Operatyvus pristatymas į Vokietiją su patogiu užsakymu

Sveiki, čia aš – dirbu tarptautinių perkraustymų srityje jau aštuonerius metus, tad mačiau visko: ir tikrai sklandžių perkėlimų, ir tokių, kur reikėjo spręsti problemas vėlų vakarą prie alaus (tiesą sakant, prie arbatos, nes reikėjo galvoti švariai). Šiandien pakalbėsime apie tai, kaip greitai ir patogiai pristatyti daiktus į Vokietiją – be streso, be nematomų mokesčių, be staigmenų. Arba bent jau su mažiau staigmenų, negu paprastai būna.

Daiktų surinkimas ir paruošimas

Ar tikrai viską turiu susipakuoti pats?

Taip, dažniausiai taip. Yra kompanijų, kur siūlo pilną paslaugą – ateina, supakuoja, išmontuoja baldus, viską sukrauna. Bet tai kainuoja žymiai brangiau. Jei turi laiko ir noro, gali susitvarkyti pats. Tiesą sakant, aš pats visada taip darau savo perkraustymuose – nors profesionaliai galėčiau samdytis kitus. Sutaupai tikrai nemažai.

Kada prasideda tas „operatyvus" pristatymas? Per kiek dienų?

Čia reikia tikslintis iš anksto. Paprastai Lietuva–Vokietija trunka 2–4 dienas, jei tai pilna sunkvežimio siunta. Jei dalijasi su kitais – gali būti 5–7 dienos, kartais ir ilgiau, jei perkrovimo sandėlyje stringa eilė. Vieną kartą turėjome klientą, kuris laukė dviejų savaičių dėl to, kad sandėlyje Vokietijoje buvo sugedęs kranas. Taip, pasitaiko.

Ką daryti su baldais – išmontuoti ar vežti sveikus?

Geriausia išmontuoti. Sutaupai vietos, mažiau rizikos sugadinti. Bet jei neturi įrankių ar patirties – gali palikti sveikus, tik susitark su perkraustytojais iš anksto. Kartais išmontavimas įskaičiuotas į kainą, kartais – ne. Būtinai pasitikslink, nes vėliau gali būti nemalonu.

Ar reikalingas specialus pakavimo medžiagas?

Kartoninės dėžės – būtinos. Jos pigios, jų pilna prekybos centruose. Baldams reikės plėvelės, kartais putų. Jei veži stiklą ar veidrodžius – būtinai specialiai pažymėtas dėžes. Vienas mano klientas vežė veidrodį, kurį jam padovanojo močiutė, ir... jis suprasdavo, kodėl verta investuoti į tinkamą pakavimą. Veidrodžio nebėra, bet yra naujas, brangesnis. Taip, kartais gaila, bet taip jau gyvenime būna.

Dokumentai ir muitinė

Kokie dokumentai reikalingi perkraustymui į Vokietiją?

Pasas arba ID – akivaizdu. Svarbesnis dalykas – sąskaita faktūra arba sąrašas daiktų, ypač jei veži naujus daiktus, kurie gali būti apmuitinami. Jei tai senas turtas, kurį jau naudojai Lietuvoje – paprastai jokių problemų. Bet jei veži naują techniką, baldus, kurie dar nauji ir pirkti neseniai – gali prireikti mokėti PVM Vokietijoje. Čia tikrai verta pasitarti su buhalteriu arba mumis, nes taisykles keičia dažnai.

Ar reikia muitinės deklaracijos?

Nuo Brexit situacijos viskas pasikeitė, bet Lietuva ir Vokietija – abi ES šalys, tad muitinės kaip tokios nėra. Yra tik importo dokumentai, jei veži vertingesnius daiktus. Bet paprastam perkraustymui – ne, muitinės nereikia.

Ką daryti, jei vežu prekes, kurias noriu parduoti?

Čia jau kitas reikalas. Jei veži prekes komerciniais tikslais, reikalingi visi dokumentai – sąskaitos, sutartys, gal net EORI numeris. Ir čia jau ne perkraustymas, o prekių gabenimas. Skirtumas didelis, ir kaina – kitokia. Vieną kartą klientė norėjo vežti visą parduotuvės inventorių ir vadino tai „perkraustymu". Aiškinome ilgai, kol suprato, kad tai jau verslo gabenimas. Tiesa, galiausiai viską sutvarkėme, bet laiko sugaišome daug.

Kainodara ir mokėjimas

Nuo ko priklauso kaina?

Svoris, tūris, atstumas, greitis. Paprastai skaičiuoja pagal kubinius metrus arba pagal svorį – kas mažesnis, tas ir naudojamas. Vokietijoje – labai svarbu, į kurią Vokietijos dalį veži. Berlynas, Miunchenas, Hamburgas – dideli miestai, bet jei reikia į kokį nedidelį miestelį kažkur Bairo Altoje ( Bavarijoje), gali būti brangiau. Taip pat – ar tai pilna sunkvežimio siunta, ar dalijiesi su kitais.

Kiek vidutiniškai kainuoja perkraustymas į Vokietiją?

Sunku pasakyti tiksliai, nes labai priklauso. Bet jei labai grubiai – nuo 600 iki 2000 eurų už standartinį namų ūkį. Jei turi daug baldų, technikos, didelį butą – bus brangiau. Jei tik kelias dėžes ir nedidelį kiekį daiktų – gali būti ir pigiau. Vieną kartą vežėme tik dviejų kambarių buto daiktus į Frankfurtą ir kainavo apie 900 eurų. Kitas klientas vežė visą namo turtą į Miuncheną – gerokai per 3000.

Ar galima mokėti dalimis?

Dauguma įmonių reikalauja avanso – paprastai 30–50% prieš pradedant. Likusią dalį – prieš pristatymą arba po jo. Yra ir tokių, kurie dirba tik su išankstiniu apmokėjimu – čia jau reikia žiūrėti, ar pasitikite. Aš asmeniškai vengčiau pilnai sumokėti iš anksto, jei įmonė nežinoma.

Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių?

Gali būti. Kartais pateikia vienokį pasiūlymą, o po to atsiranda „kuro priemoka", „sandėliavimo mokestis", „dokumentų tvarkymo mokestis". Būtinai prašyk pilnos sąmatos iš anksto ir kad būtų parašyta, kas įeina į kainą. Jei kas nors skamba per gerai, kad būtų tiesa – tikriausiai taip ir yra.

Pasirinkimas: pilna sunkvežimio ar dalijimasis?

Kas geriau – pilna sunkvežimio siunta ar dalijimasis su kitais?

Jei turi daug daiktų ir greitis svarbus – pilna siunta. Jei nori sutaupyti ir gali luktelėti – dalijimasis. Bet čia yra vienas niuansas: dalijantis su kitais, tavo daiktai gali būti sandėlyje ilgiau nei tikėjaisi. Kartais viena šeima atideda savo daiktus, ir tavo siunta stringa. Tai reali situacija, kurią patyriau ne kartą. Kartais viskas gerai, kartais – ne.

Kaip sužinoti, ar įmonė patikima?

Interneto atsiliepimai – geras pradžias, bet ne visada patikimas. Patikrink, ar įmonė turi biurą, ar atsiliepia telefonu, ar gali parodyti sutarčių pavyzdžius. Jei nori – gali paprašyti, kad parodytų ankstesnių perkraustymų nuotraukas ar dokumentus. Gerų įmonių nėra gėda rodyti, ką jos daro. O štai blogų įmonių atsiliepimus kartais tiesiog perka.

Pristatymas ir iškrovimas

Kas vyksta pristatymo dieną?

Paprastai susitariama dėl laiko lango. Vairuotojas paskambina, kai išvažiuoja iš sandėlio arba kai jau arti. Jei tai pilna siunta – dažniausiai atvažiuoja tas pats vairuotojas, kuris ir kraustė. Jei dalijimasis – gali būti kitas vairuotojas, bet tai neturėtų būti problema.

Ar vairuotojas padės iškrauti?

Priklauso nuo sutarties. Kai kurios įmonės siūlo tik gabenimą, kitos – ir iškrovimą. Kartais iškrovimas įskaičiuotas, kartais – mokamas atskirai. Jei turi sunkius baldus – būtinai išsiaiškink iš anksto, nes pats iškrauti, pvz., pianiną, nėra paprasta.

Ką daryti, jei kažkas sugadinama?

Visų pirma – dokumentuok. Nuotraukos prieš ir po, aprašymas. Po to – kreipkis į įmonę. Jei įmonė solidi – turėtų atlyginti arba taisyti. Bet čia svarbu: jei pats blogai supakavai – gali būti sunku įrodyti. Jei įmonės kaltė – kita kalba. Vieną kartą mano vairuotojas apgadino televizorių dėl to, kad blogai pritvirtino. Aišku, atlyginome. Bet jei klientė pati buvo supakavusi televizorių į netinkamą dėžę – čia jau kita istorija.

Dažniausios problemos ir kaip jų išvengti

Ką daryti, jei daiktai vėluoja?

Skambinti. Rašyti. Reikalauti. Čia nėra malonu, bet kartais reikia. Jei vėluoja dėl objektyvių priežasčių (eismas, oro sąlygos) – tenka suprasti. Bet jei dėl to, kad kažkur stringa logistika – jau kitaip. Būtinai turėk visus kontaktus ir nebijok jais naudotis.

Kas bus, jei pristatys į kitą adresą?

Blogai. Bet pasitaiko. Ypač jei adresas nėra labai aiškus arba jei keli žmonės toje pačioje gatvėje. Čia geriausia – nurodyti tikslų adresą, su pašto kodu, su visom papildomom žymom. Ir geriausia, jei kas nors bus vietoje, priims.

Ar galima saugoti daiktus sandėlyje?

Taip, daugelis įmonių siūlo sandėliavimą. Bet tai paprastai kainuoja. Jei dar nesi persikėlęs į naują vietą, arba jei reikia laikyti daiktus tam tikrą laiką – susitark iš anksto. Kainos labai skiriasi – nuo kelių eurų iki keliasdešimtų per mėnesį.

Praktiniai patarimai

Kada geriausia planuoti perkraustymą?

Jei gali – vasarą arba pavasarį. Žiemą gali būti blogi keliai, sniegas, šalta. Bet jei reikia – perkraustoma ir žiemą, tiesiog reikia daugiau atsargumo. Be to, vasarą – brangiau, nes daugiau žmonių kraustosi.

Ką verta vežti ir ko neveržti?

Maždaug viską verta, išskyrus labai brangius arba labai trapus daiktus, kurie gali būti sugadinti. Bet jei turi labai brangius daiktus – juos gali apdrausti. O štai senus, jau sulūžusius daiktus – geriau palikti arba išmesti. Vienas mano klientas vežė seną šaldytuvą, kuris jau blogai veikė. Vokietijoje nusipirko naują, o seną reikėjo utilizuoti – papildomos išlaidos.

Ar reikia draudimo?

Nėra privaloma, bet aš asmeniškai visada rekomenduoju. Paprastai siūlo bazinį draudimą, kuris dengia dalį žalos. Jei turi brangių daiktų – gali paprašyti papildomo draudimo. Vieną kartą klientui vežėme kolekciją paveikslų. Jie buvo apdrausti, ir gerai, kad taip nutiko – vienas paveikslas vis dėlto buvo šiek tiek apgadintas.

Išvada

Perkraustymas į Vokietiją nėra toks sudėtingas, kaip gali atrodyti. Svarbiausia – gerai pasiruošti iš anksto: susipakuoti, susitvarkyti dokumentus, išsirinkti patikimą įmonę ir aiškiai susitarti dėl kainos bei sąlygų. Tada viskas eina daug sklandžiau. Ir atmink: geriausia vengti skubotų sprendimų, nes dažnai pigiausi pasiūlymai vėliau tampa brangiausiais. O jei kas nors neaišku – klausk. Geriau paklausti prieš, nei spręsti problemas po.