega vežė daiktus į Frankfurtą, ir per kelionę atsidarė sunkvežimo durys (matyt, nebuvo gerai uždarytos). Dalis dėžių išbyrėjo ant kelio. Gerai, kad niekas nenukentėjo, bet dalis daiktų dingo. Po to visada sakau klientams: pasitikrinkite, ar viskas tvirtai.

Kas nutinka, jei daiktai sugenda kelionės metu?

Čia priklauso nuo įmonės ir nuo to, kas kaltas. Jei įmonė profesionali, ji turi draudimą, kuris padengs žalą. Bet čia svarbu: dažnai draudimas galioja tik tuo atveju, jei daiktai buvo tinkamai supakuoti. Jei tu pats blogai supakavai – gali būti sunku įrodyti.

Geriausia prieš perduodant daiktus viską nufotografuoti. Tiesiog greitai praeik ir viską nufotografuok. Jei kas nors nutiks – turėsi įrodymą.

Ar galima sekti siuntą kelionės metu?

Dauguma įmonių turi GPS sekimą, bet ne visos dalinasi tuo su klientais. Kartais tiesiog reikia paskambinti ir paklausti: „Kur dabar esate?" Jei įmonė neatsako arba nežino – jau blogas ženklas.

Aš pats visada siunčiu klientams žinutę, kai vairuotojas išvažiuoja, ir dar vieną – kai atvyksta. mano manymu, tai bent jau mandagumas.

Pasirinkimas ir įmonės

Kaip išrinkti patikimą perkraustymo įmonę?

Pirma, pasidomėk atsiliepimais. Bet čia reikia būti atsargiam – gerų atsiliepimų galima nusipirkti. Geriau žiūrėk į neigiamus atsiliepimus ir į tai, kaip įmonė į juos reaguoja. Jei atsako agresyviai – blogai. Jei atsiprašo ir siūlo sprendimą – jau geriau.

Antra, pasiklausk draugų ar pažįstamų. Jei kas nors jau kraustėsi ir buvo patenkintas – tai geriausia rekomendacija.

Trečia, paskambink ir pasikalbėk. Jei žmogus atsiliepia greitai, atako į klausimus aiškiai, nesiūlo per gerų sandorių – tikriausiai ok. Jei vengia atsakyti arba žada viską per pigiai – bėk.

Ką tikrinti sutartyje?

Sutartyje turi būti aiškiai parašyta: kas vežama, iš kur ir į kur, kokia kaina, kada bus vežama, kas įeina į kainą ir kas ne, kas atsako jei kas nors nutiks. Jei kažkas neaišku – klausk. Geriau gaišti laiko dabar nei ginčytis vėliau.

Vienas mano klientas pasirašė sutartį, kurioje buvo parašyta „pervežimo paslaugos". Viskas. Jokios kainos, jokios datos. Kai pradėjo aiškintis – įmonė sakė, kad tai tik „pirminis susitarimas". Galų gale teko mokėti dvigubai daugiau nei tikėjosi. Tad taip, sutartis turi būti konkreti.

Ką daryti, jei įmonė reikalauja viso atsiskaitymo iš anksto?

Čia raudona vėliava. Profesionalios įmonės paprastai ima dalį sumos iš anksto (20-30%), o likusią dalį – po pristatymo. Jei reikalauja viso atsiskaitymo iš karto – gali būti sukčiai.

Aš pats visada sakau: jei įmonė reikalauja viso atsiskaitymo iš anksto – geriau ieškok kitos. Yra išimčių, bet jos retos.

Ar verta rinktis įmonę su savo sunkvežimais ar per tarpininkus?

Įmonės su savo transportu paprastai yra patikimesnės – jos kontroliuoja visą procesą. Tarpininkai gali būti geri, bet ten jau daugiau kintamųjų. Kartai būna taip: tu susitari su viena įmone, o jie paskui samdo kitą. ir kartais ta kita įmonė būna blogesnė.

Aš asmeniškai rinkčiausi įmonę, kuri turi savo transportą. Bet tai mano nuomonė, gali būti ir gerų tarpininkų.

Kaip elgtis, jei kažkas ne taip?

Pirma, ramiai. Antra, dokumentuok viską: nuotraukos, video, pokalbių įrašai (jei leidžia įstatymas). Trečia, kreipkis į įmonę raštu – el. paštu arba žinute, kad turėtum įrodymą. Ketvirta, jei neatsako – kreipkis į vartotojų teises.

Aš pats turėjau atvejį, kai klientui dingė dėžė su brangiais daiktais. Įmonė neigė, kad ji kada nors egzistavo. Bet klientas turėjo nuotraukas, kuriose matėsi ta dėžė. Po ilgų derybų įmonė grąžino dalį pinigų. Taigi dokumentuok viską.

Gyvenimas Vokietijoje po perkraustymo

Ką daryti atvykus į Vokietiją su daiktais?

Pirma, išpakuok ir patikrink, ar viskas sveika. Jei kas nors sugadinta – kuo greičiau pranešk įmonei. Antra, jei turi laikiną registraciją – susitvarkyk. Vokietijoje reikia registracijos (Anmeldung) per 14 dienų nuo atvykimo. Tam reikės nuomos sutarties arba gyvenamosios vietos įrodymo.

Jei dar neturi gyvenamosios vietos – gali daiktus palikti sandėlyje. Bet tai papildomai kainuoja.

Ar sunku rasti sandėlį Vokietijoje?

Yra sandėlių, bet kainos skiriasi. Didžiuose miestuose – brangiau, mažesniuose – pigiau. Paprastai mažas sandėlio kubatas (pvz., 2-3 kv.m.) kainuoja 30-50 eurų per mėnesį. Didesni – atitinkamai brangiau.

Jei planuoji ilgai gyventi Vokietijoje – geriau susirasti nuolatinę vietą ir daiktus iš karto vežti ten. Jei nežinai, kur gyvensi – sandėlis gali būti išeitis.

Kaip susitvarkyti dokumentus Vokietijoje?

Jei esi ES pilietis – tau reikia tik asmens dokumento. Bet jei planuoji dirbti arba ilgai gyventi – reikės registracijos, galbūt sveikatos draudimo, mokesčių numerio. Vokietijoje biurokratija gali būti lėta, tad pradėk tvarkytis kuo greičiau.

Vienas mano klientas atvažiavo į Berlyną ir laukė 3 mėnesius, kol gavo registraciją. Per tą laiką negalėjo oficialiai dirbti. Tad taip, geriau nelaukti.

Bendri patarimai ir klaidos

Kokia didžiausia klaida, kurią daro žmonės?

Manau, kad didžiausia klaida – per mažai laiko skirti planavimui. Žmonės galvoja: „Na, paskambinsiu, jie atvažiuos ir viską išspręs." Bet taip nebūna. Kuo geriau tu pats žinai, ką veži, kada, kam – tuo sklandžiau eis.

Dar viena dažna klaida – nepasitikrinus įmonės. Aš suprantu, kad norisi greitai susitvarkyti ir pamiršti, bet verta skirti vieną dieną ir pasidomėti.

Ką padaryti, kad perkraustymas būtų kuo paprastesnis?

Surašyk viską, ką veži, ir kiek maždaug tai sveria. Susitark dėl tikslios datos ir laiko. Paruošk prieigą prie namo (jei reikia – raktus). Pasirūpink, kad kas nors būtų namuose, kai atvažiuos sunkvežimai.

Ir dar – būk realistų. Perkraustymas visada bus šiek tiek chaotiškas. Ne viskas bus idealiai. Bet jei gerai pasiruodi – bus mažiau problemų.

Ar verta naudotis perkraustymo įmonėmis ar geriau viską daryti pačiam?

Jei turi daug laiko, draugų su automobiliu ir nedaug daiktų – gali daryti pats. Bet jei veži visą butą, jei nėra kas padėtų, jei nėra laiko – geriau samdyti profesionalus.

Aš pats visada sakau: jei gali sau leisti – samdyk profesionalus. Sutaupysi nervų, o kartais ir pinigų, nes pats darydamas gali sugadinti daiktus.

Ką daryti, jei persikeli su šeima?

Šeimos perkraustymas – tai jau kitas lygis. Reikia daugiau planavimo, daugiau vietos sunkvežimyje, daugiau rankų kraunant. Jei yra maži vaikai – jiems reikia rūpesčio perkraustymo metu. Geriau, jei kas nors kitas prižiūri vaikus, kol tu prižiūri daiktus.

Dar šeimoms rekomenduoju vežtis pirmiausia būtiniausius daiktus: vaikų žaislus, drabužius, maisto produktų porą dienų. Vokietijoje viską galima nusipirkti, bet pirmomis dienomis bus lengviau, jei turėsi tai, kas svarbiausia.

Kaip elgtis su sentimentaliais daiktais?

Sentimentalūs daiktai – tai fotoalbumai, laiškai, senųjų prosenelių daiktai, vaikų piešiniai. Jie nebeturi didelės vertės, bet tau yra brangūs. Aš visada sakau: pakuok juos atskirai, pažymėk, kad yra svarbu, ir pasakyk perkraustytojams.

Vienas mano klientas vežė seną močiutės siuvimo mašiną. Ji buvo sena, nebeveikė, bet jam buvo labai svarbu. Aš asmeniškai ją pernešiau pats, nors tai buvo sunku. Nes suprantu, kai ką nors veži ne dėl vertės, o dėl prisiminimų.

Išvada

Pervežimo paslaugos į Vokietiją nėra taip sudėtinga, kaip gali atrodyti. Svarbiausia – planuoti iš anksto, rinktis patikimas įmonės ir nepamiršti, kad visada gali būti netikėtumų. Pagrindinis patarimas: dokumentuok viską, skirk pakankamai laiko ir nebijok klausti, jei kažkas neaišku. Jei viską padarysi tinkamai – tavo daiktai saugiai atvyks į Vokietiją, o tu galėsi pradėti naują gyvenimą ramiai. Sėkmės!