Namų apyvokos daiktų gabenimas į Vokietiją saugiai

Sveiki, čia aš. Dirbu tarptautinių perkraustymų srityje jau aštuonerius metus, tad per šį laiką mačiau visko – ir tikrai ne viskas būna taip gražu, kaip įmonės rašo savo reklamose. Šiandien noriu paprastai papasakoti, kaip iš tiesų vyksta namų apyvokos daiktų gabenimas į Vokietiją, kokie čia pasitaiko vingiai ir kaip sau palengvinti gyvenimą, kad daiktai iki taškytos vietos nuvyktų sveiki. Nes pasitikėkit – ne visada taip būna. Pradėsim?

Pasiruošimas ir planavimas

Kada prasideda tikrasis pasiruošimas?

Paprastai žmonės pradeda galvoti apie perkraustymą likus mėnesiui ar dviem iki datos, bet čia jau gana vėlai. Aš visada sakau klientams – pradėkite bent prieš tris mėnesius, ypač jei turite daug daiktų arba jei tai pirmas kartas. Pirmas mėnuo eina į dokumentų tvarkymą, antras – į pakavimą, trečias – į paskutines detales. Žinoma, jei turite tik kelis lagaminus, tada viskas greičiau, bet jei gabename visą namų ūkį, laiko reikia daugiau nei atrodo.

Ar verta patiems viską daryti ar geriau samdyti įmonę?

Čia priklauso nuo daugelio dalykų. Jei turite laiko, jėgų ir automobilį, galite patys vežti mažesnius kiekius. Bet jei kalbame apie visą namą – čia jau reikia bent jauktinės. Aš pats per pirmuosius metus bandžiau viską daryti pats ir gavau nugarą bei nervų krizę. Dabar samdau žmones, nes taip greičiau ir saugiau. Bet čia jūsų pasirinkimas – kai kurie mano klientai patys viską susipakuoja ir tik transportą užsako, kiti nori pilnos paslaugos.

Ką daryti su daiktais, kurių nenoriu vežti?

Yra keletas variantų: parduoti, išmesti, atiduoti į labdarą arba palikti sandėlyje Lietuvoje. Aš dažnai patariu pasidaryti tris krūvas – vežti, parduoti, išmesti. Ir dar ketvirta – atiduoti tiems, kam reikia. Vokietijoje gyvenantys žmonės dažnai nori baldų ir buitinės technikos, nes ten kainos kitokios. Tiesiog paskelbkite skelbimą ir pusė daiktų patiems išsivaikšto.

Dokumentai ir formalumai

Kokius dokumentus reikia gabenant daiktus į Vokietiją?

Pagrindinis dokumentas tai prekių sąrašas su vertėmis, nes Vokietijos muitinė gali paprašyti. Taip pat reikės jūsų paso, o jei vežate kaip gyventojas – įrodymo, kad persikėlėte gyventi (registracija Vokietijoje arba nuomos sutartis). Kartais prašo buvimo vietos patvirtinimo. Bet čia svarbu – jei vežate naudotus asmeninius daiktus, tai paprastai nėra muito mokestis, bet dokumentai vis tiek reikalingi.

Ar tikrai reikia mokėti muito?

Dažniausiai ne, jei tai jūsų asmeniniai daiktai ir persikėlėte gyventi. Bet yra sąlygos – daiktai turi būti naudoti bent pusę metų, jūs turite gyventi Vokietijoje bent metus po to, ir negalite jų parduoti pirmus metus. Čia aš nesu 100% tikras dėl visų detalių, nes taisyklės kartais keičiasi, geriau pasitikslinti prieš planuojant. Gali būti, kad kažką praleidau (čia reikėtų pasitikrinti su muitinės brokeriu).

Ką daryti, jei vežu baldus, kurie brangesni?

Jei turite brangesnius daiktus – paveikslus, senovinius baldus, brangius papuošalus – verta juos deklaruoti atskirai. Vokietijoje yra tam tikros vertės ribos, nuo kurių reikia mokėti muito. Bet jei tai jūsų asmeniniai daiktai ir persikėlėte gyventi, dažniausiai viskas gerai. Tiesiog pasidarykite sąrašą su apytikslėmis vertėmis ir saugokite tuos dokumentus, jei kas nors paklaus.

Pakavimas ir saugumas

Kaip teisingai pakuoti daiktus?

Paprastai pradedame nuo stipriausių dėžių – knygos, indai, sunkesni daiktai. Viršuje dedame lengvesnius – drabužius, pagalves. Kiekviena dėžė turi būti užpildyta taip, kad daiktai nejudėtų. Aš naudoju burbulinę plėvelę, popierių, kartono gabalus. Svarbiausia – nieko nelikti tuščių erdvių. Vienas mano klientas supakavo viską per greitai ir dėžės su indais atvažiavo su trūkčiais. Taigi – skubėjimas čia nepadeda.

Ką daryti su stiklo indais ir trapiomis detalėmis?

Atskirai, su daugiau apsaugos. Stiklo indus aš dedu į atskiras dėžes su storu sluoksniu burbulinės plėvelės, o šonus išklijuojant putų polistirolu. Trapius daiktų – keramiką, stiklą – žymiu specialiais lipdukais, kad krovėjai žinotų. Bet čia reikia sąžiningai – jei patys žymite, tai žymėkite, o ne tikėkitės, kad kiti supras. Vienas mano pažįstamas vežė seną vazoną su labai brangia gėle ir nieko nepažymėjo, tad vazonas atvažiavo sutrupėjęs.

Ar verta pakuoti drabužius į vakuumines pakuotes?

Taip, bet čia yra niuansas. Vakuuminiai maišeliai gerai taupo vietą, bet jei jie bus sandėliuojami drėgnoje vietoje – gali atsirasti pelėsis. Aš pats naudoju tik tuos maišelius, kurie turi ventiliaciją, ir visada patikrinu, ar drabužiai tikrai sausi prieš pakuodamas. Dar viena problema – jei maišelis pradurs, viskas išsiskleis ir bus netvarka. Tad geriau turėti atsarginį planą.

Ką daryti su elektros prietaisais?

Elektriniai prietaisai reikalauja ypatingo dėmesio. Pirmiausia – atjunkite juos nuo elektros ir palaukite, kol atauš šaldytuvas, jei vežate. Pakuokite su originaliomis dėžėmis, jei jas turite, arba naudokite storą kartono medžiagą. Kabelius susukite atskirai ir pažymėkite, kuris kam priklauso. Aš visada patariu pasidaryti nuotraukas prieš pakuojant, kad vėliau žinotumėte, kaip viskas buvo sujungta.

Transportas ir logistika

Kokiu būdu geriausia vežti – savarankiškai ar samdyti?

Vėlgi – priklauso. Jei turite didelį mikroautobusą ar priekabą, galite vežti patys, bet čia reikia įvertinti keletą dalykų: degalų kainas, laiką, kelio mokesčius Vokietijoje, ir svarbiausia – ar turite pakankamai jėgų pakrauti ir iškrauti viską. Aš pats veždavausi su draugu, nes vienam tikrai sunku. O jei samdote įmonę – čia jau kitas pokalbis, bet dažniausiai pigiau nei manytumėte, jei tinkamai susitvarkote.

Kiek laiko užtrunka gabenimas į Vokietiją?

Paprastai nuo dviejų iki keturių dienų, priklausomai nuo atstumo ir kelio sąlygų. Iš Vilniaus iki Berlyno – apie dvi dienas, jei važiuojama be didelių sustojimų. Bet jei vežate per didelius miestus, reikia įvertinti spūstis. Vieną kartą mano komanda užtruko tris dienas, nes buvo eismo ribojimai Vokietijoje dėl kokio nors renginio. Tad visada turėkite laiko rezervą.

Ar galima vežti per kelis kartus?

Taip, žinoma. Daugelis žmonių taip ir daro – pirma veža būtiniausius daiktus, o vėliau likusius. Tai netgi gali būti pigiau, jei pirmam kartui pakanka mažesnio automobilio. Bet čia reikia paskaičiuoti – ar tikrai verta važiuoti du kartus, ar geriau viską susimesti į vieną. Aš pats dažnai patariu vežti viską iš karto, nes antrasis važiavimas dažniausiai išeina brangiau nei sutaupai pirmą kartą.

Ką daryti su dideliais baldais – sofomis, lovomis, spintomis?

Jei įmanoma – išardyti. Lovos rėmai, spintų durys, stalų kojos – viskas, kas atsuka, geriau atsukti. Taip sutaupoma vietos ir sumažėja rizika, kad kas nors bus apgadinta. Bet čia svarbu – jei patys nežinote, kaip kažką išardyti, geriau nepajudinti, nes vėliau gali būti problemų surinkti atgal. Vienas mano klientas išardė lovą ir nebežinojo, kuris varžtas kur eina, tai teko kvieti meistrą.

Iškrovimas ir pristatymas

Kaip elgtis iškraunant?

Lėtai ir atsargiai. Aš visada sakau – pirma apžiūrėkite, kas atvažiavo, ir tik tada pradėkite iškrauti. Jei matote, kad kažkas apgadinta, fotografuokite iš karto, kol niekas nepajudino. Dažnai žmonės pradeda greitai iškrauti ir tik po to pastebi, kad kažkas negerai. O tada jau sunku įrodyti, kad tai transporto metu įvyko.

Ar verta patiems iškrauti ar samdyti?

Jei samdėte pilną paslaugą, tai įmonė turi iškrauti. Bet jei vežėte patys arba samdėte tik transportą, tai iškrauti teks jums. Čia vėlgi – jei turite draugų, kurie gali padėti, tai puiku. Bet jei ne – geriau samdyti bent du žmones iškrovimui, nes sunkūs baldai tikrai nėra vienas žmogus gali pakelti. Aš pats moku papildomai už iškrovimą, nes sveikata svarbiau nei pinigai.

Ką daryti, jei kažkas atvažiavo sulaužyta?

Pirmiausia – fotografuokite. Antras žingsnis – susisiekite su transporto įmone ir rašykite pretenziją. Čia svarbu turėti įrodymus, kad tai įvyko transporto metu, o ne jūsų kaltė. Bet čia būna įvairiai – kai kurios įmonės atlygina, kitos bėga. Vienas mano pažįstamas po tokio atvejo teko kreiptis į teismą, tai tikrai nėra malonu. Tad geriau iš anksto pasidomėkite įmone ir perskaitykite atsiliepimus.

Kainos ir biudžetas

Kiek vidutiniškai kainuoja perkraustymas į Vokietiją?

Čia labai priklauso nuo daug dalykų – kiek daiktų, kokiu atstumu, kokį transportą naudojate. Mažas perkraustymas su mikroautobusu gali kainuoti nuo 300 iki 600 eurų, didelis su sunkvežimiu – nuo 1500 iki 3000 eurų ar daugiau. Bet čia tik mano patirtis, kainos keičiasi, o kiekviena įmonė turi savo kainodarą. Geriausia pasitikslinti keliose vietose ir palyginti.

Ar galima derėtis dėl kainos?

Beveik visada galima. Aš pats visada derinuosi, nes kainos nėra galutinės. Bet čia svarbu – nepersistengkit, nes per pigiai taip pat gali būti blogai. Geriausia rasti vidurį – ne per brangiai, bet ir ne per pigiai, kad nereiktų vėliau gailėtis. Dar viena išeitis – vežti ne sezono metu, nes tada kainos paprastai mažesnės.

Kokios papildomos išlaidos gali būti?

Be pačio transporto, gali būti: degalai (jei patys važiuojate), kelio mokesčiai Vokietijoje, stovėjimo aikštelės mokesčiai, sandėliavimas (jei reikia laikyti daiktus), draudimas (rekomenduoju, nes kartais verta). Dar gali būti papildomas darbas – pakrovimas, iškrovimas, surinkimas. Tad visada klauskite, kas įeina į kainą, o kas ne.

Ar verta imti draudimą?

Aš asmeniškai visada imu, nes per tiek metų mačiau, kas nutinka, kai nieko nėra apsidraudę. Vienas mano gabenimas buvo su avarija – sunkvežimiui įvažiavus į duobę, dalis dėžių nukrito ir viskas sutrupėjo. Jei nebūtų draudimo, klientas būtų praradęs daugiau nei tūkstantį eurų. Tad taip – verta, ypač jei vežate brangesnius daiktus.

Dažniausios problemos

Kas dažniausiai nutinka ne taip?

Paprastai – vėlavimai, apgadinimai, paslėpti mokesčiai ir bloga komunikacija. Vėlavimai dėl eismo, oro sąlygų ar problemų su transportu. Apgadinimai dėl netinkamo pakavimo ar netinkamo elgesio su kroviniu. Paslėpti mokesčiai – kai paskutinę minutę paaiškėja, kad reikia mokėti daugiau nei sutarta. O bloga komunikacija – kai niekas neatsako į žinutes ir nežinai, kur tavo daiktai.

Kaip išvengti problemų?

Pasirinkite patikimą įmonę ar žmones, perskaitykite atsiliepimus, pasirašykite sutartį su visomis sąlygomis, fotografuokite viską prieš ir po, laikykite dokumentus tvarkingai. Dar – būkite realistai: jei kas nors skamba per gerai, kad būtų tiesa, tai tikriausiai taip ir yra. Aš pats buvau apgautas kartą, tai dabar visada patikrinu viską du kartus.

Ką daryti, jei viskas vistiek susikomplikavo?

Pirmiausia – nepanikuokite. Antras žingsnis – susisiekite su įmone ir bandykite išspręsti taikiu būdu. Jei nepadeda – kreipkitės į vartotojų teises, jei tai įmonė Lietuvoje, arba į atitinkamas institucijas Vokietijoje. Bet čia jau kraštutinis atvejis, dažniausiai viskas išsprendžiama paprasčiau. Svarbiausia – turėkite visus dokumentus ir įrodymus.

Išvada

Na štai, tiek norėjau papasakoti apie namų apyvokos daiktų gabenimą į Vokietiją. Svarbiausia – planuokite iš anksto, pakuokite atsargiai, rinkitės patikimus žmones ar įmones, ir nepamirškite dokumentų. O jei kas nors neaišku – klauskite, geriau paklausti per daug nei per mažai. Sėkmės jums su perkraustymu, ir tikiuosi, kad visi jūsų daiktai iki taiklos vietos atvyks sveiki ir gyvi. Jei turite dar klausimų – žinokite, kad visada galite kreiptis.