Persikraustymo paslaugos į Vokietiją su visais daiktais

Sveiki, aš esu Tomas ir jau beveik aštuonerius metus dirbu tarptautinių perkraustymų srityje. Per šį laiką į Vokietiją pervežiau šimtus šeimų, vienasmenių ir net verslų. Suprantu, kad persikraustymas į kitą šalį su visais daiktais gali atrodyti kaip milžiniškas galvos skausmas – dokumentai, muitinė, logistika, kainos, o dar reikia išsiaiškinti, kaip viskas veikia vokiečių pusėje. Šiame straipsnyje stengsiuosi atsakyti į dažniausius klausimus, kuriuos girdžiu iš klientų kasdien. Jei ko nors nepaminėsiu – rašykite, pasistengsiu padėti.

Kainos ir biudžetas

Kiek iš tikrųjų kainuoja persikraustymas į Vokietiją su visais daiktais?

Čia tikrai nėra vieno atsakymo, nes viskas priklauso nuo to, kiek daiktų vežate, iš kurio Lietuvos miesto išvykstate ir į kurią Vokietijos vietą atvykstate. Paprastai standartinis trijų kambarių buto pervežimas į Vokietiją kainuoja nuo 2500 iki 4500 eurų. Jei turite didelį namą su garažu pilnu senų baldų – kaina gali siekti ir 6000-7000 eurų. Kartais žmonės mano, kad pigiau vežtis patiems, bet pamiršta degalų, kelių mokesčių, nakvynės kelyje ir laiko sąnaudas. Aš pats vežiau vieną šeimą, kuri bandė pati – galų gale permokėjo dvigubai, nes sugadino dvi televizorus ir vieną šaldytuvą.

Ar verta rinktis pilną paslaugą ar tik transportą?

Jei turite laiko, nervų ir gerų draugų, kurie gali padėti pakuoti – galite rinktis tik transportą. Bet čia yra vienas bet: Vokietijoje reikės viską iškrauti ir surinkti patiems. Pilna paslauga (pakuojam, kraunam, vežam, iškraunam, surenkam) kainuoja brangiau, bet sutaupote nervų. Vienas mano klientas sakė: „Geriau mokėčiau šimtą eurų daugiau, nei vėlai vakare stovėčiau su dėžėm po mišką Vokietijoje." Turiu pripažinti, kad suprantu jo poziciją.

Kodėl kainos taip skiriasi tarp įmonių?

Matėte vieną pasiūlymą už 1800 eurų, kitą už 4000? Pirmiausia pasidomėkite, kas įskaičiuota į tą 1800 eurų. Dažnai ten būna tik transportas be draudimo, be pakuotės medžiagų, be iškrovimo. O kartais tiesiog vienas vežėjas turi geresnį automobilį ir greitesnį maršrutą. Aš pats siūlydavau brangesnius variantus tikrai ne dėl to, kad norėčiau daugiau uždirbti – tiesiog turėjau geresnę patirtį su tam tikrais maršrutais. Čia kaip su restoranais: kartais už tą pačią keptuvę moki dvigubai, bet skonis tikrai kitoks.

Ar galima derėtis dėl kainos?

Žinoma, galima. Bet čia reikia žinoti kelias taisykles: jei jūsų krovinys mažas ir telpa į bendrą sunkvežimį su kitais – kaina bus mažesnė. Jei reikia atskiro automobilio tik jums – brangiau. Taip pat jei persikraustymo data lanksti, galima sutaupyti. Aš pats dažnai duodavau nuolaidas klientams, kurie galėjo laukti savaitę ar dvi dėl pilno sunkvežimo. Bet čia reikia būti atsargiems su per mažom kainom – kartais tai ženklas, kad kažkas bus ne taip.

Dokumentai ir teisiniai reikalai

Kokius dokumentus reikia persikraustymui į Vokietiją?

Pagrindiniai dokumentai: jūsų asmens tapatybės dokumentai, registracijos pažymėjimas Lietuvoje, Vokietijos vizos ar gyvenamosios vietos registracija (jei jau turite). Jei vežatės baldus, kurie priklauso jums – pakanka pirkimo čekių arba savo deklaracijos. Sunkiau būna su automobiliais – ten reikia registro išrašų ir kartais net ekspertizės. Vienas mano klientas vežė seną „Mercedes" iš Lietuvos ir praleido tris savaites tvarkydamas dokumentus Vokietijoje. Iš karto perspėju: jei vežatės vertingus daiktus – išsaugokite visus čekius.

Ar reikalingas draudimas pervežimo metu?

Būtinai. Aš asmeniškai rekomenduoju visada drausti krovinį, net jei įmonė siūlo savo draudimą. Kartą vežėme šeimos daiktus ir kelio viduryje sustojo sunkvežimis – pasirodo, variklis užsidegė. Viskas baigėsi gerai, bet jei nebūtų buvę draudimo – įmonė būtų bankrutavusi, o klientai likę be nieko. Geriau sumokėti papildomus 50-100 eurų ir miegoti ramiai. Čia kaip su saugos diržu – niekada nežinai, kada prireiks.

Kaip su muitine? Ar reikia kažką tvarkyti?

Jei persikraustote nuolat ir vežatės asmeninius daiktų, muitinė paprastai nereikalauja jokio specialaus leidimo. Bet jei vežatės verslo prekes ar naujus, nepanaudotus daiktus dideliais kiekiais – gali prireikti deklaracijos. Aš pats visada patariu klientams pasitikrinti su muitine prieš išvykimą, ypač jei vežatės kažką neįprasto. Vienas vyriškis bandė įvežti keturis naujus mobiliuosius telefonus kaip „asmeninius" – muitininkai gerai juokėsi, bet nemokėjo.

Ar reikalingas sveikatos draudimas persikraustymo metu?

Čia jau ne mano sritis, bet galiu pasakyti, ką girdėjau iš klientų: Vokietijoje sveikatos draudimas yra privalomas. Jei persikraustote nuolat, turėsite susitvarkyti privatinį arba valstybinį draudimą. Bet dėl to geriau pasikonsultuoti su draudimo specialistu – aš tik pervežu daiktus, o ne esu draudimo ekspertas.

Logistika ir laikas

Kiek laiko trunka persikraustymas iš Lietuvos į Vokietiją?

Paprastai nuo 2 iki 5 dienų, priklausomai nuo atstumo ir maršruto. Iš Vilniaus iki Berlyno galima nuvykti per dvi dienas, jei važiuojama be didelių sustojimų. Bet jei vežatės daug daiktų ir reikia sustoti nakvynei – bus 3-4 dienos. Į Miuncheną arba Vokietijos pietus gali prireikti ir 5 dienų. Aš pats visada planuoju su kaupu, nes keliuose būna spūsčių, ypač vasarą arba prieš šventes.

Ar galima greičiau? Ką daryti, jei reikia skubiai?

Galima, bet tai kainuoja. Greitesnis pervežimas reiškia, kad sunkvežimis važiuoja tik jūsų krovinys be sustojimų, o vairuotojas dirba ilgiau. Tai papildomi kaštai. Kartais žmonės skubėdavo dėl darbo pradžios Vokietijoje arba naujo buto nuomos pradžios. Vieną kartą vežiau šeimą, kuriai naujas darbdavys davė tik savaitę laiko persikraustyti – pavyko, bet kainavo tris kartus brangiau nei planuotas pervežimas.

Kas nutinka, jei mano daiktai vėluoja?

Čia jau priklauso nuo įmonės. Geri pervežėjai visada turi planą B – jei pirmas sunkvežimas sugedo, jie suranda kitą. Bet jei jūsų daiktai vėluoja dėlforce majeure (pvz., streikas, blogas oras), gali tekti palaukti. Aš pats turėjau atvejį, kai sunkvežimis įstrigo Lenkijoje dėl sniego – klientai suprato, bet buvo nemalonu. Svarbu iš karto susitarti dėl kompensacijos sąlygų, jei vėlavimas jums kainuoja papildomai.

Ar galiu pats sekti savo krovinį?

Dauguma šiuolaikinių įmonių siūlo GPS sekimą. Jūs galėsite matyti, kur sunkvežimis yra realiu laiku. Bet čia būna įvairių patirčių – viena įmonė rodė tik bendrą maršrutą, kita leido matyti net tikslias sustojimo vietas. Jei jums svarbu sekti – iš karto pasiteiraukite, ar tokia galimybė yra.

Pakuotė ir paruošimas

Ar įmonė pakuoja mano daiktus, ar turiu pats?

Priklauo nuo paslaugos tipo. Pilna paslauga reiškia, kad atvažiuoja komanda su visom pakuotėm medžiagom ir viską supakuoja. Bet jei rinkotės tik transportą – pakuotis turėsite patys. Aš pats visada patariu: jei turite laiko ir norite sutaupyti – pakuokitės patys, bet naudokite tinkamas medžiagas. Kartą mačiau, kaip žmogus susipakavo visus indus į vienas dėžes be jokios apsaugos – nė vienas neliko sveikas.

Ką tiksliai reikia supakuoti pačiam?

Paprastai tai, ko nenorite, kad kiti matytų: asmeninius dokumentus, brangius papuošalus, pinigus. Taip pat vertėtų patiems supakuoti labai trapius daiktus, jei norite būti tikri dėl jų saugumo. Bet čia jau kiekvieno asmeninis sprendimas. Vienas mano klientas pats supakavo visus savo meno kūrinius – jis buvo dailininkas ir niekam neleido jų liesti. Supratau ir gerbiau jo sprendimą.

Ar reikia išrinkti baldus?

Jei turite didelius baldus, kurie netelpa į sunkvežimį – dažniausiai taip, reikia išrinkti. Bet jei turite standartinį buto inventorių – dažnai galima vežti ir surinktus. Čia jau priklauso nuo sunkvežimo dydžio ir baldų gabaritų. Aš pats visada matuoju prieš pasiūlydamas variantą. Vieną kartą klientai sakė, kad jų lova tikrai telpa, o iš tikrųjų teko išrinkti – matavome blogai, mano klaida (taip, aš irgi kartais suklystu).

Ką daryti su senais, nereikalingais daiktais?

Čia yra kelios išeitys: parduoti, išmesti, atiduoti į labdarą arba palikti sandėlyje Lietuvoje. Aš pats patariu prieš persikraustymą gerai apsvarstyti, ar tikrai reikia visko vežtis. Kartais žmonės veža senus drabužius, kurie jiems nebetiks, arba baldus, kurie Vokietijoje tiesiog netilps į naują butą. Geriau prieš tai išsiaiškinti naujo būsto dydį ir planą.

Kasdieniai klausimai

Ar galima vežtis gyvūnus?

Taip, bet tai jau kitas procesas. Gyvūnams reikalingi atskiri dokumentai: mikročipas, skiepų žurnalas, ES gyvūnų pasas. Taip pat reikia planuoti, kaip gyvūnas keliaus – ar kartu su jumis automobilyje, ar specialiai tam skirtu transportu. Aš pats nesu gyvūnų pervežimo specialistas, bet turėjau klientų, kurie vežėsi šunis ir kates. Svarbu žinoti, kad Vokietija turi griežtas taisykles dėl tam tikrų veislių.

Kaip elgtis su maistu ir produktais?

Paprastai galima vežtis maistą asmeniniam naudojimui, bet yra apribojimų. Mėsa ir mėsos produktai iš trečiųjų šalių negali būti įvežami į ES. Bet jei vežatės iš Lietuvos (ES šalis) – mažiau apribojimų. Vis dėlto patariu neperdozinti su maistu, nes jis gali pradėti pūti kelionės metu, ypač vasarą. Vienas mano pažįstamas vežėsi visą šaldytuvą pilną mėsos – galite įsivaizduoti, koks buvo kvapas po trijų dienų.

Ar galima vežtis baldus, kuriuos pirko išsimokėtinai?

Jei dar mokate už baldus – gali būti problemų. Priklausomai nuo sutarties su pardavėju, baldai gali būti laikomi įkeistais, kol neišmokėsite visos sumos. Patikrinkite savo sutartis prieš veždamiesi. Aš pats turėjau atvejį, kai klientui teko grąžinti naują virtuvės komplektą, nes jis dar nebuvo pilnai apmokėtas.

Ką daryti su buitine technika? Ar ji veiks Vokietijoje?

Dažniausiai taip, bet reikia patikrinti. Vokietija naudoja 230V ir 50Hz, kaip ir Lietuva, todėl dauguma prietaisų veiks. Bet kai kurie senesni prietaisai gali turėti kitokius kištukus – reikės adapterio. Taip pat yra skirtumas su televizoriais: Vokietija naudoja kitokią TV sistemą, nors dauguma naujų televizorių veikia visur. Šaldytuvai, skalbyklės, indaplovės – veiks be problemų.

Ar verta vežtis seną baldą, ar geriau pirkti naują Vokietijoje?

Čia priklauso nuo jūsų situacijos. Jei turite brangius, kokybiškus baldus – vežtis verta. Bet jei tai senas, prastas baldų komplektas – geriau parduoti Lietuvoje ir pirkti naują Vokietijoje. Aš pats mačiau, kaip žmonės vežėsi senus, sulūžusius baldus tik dėl to, kad „gaila išmesti". Vokietijoje baldai nėra labai brangūs, ypač naudoti.

Gyvenimas Vokietijoje po persikraustymo

Ką daryti atvykus į Vokietiją pirmą dieną?

Pirmiausia – užsiregistruoti naujoje gyvenamojoje vietoje (Anmeldung). Tai privaloma padaryti per dvi savaites nuo atvykimo. Taip pat reikės atidaryti Vokietijos banko sąskaitą, susitvarkyti draudimą ir galbūt ieškoti darbo, jei dar neturite. Aš pats padėjau keliems klientams susiorientuoti pirmomis dienomis – dažniausiai jie buvo labai pametę, bet po savaitės jau jautėsi kaip namie.

Ar sunku rasti darbą Vokietijoje be vokiečių kalbos?

Tai priklauso nuo srities. IT, inžinerija, medicina – ten galima rasti darbą ir su anglų kalba. Bet daugelyje kitų sričių bent pagrindinė vokiečių kalba yra būtina. Aš pats pažįstu žmonių, kurie metus dirbo fabrike be kalbos – sunku, bet įmanoma. Geriau pradėti mokytis kalbą dar Lietuvoje, jei planuojate persikraustyti.

Kaip su vaikų mokyklomis?

Vokietijoje mokyklos nemokamos, bet reikia užsiregistruoti. Jei vaikai nemoka vokiečių kalbos – bus sunku pirmais metais, bet mokyklos paprastai siūlo papildomą kalbos pagalbą. Aš pats turėjau klientų su vaikais – jie sakė, kad vaikai greitai adaptavosi, greičiau nei suaugę. Vaikai yra lankstesni.

Ar Vokietijoje brangu gyventi?

Taip, Vokietija yra brangesnė nei Lietuva, bet ne taip brangi kaip Šveicarija ar Skandinavija. Būstas, ypač dideliuose miestuose, gali būti brangus. Bet maistas, transportas ir kitos prekės – panašiai kaip Lietuvoje, kartais net pigiau. Svarbu gerai susiplanuoti biudžetą prieš persikraustant.

Kur geriau gyventi Vokietijoje – mieste ar priemiestyje?

Vėlgi, priklauso nuo jūsų poreikių. Mieste lengviau naudotis viešuoju transportu, yra daugiau kultūros ir galimybių. Bet miestuose brangesnis būstas ir daugiau triukšmo. Priemiestyje ar mažesniame mieste gyvenimas ramenesnis, bet reikės automobilis. Aš pats gyvenau ir vienoje, ir kitoje vietoje – man asmeniškai labiau patinka priemiestis, bet tai tik mano nuomonė.

Bendri patarimai ir klaidos

Kokias klaidas žmonės dažniausiai daro persikraustydami?

Pirma klaida – nepasitikrina įmonės prieš užsakydami paslaugą. Antra – per mažai supakuoja arba blogai supakuoja. Trečia – neperskaito sutarties iki galo. Ketvirta – pamiršta, kad Vokietijoje viskas kitaip veikia. Penkta – bando sutaupyti ten, kur negalima taupyti. Aš pats per tuos metus mačiau visas įmanomas klaidas, kartais net sunku patikėti.

Kaip išsirinkti gerą pervežimo įmonę?

Ieškokite įmonės, kuri turi aiškią adresą, telefoną ir atsiliepimus. Patikrinkite, ar ji registruota Lietuvoje ir Vokietijoje. Pasikalbėkite su jais asmeniškai – jei jie tik atsako į el. laiškus ir niekada nekelia ragelio, tai blogas ženklas. Aš pats visada siūlau paprašyti bent dviejų-trijų įmonių pasiūlymų ir juos palyginti. Bet čia svarbu nepamiršti, kad pigiausia nebūtinai geriausia.

Kada geriausia persikraustyti?

Optimaliausias laikas – pavasaris arba ruduo, kai nėra nei didelių karščių, nei sniego. Bet iš tikrųjų geriausia tada, kada jums tinka pagal darbą, buto nuomą ir kitus gyvenimo reikalus. Vasarą būna daugiau spūsčių kelyje, žiemą – blogesnės oro sąlygos. Bet jei reikia – persikraustyti galima bet kuriuo metu.

Ar verta naudotis tarpininko paslaugomis?

Kartais taip, kartais ne. Tarpininkas gali padėti susiorientuoti, jei patys nežinote, ką daryti. Bet jie taip pat ima papildomą mokestį. Aš pats esu matęs gerų tarpininkų ir blogų. Geriausia ieškoti tiesiogiai pervežimo įmonių, jei žinote, ko norite.

Ką daryti, jei kažkas nepavyko?

Pirmiausia – nepanikuoti. Jei kažkas nutiko su pervežimu – susisiekite su įmone ir bandykite išspręsti problemą. Jei nepavyksta – galima kreiptis į vartotojų teises ginčijančias institucijas. Bet dažniausiai problemas pavyksta išspręsti pokalbio būdu. Aš pats visada stengiuosi padėti savo klientams, net jei tai nėra mano kaltė – taip tiesiog elgiasi profesionalai.

Išvada

Persikraustymas į Vokietiją su visais daiktais nėra toks baisus, kaip gali atrodyti iš pradžių. Svarbiausia – gerai susiplanuoti, išsirinkti patikimą įmonę ir nepamiršti, kad viskas užtrunka šiek tiek ilgiau nei planuota. Vokietija yra puiki šalis gyventi, o persikraustymas – tik pirmas žingsnis naujame gyvenime. Jei turite dar kokių nors klausimų – rašykite, stengsiuosi atsakyti.