Multimodalinis krovinių gabenimas į Vokietiją, skaitmenizacija

Įvadas

Sveiki, čia aš. Dirbu tarptautinių perkraustymų srityje jau aštuonerius metus, ir per tą laiką mačiau viską – nuo sklandžių gabenimų iki visiško chaoso, kai krovinys dingsta kažkur Lenkijos muitinėje ir niekas nežino kur. Šiandien noriu paprastai paaiškinti, kas yra multimodalinis krovinių gabenimas į Vokietiją ir kaip skaitmenizacija keičia šią sritį. Nežinau visko iki galo, bet dirbu su šiomis sistemomis kasdien, tad galiu pasakyti, kaip iš tikro veikia. Pradėkime.

Kas yra multimodalinis gabenimas?

Kaip suprasti multimodalinį gabenimą?

Multimodalinis gabenimas – tai kai krovinys keliauja keliomis transporto priemonėmis. Pavyzdžiui, pasiimi dėžes Lietuvoje, krauni į sunkvežimį, veži iki uosto, perkeli į laivą, o Vokietijoje vėl krauni į sunkvežimį ar traukinį. Paprastai tariant – krovinys keičia transporto tipą kelis kartus per kelią. Dažnai tai būna jūra + sausas, arba geležinkelis + keliai. Vokietija čia patogi, nes turi gerus uostus (Hamburgas, Bremenhafenas) ir puikiai išvystytą geležinkelio tinklą.

Ar tai brangesnis būdas gabenti?

Ne visada. Kartais net atsieina pigiau nei vien tik sunkvežimiu, ypač jei gabeni didelius kiekius. Sunkvežimai brangsta dėl degalų, vairuotojų trūkumo, o jūros gabenimas ar geležinkelis gali būti žymiai ekonomiškesnis. Bet čia reikia žiūrėti konkrečiai – kiek krovinio, kokios terminai, kur tiksliai Vokietijoje reikia pristatyti. Vieno atsakymo nėra.

Kuo skiriasi nuo intermodalinio?

Atvirai – dažnai žmonės naudoja šiuos žodžius kaip sinonimus, ir aš pats kartais painioju. Intermodalinis dažniau reiškia standartizuotą konteinerių naudojimą, kuris persodinamas iš vienos transporto priemonės į kitą. Multimodalinis gali būti ir su konteineriais, ir be jų. Bet jei tiksliai – tai tas pats, tik skirtingi terminai. (Gal klystu, bet taip suprantu aš.)

Kodėl Vokietija?

Kodėl daugelis gabena būtent į Vokietiją?

Vokietija – didžiausia Europos ekonomika. Čia yra daug pramonės, sandėlių, klientų. Be to, geografiškai patogu iš Lietuvos – arba per Lenkiją sunkvežimiu, arba per jūrą į Vokietijos uostus. Infrastruktūra gera, muitinės dirba gan sklandžiai palyginus su kitomis šalimis. Darbas čia tiesiog paprastesnis – žinai, ko tikėtis.

Ar Vokietijoje sunku su dokumentais?

Priklauso nuo krovinio tipo. Jei veži standartines prekes – paprastai viskas OK. Jei tai kažkas specifinio, reikalingi sertifikatai, tada gali būti sudėtingiau. Bet apskritai Vokietijos muitinė dirba gana efektyviai, ypač dideliuose uostuose. Kartais tiesiog reikia kantrybės.

Skaitmenizacija – kaip technologijos keičia gabenimą

Kaip skaitmenizacija padeda gabenti krovinius?

Dabar beveik viskas vyksta per sistemas. Anksčiau reikėjo daug popierių, skambinėti, rašyti faksus (taip, faksus!). Dabar turi platformas, kuriose matai krovinio vietą realiu laiku, gali sekti dokumentus, bendrauti su visais dalyviais vienoje vietoje. Tai labai pagreitina procesą ir sumažina klaidų tikimybę.

Kokias programas naudojate?

Yra įvairių – nuo paprastų GPS sekimo sistemų iki visų funkcijų valdymo platformų. Aš naudoju kelias skirtingas priklausomai nuo situacijos. Vienos geresnės dokumentams, kitos – sekimui. Kartais vis tiek tenka naudoti seną gerą Excel, nes ne viskas suderinama. Būna ir taip, kad sistema stringa ir grįžtame į praeitį.

Ar viskas tikrai skaitmenizuota?

Ne iki galo. Dar visada reikia kažkokių popierių, kažkur reikia parašo, kažkur reikia antspaudo. Ypač tarp skirtingų šalių. Bet tendencija aiški – vis mažiau popierių, vis daugiau sistemų. Per pastaruosius penkerius metus pokyčiai milžiniški.

Kas yra skaitmeninės krovinių platformos?

Tai tokios sistemos, kur viskas vienoje vietoje – užsakymas, sekimas, dokumentai, komunikacija. Gali matyti, kur tavo krovinys dabar, kada bus Vokietijoje, ar nėra problemų. Kai kurios platformos net siūlo automatinius pranešimus, jei kas nors ne taip. Patogu, bet reikia priprasti.

Ar brangu naudotis šiomis sistemomis?

Priklauso. Kai kurios nemokamos, kitos kainuoja nemažai. Bet jei gabeni daug krovinių, investicija atsiperka – sutaupai laiko, išvengi klaidų. Mažesnėms įmonėms gali būti brangoka, bet yra ir papastesnių variantų.

Dokumentai ir biurokratija

Kokius dokumentus reikia gabenant į Vokietiją?

Pagrindiniai – CMR važtaraštis (tarptautinis krovinių gabenimo dokumentas), komercinė sąskaita, packing list (sąrašas kas dedama į dėžes). Priklausomai nuo krovinio tipo gali reikėti sertifikatų, leidimų, deklaracijų. Kartais reikia ir draudimo dokumentų. Geriau visada pasitikslinti iš anksto.

Ar reikia specialių dokumentų dėl Vokietijos?

Vokietija yra ES šalis, tad standartiniai ES dokumentai galioja. Bet jei veži į konkrečią vietą, gali būti papildomų reikalavimų. Pavyzdžiui, kai kurios prekės reikia specialių leidimų. Geriau pasikonsultuoti su specialistu, nes čia lengva suklysti.

Kaip skaitmenizacija keičia dokumentų tvarkymą?

Dabar daug dokumentų galima pasirašyti elektroniniu būdu, siųsti iš karto visiems dalyviams. Anksčiau reikėdavo siųsti popierinius dokumentus, laukti kol ateis, dabar viskas vyksta per minutes. Bet čia reikia gerų sistemų ir visų šalių sutikimo naudoti elektroninius dokumentus.

Ar Vokietijoje priima elektroninius dokumentus?

Taip, bet ne visada ir ne visur. Didelės įmonės ir uostai dažniausiai jau dirba skaitmeniškai. Mažesnės įmonės kartais vis dar nori popieriaus. Čia priklauso nuo to, su kuo turi reikalą. Geriau turėti ir elektroninę, ir popierinę versiją, jei kas nors nepasisektų.

Kainos ir kaupimas

Nuo ko priklauso multimodalinio gabenimo kaina?

Kaina priklauso nuo daug ko – krovinio dydžio, tipo, atstumo, naudojamų transporto priemonių, terminų, kuro kainų. Sunkvežimis brangesnis už geležinkelį, jūros gabenimas pigesnis už oro, bet trunka ilgiau. Reikia žiūrėti konkrečiai kiekvieną atvejį atskirai.

Ar galima sutaupyti naudojant multimodalinį gabenimą?

Dažnai taip, ypač jei krovinys nėra skubus. Bet reikia viską suskaičiuoti – kartais pigesnis variantas galų gale išeina brangesnis, jei atsiranda papildomų išlaidų per perkrovimus, sandėliavimą ir pan. Geriau paprašyti kelis pasiūlymus ir palyginti.

Kada verta naudoti multimodalinį gabenimą?

Kai turi didelį krovinį, kai neskuba, kai nori sutaupyti. Taip pat kai reikia gabenti ten, kur sunkvežimis negali tiesiogiai patekti. Pavyzdžiui, į kai kurias Vokietijos vietas lengviau pasiekti per uostą ir geležinkeliu nei tik sunkvežimiu.

Kada geriau rinktis tik sunkvežimį?

Jei skubu, jei krovinys mažas, jei reikia greitos pristatymo. Sunkvežimis dažnai greičiau ir paprasčiau, ypač jei gabeni tiesiai iš taško A į tašką B. Multimodalas prasideda tik tada, kai tikrai apsimoka.

Laikas ir planavimas

Kiek laiko trunka multimodalinis gabenimas į Vokietiją?

Labai priklauso nuo maršruto. Jei tik sunkvežimis – apie 2-3 dienas. Jei su jūros gabenimu – gali būti ir 10-14 dienų. Jei geležinkelis – kažkur per vidurį. Reikia žinoti konkrečius terminus prieš užsakant.

Kaip planuoti gabenimą?

Pradėk nuo to, kada krovinys turi būti Vokietijoje. Dirbk atgal – kiek laiko užtruks gabenimas, kiek reikia laiko paruošti dokumentus, kiek laiko užtruks perkrovimai. Geriau visada palikti kelias dienas atsargos, nes niekada nežinai kas gali nutikti.

Ką daryti jei vėluojama?

Priklauso nuo priežasties. Jei tai dėl transporto priemonės problemos – reikia spręsti su vežėju. Jei dėl dokumentų – spręsti dokumentus. Svarbu greitai reaguoti ir informuoti visus dalyvius. Kartais vėlavimai neišvengiami, bet gera komunikacija padeda sumažinti pasekmes.

Rizika ir problemos

Kokios rizikos egzistuoja gabenant krovinius?

Įvairių – krovinys gali būti sugadintas, pavogtas, vėluoti dėl oro sąlygų, streikų, muitinės problemų. Taip pat gali būti dokumentų klaidų, nesusipratimų tarp skirtingų šalių. Gyvenime visko būna.

Kaip apsidrausti?

Yra įvairių draudimų – krovinių draudimas, atsakomybės draudimas. Kiekvienas gabenimas turėtų būti apdraustas, bet čia jau kiekvienas sprendžia pats. Aš visada rekomenduoju draustis, nes atsitikti gali bet kas.

Ką daryti jei krovinys dingsta?

Pirma – panikuoti nereikia, bet reikia greitai veikti. Pranešti vežėjams, draudimui, jei reikia – policijai. Turėti visus dokumentus, sekimo duomenis. Dažniausiai krovinys atsiranda, bet procesas gali būti ilgas ir varginantis.

Ar skaitmenizacija sumažina problemas?

Iš dalies taip – geriau matosi kur krovinys yra, greičiau galima pastebėti problemas. Bet technika kartais irgi stringa, sistemos gali būti neteisingai naudojamos. Žmogus vis dar svarbiausia grandis.

Praktiniai patarimai

Ką patartum pradedantiesiems?

Nesigauk per daug. Geriau pradėti nuo mažesnio krovinio, pasimokyti ant jo, o po to imtis didesnių. Rinkis patikimus partnerius, nes visada yra tokių, kurie žada greitai ir pigiai, bet galų gale nieko nedaro. Patirtis ateina su laiku.

Kaip išrinkti gerą vežėją?

Žiūrėk į patirtį, atsiliepimus, ar turi reikiamas licencijas. Geri vežėjai dažnai turi savo sistemas sekimui, greitai atsako, žino ką daro. Blogi vežėjai žada viską, bet vėliau išeina vien problemos. Geriau pasiteirauti kitų, kurie jau gabeno.

Ar verta naudotis tarpininkais?

Kartais taip, kartais ne. Tarpininkas gali padėti, jei pats nemoki kažko, bet jis taip pat ima savo mokestį. Kartais geriau tiesiogiai dirbti su vežėjais, jei turi patirties. Viskas priklauso nuo situacijos.

Ką daryti su sunkiais kroviniais?

Sunkūs kroviniai reikalauja specialaus planavimo – reikia tinkamos technikos, leidimų, kartais net kelio ruožo uždarymo. Čia jau reikia specialistų, kurie žino kaip elgtis. Paprastai pats to nedaryk, jei nesi patyręs.

Kasdienybė ir realybė

Papasakok realią situaciją iš darbo

Vieną kartą gabenome krovinį į Vokietiją, viskas buvo suplanuota, dokumentai tvarkingi. Bet kai atvažiavome į Vokietijos uostą, paaiškėjo, kad mūsų krovinys sumaišytas su kito vežėjo kroviniu. Dvi dienas ieškojome, kol suradome. Vėliau paaiškėjo, kad buvo žmogiška klaida – kasininkas perskaitė numerį neteisingai. Po to jau naudojome papildomą patikrinimą su nuotraukomis. Mokymasis iš klaidų.

Dar viena situacija

Kartą turėjome gabenimą, kur klientas labai skubėjo. Pasirinkome brangesnį variantą su greitesniu geležinkeliu. Bet paaiškėjo, kad tas geležinkelis tą savaitę turėjo streiką Vokietijoje. Niekas mums nepranešė iš anksto. Galų gale krovinys vėlavo tris dienas, klientas buvo nepatenkintas, nors tai buvo ne mūsų kaltė. Dabar visada patikrinu ar nėra numatomų streikų, darbo sutrikimų.

Ką blogiausia matai šioje srityje?

Kartais matai įmones, kurios žada viską, o po to daro blogai. Jos ima pinigus, bet neatlieka to, ką žadėjo. Yra ir tokių, kurie naudoja pasenusias sistemas, dokumentus tvarko ranka, ir po to kyla problemų. Svarbu rinktis tinkamus partnerius.

Išvada

Na štai, tiek norėjau papasakoti apie multimodalinį krovinių gabenimą į Vokietiją ir kaip skaitlenizacija čia padeda. Svarbiausia – visada planuok iš anksto, rinkis patikimus žmones ir sistemas, ir nepamiršk, kad kartais viskas gali neiti pagal planą. Gyvenime taip būna. Jei turi klausimų – klausk, stengsiuosi atsakyti. Sėkmės su gabenimais!