Modernus Vokietijos krovinių valdymas su technologinėmis inovacijomis

Sveiki, čia aš. Dirbu tarptautinių perkraustymų srityje jau aštuonerius metus, daugiausia su Vokietija – tiek į Vokietiją, tiek iš jos. Per tą laiką mačiau viską: ir kaip viskas veikia sklandžiai, ir kaip kartais viskas nueina velniop dėl vienos mažos klaidos. Šiandien noriu paprastai jums paaiškinti, kaip dabar veikia krovinių valdymas Vokietijoje, kokios technologijos naudojamos ir kodėl kartais verta rinktis vienokį sprendimą, o kartais kitokį. Nežadu, kad žinosiu viską – aš tik žmogus, kuris kasdien susiduria su realiomis problemomis, o ne robotas.

Kaip technologijos keičia kasdienybę

Ar tiesa, kad Vokietijoje viskas jau skaitmenizuota?

Na, taip ir ne. Didžiųjų kompanijų sandėliai tikrai primena ateitį – robotai, automatizuotos sistemos, brėžiniai realiuoju laiku. Bet mažesnės įmonės vis dar naudoja popierinius dokumentus. Vieną kartą dirbau su firma, kuri iki šiol turi seną Excel failą, kurį prižiūri vienas žmogus – jei jis serga, visas procesas sustoja. Tai nėra retas atvejis, tikriausiai bus ir jums taip.

Kam man žinoti apie TMS sistemas?

TMS – tai transporto valdymo sistemos. Jos padeda sekti krovinį nuo taško A iki taško B. Įsivaizduokite, kad jūsų baldai jau keliauja iš Kauno į Berliną, ir jūs galite telefone matyti, kur jie dabar yra, ar nėra eismo problemų, ar viskas tvarkoje. Patogu, ar ne? Bet čia svarbu – ne visos sistemos veikia vienodai gerai. Kai kurios rodo informaciją su dviejų valandų vėlavimu, ir tada klientai skambina manęs klausti, ar jų krovinys dar egzistuoja.

Ar brangiau naudotis moderniomis sistemomis?

Čia sudėtingas klausimas. Iš vienos pusės – taip, pradinė investicija didelė. Bet ilgalaikėje perspektyvoje sutaupo pinigų, nes mažiau klaidų, mažiau praleistų siuntų, mažiau nervų. Aš pats mačiau, kaip viena įmonė per metus sutaupė 30% kaštų tik todėl, kad pradėjo naudoti geresnę programinę įrangą. Bet čia reikia žiūrėti konkrečiai – ne visada brangesnis sprendimas yra geresnis.

Kaip veikia realaus laiko stebėjimas?

Yra keletas būdų. GPS sekliai – pats paprasčiausias. Jie dedami ant konteinerių ar sunkvežimių, ir sistema rodo vietą žemėlapyje. Bet čia yra niuansas – GPS veikia tik ten, kur yra signalas. Vokietijos tuneliuose ar požeminėse stovėjimo aikštelėse signalas dingsta, ir jūs matysite pasenusią informaciją. Kitos sistemos naudoja RFID žymes – jos brangesnės, bet tikslesnės. Dar yra sensoriai, kurie matuoja temperatūrą, drėgmę, smūgius – naudinga, jei vežate jautrius daiktus.

Ar visada reikalingas tas tikslumas?

Priklauso nuo to, ką vežate. Jei tai paprasti baldai – didelės tikslumo nereikia. Bet jei vežate medicininę įrangą, maisto produktus ar pavojingas medžiagas – tada taip, kiekviena detalė svarbi. Vieną kartą vežėme laboratorijos įrangą į Munichą, ir klientui buvo kritiška žinoti, ar temperatūra visą laiką buvo tinkama. Mūsų sistema rodė, kad viskas gerai, bet po to paaiškėjo, kad vienas sensorius buvo sugedęs. Tai buvo mano klaida – reikėjo patikrinti prieš išvykimą.

Praktiniai sprendimai ir kasdienės problemos

Ką daryti, jei sistema rodo klaidingą informaciją?

Pirmiausia – nesijaudinkite. Sistemos kartais klysta, tai normalu. Geriausia yra skambinti vairuotojui arba sandėlio darbuotojams ir paklausti, kas vyksta iš tikrųjų. Aš visada sakau klientams: jei ką nors neaišku – skambinkite. Geriau paklausti nei spėlioti. Buvo atvejis, kai sistema rodė, kad krovinys jau Berlyne, bet iš tikrųjų jis dar buvo Lenkijos pasienyje. Sistema tiesiog neatnaujino duomenų laiku.

Kaip Vokietijoje tvarkomi muitinės dokumentai?

Čia reikia atskirti – jei vežate iš Lietuvos į Vokietiją, tai ES vidaus perkraustymas, muitinės nereikia. Bet jei vežate iš trečiosios šalies – tada reikia. Vokietijoje naudojama sistema vadinama ATLAS, ji susijungusi su kitų šalių sistemomis. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad kartais dokumentai užstringa sistemoje dienai ar dviem, ir niekas nežino kodėl. Tai erzina, bet su tuo reikia gyventi.

Ar verta naudotis automatizuotais sandėliais?

Jei jūsų krovinys didelis ir reguliarus – taip, tikrai verta. Automatizuotuose sandėliuose greitis daug didesnis, klaidų mažiau. Bet čia yra kita problema – jei sistema sugenda, viskas sustoja. Vieną kartą dirbau su sandėliu Hamburge, kuris turi automatizuotą sistemą, ir per mano vizitą viskas sustojo dėl programinės klaidos. Jie taisė tris valandas, o mes stovėjome ir laukėm. Taip kad minusas yra tas, kad jūs tampate priklausomi nuo technologijos.

Kaip dirba vairuotojai su naujausiomis sistemomis?

Įvairiai. Jaunesni vairuotojai greitai perima, bet vyresni kartais turi problemų. Aš pats mačiau, kaip vairuotojas atsisakė naudotis planšetiniu kompiuteriu ir vis dar rašė ranka. Čia reikia suprasti – ne visi nori keisti įpročius. Ir tai yra normalu. Kartais geriau palikti seną būdą, jei jis veikia, nei diegti naują dėl naujumo.

Ką reiškia „protingi konteineriai"?

Tai konteineriai su įmontuotais sensoriais. Jie matuoja temperatūrą, drėgmę, vibraciją, net ar konteineris buvo atidarytas. Duomenys siunčiami į sistemą realiuoju laiku. Naudinga, jei vežate brangius daiktus arba jei jūsų klientui reikia garantijų. Bet čia yra kaina – tokie konteineriai brangesni. Aš pats naudoju juos tik tada, kai klientai aiškiai prašo arba kai krovinys tikrai vertas.

Kaip pasirinkti tinkamą sprendimą

Kaip žinoti, kokia sistema tinka mano poreikiams?

Reikia žiūrėti, ką jūs vežate, kaip dažnai, ir kokios jums reikia funkcijos. Jei vežate retai ir mažai – jums užtenka paprastos sistemos su GPS seklio funkcija. Jei vežate reguliariai ir daug – verta investuoti į TMS. Aš visada sakau klientams: pasakykite man, ko jums reikia, o aš pasakysiu, ką galime padaryti. Nes kartais žmonės nori visko, o po to naudoja tik 10% funkcijų.

Ar galima turėti kelis sistemas vienu metu?

Galima, bet neverta. Kuo daugiau sistemų, tuo daugiau painiavos. Vieną kartą dirbau su klientu, kuris naudojo tris skirtingas programas – vieną buhalterijai, kitą krovinių sekimui, trečią klientų valdymui. Ir viskas strigo, nes duomenys nesinchronizavo. Galiausiai mes viską perkelėme į vieną sistemą ir gyvenimas tapo daug lengvesnis.

Ką daryti, jei esu maža įmonė ir neturiu pinigų brangioms sistemoms?

Yra pigesnių sprendimų. Net paprastas telefono pranešimas su GPS koordinatėmis gali būti naudingas. Yra programėlių, kurios nemokamos arba labai pigios. Svarbiausia yra turėti bent kažką, nei neturėti nieko. Aš visada raginu pradėti nuo mažo ir augti palaipsniui. Geriau turėti paprastą sistemą, nei svajoti apie tobulą ir nieko nedaryti.

Kaip suderinti senas ir naujas sprendimus?

Čia reikia kantrybės. Geriausia yra diegti naujas sistemas palaipsniui, o ne viską iškart. Pradėkite nuo vieno maršruto arba vienos sandėlio, pamatykite, kaip veikia, ir tada plėtokite. Aš pats perėjau per keletą sistemų ir žinau, kad skubėti neverta. Kartais geriau palaukti ir pasimokyti iš kitų klaidų.

Konkrečios technologijos ir jų taikymas

Kas yra blockchain krovinių valdyme?

Blockchain – tai būdas saugoti informaciją taip, kad niekas negalėtų jos pakeisti. Krovinių valdyme tai galėtų būti naudinga dokumentų saugojimui – visi matytų, kas ir kada buvo pakeista. Bet kol kas tai daugiau eksperimentas nei realybė. Aš asmeniškai mačiau tik vieną atvejį, kai buvo naudojamas blockchain, ir tai buvo didelės tarptautinės kompanijos projektas. Mažoms įmonėms tai tikriausiai per brangu ir per sudėtinga.

Kaip dirba dirbtinis intelektas šioje srityje?

AI naudojamas keliais būdais. Pagrindinis – maršruto optimizavimas. Sistema analizuoja eismo duomenis, oro sąlygas, laiką ir siūlo geriausią kelią. Taip pat naudojamas demand forecasting – prognozuojama, kada bus daugiau krovinių. Ir dar yra automatizuotas klientų aptarnavimas – chatbotai atsako į paprastus klausimus. Bet čia reikia pasakyti, kad AI dar nėra tobulas. Kartais siūlo maršrutus, kurie akivaizdžiai netinka, nes neatsižvelgia į realius dalykus, pavyzdžiui, į tai, kad tam tikru metu tam tikroje vietoje yra statybos.

Ar drones naudojami kroviniams?

Kol kas neplačiai. Yra bandymų naoti drones sunkiems kroviniams, bet tai dar tik pradžia. Mačiau vaizdo įrašų, kaip Singapore naudoja drones mažiems paketams, bet Vokietijoje dar to nėra. Gali būti, kad per artimiausius penkerius metus kažkas pasikeis, bet dabar tai dar Svajonė.

Kas yra IoT krovinių valdyme?

IoT – tai daiktų internetas. Paprastai tariant, tai yra įvairūs sensoriai, kurie bendrauja tarpusavyje ir su centrais sistemomis. Pavyzdžiui, konteinerio temperatūros sensorius gali pats siųsti perspėjimą, jei temperatūra per aukšta. Arba sandėlio durys gali pačios užsidaryti, jei priartėja sunkvežimis. Visa tai jau veikia, tik dar ne visur ir ne visada patikimai.

Kaip veikia elektroninis krovinio dokumentas?

Vietoj popierinio CMR (krovinio lapas) naudojamas elektroninis dokumentas. Jis pasirašomas skaitmeniniu būdu, saugomas sistemoje, ir visi susiję asmenys gali jį matyti. Vokietijoje tai jau gana paplitę, bet vis dar ne visur. Privalumas – niekada nepasimes, lengva rasti, greičiau apdorojama. Trūkumas – reikia turėti sistemą, kuri tai palaiko, ir reikia mokytis ja naudotis.

Darbo organizavimas ir žmogiškasis faktorius

Ar technologija pakeis žmones?

Ne visiškai. Technologija padeda, bet žmonės vis dar reikalingi sprendimams priimti, nestandartinėms situacijoms spręsti, klientams bendrauti. Aš pačiame darbe mačiau, kaip sistema siūlo vieną sprendimą, bet žmogus žino, kad konkrečiu atveju geriau kitaip. Technologija yra įrankis, o ne galutinis atsakymas. Ir čia svarbu nepamiršti – sistema negali jausti, ji negali suprasti, kad klientui šiandien yra ypatingai svarbu, kad krovinys atvyktų laiku, nes tai yra jo gimtadienio dovana.

Kaip apmokyti darbuotojus naudotis nauja sistema?

Lėtai ir kantriai. Geriausia yra pradėti nuo paprastų funkcijų, ir tik kai žmonės jas įsisavina, rodyti naujas. Aš visada sakau: nereikia mokyti visko iš karto. Duokite laiko. Ir svarbiausia – būkite pasiruošę atsakyti į klausimus, nes jų bus daug. Vieną kartą diegėme naują sistemą ir pirmą savaitę aš gavau per šimtą skambučių su įvairiais klausimais. Tai normalu.

Ką daryti, jei darbuotojai priešinasi pokyčiams?

Supraskite juos. Ne visi nori keisti tai, kas veikia. Geriausia yra paaiškinti, kodėl tai naudinga, parodyti konkrečius pavyzdžius, kaip palengvins darbą. Ir duokite laiko. Aš pats buvau situacijoje, kai darbuotojas atsisakė naudotis nauja programa, ir aš jį supratau – jis dirbo dvidešimt metų su senu būdu ir viskas veikė. Po truputį jis pradėjo naudotis nauja sistema, kai pamatė, kad tikrai lengviau.

Kaip išvengti priklausomybės nuo vienos sistemos?

Turėkite atsarginį planą. Jei sistema sugenda, jūs turite žinoti, ką daryti. Aš visada rekomenduoju turėti bent jums žinomą alternatyvą. Vieną kartą mano naudojama sistema turėjo didelių sutrikimų visą dieną, ir aš turėjau pereiti prie rankinio būdo. Jei nebūčiau žinojęs, kaip tai daryti, būtų buvusi katastrofa.

Kaip viskas veikia iš tikrųjų

Koks yra tipiškas krovinio kelias iš Lietuvos į Vokietiją?

Priklauso nuo maršruto, bet dažniausiai taip: krovinys pakraunamas Lietuvoje, važiuojama per Lenkiją (kartais per Kaliningradą, bet retai), ir atvykstama į Vokietiją. Viso kelio trukmė – nuo dviejų iki keturių dienų, priklausomai nuo to, kur Vokietijoje. Į Berliną greičiau, į Munichą ilgiau. Technologijos šiuo metu leidžia sekti visą kelią, bet kaip jau minėjau – ne visada informacija tiksli.

Kada geriausia planuoti perkraustymą į Vokietiją?

Vokietijoje yra tam tikros dienos, kada eismas intensyvesnis. Pirmadienio rytai, penktadienio vakarai – vengti. Taip pat vasaros mėnesiai yra blogesni, nes daug žmonių keliauja. Bet jei jums nesvarbu kelios dienos, tai didelės reikšmės nėra. Aš pats dažniausiai patariu planuoti iš anksto, jei įmanoma.

Ką daryti, jei krovinys vėluoja?

Pirmiausia – susisiekti su mumis arba su vežėju. Sužinoti priežastį. Dažniausios priežastys: eismo spūstys, blogi orai, techninės problemos su sunkvežimiu. Kartais būna ir žmogiško faktoriaus – vairuotojas pavėlavo išvykti. Svarbu žinoti, kad vėlavimas nėra pasaulio pabaiga, dažniausiai viskas išsisprendžia.

Kaip užtikrinti saugumą kelyje?

Saugumas priklauso nuo kelių dalykų: tinkamo pakavimo, tinkamo transporto priemonės pasirinkimo, ir tinkamo maršruto. Mes visada naudojame patikrintus vežėjus, kurie turi gerą istoriją. Bet čia reikia pasakyti – nėra šimto procentų garantijos. Visada yra tam tikras rizikos lygis. Aš pats mačiau, kaip viskas buvo padaryta teisinga, ir vis tiek kažkas nutiko. Laimei, tai retas atvejis.

Kokia yra krovinių draudimo svarba?

Labai svarbu. Aš visada rekomenduoju drausti krovinį, ypač jei jis vertingas. Draudimas padengia nuostolius, jei kažkas nutinka kelyje. Yra įvairių draudimo tipų – nuo paprasto iki visapusiško. Ką rinktis, priklauso nuo to, ką vežate ir kokia jums rizikos tolerancija.

Išvada

Na, štai ir viskas, ką norėjau jums papasakoti apie modernų krovinių valdymą Vokietijoje. Svarbiausia, ką turėtumėte prisiminti – technologijos padeda, bet žmonės vis dar svarbiausi. Nesvarbu, kokia sistema naudojate, galiausiai viską sprendžia žmonės: vairuotojai, sandėlio darbuotojai, jūsų patarėjas. Pasirinkite tinkamą sprendimą savo poreikiams, bet nepamirškite, kad geriausia sistema yra ta, kuri veikia jums, o ne kokia nors brangi ir sudėtinga. Jei turite klausimų – kreipkitės, padėsiu, kuo galėsiu. O jei reikia pagalbos su konkrečiu perkraustymu – taip pat žinokite, kad aš čia. Sėkmės jums su jūsų kroviniu!