Pervažimo paslaugos į Vokietiją: palankios kainos jums

Įvadas

Jei planuoji kraustytis į Vokietiją ar reikia pergabenti prekes, tikriausiai jau googleini „pervežimo paslaugos į Vokietiją" ir matai milijoną pasiūlymų. Vieni žada super kainas, kiti – kad viskas bus „po raktą". Aš šioje srityje dirbu jau aštuonerius metus, tad žinau, kad realybė dažnai skiriasi nuo to, kas parašyta reklamose. Šiame straipsnyje (na gerai, šitoje mano mažoje pamokslėlyje) paaiškinsiu, kaip iš tikro veikia pervežimo paslaugos į Vokietiją, kodėl kainos taip skiriasi ir kaip neprašauti pro tinkamą pasiūlymą. Nes kartais tas „pigiausias" variantas galų gale išeina brangiausiai.

Kainos ir kas jas lemia

Kodėl vienos įmonės siūlo pigiau nei kitos?

Na čia visada prasideda linksmybės. Pirma – kuro kainos. Antra – kiek žmonių vairuoja tą sunkvežimį. Trečia – ar tas pervežėjas tikrai važiuoja į Vokietiją, ar tik iki Lenkijos sienos, o tada perduoda kitam, kuris papildomai priskaičiuoja. Kartais pigiau – tai tiesiog mažiau paslaugų. Ne visada blogai, bet reikia suprasti, už ką moki.

Vienas mano klientas kažkada parsidavė „labai pigiai" iš Lenkijos pervežėjo, o pasirodo tas lenkas iki Vokietijos net nevažiavo – tiesiog perdavė krovinį kitam vairuotojui Vroclave. Galutinė kaina buvo netgi didesnė nei pas mus. Taip kad skaičiuok viską iki galo.

Ar verta rinktis pilną sunkvežimą ar dalijimąsi su kitais?

Dalijimasis (groupage) tikrai išeina pigiau, bet reikia suprasti, kad tavo daiktai važiuos su dar keliais žmonėmis. Kartais tai trunka ilgiau, nes laukiama, kol pripils sunkvežimą. Jei turi laiko – puiku, sutaupysi 20-30%. Jei reikia greitai – gali tekti mokėti pilną kainą.

Aš pats dažnai klientams sakau: jei kraustaisi su visu šeimynų ir turi 3-4 kambarių baldų komplektą, tikriausiai pilnas sunkvežimis jau nebus daug brangesnis, bet gausi greičiau.

Kaip sezonas veikia kainas?

Vasara – brangiausias metas. Visi kraustosi rugpjūtį, todėl kainos kyla kaip pyragas. Jei gali – planuok pavasarį arba rudenį. Gruodis irgi brangus dėl švenčių, bet čia jau kitas brangumas – dalis pervežėjų tiesiog nedirba.

Man kartais klientai sako „o gal galima kaip nors pigiau?" ir aš atsakau – galima, jei turi lankstumo. Vieną kartą vežėme visą namų ūkį į Miuncheną gruodžio 23 dieną, nes klientė gavo darbo pasiūlymą ir reikėjo greitai. Sumokėjo gerokai daugiau, bet kitaip nebūtų spėjusi.

Ar tikrai galima derėtis dėl kainos?

Taip, bet ne visada. Jei turi didelį krovinį – tikrai gali derėtis, ypač jei tai reguliarus pervežimas. Jei veži vieną kartą ir mažai daiktų – didelės nuolaidos nelauk. Bet visada verta paklausti, nes kartais tiesiog reikia paklausti.

Aš pats visada duodama klientui kelis variantus – su draudimu, be draudimo, su pagalba iškraunant arba tik iki namo durų. Tada žmogus pats pasirenka, kas jam geriausiai tinka.

Paslaugų tipai

Kuo skiriasi „durų iki durų" nuo „sandėlys iki sandėlio"?

Durų iki durų – mes atvažiuojame pas tave, krauname, vežame iki Vokietijos ir pristatome į naują adresą. Patogu, bet brangiau. Sandėlys iki sandėlio – tu pats pristatai daiktus į mūsų sandėlį Lietuvoje, o Vokietijoje pats pasiimi iš mūsų sandėlio. Sutaupai, bet reikia papildomo darbo iš savęs.

Vienas mano klientas rinkosi sandėlys iki sandėlio, nes jam reikėjo tik kelių dėžių su įrankiais. Sumokėjo trigubai mažiau nei durų iki durų. Bet jei turi lovą, šaldytuvą, visus baldus – pats supranti, kad pačiam viską nešioti bus kančia.

Ar verta imti papildomas paslaugas – pakavimą, demontažą?

Čia priklauso nuo tavo situacijos. Jei dirbi nuo ryto iki vakaro ir neturi laiko – žinoma, imk. Bet čia papildomas kaštas. Jei turi laisvo laiko ir mėgsti viską daryti pats – nereikia. Tiesiog gerai supakuok, nes pervežimo metu visko būna.

Darau išimtį: jei veži pianiną ar labai brangius daiktus – čia jau geriau palikti profesionalams. Pianino aš pats nesugebėčiau išardyti, reikia specialisto. Ir darbo užmokestis mažesnis nei galima žala, jei darai pats.

Kas yra „full load" ir „part load"?

Pilnas krovinys (full load) – užsakai visą sunkvežimą sau. Dalinis krovinys (part load) – dalijiesi su kitais. Jau apie tai kalbėjau, bet dar kartą pabrėžiu: dalinis kainuoja mažiau, bet užtrunka. Pervežėjas pirma veš tavo krovinį, tada kitų, ir taip eina ratas. Gali būti 2-3 dienos vėlavimo, jei viskas einasi neplanuotai.

Dokumentai ir muitinė

Kokius dokumentus reikia gabenant daiktus į Vokietiją?

Jei tai asmeniniai daiktai – paprastai reikia sąrašo (inventoriaus), paso kopijos ir galbūt gyvenamosios vietos įrodymo Vokietijoje. Jei veži prekes – čia jau kitas reikalas, reikės komercinės sąskaitos, muitinės dokumentų.

Aš visada sakau klientams: jei neesi tikras – paklausk pervežėjo, kokius dokumentus reikia tavai konkrečiai situacijai. Kartais žmonės patys prisiperka problemų, nes mano, kad viskas paprasta, o pasirodo reikėjo kažko papildomo.

Ar reikia mokėti muitą įvežant daiktus į Vokietiją?

Asmeniniams daiktams, kurie skirti asmeniniam naudojimui ir kuriuos vežiesi kartu su savimi (arba trumpai po persikėlimo) – paprastai muitinės mokestis netaikomas. Bet yra išimčių. Jei veži naujus daiktus, kurių vertė didelė – gali tekti mokėti. Geriausia pasitikslinti prieš vežimą, nes taisyklės keičiasi.

Vienas mano klientas vežė visą naują virtuvės baldų komplektą iš IKEA, pirktą Lietuvoje. Pasirodo, Vokietijoje reikėjo sumokėti PVM skirtumą, nes jis ten gyvens ir naudos. Nieko čia nepagadinsi – tokia tvarka.

Kaip su draudimu pervežimo metu?

Būtina. Tikrai būtina. Aš žinau, kad kartais žmonės nori sutaupyti ir atsisako draudimo, bet po to verkia, kai kažkas sudužta. Pervežimo metu visko būna – avarijos, sulūžę daiktai dėl prasto kelio, net vagystės (nors retai).

Yra įvairių draudimo variantų. Paprastesnis – draudimas nuo bendros vertės, brangesnis – draudimas už kiekvieną daiktą atskirai. Priklauso nuo to, ką veži. Jei turi brangių daiktų – verta apsidrausti geriau.

Laikas ir logistika

Kiek laiko trunka pervežimas iš Lietuvos į Vokietiją?

Paprastai 2-4 dienos, priklauso nuo atstumo ir maršruto. Iki Berlyno greičiau, iki Miuncheno arba Frankfurto – truputį ilgiau. Bet jei tai dalinis krovinys – gali užtrukti iki savaitės.

Kartais būna taip, kad klientai pyksta, kodėl užtruko. O aš paaiškinu: taip, mes žadėjome trečiadienį, bet gavome informaciją, kad kelyje eismas sustojo dėl avarijos Vokietijoje. Nieko nepadarysi – gyvenimas.

Ar galima sutarti dėl konkrečios pristatymo dienos?

Taip, bet čia vėlgi priklauso nuo tipo. Pilnas sunkvežimys – taip, galima sutarti gana tiksliai. Dalinis – čia jau sunkiau, nes reikia tilpti į maršrutą.

Aš visada sakau klientams: jei tau svarbi konkreti diena – geriau imk pilną sunkvežimą. Bus brangiau, bet tiksliau.

Kas nutinka, jei pristatymas vėluoja?

Priklauso nuo sutarties. Paprastai pervežėjai numato tam tikrą laiko intervalą, per kurį pristatymas laikomas laiku. Jei vėluoja dėl pervežėjo kaltės – gali būti kompensacija. Bet jei dėl force majeure – čia jau kita kalba.

Vieną kartą mūsų sunkvežimis tiesiog užsidegė važiuodamas per Lenkiją. Nieko rimta nenutiko, žmonės sveiki, bet krovinys sudegė. Laimei, buvo draudimas. Klientai gavo kompensaciją ir užsakė naują pervežimą. Tai retas atvejis, bet gyvenime būna visko.

Pasirenkant pervežėją

Į ką atkreipti dėmesį renkantis pervežimo įmonę?

Pirma – atsiliepimai. Bet ne tie, kurie parašyti įmonės puslapyje, o nepriklausomuose šaltiniuose. Antra – ar įmonė turi realų biurą, ar tiesiog vienas asmuo su telefonu. Trečia – kokius dokumentus siūlo pasirašyti. Jei jokių – jau įtartina.

Aš pats esu matęs atvejų, kai žmonės susirado „pervežėją" per Facebook grupę, sumokėjo avansą, o tas asmuo tiesiog dingo. Po to jie skambino man verkdami, ką daryti. Nieko, mano nuomone, tik kreiptis į policiją. Taigi – atsargiai.

Ar verta rinktis didelę įmonę ar mažą pervežėją?

Didelė įmonė – daugiau biurokratijos, bet dažnai geresnis aptarnavimas ir draudimas. Mažas pervežėjas – gali būti lankstesnis, bet kartais ir rizikingesnis. Aš dirbu vidutinės įmonės, tai turbūt mano subjektyvi nuomonė, bet sako tiesą: geriausia rasti auksinę vidurį.

Vienas mano draugas vežioja tik po Vokietiją ir sako, kad maži pervežėjai dažnai neturi net licencijos. Tai jau rimta – jei pagautų, ir kliento daiktai sustingtų, ir pinigų negausi.

Kaip patikrinti, ar pervežėjas patikimas?

Paprašyk licencijos, paklausk, kiek laiko dirba, paprašyk kontaktų ankstesnių klientų. Jei vengia – jau blogas ženklas. Aš pats visada duodam kontaktus žmonių, kurie jau naudojosi mūsų paslaugomis. Nėra ko slėptis.

Dar vienas dalykas – ar jie siūlo sutartį. Jei siūlo tik žodinį susitarimą – jau rizikinga. Sutartyje turi būti aiškiai parašyta, kas, kada, už kiek ir kas bus, jei kažkas ne taip.

Praktiniai patarimai

Kaip geriausiai paruošti daiktus pervežimui?

Supakuok tvirtai. Dėžės turi būti ne per didelės, kad jas būtų galima pakelti. Svarbius daiktus pažymėk, kad būtų aišku, kas pirma. Jei turi brangių daiktų – apsaugok papildomai.

Aš visada sakau: geriau per daug supakuoti nei per mažai. Guminiai kojeliai ant dėžių, putplastis viduje, drėgmės sugeriantys paketai – visa tai padeda.

Kartu su žmona vežėmės į Vokietiją visą namą. Aš buvau信心 (čia norėjau parašyti „tikras", bet kažkaip išėjo kitaip). Iš tiesų – mes viską labai gerai supakavom, todėl niekas nesuško.

Ar reikia išardytti baldus patiems?

Gali išardyti pats, jei moki. Bet jei ne – geriau palikti profesionalams. Aš esu matęs, kaip žmonės bandė patys išardyti lovą su čiužiniu ir pramušė sieną. Arba išardė spintą ir nežinojo, kur dėti varžtus.

Jei pervežėjas siūlo demontažo paslaugą – pasverk, ar verta. Kartais tas papildomas šimtas eurų tikrai nėra brangus, palyginus su tuo, kiek kainuotų taisyti tai, ką sugadinsi pats.

Ką daryti su maistu ir greitai gendančiais daiktais?

Neversk. Tiesiog nerversk. Geriau išmesk arba išdalink prieš išvykdamas. Pervežimo metu šaldytuvas neveikia, maistas suges. Kartais žmonės veža konservus ir kitus ilgai išsilaikančius produktus – čia jau kita kalba, bet vis tiek verta pagalvoti, ar verta vežti maistą per pusę Europos.

Dažniausios problemos

Kas dažniausiai nutinka ne taip per pervežime?

Daiktai sulūžta. Kartais dėl prasto pakavimo, kartais dėl netvarkingų kelių. Vėluoja pristatymas. Pasimeta dokumentai. Sunkvežimui sutrinka ratai kelyje. Viskas būna.

Aš pats esu patyręs viską. Vieną kartą klientė labai pyko, kad pristatėme vėluodami tris dienas. O aš jai aiškinau, kad tiesiog buvo eismo spūstis prie Berlyno, kuri truko 12 valandų. Ji suprato, bet pyktis buvo didelis. Aš irgi suprantu – žmogus planavo, viską sutvarkė, o čia toks siurprizas.

Kaip elgtis, jei daiktai buvo sugadinti?

Pirmiausia – dokumentuok. Nufotografuok sugadintus daiktus dar prieš išvežant, jei pastebėjai žalą. Po to – rašyk pretenziją pervežėjui. Jei turi draudimą – kreipkis į draudimo kompaniją.

Svarbu: kuo greičiau praneši, tuo geriau. Jei po dviejų mėnesių prisiminsi, kad kažkas buvo sulūžęs – bus sunku įrodyti, kad tai pervežimo metu nutiko.

Ką daryti, jei pervežėjas nevykdo sutarties?

Jei tai rimta įmonė – kreipkis į vadovybę, rašyk oficialius laiškus. Jei nieko nepadeda – gali kreiptis į vartotojų teises ginantis instituciją. Bet čia jau kraštutinis atvejis.

Aš pats esu matęs, kaip žmonės tiesiog pasiduoda ir nieko nedaro. O taip nereikia – jei mokėjai už paslaugą ir ji nebuvo suteikta, turi teisę reikalauti kompensacijos.

Išvada

Pervežimo paslaugos į Vokietiją – tai ne raketų mokslas, bet reikia žinoti kelis dalykus. Kainos priklauso nuo daug ko – krovinio dydžio, sezono, papildomų paslaugų. Svarbiausia – rinktis patikimą pervežėją, gerai supakuoti daiktus ir apsidrausti. Jei viską padarysi teisingai – pervežimas praeis sklandžiai ir nereiks papildomų nervų. O jei kils klausimų – visada gali paklausti. Aš čia tam, kad padėčiau, o ne kad parduočiau kažką, ko tau nereikia.