Multimodalinis pervežimas su Vokietija – kaip sutaupyti?

Įvadas

Sveikas, jei skaitai tai, greičiausiai ruošiesi kraustytis iš Lietuvos į Vokietiją ar atvirkščiai, ir bandai suprasti, kas tas multimodalinis pervežimas ir ar verta juo naudotis. Aš dirbu šioje srityje jau aštuonerius metus, tad per rankas praėjo šimtai perkraustymų – ir sėkmingų, ir tokių, kur klientai vėliau skambino ir klausinėjo, kodėl viskas užtruko ar kainavo brangiau nei tikėjosi. Čia tau parašysiu tikrai, be jokios marketingo saldumos, kaip viskas veikia, kada verta rinktis multimodalą, o kada geriau paprasčiausiai samdyti sunkvežimį. Pradėkime.

DUK

Ką reiškia multimodalinis pervežimas?

Multimodalinis pervežimas – tai kai tavo daiktai keliauja keliomis transporto priemonėmis. Pavyzdžiui, iš Vilniaus į Kauną veža autobusų, iš Kauno į Vokietiją – jau jūra arba geležinkeliu, o paskutinį gabalą iki namų – vėl sunkvežimys. Tiksliai taip pat veikia ir krovininis transportas, tik čia kalbame apie tavo baldus ir asmeninius daiktus, o ne didelius krovinius.

Kitaip tariant, tai nėra vienas sunkvežimis iš taško A į tašką B. Čia keli vežėjai susijungia ir kiekvienas atsako už savo ruožą.

Ar tai pigiau nei tiesiog užsakyti sunkvežimį?

Dažniausiai taip, bet ne visada. Čia reikia žiūrėti konkrečiai – jei veži didelį kiekį daiktų, pvz., viso buto baldus, tai sunkvežimis gali būti netgi pigesnis, nes nereikia perkrauti į skirtingas transporto priemones. Bet jei veži mažiau – porą kambarių, tai multimodalas tikrai gali būti 20-30% pigesnis. Tiesiog pasiskambink ir paprašyk kainų iš abiejų variantų, palygink. Aš visada klientams sakau – nepirk katės maiše.

Kodėl kartais multimodalas būna brangesnis nei tikėjausi?

Čia yra kelios priežastys. Pirma, jei tavo krovinys mažas, bet reikia vis tiek jį perkelti iš vienos transporto priemonės į kitą, tai tas perkėlimas kainuoja. Antra, kartais būna taip, kad sandėliuose užtrunka – pvz., jūros konteineriai Kaune stovi kelias dienas, kol susiranda pilnas krovinys. Ir trečia – kartais tiesiog pasiseka blogas operatorius, kuris nuslėpė kokius nors mokesčius. Čia reikia atidžiai skaityti sutartį, aš pats kartais susiunu ir pamirštu perspėti klientus dėl kai kurių mokesčių, tai čia mano klaida būna, sorry.

Kaip vyksta pats procesas? Suprask, kas darysis su mano daiktais?

Na, pradedame nuo to, kad atvažiuoja žmogus su mažu autobusu arba sunkvežimiu ir surenka tavo daiktus. Jie vežami į sandėlį – dažniausiai Kaune arba Klaipėdoje, nes ten yra didžiausi terminalai. Ten tavo daiktai sudedami į bendrą konteinerį su kitų žmonių daiktais. Paskui tas konteineris arba keliauja jūra į Vokietiją, arba traukiniu. O Vokietijoje kitas vežėjas išima tavo daiktus ir pristato iki durų.

Viskas paprasta, bet reikia suprasti, kad tarp visų šitų žingsnių yra laiko – kelios dienos čia, kelios ten. Kartais klientai pyksta, kodėl trunka tris savaites, bet čia tiesiog toks procesas, nieko nepadarysi.

Kiek laiko užtrunka multimodalinis pervežimas iš Lietuvos į Vokietiją?

Paprastai nuo dviejų iki keturių savaičių. Priklauso nuo to, kokiu maršrutu veža – jei jūra, tai ilgiau, bet pigiau. Jei geležinkeliu – greičiau, bet kartais brangiau. Aš turėjau atvejį, kai klientė iš Šiaulių į Miuncheną laukė beveik šešias savaites, nes konteineris Kaune stovejo pilnas, kol surinko pakankamai krovinio. Ji buvo labai nepatenkinta, bet pinigus sutaupė tikrai nemažai, tai bent jau dėl to džiaugėsi.

Ar mano daiktai saugūs keliaudami?

Čia priklauso nuo kompanijos. Gerose firmose daiktai tvarkomi atsargiai, naudoja dėžes, pakavimo medžiagas, viskas žymima. Bet aš mačiau ir blogų pavyzdžių – kartais tiesiog suversia viską į konteinerį kaip į šiukšlyną, o paskui stebisi, kad kažkas sudužo. Patarimas – visada fotografuok savo daiktus prieš perdavimą, ir jei yra galimybė, imk papildomą draudimą. Tai kainuoja brangiau, bet ramiau.

Ar galiu vežti baldus su stiklu? Bijau, kad suduš

Gali, bet reikia tinkamai supakuoti. Daugelis kompanijų siūlo profesionalų pakavimą, bet čia jau papildomas kaštas. Stiklas, veidrodžiai, televizoriai – tai yra didžiausia rizika bet kokiame pervežime, ne tik multimodale. Vieną kartą vežėme šeimos iš Kauno į Berliną virtuvės stalą su stikline viršutine dalimi, viskas buvo supakuota profesionaliai, bet vis tiek vienas kampas buvo įskilęs. Iš kur – nežinia, bet kompensavome klientui. Taigi, jei gali, geriau parduok seną baldą ir naują nusipirk Vokietijoje, sutaupysi nervų.

Kas nutinka, jei mano daiktai pametami ar sugadinami?

Priklauso nuo to, su kuo sudarei sutartį. Jei tai rimta kompanija, jie turi draudimą ir išmokės kompensaciją. Bet čia svarbu žinoti – dažniausiai kompensacija nėra pilna daikto vertė, o tik tam tikra suma pagal svorį ar tūrį. Tai vadinama ribota atsakomybė. Jei nori pilnos apsaugos, reikia papildomo draudimo, kuris gali kainuoti 5-10% nuo krovinio vertės. Kartais verta, kartais ne – čia jau tavo sprendimas.

Ar galima vežti mašiną kartu su daiktais?

Mašina – tai atskiras klausimas. Jei nori vežti ir automobilį, ir daiktus kartu, tai dažniausiai reikia konteinerio, kuris telpa ir mašina, ir kiti daiktai. Bet tai brangu. Kartais pigiau parduoti mašiną Lietuvoje ir nusipirkti naują Vokietijoje, ypač jei tavo mašina jau sena. Aš pats taip padariau prieš penkerius metus, kai krausčiausi į Vokietiją – tiesiog pardaviau savo seną Audi ir čia nusipirkau kitą. Tai buvo paprasčiau ir galutinai netgi pigiau.

Kokie dokumentai reikalingi?

Reikia pasų arba ID, dokumentų, patvirtinančių gyvenamąją vietą abiejose šalyse, ir sąrašo vežamų daiktų. Jei veži naujus daiktus, gali prireikti sąskaitų faktūrų, kad nebūtų muitinės problemų. Bet tarp Lietuvos ir Vokietijos – nėra muitinės, nes abi ES šalys. Taigi, dokumentų reikia mažiau nei vežant į ne ES šalis. Vienas mano klientas viską supainiojo ir pradėjo vežti dokumentus kaip į trečią šalį, tai buvo bereikalingas stresas, bet galiausiai viskas išsisprendė.

Kaip žinoti, ar kompanija patikima?

Internete pasiskaityk atsiliepimus, bet ne tik gerus – būtinai žiūrėk ir blogus. Jei visi atsiliepimai tik puikūs, tai kažkas negerai. Paklausk, ar jie turi savo sandėlius, ar tik subrangovina kitoms firmoms. Geros kompanijos dažniausiai turi savo transportą arba bent jau ilgalaikes sutartis su patikimais vežėjais. Ir svarbiausia – jei jie negali aiškiai atsakyti į tavo klausimus, arba vengia duoti detalų kainos paskaičiavimą, tai jau blogas ženklas. Aš pats kartais nežinau atsakymo į kažkokį labai specifinį klausimą, bet aš bent jau pasakau, kad pasidomėsiu, o ne linksniuoju kažką nesuprantama.

Kada geriau rinktis multimodalą, o kada – tiesiog sunkvežimį?

Jei veži didelį kiekį – visą namų ūkį, baldus, techniką – sunkvežimis gali būti greitesnis ir kartais netgi pigesnis, nes nereikia perkrauti. Bet jei veži mažiau – porą kambarių, kelis baldus, tai multimodalas tikrai gali būti geresnis variantas. Taip pat, jei tau neskuba, galima sutaupyti dar daugiau, pasirinkus lėtesnį maršrutą. Pavyzdžiui, jūros pervežimas trunka ilgiau nei geležinkelio, bet kainuoja mažiau. Čia reikia nuspręsti – ar tau svarbiau greitis, ar kaina.

Ar galima vežti mažus kiekius – tik kelis lagaminus?

Galima, bet čia jau reikia žiūrėti, ar apsimoka. Jei veži tik kelis lagaminus, gal geriau tiesiog pasiimti juos su savimi lėktuvu arba traukiniu? Multimodalinis pervežimas turi prasmę, kai krovinys yra pakankamai didelis, kad užpildytų bent dalį konteinerio. Kitu atveju mokėsi už tuščią vietą. Vienas mano draugas vežė tris lagaminus multimodaliniu būdu ir sumokėjo beveik tiek pat, kiek būtų kainavęs persikėlimas lėktuvu su bagažu. Tai buvo jo sprendimas, bet aš sakiau, kad čia tikrai neverta.

Kaip vežami balikliai – šaldytuvas, skalbimo mašina?

Buitinė technika vežama kaip ir bet kokie kiti daiktai, tik reikia tinkamai paruošti. Šaldytuvas – būtinai ištuštintas ir išdžiovintas, kitaip viduje pradės blogėti kvapas, o skalbimo mašina – pritvirtinta, kad nesimėtytų viduje. Daugelis kompanijų siūlo specialų pakavimą technikai, bet čia vėlgi – papildomas kaštas. Aš patarčiau pasidaryti taip – jei technika sena, gal geriau parduoti ir nusipirkti naują Vokietijoje? Kartais netgi su garantija išeina pigiau nei vežti seną per pusę Europos.

Ar galima vežti gyvūnus?

Gyvūnai – tai atskiras reikalas. Jei turi šunį ar katę, gali vežti kartu su daiktais, bet reikia specialių dokumentų – veterinarinės paso, skiepų. Ir gyvūnas turi būti tinkamai transporto priemonėje. Bet čia jau reikia atskiros paslaugos, ne standartinio perkraustymo. Aš pats nedarau gyvūnų pervežimo, siunčiu klientus pas specialistus, nes čia yra daug niuansų, kuriuos aš iki galo nežinau, tai geriau neapsimeta imtis.

Kokie mokesčiai gali būti papildomai?

Be pagrindinės kainos, gali būti: sandėliavimo mokestis, jei daiktai stovi sandėlyje ilgiau nei numatyta; draudimas; pakavimo paslauga; liftų naudojimas, jei gyveni aukštybinio name; parkavimo mokestis didmiesčiuose; ir kartais netgi kuro priedas, jei kainos kuro brangsta. Čia reikia iš anksto pasitikslinti su kompanija, kas įtraukta į kainą, o kas ne. Aš kartais pamirštu perspėti klientus dėl parkavimo mokesčio Berlyne, tai paskui būna nemalonu, bet stengiuosi to nedaryti.

Ar reikia mokėti avansą?

Dažniausiai taip, bet čia priklauso nuo kompanijos. Vienos reikalauja dalies sumos iš anksto, kitos veža ir tik gavus pinigus. Čia vėlgi – rinkis patikimą kompaniją su gera reputacija, tada avansas nėra tokia rizika. Bet jei firma mažai žinoma ir reikalauja didelio avanso, tai jau įtartina. Vienas mano pažįstamas sumokėjo avansą 80% ir firma tiesiog dingo – niekada daugiau jų nerado. Tai buvo mano įspėjimas sau pačiam, kad reikia būti atsargiam.

Ar galima pervežti pianos ar kitus sunkius daiktus?

Taip, bet čia reikia specialaus įrenginio ir žmonių. Pianos, dideli seifai, netgi dideli akvariumai – tai jau specifiniai kroviniai, kuriems reikia keltuvų, specialių diržų, patyrusių darbuotojų. Ir tai kainuoja žymiai brangiau nei paprastas perkraustymas. Aš turėjau klientą, kuris norėjo vežti seną pianiną iš Kauno į Hanoverį. Pasakyta kaina buvo tris kartus didesnė nei už paprastą baldų pervežimą, ir dar reikėjo laukti, kol rasime tinkamą kompaniją. Galiausiai jis nusprendė pianiną palikti.

Kaip elgtis su vertingais daiktais – brangakmeniais, meno kūriniais?

Vertingus daiktus geriau vežti patiems. Jei tai tikrai vertingos monetos, brangakmeniai, maži meno kūriniai – geriau pasiimti su savimi, nei patikėti pervežimo kompanijai. Net ir su draudimu, procesas gali būti sudėtingas ir ilgas. Aš pats turėjau klientę, kuri vežė seną tapybos paveikslą, vertą kelių tūkstančių eurų. Viskas buvo gerai, bet ji labai nervinosi visą kelią. Patarčiau tokius dalykus tiesiog pasiimti su savimi, jei įmanoma.

Ar galima vežti maisto produktus?

Maistą vežti galima, bet reikia žiūrėti, kas tai yra. Sausas maistas – makaronai, konservai, kava – tai OK. Bet šviežias maistas, mėsa, pieno produktai – tai jau kitas reikalas, reikia tam tikrų dokumentų, ir daugelis kompanijų tiesiog atsisako vežti maistą. Geriausia viską suvalgyti prieš kraustymąsi arba padovanoti kaimynams. Aš pats visada taip darau – prieš kiekvieną perkraustymą valgau tai, kas greitai genda, ir nieko nevežu.

Ką daryti, jei mano daiktai užstrigo sandėlyje ir nejudа?

Pirmiausiai skambink į kompaniją ir aiškinkis, kas vyksta. Dažniausiai tai būna dėl to, kad laukiama pilno konteinerio, arba dėl logistinių problemų. Jei kompanija neatsako arba vengia atsakyti, gali kreiptis į jų vadovą arba netgi į vartotojų teisių apsaugą. Bet čia jau kraštutinis atvejis. Vieną kartą mano kliento daiktai stovejo sandėlyje Kaune tris savaites dėl to, kad jūros linija pakeitė tvarkaraštį. Mes galiausiai susitarėme dėl kompensacijos už vėlavimą, bet tai buvo nemalonu abiem pusėms.

Ar galima susitarti dėl konkrečios pristatymo dienos?

Dažniausiai taip, bet čia vėlgi priklauso nuo kompanijos ir nuo to, kokiu būdu vežama. Jei tai tiesiog sunkvežimis, tai galima suderinti tikslų laiką. Bet jei tai multimodalas su jūra ar geležinkeliu, tai tikslios datos sunkiau numatyti, nes yra daug kintamųjų. Geriausia suderinti tam tikrą laiko langą – pvz., savaitę, o ne konkrečią dieną. Ir jei tau tikrai svarbu, gali sumokėti papildomai už greitesnį pristatymą.

Ar verta naudotis perkraustymo kompanijaja, ar geriau viską organizuoti pačiam?

Jei turi laiko, patirts ir noro, gali viską organizuoti pats – susirasti vežėjus, sandėlius, sutvarkyti dokumentus. Bet čia reikia žinoti, ką darai. Daugelis žmonių galvoja, kad sutaupys, bet galiausiai praleidžia daug laiko, nervų, ir dar sumoka brangiau dėl klaidų. Aš patarčiau – jei tai pirmas kartas, geriau samdyti kompaniją. Jei jau esi daręs kelis perkraustymus, žinai sistemą, tai gali bandyti pats. Bet čia jau tavo rizika.

Ką daryti su daiktais, kurių nenoriu vežti, bet ir išmesti gaila?

Yra keletas variantų. Pirma – parduoti internetu, Facebook turguje ar panašiai. Antra – atiduoti į labdarą, yra organizacijų, kurios priima naudotus daiktus. Trečia – palikti saugojimui, jei turi kur. Ketvirta – tiesiog išmesti, jei tikrai nereikia. Aš visada sakau klientams – prieš veždami viską, ką turite, pagalvokite, ar tikrai to reikia. Kartais žmonės veža senus drabužius, kurie jiems netinka jau penkerius metus. Ar verta mokėti už jų pervežimą?

Kaip elgtis su dokumentais, jei persikraustai nuolat – ne pirmą kartą?

Jei tai jau ne pirmas kartas, tai turi patirtį ir žinai, ko tikėtis. Bet vis tiek kiekvienas pervežimas yra skirtingas, nes keičiasi gyvenimo aplinkybės, kiekis, tikslai. Patarčiau visada pasidaryti sąrašą to, kas praėjo gerai, ir to, kas blogai, ir tobulinti procesą. Vienas mano klientas persikraustė jau ketvirtą kartą per penkerius metus, ir kiekvieną kartą viskas vyko geriau ir greičiau. Jis tiesiog išmoko iš klaidų.

Išvada

Taigi, multimodalinis pervežimas į Vokietiją – tai reali galimybė sutaupyti, ypač jei veži vidutinį kiekį daiktų ir tau nėra labai skubu. Bet čia reikia žiūrėti konkrečiai, lyginti kainas, skaityti sutartis ir nebijoti klausti. Jei kas nors neaišku – klausk, geriau pasitikslinti iš anksto nei po to pykti. O jei vis dar nežinai, ar tau tinka multimodalas, ar tiesiog sunkvežimis – paskambink kelioms kompanijoms, paprašyk kainų, palygink ir tada spręsk.