Patikimas asmeninių daiktų pristatymas į Vokietiją, be vėlavimų

Įvadas

Dirbu tarptautinių perkraustymų srityje jau aštuonerius metus, ir galiu pasakyti vieną dalyką – žmonės visada pervertina savo daiktų kiekį ir nuvertina biurokratiją. Ypač kai kalbame apie Vokietiją. Šalis tvarkinga iki beprotybės, bet dėl to kartais net paprastas siuntimas gali užstrigti dėl vienos trūkstamos deklaracijos. Per tuos metus vežiau viską – nuo senelio laikrodžio iki keturių tonų baldų, nuo studento kuprinės iki įmonės archyvo. Ir žinai ką? Dažniausiai problemos kyla ne dėl kelio ar transporto, o dėl to, kad žmonės nežino, ko tikėtis. Šiame straipsnyje (na gerai, šitoje mano mažoje paskaitoje) papasakosiu, kaip viskas veikia, kada gali būti vėlavimų ir kaip jų išvengti. Nežadu, kad bus idealu – niekas nėra toks. Bet žadu, kad bus naudinga.

Kada geriausia planuoti pristatymą?

Ar tikrai reikia planuoti iš anksto, ar galima paskutinę minutę?

Kuo anksčiau, tuo geriau – čia nėra jokios naujienos. Bet jei tikrai reikia, mes galime sutalpinti per dvi savaites, jei viskas tvarkoje su dokumentais. Paskutinį kartą vežiau studentui į Miuncheną per 10 dienų, bet tai buvo tik kelios dėžės ir keletas baldų. Dėl viso kito – savaitės ar dviejų tikrai neužtenka, jei nori ramiai.

Koks metas metuose geriausias?

Vasarą rugsėjo pradžia – tikras chaosas, nes visi grįžta iš atostogų ir perkraustinėja. Gruodis – taip pat judėjimas, bet kitiems tikslams. Geriausia? Kovo-balandžio mėnesiai, kai žmonės dar neatėję į darbą po žiemų (nors čia aš gal šiek tiek per daug optimistas). Bet iš tikrųjų, jei gali rinktis – rinkis ne piką sezoną.

Ar galima pristatyti per savaitgalį?

Taip, bet paprastai brangiau. Vokietijoje kai kurios zonos turi apribojimus dėl sunkvežimių judėjimo sekmadieniais. Kartais pavyksta, kartais – ne. Priklauso nuo tikslios vietos. Čia aš tikrai nežinau 100%, reikia tikrinti konkrečiai.

Kaip vyksta pats procesas?

Pirmas žingsnis – kas tai yra?

Pirmiausia susitinkame (arba pasikalbame), tuo metu aš pasižiūriu, ką vežti, kur ir kada. Tada pasiūlau variantą. Kartais žmonės nori tik containerį, kartais pilną sunkvežimį, kartais tik dalį. Kiekvienas atvejis skirtingas.

Ką reikia paruošti iki išvykimo?

Sąrašas nėra ilgas, bet svarbus: daiktų sąrašas su vertėmis, paso kopija, Vokietijos adresas, ir jei reikia – tam tikros licencijos. Dažniausiai žmonės pamiršta, kad reikia nurodyti tikslų gavėjo vardą ir pavardę – ne įmonės pavadinimą, jei tai asmeninis perkraustymas. Čia pasitaiko nesusipratimų.

Kiek laiko trunka pats pristatymas?

Nuo Lietuvos iki Vokietijos – paprastai 2-4 dienos kelyje. Bet čia tik kelias. Pridėk muitinę, sandėlio tvarkymą, pristatymą iki durų – gauni maždaug 5-10 dienų. Kartais greičiau, kartais ilgiau. Priklauso.

Kas vyksta Vokietijos muitinėje?

Muitinė – tai vieta, kur viskas gali užstrigti. Jei dokumentai tvarkingi, viskas gerai. Jei ne – lauki, kol bus gerai. Vokietijoje jie tikrina gana atidžiai, ypač jei vertė didesnė. Vieną kartą kliento siunta strigo dvi savaites dėl to, kad buvo neteisingai nurodyta viena prekė. Tiesiog viena. Dėl to.

Kada būna vėlavimų?

Kokios pagrindinės vėlavimų priežastys?

Penkios pagrindinės: dokumentų trūkumas ar klaidos, muitinės patikrinimas, pristatymo adreso problemos (blogas adresas, nepasiekiamas), oro sąlygos, ir perkrova sezono metu. Iš šitų penkių – bent trys priklauso nuo kliento, ne nuo mūsų. Aš tai sakau atvirai, nes taip yra.

Kaip dažnai pasitaiko vėlavimų dėl oro sąlygų?

Ruduo ir žiema – taip, kartais būna. Sniegas Vokietijoje nėra retenybė, ypač pietuose. Bet mes visada turime planą B. Tiesiog reikia suprasti, kad jei jau viskas sustojo, niekas niekur nevažiuoja. Čia jau gamtos jėga, ne žmogiškas faktorius.

Ar tikrai dokumentų problemos dažniausios?

Taip. Per mano aštuonerius metus – dažniausia bėda. Žmonės pamiršta, kad kai kurias prekes reikia deklaruoti, kad kai kurios prekės turi apribojimus. Pavyzdžiui, maisto produktai – yra taisyklių. Baldai – mažiau problemų. Bet viskas priklauso nuo konkretaus atvejo. Kartais tiesiog nėra aišku, ar kažkas yra „asmeninis daiktas" ar „prekė". Čia aš kartais pats nežinau, tenka klausti.

Kas nutinka, jei adresas neteisingas?

Mes bandome susisiekti, bet jei niekas neatsiliepia – siunta grįžta arba stovi sandėlyje. Kartais žmonės pamiršta, kad jų naujasis adresas jau ne tas, kurį jie davė prieš mėnesį. Pavyzdys: vyras persikėlė į naują butą, bet spėjo pakeisti adresą tik po dviejų savaičių. Mes jau važiavome į seną. Aišku, išsprendėme, bet buvo papildomų kaštų.

Kaip išvengti vėlavimų?

Ką aš pats rekomenduoju daryti?

Pirma – ruošk dokumentus iš anksto. Antra – būk pasiekiamas telefonu. Trečia – nebandyk vežti nieko, ko nereikėtų vežti. Ketvirta – pasitikrink adresą du kartus. Penkta – jei kažkas neaišku – klausk iškart, o ne tada, kai jau viskas važiuoja.

Ar verta naudotis tik viena įmone visam procesui?

Taip, bet tik jei ji patikima. Čia aš būsiu šiek tiek šališkas, žinoma. Bet logika paprasta – jei vienas veža iki sandėlio, kitas iki durų, trečias tvarko dokumentus – kuo daugiau tarpininkų, tuo daugiau vietų, kur gali kažkas nepasisekti. Mes stengiamės viską daryti vienoje vietoje, bet ne visada įmanoma.

Ar galima kažkaip paspartinti procesą?

Mokėti už greitesnį aptarnavimą – taip, tai veikia. Bet tik jei dokumentai jau tvarkingi. Jei jie netvarkingi, pinigai nepadės. Čia tas atvejis, kai greitis priklauso ne nuo pinigų, o nuo popierių.

Ką daryti, jei jau žinau, kad bus vėlavimas?

Sakyk iškart. Mes galime kažką pakeisti, jei žinome iš anksto. Bet jei sužinome tada, kai jau viskas strigo – tada jau vėluojam. Kartais žmonės bando nuslėpti problemas, galvoja, kad išsispręs pati. Retai išsisprendžia.

Kainos ir kaštai

Nuo ko priklauso kaina?

Atstumas, kiekis, paslaugos apimtis, laikas. Kuo daugiau daiktų – pigiau vienam kilogramui. Kuo arčiau – pigiau. Kuo paprastesnis маршрут – pigiau. Čia logika paprasta, bet žmonės vis tiek stebisi, kodėl vienas sunkvežimis kainuoja tiek, kiek kainuoja.

Ar yra kokie nors paslėpti mokesčiai?

Jei viskas padaryta sąžiningai – ne. Bet jei pamiršti muitinės mokesčius, jei jie taikomi – tai jau papildomas kaštas. Kartais žmonės mano, kad mes kažką pridedame, nors tai tiesiog valstybės mokestis. Čia reikia skaityti smulkiai, bet aš suprantu, kad niekas nemėgsta skaityti smulkiai.

Ar galima kažkaip sutaupyti?

Dalintis konteinerį su kitais – taip, dažnai išeina pigiau. Bet čia reikia rasti žmogų, kuris veža tuo pačiu metu į panašią vietą. Kartais pavyksta, kartais – ne. Kitas variantas – vežti mažiau. Bet čia jau kliento sprendimas.

Dažnai užduodami klausimai

Ar galima vežti gyvūnus?

Gyvūnai – tai atskira tema. Jiem reikia kitų dokumentų, kitų taisyklių. Šunys, katės – taip, galima, bet reikia mikročipo, skiepų, sveikatos pažymėjimo. Aš pats šitoje srityje nedirbu, perduodu kitam partneriui. Bet galiu pasakyti, kad tai įmanoma, tik reikia laiko.

Ką daryti su vertingais daiktais?

Brangakmeniai, pinigai, svarbūs dokumentai – geriau vežti asmeniškai. Likę vertingi daiktai – deklaruoti, fotografuoti, drausti. Vieną kartą klientė vežė brangų žiedą kartu su daiktais. Viskas gerai baigėsi, bet aš pats nervinausi.

Ar galima vežti mašiną kartu su daiktais?

Taip, mes galime sutvarkyti ir tai. Bet mašina – tai jau kitas procesas, kitos kainos, kiti dokumentai. Registracija, draudimas, techninė apžiūra Vokietijoje. Čia reikia atskiro pokalbio.

Kaip elgtis su baldais, kurie neišardomi?

Išardyti lengviau, bet jei neišardomi – taip pat galima. Tiesiog brangiau, nes reikia daugiau vietos sunkvežimyje. Kartais žmonės turi labai didelius baldus, kurie net netelpa į standartinį sunkvežimį. Reikia planuoti iš anksto.

Kas nutinka, jei daiktas sugenda kelyje?

Jei dėl mūsų kaltės – atsakome. Jei dėlForce majeure – nelabai. Bet mes visada draudžiame. Čia standartinė praktika, nors žmonės kartais nori pigiau ir atsisako draudimo. Aš visada rekomenduoju, bet galutinis sprendimas kliento.

Ar galima pristatyti iki konkrečios datos?

Stengiamės, bet garantuoti konkrečią datą – sunku. Galime pasakyti „maždaug" arba „iki". Vokietijoje kartais būna taip, kad vairuotojas negali pristatyti tą dieną dėl eismo taisyklių. Tenka laukti kitos dienos. Čia tas atvejis, kai geriau žinoti iš anksto nei pykti vėliau.

Ką dėti, jei pirmą kartą vežuosi daiktus į Vokietiją?

Nervintis neverta, bet ruoštis reikia. Pagrindinis dalykas – dokumentai, adresas, ir supratimas, kad viskas trunka ilgiau nei norėtųsi. Pirmas kartas visada sunkiausias. Vėliau jau lengviau, nes žinai, ko tikėtis.

Ar reikalingas draudimas?

Būtinai. Aš jau minėjau, bet pakartosiu – taip, reikalingas. Kartais žmonės sako, kad jiems nereikia, kad nieko nebus. O tada būna, kad kažkas nutinka. Ir tada jie skambina ir pyksta. Geriau apsidrausti.

Kaip sužinoti, ar mano daiktams taikomi apribojimai?

Klausti. Geriausia prieš pradedant kažką daryti. Aš pats ne visada žinau atsakymą į viską, bet turiu žmonių, kurie žino. Kartais tenka pasikonsultuoti su muitinės brokeriu. Čia normalu.

Ar galima atsiimti daiktus sandėlyje patiems?

Taip, jei nori sutaupyti. Bet tada reikia patalpų, reikia žinoti, kur sandėlys, reikia turėti laiko. Kartais žmonės taip daro, ypač jei jie gyvena netoli. Kitiems paprasčiau, kad mes pristatome iki durų.

Kas vyksta, jei kliento nėra namuose?

Mes bandome susisiekti, paliekame žinutę, laukiame. Jei niekas neatsiliepia – grįžtame kitą dieną arba paliekame sandėlyje. Kartais žmonės tiesiog pamiršta, kad šiandien diena. Vieną kartą vairuotojas laukė prie namo dvi valandas. Aš tai sužinojau tik vėliau.

Ar galima keisti adresą po to, kai viskas jau pakrauta?

Teoriškai – taip. Praktiškai – kartais taip, kartais ne. Jei jau muitinėje – sunkiau. Jei dar Lietuvoje – lengviau. Bet kuo anksčiau, tuo geriau.

Ką daryti, jei kažko trūksta atvykus?

Tikrinti prieš pasirašant. Labai svarbu. Jei kažko trūksta – rašyti pastabą, fotografuoti, skambinti. Po to jau sunkiau įrodyti. Vieną kartą klientė sakė, kad trūksta dėžės, bet ji pasirašė be pastabų. Aišku, mes nieko negalėjome padaryti.

Ar galima vežti alkoholį?

Yra limitai. Asmeniniam naudojimui – tam tikras kiekis. Verslo tikslais – kitos taisyklės. Čia reikia žinoti konkrečius skaičius, jie keičiasi. Geriausia pasitikrinti.

Kaip su maisto produktais?

Daugelis maisto produktų negali būti vežami. Kai kurie gali, bet su apribojimais. Šviežias maistas – beveik visada ne. Konservuotas – galbūt. Čia tas atvejis, kai geriau pasiklausti nei bandyti.

Ką daryti su senais daiktais, kurie gali būti draudžiami?

Klausti. Seni baldai, seni dokumentai, seni žaislai – kartais jie turi vertę, kartais jie tiesiog seni. Bet jei tai kažkas, kas gali būti laikoma kultūros paveldu – gali būti apribojimų. Čia aš pats neesu ekspertas, tenka konsultuotis.

Ar galima pristatyti į bet kurią Vokietijos vietą?

Didžiuosiuose miestuose – taip, tikrai galime. Mažesnėse vietovėse – priklauso nuo to, kur tiksliai. Kartais tenka naudoti kitą transporto priemonę arba dalintis su kitu vežėju. Bet mes visada rasime sprendimą.

Kaip suprasti, ar įmonė patikima?

Klausti kitų, skaityti atsiliepimus, žiūrėti, kiek laiko jie dirba. Jei įmonė egzistuoja penkerius metus ir turi gerus atsiliepimus – tikriausiai gerai. Jei tik pradėjo – rizika didesnė. Bet čia mano nuomonė, gali būti ir kitaip.

Ką daryti, jei viskas labai skubiai reikia?

Mokėti daugiau. Čia tiesiog taip veikia. Greitis kainuoja. Bet jei jau viskas labai skubu, galbūt verta pasvarstyti oro gabenimą. Taip, brangiau, bet greičiau. Kartais verta.

Ar galima susitarti dėl lankstaus pristatymo?

Taip, mes galime suplanuoti, kad pristatysime per tam tikrą laikotarpį, o ne konkrečią dieną. Bet čia priklauso nuo to, kur gyveni. Mieste lengviau, kaime – sunkiau. Reikia kalbėtis.

Išvada

Per tuos aštuonerius metus aš išmokau vieną dalyką – perkraustymas į Vokietiją nėra sudėtingas, jei viską planuoji iš anksto. Dokumentai, adresas, komunikacija – šitie trys dalykai lemia, ar viskas vyks sklandžiai, ar bus vėlavimų. Aš pats esu matęs ir puikių, ir prastų pavyzdžių – ir dažniausiai skirtumas buvo tame, kaip gerai žmonės buvo pasiruošę. Jei ruošiesi vežtis daiktus į Vokietiją – pradėk nuo sąrašo, pasitikrink dokumentus, ir nesibaimink klausti, jei kažkas neaišku. Geriau paklausti prieš, nei spręsti problemas po. O jei jau strigo – skambink, spręsim kartu.