Modernus krovinių vežimas iš Vokietijos naudojant duomenų valdymą

Įvadas

Pastaraisiais metais krovinių vežimas iš Vokietijos pasikeitė neatpažįstamai – viskas sukasi apie duomenis. Anksčiau viskas buvo popieriuje, telefonuose, o dabar turim platformas, kur matom kur kiekvienas sunkvežimis, kiekviena siunta, kiekviena minutė. Aišku, ne visada taip gražu veikia, kaip pristato marketinge, bet tikrai jaučiasi pokyčiai. Jeiengi planuoji pervežimą iš Vokietijos į Lietuvą ar bet kur kitur ES, suprasti kaip veikia šitas duomenų valdymas tau gali tikrai padėti – ir sutaupyti pinigų, ir nervų. Pažiūrėkim, kas čia vyksta.

Kaip veikia duomenų valdymas šiuolaikiniame pervežime

Kodėl duomenys tapo svarbūs krovinių vežime?

Na, čia viskas prasidėjo nuo paprastos problemos – niekas nežinojo kur jo krovinys. Rimtai, dar prieš 10 metų skambindavai vairuotojui, o jis sakydavo „važiuoju, turbūt bus po valandos". Ir tiek. Dabar gi turim realiuoju laiku sekimą, GPS, visokias programas. Vokietijoje, ypač didžiuose uostuose kaip Hamburgas ar Bremenas, jau seniai viskas skaitmenizuota. Pagrindinė frazė čia būtų krovinių vežimas iš Vokietijos su realiuoju laiko sekimu – tai jau standartas tapęs.

Kokie duomenys renkami pervežimo metu?

Renkama tikrai daug – pradedant vairuotojo darbo laiku (tachografas), baigiant krovinio svoriu, temperatūra (jei reikia), net oro sąlygomis kelyje. Vienas mano klientų vežė mašinas iš Miuncheno į Kauną ir labai norėjo žinoti tiksliai, kada bus. Naudojom sistemą, kuri rodė ne tik sunkvežimio vietą, bet ir numatomus sustojimus degalinėje, eismo spūstis Vokietijoje. Paskutinės 200 km rodė su 15 minučių tikslumu. Pirkėjas buvo nustebęs.

Ar visos įmonės naudoja tas pačias sistemas?

Ne, ir čia prasideda painiava. Vieni naudoja savo vidines sistemas, kiti – trečių šalių platformas kaip Transporeon, TIMOCOM ir panašias. Kartais būna taip, kad siuntėjas naudoja vieną sistemą, o gavėjas – kitą, ir tada reikia viską rankiniu būdu suderinti. Pats turėjau atvejį, kai reikėjo išversti duomenis iš vienos platformos į kitą, nes jos tarpusavyje „nesikalbėjo". Tai nėra retas atvejis, tiesą sakant.

Praktiniai duomenų valdymo aspektai

Kiek kainuoja tokia sistema?

Čia priklauso nuo to, kokios įmonės paslaugas naudoji. Didelės logistikos įmonės turi savo sistemas, kurios jau įskaičiuotos į kainą. Mažesni pervežėjai kartais ima papildomai už realiuoju laiku sekimą – paprastai nuo 5 iki 15 eurų už vieną siuntą. Bet čia dar reikia žiūrėti, ką gauni už tuos pinigus. Vieni duoda tik GPS koordinates, kiti – pilną ataskaitą su visom detalėm. Kartais verta paklausti, ką konkrečiai gausi, nes kartais moki už orą, kurio nė nereikia.

Ar duomenys tikrai padeda sutaupyti?

Taip, bet ne visada tiesiogiai. Štai pvz.: vienas mano klientų vežė baldus iš Berlyno. Sistema parodė, kad Vokietijoje prie vieno posto bus eilėje apie 40 minučių. Nusprendėme pakeisti maršrutą per kitą postą – sutaupėm valandą laiko. Valanda vairuotojo – tai jau pinigai. O dar būna atvejų, kai sistema perspėja apie blogėjančias oro sąlygas Vokietijoje ar Lenkijoje, ir galima laiku pakoreguoti išvykimą. Žinoma, ne visada pavyksta idealu, bet jaučiamas skirtumas.

Kokie yra dažniausi duomenų valdymo trikdžiai?

Na, pirma – ryšys. Vokietijoje dar gerai, bet kai važiuoji per Lenkiją ar Baltarusiją (jei dar važiuoja), kartais signalas pradingsta. Sistema rodo, kad sunkvežimis stovi vietoje, o iš tiesų jis tiesiog negauna signalo. Antras dalykas – žmonių klaidos. Vairuotojas pamiršta paspausti mygtuką, užsakovas įveda neteisingus duomenis. Trečias – sistemos trikdžiai. Kartais būna taip, kad viskas gerai veikė, ir staiga nustoja rodyti. Teko skambinti ir aiškintis, kas nutiko. Paprastai būna techninė problema, bet kol išsiaiškini, nervai eina.

Duomenų saugumas ir privatumas

Ar mano duomenys saugūs?

Čia jautrus klausimas. Logistikos duomenys – tai informacija apie verslą, kiekius, tiekimo grandines. Gerų įmonių duomenys yra šifruojami, naudojami saugūs serveriai. Bet pasitaiko ir tokių, kurie duomenis laiko atvirame tekste. Vieną kartą mačiau atvejį, kai konkurentas gavo priėjimą prie kito įmonės duomenų per bendrą sistemą – netyčia, bet vis tiek nemalonu. Rekomenduoju pasitikslinti prieš užsakant, kaip tvarkomi duomenys. Gerų įmonių atstovai tai paaiškins, o jei pradeda painioti – tai jau ženklas.

Kas turi prieigą prie mano krovinio duomenų?

Paprastai – tie, kam suteikiate. Siuntėjas, gavėjas, pervežėjas, kartais draudimo įmonė. Bet svarbu žinoti, kad kai kurios platformos turi teisę naudoti duomenis analitikai, agreguotai formai. Tai nėra blogai, bet verta žinoti. Dar būna atvejų, kai muitinės tarnybos prašo duomenų – čia jau kita tema, bet ES vidaus pervežimuose paprastai nereikia tiek daug dokumentų, kiek vežant iš trečiųjų šalių.

Konkretūs atvejai ir praktika

Kaip duomenų valdymas veikia iš Vokietijos į Lietuvą?

Vokietija – tai vienas pagrindinių taškų, iš kur vežam į Lietuvą. Maršrutas paprastai eina per Lenkiją, kartais per Kaliningradą (bet ten dabar sudėtinga). Duomenų požiūriu – Vokietijoje viskas gerai, Lenkijoje taip pat, o štai Lietuvoje kai kurios sistemos stringa. Teko turėti atvejį, kai sistema rodė, kad sunkvežimis jau Lietuvoje, o iš tiesų buvo dar Lenkijoje – tiesiog serveris blogai atsinaujino. Po to jau žinojau, kad reikia turėti ir kitą būdą patikrinti, ne tik vieną sistemą.

Kokie duomenys svarbūs perkraustymams, o ne tik krovinių vežimui?

Perkraustymas – tai jau kitas reikalas. Čia svarbu ne tik kur krovinys, bet ir kas jame, kokios būklės daiktai. Duomenų valdymas čia padeda sekti inventorizaciją, supakuotų daiktų sąrašą. Vienas mano kolega naudojo sistemą, kur kiekviena dėžė buvo su savo kodu, ir klientai galėjo matyti, kurioje dėžėje kas yra. Iš pradžių atrodė per daug, bet klientai vertino – ypač tie, kurie vežėsis brangius daiktus.

Ar galima turėti pilną kontrolę per telefoną?

Daugelis platformų turi mobiliąsias programėles. Gali matyti kur tavo krovinys, gauti pranešimus, keisti detales. Bet čia reikia žinoti, kad ne viskas veikia taip gražiai, kaip reklamoje. Kartais pranešimas ateina su vėlavimu, kartais programa stringa. Patarimas – turėkite ir alternatyvų būdą susisiekti, jei kas nors nebus. Nesu tikras 100%, bet manau, kad ateityje viskas bus dar geriau, nes technologijos sparčiai tobulėja.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kaip pasirinkti patikimą krovinių vežimo įmonę iš Vokietijos?

Pirmiausia pasidomėk, kokias sistemas naudoja. Jei sako, kad turi realiuoju laiku sekimą – paprašyk parodyti, kaip tai veikia. Gerų įmonių atstovai parodys be problemų. Antra – pasiskaityk atsiliepimus, bet ne tik gerus, o ir blogus. Trečia – pasikalbėk su jais asmeniškai, užduok klausimus. Jei atsako neaiškiai ar vengia – tai jau ženklas. Dar patikrink, ar turi licencijas, draudimą. Vokietijoje tai svarbu, nes ten tikrinama griežčiau nei pas mus.

Kiek laiko trunka krovinio vežimas iš Vokietijos į Lietuvą?

Paprastai nuo 2 iki 4 dienų, priklausomai nuo to, iš kurio Vokietijos miesto. Iš Berlyno ar Hamburgo greičiau, iš Miuncheno ar Štutgarto – truputį ilgiau. Bet čia dar priklauso nuo eismo, oro, kitų faktorių. Duomenų sistema gali padėti tiksliau numatyti, bet visada reikia turėti omenyje, kad gali būti nukrypimų.

Ar reikia specialių dokumentų vežant iš Vokietijos?

ES vidaus pervežimuose dokumentų mažiau nei vežant iš trečiųjų šalių. Pagrindiniai – CMR važtaraštis, sąskaita faktūra, jei reikia – prekių deklaracija. Bet čia jau detalesnė tema, priklauso nuo to, kokius daiktus veži. Gera pervežimo įmonė pati žino, kas reikia, bet visada geriau pasitikslinti iš anksto.

Ką daryti, jei krovinys vėluoja?

Pirmiausia – susisiekti su pervežėju ir pasitikslinti priežastį. Duomenų sistema turėtų rodyti, kur sunkvežimis ir kas nutiko. Jei vėlavimas dėl objektyvių priežasčių (eismas, oro sąlygos) – ten nieko nepadarysi. Bet jei dėl įmonės kaltės – galima reikalauti kompensacijos. Svarbu viską fiksuoti, turėti rašytinę korespondenciją. Čia duomenų sistema vėlgi naudinga – galima matyti tikslų laiką, sustojimus.

Kaip apsaugoti krovinį vežant iš Vokietijos?

Pirma – tinkamas pakavimas. Antra – pasirinkti patikimą įmonę su draudimu. Trečia – naudoti sekimo sistemas, kad žinotum, kur krovinys. Dar būna papildomų paslaugų – palydėjimas, specialios apsaugos priemonės. Brangiems kroviniams rekomenduoju visada pasidomėti, kokios apsaugos priemonės taikomos. Vienas mano klientų vežė meno kūrinius – ten buvo viskas: temperatūros kontrolė, drėgmės stebėjimas, net vibracijos jutikliai. Brangu, bet verta.

Ar galima vežti pavojingus krovinius iš Vokietijos?

Taip, bet reikalingi specialių leidimai, ADR sertifikatai. Vokietijoje tai griežtai kontroliuojama. Jei veži ką nors pavojingo – būtinai pasakyk pervežimo įmonei iš karto, nes tai keičia viską: ir kainą, ir dokumentus, ir pačią procedūrą. Čia nėra vietos spontaniškiems sprendimams, viskas turi būti pagal taisykles.

Kaip veikia muitinės procedūros, jei vežu iš Vokietijos į Lietuvą?

ES vidaus pervežimuose muitinės procedūros paprastai nereikia – tai vieninga rinka. Bet jei krovinys ateina iš trečiosios šalies per Vokietiją, tada reikia muitinės dokumentų. Čia jau reikia žinoti, kokia krovinio kilmė, kokia jo vertė, ar reikalingi mokesčiai. Gera logistikos įmonė pati susitvarko, bet jei veži pats – teks pasidomėti.

Kokie yra svorio apribojimai krovinių vežime?

Vokietijoje ir Lietuvoje galioja ES standartai. Paprastai sunkvežimio svoris su kroviniu negali viršyti 40 tonų, aukštis – 4 metrai, plotis – 2,55 metro. Bet yra išimčių, specialių leidimų didesniems kroviniams. Jei tavo krovinys net standartinius ribas – būtinai iš anksto informuok pervežėją, nes reikės papildomų dokumentų ir leidimų.

Ar galima vežti krovinį dalimis?

Taip, tai vadinama daliniais kroviniais (LTL – Less Than Truckload). Daugelis įmonių siūlo šią paslaugą – su kitais kroviniais į tą patį sunkvežimą. Pigiau nei vežti visą sunkvežimą, bet trunka ilgiau, nes reikia pakrauti/iškrauti kitus krovinius. Duomenų sistema čia naudinga – matosi, kuriuo metu tavo krovinys bus kraunamas, vežamas.

Kaip sekti krovinį realiuoju laiku?

Paprastai pervežimo įmonė suteikia prieigą prie savo sistemos – arba web puslapio, arba programėlės. Gauni unikalų kodą arba prisijungi prie savo paskyros. Ten matosi sunkvežimio vieta, numatomas atvykimo laikas. Bet čia vėlgi – ne visos įmonės siūlo tai pačia kokybe. Geriau iš karto pasitikslinti, ką konkrečiai gausi.

Ką daryti, jei krovinys apgadintas pervežimo metu?

Pirmiausia – viską nufotografuoti, dokumentuoti. Antra – rašyti pretenziją pervežimo įmonei, reikalauti kompensacijos. Čia svarbu turėti įrodymų – nuotraukas, dokumentus, duomenų sistemos įrašus. Jei krovinys buvo apdraustas – kreiptis į draudimo įmonę. Laikykitės terminų – pretenzijas reikia pateikti per tam tikrą laiką, paprastai per kelias dienas nuo gavimo.

Kaip sužinoti tikrą krovinio svorį?

Svoris matuojamas svarstyklėse, paprastai Vokietijos pusėje prie išvykimo, o kartais ir Lietuvos pusėje prie atvykimo. Duomenų sistemoje turėtų būti įrašytas svoris. Bet būna atvejų, kai svoris nesutampa su tuo, kas nurodyta dokumentuose – čia jau reikia aiškintis. Kartais būna paprasta klaida, kartais – bandymas apgauti. Gerų įmonių atveju – viskas turėtų būti tiksliai.

Ar galima keisti krovinio paskirties vietą po išvykimo?

Teoriškai taip, bet tai sudėtinga. Reikia naujų dokumentų, naujų leidimų, gali tekti mokėti papildomai. Jei krovinys jau išvyko iš Vokietijos – geriau susisiekti su pervežėju kuo greičiau ir pasitikslinti, ar įmanoma, ir kokie bus papildomi kaštai. Duomenų sistema čia padeda matyti, kur sunkvežimis tuo metu, ar dar galima ką nors pakeisti.

Kokie mokesčiai taikomi krovinių vežimui iš Vokietijos?

ES vidaus pervežimuose nėra muito mokesčių, jei krovinys kilęs iš ES. Bet gali būti kiti mokesčiai – kelių mokesčiai Vokietijoje (Maut), degalų priedai, terminalo mokesčiai. Viskas priklauso nuo konkrečios paslaugos ir įmonės. Gerų įmonių atveju – viskas aišku iš karto, kaina pateikiama su visais mokesčiais.

Kaip sužinoti, ar krovinys jau išvyko iš Vokietijos?

Sekimo sistema turėtų rodyti sunkvežimio vietą. Jei sistema rodo, kad jis jau Lenkijoje ar Lietuvoje – vadinasi, išvyko. Bet gali būti atvejų, kai duomenys neatnaujinti. Geriausia – tiesiogiai susisiekti su pervežėju ir patvirtinti. Vieną kartą turėjau situaciją, kur sistema rodė, kad krovinys jau Lietuvoje, o iš tiesų buvo dar Vokietijoje – tiesiog įmonė naudojo seną sistemą, kuri blogai veikė.

Ar galima užsakyti krovinį iš Vokietijos internetu?

Taip, daugelis pervežimo įmonių turi online užsakymo formas, kai kurios net siūlo momentinį kainos apskaičiavimą. Bet čia reikia būti atsargiam – per maža kaina gali reikšti blogą paslaugą. Geriausia visada pasikalbėti su žmogumi, užduoti klausimus, o tada užsakyti. Ypač jei krovinis didelis ar brangus.

Kokie yra populiariausi maršrutai iš Vokietijos į Lietuvą?

Dažniausiai vežama iš Vakarų Vokietijos miestų – Hamburgo, Bremeno, Hanoverio, Berlyno. Iš pietų – Miuncheno, Štutgarto – truputį rečiau, nes toliau. Maršrutas paprastai eina per Lenkiją, per Suvalkų/Marijampolės postą. Kartais per Kaliningradą, bet ten pastaruoju metu sudėtinga. Duomenų sistemos paprastai rodo numatomą maršrutą.

Kaip elgtis, jei pervežėjas neatsako į telefoną?

Turėti kelis kontaktus – ne tik vieną telefoną, bet ir el. paštą, galbūt kitą asmenį įmonėje. Jei niekas neatsako – kreiptis į kitą dieną, o jei reikia skubiai – ieškoti kito pervežėjo. Čia vėlgi duomenų sistema naudinga – galima matyti, kas vyksta su kroviniu, net jei žmonės neatsako. Bet jei jau neatsako – tai jau blogas ženklas.

Ar reikia mokėti avansą prieš pervežimą?

Dažniausiai taip, dalis sumos mokama iš anksto, dalis – po pristatymo. Bet čia priklauso nuo įmonės ir susitarimo. Naujiems klientams paprastai prašoma daugiau avanso, nuolatiniams – mažiau. Svarbu turėti aiškią sutartį, kur viskas parašyta. Ir vengti įmonių, kur reikalauja visos sumos iš karto – tai jau rizikinga.

Kokie yra pervežimo įmonių privalumai naudojant duomenų valdymą?

Skaidrumas – matosi viskas, kur krovinys, kada bus. Greitis – galima operatyviai reaguoti į pokyčius. Efektyvumas – galima optimizuoti maršrutus, taupyti laiką ir pinigus. Saugumas – duomenys padeda išvengti problemų, o jei jos atsiranda – greičiau jas spręsti. Dar duomenys naudingi planuojant ateities pervežimus – matosi, kas veikė, kas ne.

Ar duomenų valdymas tinka mažiems pervežimams?

Taip, bet čia jau kitoks mastelis. Mažam perkraustymui ar nedideliam kroviniui gal nereikia visos sudėtingos sistemos, bet bent jau paprastas sekimas tikrai naudingas. Yra įmonių, kurios siūlo paprastesnes paslaugas mažesniems kroviniams – su baziniu sekimu, be per daug funkcijų. Svarbu rinktis pagal poreikį, nemokėti už tai, ko nereikia.

Kaip ateityje keisis krovinių vežimas naudojant duomenis?

Manau, kad viskas taps dar labiau automatizuota. Jau dabar kai kurios įmonės naudoja dirbtinį intelektą maršrutams planuoti, orams prognozuoti. Ateityje tikriausiai bus dar daugiau robotų, automatizuotų sandėlių, gal net bepiločių sunkvežimių (nors čia dar toli). Duomenų srautas tik didės, o su juo – ir galimybės, ir iššūkiai. Kas neprisitaikys – liks nuošalyje.

Išvada

Duomenų valdymas krovinių vežime iš Vokietijos – tai jau ne ateitis, o dabartis. Turėdamas prieigą prie realiuoju laiku rodomos informacijos gali ramiau planuoti savo veiklą, greičiau reaguoti į problemas, o galiausiai – sutaupyti. Žinoma, ne viskas idealu: kartais sistemos stringa, duomenys neatnaujinami, o žmonės vis dar daro klaidų. Bet tendencija aiški – duomenų bus vis daugiau, ir tie, kurie mokės jais naudotis, turės pranašumą. Jeiengi planuoji pervežimą iš Vokietijos – rinkis įmonę, kuri siūlo skaidrų duomenų valdymą. Tai investicija, kuri tikrai atsiperka.