Perkraustymas iš Vokietijos – kaip viskas vyksta realiai

Sveiki, čia aš. Dirbu tarptautinių perkraustymų srityje jau aštuntus metus, ir per tą laiką perėjau dešimtis tūkstančių kilometrų – tiek fiziškai, tiek popieriuose. Šiandien noriu paprastai jums paaiškinti, kaip iš tikro veikia perkraustymas iš Vokietijos, nes žinau, kad internetas pilnas gražių pažadų, bet mažai kas pasakoja, kaip viskas atrodo iš vidaus. Nežinau, kokioje situacijoje jūs esate – galbūt jau turite sutartį, galbėt tik žiūrinėjate variantus – bet čia rasite tai, ką aš paprastai pasakoju savo klientams prie kavos (arba prie telefono, nes dažniausiai bendraujame taip). Pasisakysiu atvirai: kartais viskas einasi sklandžiai, kartais – nelabai. Abu variantus aprašysiu.

Planavimas ir paruošimas

Kada geriausia pradėti planuoti perkraustymą iš Vokietijos?

Pradėkite bent 6–8 savaitės iki pageidaujamos perkraustymo datos. Žinau, kad daugelis mano "dar spėsiu", bet pasitikėkite – Vokietijoje eismo spūstys prieš šventes ar vasaros sezoną yra tikrai rimtos. Pavyzdžiui, pernai rugpjūtį vienas mano klientai iš Miuncheno norėjo perkraustyti rugpjūčio 15 d. – ir mes vos suspėjome surasti laisvą sunkvežimį, nes visi buvo užsakyti dar gegužę. Taigi, kuo anksčiau, tuo geriau.bet jei jau esate vėluojančiųjų stovykloje – nenusiminkite, kartais ir per dvi savaites įmanoma kažką suorganizuoti (brangiau, bet įmanoma).

Kokie dokumentai man reikės?

Jums reikės paso arba asmens tapatybės kortelės, o jei perkraustote iš Vokietijos į Lietuvą – reikės ir registracijos pažymėjimo Vokietijoje (Anmeldung), ir naujo adreso Lietuvoje. Kartais prašome ir sąrašo daiktų su vertėmis, bet čia jau priklauso nuo to, ar naudositės muitinės procedūromis. Aš visada sakau klientams: geriau turėti per daug dokumentų, nei per mažai. Vieną kartą klientė pamiršo savo Vokietijos registracijos pažymėjimą, ir mes praleidome pusę dienos tvarkydami naują – nors galiausiai viskas išsisprendė, bet nervų buvo daug.

Ar tikrai reikia inventorizuoti visus daiktus?

Taip, ir aš jums paaiškinsiu kodėl. Inventorizacija nėra tik formalumas – ji padeda mums suprasti, koks transportas reikalingas, ir jums – žinoti, ką tiksliai vežate. Aš pats kartais pasiūlydavau klientams "susitikti pusėje kelio" ir suskaičiuoti tik pagrindinius baldus, bet po kelių nesėkmių (pvz., klientui sakant, kad turi tik vieną lovą, o mums atvykus – tris, nes "na, čia dar svečiams") dabar visada reikalauju bent bendro sąrašo. Žinoma, jei turite tik kelis lagaminus – tada viskas paprasčiau.

Ką daryti su daiktais, kurių nenoriu vežti?

Yra kelios galimybės: parduoti, išmesti, arba atiduoti į charity parduotuvę. Aš pats dažnai siūlydavau klientams Vokietijoje pasinaudoti eBay Kleinanzeigen – ten žmonės perka viską, net senus baldus. Vienas mano klientas taip pardavė visą virtuvės komplektą per savaitę ir dar uždirbo 400 eurų. Tiesa, reikia laiko ir noro bendrauti su pirkėjais. Jei nenorite gaišti laiko – tiesiog susitvarkykite su vietine šiukšlių tvarkymo įmone (Entsorgung), bet įspėju – Vokietijoje didelių daiktų išmetimas nėra toks paprastas kaip Lietuvoje, reikia užsakyti specialų konteinerį ir sumokėti.

Kainos ir mokėjimai

Nuo ko priklauso perkraustymo kaina?

Kaina priklauso nuo kelių dalykų: atstumo, kiekio, datos ir papildomų paslaugų. Pagrindinė formulė – kuo daugiau daiktų ir kuo toliau, tuo brangiau. Bet čia yra niuansas: kartais mažesnis kiekis per savaitgalį gali būti brangesnis nei didelis kiekis antradienį. Aš pats buvau nustebęs, kai vieną kartą kliento su trimis kambariais perkraustymas kainavo mažiau nei kito kliento su vienu kambariu – tiesiog pirmasis galėjo laukti ketvirtadienio, o antrasis reikalavo penktadienio vakaro. Taip veikia rinkos dinamika.

Ar verta rinktis pigiausią pasiūlymą?

Čia aš jums pasakysiu tiesiai – ne visada. Aš mačiau atvejų, kai žmonės rinkosi pigiausią variantą ir po to mokėjo du kartus. Pavyzdžiui, viena šeima iš Hamburgo pasirinko kompaniją, kuri pasiūlė 800 eurų, o galiausiai sumokėjo 1400 – nes "papildomi kilometrai", "sunkvežimo papildomas draudimas", ir taip toliau. Aš nenoriu sakyti, kad brangu visada geriau, bet jei kas nors siūlo kainą, kuri per daug gerai, kad būtų tiesa – tikriausiai taip ir yra. Geriausiai yra prašyti išsamaus sąmatos su visais galimais mokesčiais.

Kaip mokėjimai veikia? Ar galiu mokėti dalimis?

Dauguma kompanijų reikalauja dalies sumos iš anksto – paprastai 20–30% kaip rezervacijos mokestį. Likusi suma mokama prieš pat perkraustymą arba po jo, priklauso nuo sutarties. Aš pats dirbu su sistema, kur klientai moka 30% pradžioje, o likusią dalį – pervedimu po perkraustymo, kai viskas jau pristatyta. Manau, kad tai sąžiningiausia abiems pusėms. Bet įspėju – kai kurios įmonės reikalauja visos sumos iš anksto, ir čia jau jūsų rizika.

Ar yra paslėptų mokesčių, kurių reikia bijoti?

Bijoti per daug nereikia, bet žinoti reikia. Dažniausiai paslėpti mokesčiai yra: papildomas draudimas (kuris kartais būtinas, bet kartais – ne), mokestis už liftą (jei jo nėra, teks mokėti už nešikus), mokestis už stovėjimą (ypač Vokietijos miestuose, kur sunku rasti vietą sunkvežimiui), ir degalų priemokos (jei kainos smarkiai pakilo). Aš visada prašau klientų aiškiai paklausti: "Ar čia galutinė kaina, ar dar bus kažkas?". Kartais mano paties klientai nusteba, kai aš pats jiems primenu šiuos dalykus – bet geriau taip, nei po to ginčytis.

Logistika ir pristatymas

Kaip vyksta pats perkraustymo procesas?

Paprastai viskas prasideda tuo, kad atvažiuoja komanda su sunkvežimiu. Jei turite liftą – puiku, jei ne – teks nešioti per laiptus, ir tai užtrunka ilgiau. Pirmiausia mes krauname daiktus, pasirašome sąrašą, ir važiuojame. Vokietijoje eismo taisyklių laikomasi griežtai, tad jei kelyje yra ribojimai arba spūstys – tenka laukti. Kartais kelionė užtrunka ilgiau nei planuota, ir čia nieko nepadarysi – gamta. Pavyzdžiui, pernai gruodį kelias nuo Berlyno iki Kauno užtruko 20 valandų dėl sniego audros, nors paprastai trunka 14–16.

Kiek laiko trunka perkraustymas iš Vokietijos į Lietuvą?

Paprastai 1–3 dienos, priklauso nuo atstumo ir kelio sąlygų. Iš Berlyno į Vilnių – apie 16–18 valandų vairuotojo laiko, bet pagal įstatymus vairuotojas turi ilsėtis, tad realiai išeina maždaug dvi dienos kelyje. Iš Miuncheno arba Frankfurto – truputį ilgiau. Jei perkraustymas vyksta su daliniu kroviniu (kiti klientai taip pat veža tuo pačiu sunkvežimiu) – gali užtrukti ilgiau, nes reikia sustoti keliose vietose. Aš visada sakau klientams: planuokite 3–4 dienas nuo pradžios iki galo, jei viskas vyks sklandžiai.

Kas nutinka, jei mano daiktai bus sugadinti kelyje?

Pirma, tikimybė nėra labai didoma, bet egzistuoja. Jei daiktai sugadinami – reikia nedelsiant kreiptis į perkraustymo įmonę ir draudimo kompaniją. Svarbu turėti įrodymus: nuotraukas prieš perkraustymą, sąrašą su daiktų būkle, ir pan. Aš pats rekomenduoju visada daryti nuotraukas brangesnių daiktų – ne todėl, kad netikiu žmonėmis, bet todėl, kad po kelių savaičių niekas nebeprisimena, ar tas lūžis buvo iki, ar po. Vienas mano klientas teigė, kad jo televizorius buvo sulaužytas per perkraustymą, bet mes turėjome nuotrauką, kurioje matėsi, kad ekranas buvo įskilęs dar prieš kraunant – ir tai išgelbėjo mus nuo nemalonios situacijos.

Ar galiu pats sekti savo krovinį?

Dauguma šiuolaikinių įmonių siūlo GPS sekimą – tiesiog gaunate nuorodą arba programėlę, kurioje matote, kur šiuo momentu yra sunkvežimys. Bet čia būna įvairiai: kai kurios įmonės duoda real-time duomenis, kitos – tik atnaujina kas kelias valandas. Aš asmeniškai siūlyčiau tiesiog paskambinti vairuotojui arba dispečeriui, jei jaučiate nerimą. Kartais žmonės per daug nervinasi dėl sekimo, o iš tikro viskas yra gerai – tiesiog eisme užtruko.

Problemų sprendimas

Kas daryti, jei perkraustymas vėluoja?

Pirma – nesikankinkite ir paskambinkite įmonei. Kartais vėlavimas yra dėl objektyvių priežasčių (eismo, oro, gedimo), ir jums tiesiog reikia žinoti, kada galėsite tikėtis savo daiktų. Jei vėlavimas yra ženklas (pvz., jums sako "atvažiuojame rytoj" jau trečią dieną iš eilės) – tada jau reikia kalbėtis rimčiau. Aš pats turėjau atvejį, kai viena įmonė tiesiog dingo iš radaro – klientė skambino penkias dienas, niekas neatsiliepė, ir galiausiai mes turėjome įsikišti kaip tarpininkai. Po to visada sakau: jei jaučiate, kad kažkas negerai – nebijokite kelti triukšmo.

Kaip elgtis, jei man nepatinka, kaip elgiasi darbuotojai?

Čia jautri tema, bet pasakysiu taip: jei matote, kad darbuotojai elgiasi netinkamai (pvz., meta daiktus, neatsargiai krauna, elgiasi nemandagiai) – turite teisę tai pastebėti. Aš pats visada sakau klientams: geriau pasakyti iš karto, nei po to pyktis. Dažniausiai darbuotojai yra paprasti žmonės, kartais tiesiog pavargę arba skubantys, ir jiems verta priminti, kad tai jūsų daiktai ir jūsų namai. Bet čia reikia ir proporcingumo – jei kas nors tikrai blogai elgiasi, reikia kreiptis į vadovą, o ne bandyti patiems spręsti konfliktą.

Ką daryti, jei mano daiktai neatvyko visi?

Kartais taip nutinka – ypač jei perkraustymas vyksta su daliniu kroviniu, arba jei yra kelios stotys. Pirmiausia patikrinkite sąrašą, kurį pasirašėte prieš išvykimą – ar tikrai viskas buvo užfiksuota. Kartais pasirodo, kad kažkas tiesiog pamiršo įdėti į sąrašą, nors daiktas iš tikro yra kelyje. Jei tikrai ko nors trūksta – kreipkitės į įmonę raštu (el. paštu, kad būtų įrodymas) ir reikalaukite tyrimo. Dažniausiai per 1–2 savaites viskas išsiaiškina, bet jei ne – tada jau reikia galvoti apie kompensaciją arba draudimą.

Ar galiu atšaukti perkraustymą ir atgauti pinigus?

Priklauso nuo sutarties. Jei atšaukiate likus daug laiko iki perkraustymo – dažniausiai galite atgauti dalį sumos, bet ne visada viską. Jei atšaukiate dieną prieš arba tą pačią dieną – tikriausiai prarasite avansą. Čia viskas priklauso nuo konkrečios įmonės ir jūsų susitarimo. Aš pats visada siūlau klientams skaityti smulkųjį šriftą – ten dažniausiai viskas parašyta. Vieną kartą pats pirkau perkraustymo paslaugą kaip klientas (taip, mes irgi kartais perkraustomės) ir buvau nemaloniai nustebęs, kai sužinojau, kad atšaukimas kainuoja 50% nuo sumos, nors man buvo pasakyta kitaip.

Papildomi patarimai

Ar verta naudoti profesionalų pakavimą, ar galiu pats?

Čia priklauso nuo jūsų laiko, noro ir patirties. Jei turite paprastų daiktų – drabužių, knygų, indų – ir esate pakavęs anksčiau, tikriausiai pats susitvarkysite. Bet jei turite sudėtingų daiktų – veidrodžius, meno kūrinius, stiklo paviršius, arba brangius baldus – čia jau profesionalai tikriausiai bus geresnis variantas. Aš pats mačiau ir viena, ir kita. Vienas mano klientas pats sukūrė visas dėžes ir viskas buvo puiku, o kitas (atsiprašau už tiesumą) supakavo taip, kad pusė daiktų buvo sugadinta dėl netinkamo medžiagos naudojimo. Išvadas darykite patys.

Ką daryti su maistu ir šaldytuvo turiniu?

Geriausia jo atsikratyti prieš pat perkraustymą. Šaldytas maistas kelionės metu tikrai atšils, ir tikėtina, kad bus sugadintas. Aš patarčiau išnaudoti viską, kas greitai genda, o likusį – išmesti arba padovanoti kaimynams. Su kambario temperatūros maistu taip pat reikia elgtis atsargiai – jei perkraustymas truks kelias dienas, geriau jo neimti. Vienas mano klientai vežėsi pilną maišą makaronų ir aliejaus, ir po trijų dienų kelyje aliejus tapo toks rūgštus, kad teko išmesti viską.

Kaip pasiruošti dienai, kai vyksta pats perkraustymas?

Būkite namuose ir turėkite laisvo laiko. Net jei manote, kad viskas vyks greitai – visada būna "bet". Pasiruoškite vandenį ir lengvą maistą sau ir darbuotojams (čia nėra privaloma, bet labai vertinama – aš pats visada atmenu tuos klientus, kurie pasiūlydavo kavos ar vandens). Turėkite po ranka svarbius dokumentus ir telefono numerius. Ir svarbiausia – būkite pasiruošę priimti sprendimus: jei dėžė netilps ten, kur norėjote, kur bus geriausia? Kartais tenka greitai keisti planą.

Ar reikia specialaus draudimo perkraustymui?

Aš asmeniškai visada rekomenduoju bent bazinį draudimą. Dauguma perkraustymo įmonių siūlo kažkokio lygio draudimą, bet jis dažniausiai padengia tik dalį vertės. Jei turite brangių daiktų – meno, brangių baldų, elektronikos – verta pagalvoti apie papildomą draudimą. Čia jau reikia žiūrėti konkrečiai, kas jums tinka. Vienas mano kolega visada sakydavo: "Geriau sumokėti šiek tiek daugiau dabar, nei gailėtis vėliau". Aš pats su tuo sutinku, bet kartais žmonės taupo ir viskas būna gerai – čia jau jūsų asmeninė rizika.

Ką daryti su augintiniais ir vaikais perkraustymo metu?

Geriausia, jei vaikai būtų pas kitais žmonėmis – tėvais, seneliais, arba draugais. Perkraustymas yra chaosas, ir mažiems vaikams tai gali būti labai stresuojantis patyrimas. Su augintiniais taip pat reikia apgalvoti: ar jie bus namuose, ar vežitės kartu? Jei vežitės kartu – įsitikinkite, kad turite viską, ko jiems reikia: maistą, vandenį, žaislus, ir pan. Aš pats turėjau atvejį, kai klientės katė pabėgo per perkraustymo chaosą – ir mes visi ieškojome jos tris valandas. Galiausiai radome, bet tai buvo tikrai nemaloni patirtis.

Kaip elgtis su kaimynais perkraustymo dieną?

Čia priklauso nuo santykių, bet aš visada patarčiau bent jų informuoti. Jei gyvenate daugiabutyje, sunkvežimui reikės vietos, ir jums gali prireikti jų pagalbos (pvz., ar galite užstatyti jų vietą). Kartais kaimynai būna nepatenkinti triukšmu ir sunkvežimų, ir geriau su jais susitarti iš anksto nei po to aiškintis. Vienas mano klientai netgi pasiūlė kaimynams butą viršuje butelį vyno už supratingumą – ir viskas vyko daug sklandžiau. Šiek tiek politinio neteisingumo čia yra, bet gyvenime taip kartais būna.

Ką daryti, jei perkraustymas vyksta į naują statybą, kur dar nėra lifto?

Čia tikrai reikia tikėtis papildomų išlaidų ir laiko. Jei gyvenate naujame name be lifto ir ketvirtame aukšte – teks mokėti už nešikus, ir tai gali būti brangiau nei planuota. Aš visada patariu paklausti iš anksto: ar liftas jau veikia? Jei ne – kiek laiko dar teks laukti? Kartais žmonės persikrausto į naują namą, kuriame dar net nėra galutinai įrengtas liftas, ir tada viskas tampa dar sudėtingiau. Vienas mano klientas iš Dortmundo persikrausto į naują butą Kaune, ir liftas pradėjo veikti tik po dviejų savaičių – o mes jau turėjome viską pristatyti.

Ar galima derėtis dėl kainos?

Taip, ir aš pats tai darau nuolat. Jei turite kelis pasiūlymus – naudokite juos kaip derybų įrankį. Kartais įmonės gali pasiūlyti geresnę kainą, jei mato, kad jūs rimtai svarstote. Bet čia reikia jausti ribą – jei per daug spaudžiate, galite gauti prastesnę paslaugą. Aš pats visada sakau: geriausiai yra rasti vidurį – sąžininga kaina už sąžiningą paslaugą. Ir dar vienas patarimas: jei jau susitarėte – laikykitės žodžio. Perkraustymo srityje reputacija labai svarbi, ir žmonės, kurie nuolat keičia sprendimus, galiausiai praranda geresnius variantus.

Kaip suprasti, ar įmonė yra patikima?

Čia labai svarbus klausimas. Aš rekomenduočiau žiūrėti į kelis dalykus: ar įmonė turi aiškią registraciją ir kontaktus? Ar jų svetainėje yra pakankamai informacijos? Ar jie atsako į jūsų klausimus greitai ir aiškiai? Ar gali pateikti nuorodas į ankstesnius klientus? Vienas mano triukas: pasidomėkite, ar jie turi socialinių tinklų puslapių ir ką žmonės ten rašo. Kartais atsiliepimai būna labai įvairūs, ir tai normalu – bet jei viskas tik blogai, tai jau ženklas. Aš pats esu matęs įmonių, kurios atrodė puikiai interneto puslapyje, bet realybėje buvo visiškas chaosas.

Ką daryti, jei perkraustymas vyksta per šventes?

Šventės – tai brangesnis ir sudėtingesnis laikas. Vokietijoje, pavyzdžiui, prieš Kalėdas ir Naujuosius metus viskas yra brangiau ir sudėtingiau. Jei įmanoma – planuokite perkraustymą kitu laiku. Bet jei jums reikia būtent tada – ruoškis papildomoms išlaidoms ir galimiems vėlavimams. Aš pats per šventes dirbu retai, nes kainos būna per aukštos ir rizika per didelė. Vieną kartą bandžiau padaryti perkraustymą per Kalėdas ir praleidome visą dieną eismo spūstyse – klientui buvo labai nemalonu, o aš pats nusprendžiau daugiau to nedaryti.

Ar galima perkraustyti tik dalį daiktų?

Taip, ir tai dažnai naudinga, jei turite daugiau nei vieną būstą arba jei norite dalį daiktų palikti. Dalinis perkraustymas (kai sunkvežimyje yra kelių klientų daiktai) yra pigesnis variantas, bet trunka ilgiau. Pilnas perkraustymas (tik jūsų daiktai sunkvežinyje) yra brangesnis, bet greitesnis ir patogesnis. Aš visada siūlydavau klientams pagalvoti: ar jums svarbu greitis, ar kaina? Kartais verta palaukti kelias dienas ir sutaupyti šimtus eurų, kartais – geriau mokėti daugiau ir turėti ramybę.

Ką daryti, jei mano naujame name dar nėra elektros ar vandens?

Čia reikia suderinti su perkraustymo įmone. Jei naujame name nėra pagrindinių patogumų – gyventi ten bus sudėtinga, o ir mes negalėsime tinkamai išpakuoti daiktų. Geriausia būtų palaukti, kol bus sutvarkyti bent pagrindiniai dalykai. Bet jei jau taip nutiko – galima susitarti, kad daiktai bus pristatyti ir palikti sandėlyje, kol namas bus paruoštas. Tai papildomai kainuoja, bet kartais yra vienintelė išeitis. Aš pats turėjau klientą, kuris persikraustė į namą be elektros ir mes turėjome naudoti generatorių – brangu, bet kitaip neišejo.

Kaip elgtis su senais baldais, kurių nebenoriu vežti?

Jei senieji baldai yra dar geri – galite juos parduoti arba atiduoti. Jei jie jau nebenaudingi – reikia sutvarkyti išvežimą. Vokietijoje yra specialios įmonės, kurios už tam tikrą mokestį paima senus baldus. Lietuvoje taip pat yra tokių paslaugų. Aš patarčiau šiuo klausimu užsiimti iš anksto, nes perkraustymo dieną bus per vėlu. Vienas mano klientas tiesiog paliko visus senus baldus naujojo šeimininko problemai – ir tai sukėlė nemažai ginčų. Geriau to nedaryti.

Ar galima gauti pagalbą su dokumentais, jei pats nežinau, kas reikalinga?

Taip, ir aš pats tai siūlau savo klientams. Daugelis perkraustymo įmonių siūlo pilną aptarnavimą, įskaitant dokumentų tvarkymą. Jei jūs pats nežinote, kokie dokumentai reikalingi arba kaip juos gauti – geriau paprašyti pagalbos. Aš pats dažnai padedu savo klientams su Vokietijos dokumentais, nes žinu, kaip tai veikia. Bet čia jau priklauso nuo įmonės – kai kurios siūlo tik perkraustymą, kitos – ir pilną aptarnavimą. Pasitikslinkite iš anksto.

Ką daryti, jei po perkraustymo pastebiu, kad kažko trūksta arba yra sugadinta?

Pirma – nepanikuokite. Antra – susitikite su sąrašu, kurį pasirašėte prieš perkraustymą. Trečia – kreipkitės į įmonę raštu, su visais įrodymais (nuotraukos, video). Dauguma įmonių turi tam tikrą laikotarpį, per kurį galima pateikti pretenzijas – paprastai tai 14–30 dienų. Aš pats visada patarčiau daryti viską greitai, nes po tam tikro laiko tampa sunkiau įrodyti. Ir dar vienas patarimas: jei jums neatsako arba atsisako – nepulkite į paniką, tiesiog kreipkitės į atitinkamas institucijas arba naudokitės draudimu, jei jį turite.