Optimalus transportas asmeninių daiktų į Vokietiją be rūpesčių

Įvadas

Jei planuoji kraustytis į Vokietiją ir galvoji apie daiktų gabenimą, tikriausiai turi milijoną klausimų. Kiek tai kainuos? Ar verta samdyti firmą ar geriau vežtis pačiam? Kaip apskritai veikia visas tas procesas su muitinėm ir dokumentais? Aš šioje srityje dirbu jau aštuntus metus, tad mačiau viską – ir tikrai ne viskas būna taip gražu, kaip įmonės rašo savo svetainėse. Šiame straipsnyje bandysiu paprastai paaiškinti, kaip iš tikrųjų veikia transportas į Vokietiją, kokios yra realios kainos ir į ką verta atkreipti dėmesį, kad nereiktų po to gailėtis. Pradėkime.

Kainos ir biudžetas

Kiek iš tikrųjų kainuoja perkraustymas į Vokietiją?

Čia tikrai nėra vieno atsakymo, nes viskas priklauso nuo to, kiek daiktų veži, iš kurio Lietuvos miesto ir į kurią Vokietijos vietą. Paprastas pavyzdys – jei veži tik kelis lagaminus su drabužiais ir nedidelę buitinę techniką, gali tilpti į 300–500 eurų, jei naudoji dalinto krovinio paslaugą. Bet jei veži visą namų ūkį su baldais, jau kalbame apie 1500–3000 eurų, kartais ir daugiau. Vienas mano klientas pernai vežėsi visą 3 kambarių buto turinį iš Kauno į Miuncheną ir sumokėjo apie 2200 eurų su pilna paslauga – supakavo, pakrovė, išvežė, pristatė. (čia dar reikėtų patikslinti, ar buvo baldų išrinkimas, nes kartais tai papildomai kainuoja)

Ar verta rinktis pigiausią pasiūlymą?

Čia būčiau atsargus. Aš pats mačiau atvejų, kai žmonės rinkosi pigiausią variantą ir po to gailėjosi. Vienas atvejis – klientė iš Vilniaus rado firmą, kuri siūlė transportą į Berliną už 400 eurų. Atvažiavo mikroautobusas su vairuotoju, kuris kalbėjo tik rusų kalba, nemokėjo vokiečių, o paskui paaiškėjo, kad tas žmogus neturi net licencijos krovinių vežimui. Galutinėje sąskaitoje ji sumokėjo dar 200 eurų „papildomų išlaidų" ir dar turėjo pati kai ką pakrauti. Taigi – pigiau nebūtinai geriau.

Kaip susiformuoja galutinė kaina?

Kainą sudaro keli dalykai: pats transportas (kuro sąnaudos, vairuotojo darbas), kiek užima vietos jūsų daiktai sunkvežimyje, ar reikia papildomų paslaugų (pakrovimas, išpakavimas, draudimas), ir atstumas. Dalinto krovinio atveju mokate už vietą konteineryje, o ne už visą mašiną. Kartais įmonės taiko fiksuotas kainas tam tikroms trasoms, pvz., Vilnius–Berlynas, bet tai nebūtinai visada geriausiai apsimoka.

Pasiruošimas ir dokumentai

Kokie dokumentai reikalingi gabenant daiktus į Vokietiją?

Gerai žinia – jei vežate tik asmeninius daiktus, o ne prekes parduoti, dokumentų reikia minimaliai. Jums reikės galiojančio paso arba asmens tapatybės kortelės, o jei turite nuolatinį gyvenamąją vietą Vokietijoje – teniso registracijos (Anmeldung) patvirtinimo. Kartais prašo sąrašo daiktų, bet tai labiau formalumas. Svarbiausia, kad daiktai tikrai būtų jūsų asmeniniai, o ne verslo prekės.

Ar reikia muitinės dokumentų?

Europos Sąjungos viduje judant iš Lietuvos į Vokietiją, muitinės deklaracijos nereikia. Vokietija ir Lietuva – abu ES nariai, tad jūsų daiktai pereina sieną kaip vidaus perkraustymas. Išimtis būtų tik jei vežate kažką labai vertingo arba prekių, skirtų pardavimui, bet čia jau kitas atvejis. Vienas mano klientas bandė vežtis 5 naujus nešiojamus kompiuterius irgi kaip „asmeninius daiktus" – aišku, muitininkai Vokietijoje paklausė, kodėl vienam žmogui tiek kompiuterių. Taigi čia reikia sveiko proto.

Kada reikia pranešti apie perkraustymą Vokietijos institucijoms?

Jei planuojate gyventi Vokietijoje ilgiau nei 3 mėnesius, per 14 dienų nuo atvykimo turite užsiregistruoti gyvenamojoje vietoje (Anmeldung). Tai darote miesto biure (Bürgeramt). Dėl daiktų niekam atskirai pranešti nereikia, bet jei vežatės automobilį, reikia jo registraciją perregistruoti Vokietijoje.

Pasirinkimas: savarankiškas vežimas ar įmonė?

Ar galiu pats vežtis daiktus nuomojamu mikroautobusu?

Taip, žinoma, ir daugelis žmonių taip daro. Nuomojate mikroautobusą iš firmos, pvz., Europcar ar panašiai, ir pats vairuojate. Dienos nuoma paprastai kainuoja 50–100 eurų, priklausomai nuo dydžio. Bet čia yra keli minusai – jums pačiam reikia pakrauti ir iškrauti viską, o jei kas nors nutiks kelyje, atsakomybė bus jūsų. Vienas mano pažįstamas taip vežėsi baldus iš Vilniaus į Hamburgą ir pakeliui pradūrė padangą – gerai, kad niekas nenutiko, bet vis tiek buvo nemalonu.

Kada verta samdyti profesionalią įmonę?

Jei daiktų tikrai daug, jei norite, kad viską padarytų kiti, jei neturite laiko arba tiesiog nenorite streso – tada profesionalai yra gerasis variantas. Jie supakuos, pakraus, išveš, pristatys, kartais net išpakuos ir surinks baldus. Žinoma, tai kainuoja, bet sutaupote laiko ir nervų. Ypač verta, jei vežatės brangesnius daiktus – jie dažniausiai turi draudimą.

Kaip išsirinkti patikimą įmonę?

Čia būčiau atsargus. Pirmiausia pasidomėkite atsiliepimais – ne tik įmonės puslapyje, bet ir nepriklausomuose šaltiniuose. Paklauskite, ar turi licenciją krovinių vežimui (Lietuvoje tai VĮ „Regitra" išduodamas leidimas). Pasitikslinkite, ar jie dirba su draudimu ir kokios sąlygos. Ir svarbiausia – niekada nemokėkite visos sumos iš anksto. Paprastai reikia dalį sumokėti pradžioje, likutį – po pristatymo. Jei įmonė reikalauja viso atsiskaitymo prieš išvykdama – tai jau raudona vėliava.

Kas vyksta pakrovimo ir pristatymo metu

Kaip vyksta pats pakrovimas?

Jei užsakote pilną paslaugą, atvažiava komanda su sunkvežimiu, supakuoja jūsų daiktus (jei tai įtraukta į paslaugą), pakrauna ir išveža. Paprastai tai trunka kelias valandas, priklausomai nuo kiekio. Jei pats kraunate, turite būti pasiruošę iš anksto – sudėti daiktus į dėžes, pažymėti, kas trapu, ir pan. Patarimas – nepatingėkite ir išrinkite baldus, nes tai tikrai palengvina pakrovimą.

Ar reikia būti namuose pakrovimo metu?

Taip, beveik visada. Jūs turite parodyti, kas priklauso jums, parodyti, kur kas yra, ir užtikrinti, kad niekas netyčia nepaimtų svetimo daikto. Aš pats visada prašau klientų būti namuose, nes taip išvengiama nesusipratimų. Vieną kartą buvo atvejis, kai kliento nebuvo, jis paliko rakto, o mes pakrovėme viską, kas buvo sandėlyje. Paskui paaiškėjo, kad dalis daiktų priklausė jo broliui, kuris taip pat gyveno tame name. Tai buvo labai nemalonu spręsti.

Kiek laiko truna transportas iki Vokietijos?

Iš Lietuvos iki Vokietijos miestų paprastai važiuojama 1–2 dienas, priklausomai nuo tikslo. Iki Berlyno ar Hamburgo – apie parą, iki Miuncheno ar kitų pietinių miestų – apie 1,5–2 dienas. Bet čia dar reikia pridėti laiką, jei vežate dalintu krovinu – tuomet gali tekti laukti, kol bus surinktas pilnas krovinys, o tai gali užtrukti kelias dienas ar net savaitę.

Kas vyksta pristatymo metu?

Atvažiavę į Vokietiją, susitinkate su vairuotoju arba atstovu, ir daiktai pristatomi į jūsų naująją vietą. Svarbu prieš pasirašant patikrinti, ar viskas atvežta ir ar niekas neapgadinta. Jei kas nors ne taip – iš karto rašykite pastabas ir fotografuokite. Tai svarbu draudimo atveju.

Daiktų pakavimas ir saugumas

Kaip teisingai supakuoti daiktus?

Geriausia naudoti tvirtas dėžes, ypač knygoms ir stiklui. Trapius daiktus – indus, lemputes – suvyniokite į popierių ar burbulinius maišelius. Baldus, jei nėra išrinkti, reikia apsaugoti nuo įbrėžimų. Vienas patarimas – nedėkite per daug sunkių daiktų į vieną dėžę, nes ją bus sunku pakelti, o ir gali plyšti. Aš pats visada sakau klientams – geriau daugiau mažesnių dėžių nei kelios milžiniškos.

Kokių daiktų negalima vežti?

Čia standartinės taisyklės – negalima vežti nieko, kas neteisėta. Bet yra ir kitų apribojimų. Pavyzdžiui, tam tikros cheminės medžiagos, dujų balionai, kai kurie maisto produktai (ypač mėsa ir pieno gaminiai) gali būti problemiški. Vokietijoje gana griežtai žiūri į medienos gaminius – jei vežate medinius baldus, gali prireikti fitosanitarinio sertifikato, nors dažniausiai tai taikoma tik stambiems kroviniams.

Ar verta drausti daiktus?

Būčiau linkęs taip, ypač jei vežate brangesnius daiktus. Daugelis perkraustymo įmonių siūlo draudimą kaip papildomą paslaugą. Paprastai tai kainuoja kelis procentus nuo daiktų vertės, bet jei kas nors nutiks kelyje, būsite ramūs. Vienas mano klientas vežė senelio paveikslą, kuris buvo vertas kelių tūkstančių. Jis paprašė papildomo draudimo, ir gerai padarė – paveikslas šiek tiek apgadintas atvyko, bet draudimas padengė restauravimo išlaidas.

Gyvenimas Vokietijoje ir kiti praktiniai klausimai

Ką daryti su baldais, kurių nenoriu vežtis?

Yra kelios galimybės – parduoti, atiduoti arba išmesti. Lietuvoje veikia įvairios platformos, pvz., skelbimai.lt, Facebook grupės, kur galite parduoti baldus. Vokietijoje taip pat yra „eBay Kleinanzeigen" ir panašios vietos. Jei nenorite parduoti, galite atiduoti į labdarą – Vokietijoje yra daug „Spendenbox" vietų, kur galima palikti drabužius ir namų apyvokos daiktus. O jei tiesiog reikia atsikratyti – miestuose veikia dideli konteineriai (Wertstoffhof) statybinėms ir stambioms atliekoms.

Ar galima vežtis gyvūnus į Vokietiją?

Taip, bet reikia tam tikrų dokumentų. Gyvūnas turi būti paskiepytas nuo pasiutligės, turėti mikročipą ir ES gyvūnų pasą. Jei vežatės šunį ar katę, pasidomėkite iš anksto, nes kai kurios transporto įmonės gyvūnų neveža, arba reikia specialaus automobilio. Aš pats turėjau klientą, kuris vežėsi du šunis – teko samdyti atskirą žmogų, kuris tuo užsiima profesionaliai.

Kaip elgtis su buitine technika, kuri veikia tik 220V?

Vokietijoje elektros tinklas yra 230V, kaip ir Lietuvoje, taigi dauguma prietaisų veiks. Bet kištukai gali būti skirtingi – Vokietijoje naudojami du kontaktai (tipas C arba F), o Lietuvoje dažnai būna su įžeminimu (tipas E). Paprastai galima nusipirkti adapterius čia arba ten, jie kainuoja kelis eurus. Jei turite senesnių prietaisų, kurie veikia tik 110V, jie tikriausiai neveiks be transformatoriaus.

Ką daryti su automobilio registracija Vokietijoje?

Jei vežatės automobilį iš Lietuvos, per tam tikrą laiką jį reikia registruoti Vokietijoje. Jums reikės techninės apžiūros (TÜV), draudimo (Vokietijoje privaloma), ir dokumentų iš Lietuvos. Procesas nėra labai sudėtingas, bet reikia laiko. Vienas mano pažįstamas viską susitvarkė per dvi savaites, bet jam padėjo vietos žmogus, kuris žinojo, kur eiti.

Dažniausios problemos ir kaip jų išvengti

Kas dažniausiai nutinka ne taip?

Dažniausios problemos, kurias matau – vėlavimai, apgadinti daiktai ir nesusipratimai su dokumentais. Vėlavimai kartais įvyksta dėl eismo, oro sąlygų arba dėl to, kad įmonė blogai suplanavo maršrutą. Apgadinti daiktai – dažniausiai dėl prasto pakavimo arba netinkamo tvarkymo. O dokumentų problemos – kai žmonės nesupranta, kad reikia tam tikrų popierių, arba kai įmonė nėra tinkamai licenzijuota.

Kaip išvengti problemų?

rinkitės įmonę atsakingai, viską sutvarkykite iš anksto, pasidarykite nuotraukų prieš pakrovimą, ir būkite pasiruošę, kad gali prireikti lankstumo. Vienas geras patarimas – visada turėkite alternatyvų planą. Jei planuojate atvykti į naują butą tą pačią dieną, kai bus pristatyti daiktai, geriau turėkite kur nakvoti, jei kas nors nepavyks.

Ką daryti, jei daiktai buvo apgadinti?

Pirmiausia – dokumentuokite. Nufotografuokite, kas nutiko, užfiksuokite datą ir laiką. Po to kreipkitės į įmonę su pretenzija raštu. Jei turite draudimą – kreipkitės ir į draudimo kompaniją. Čia svarbu veikti greitai, nes yra terminai, per kuriuos reikia pranešti apie žalą. Jei įmonė nepripažįsta kaltės – galima kreiptis į vartotojų teises ginčijančią instituciją, bet čia jau ilgesnis procesas.

Išvada

Perkraustymas į Vokietiją nėra toks sudėtingas, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Svarbiausia – gerai pasiruošti, išsirinkti patikimą sprendimą ir nelikti su pernelyg dideliais lūkesčiais. Kartais kas nors nepavyksta, kartais tenka palaukti ilgiau nei planuota, bet su tinkamu požiūriu viskas pasidaro įveikiama. Jei turite konkrečių klausimų apie savo situaciją – rašykite, bandysiu padėti.