Mikroautobusu daiktų pervežimas į Vokietiją, visai be jokio vargo

Įvadas

Pasakyčiau tau tiesiai šviesiai – mikroautobusu vežtis daiktus į Vokietiją nėra taip sudėtinga, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Aš šioje srityje dirbu jau aštuonerius metus ir mačiau viską – nuo žmonių, kurie susitvarkė per vieną dieną, iki tų, kurie galutinai susipainiojo ir sumokėjo dvigubai daugiau, nei reikėjo. Šitas straipsnis nėra joks oficialus gidėlis ar marketingo tekstas. Čia tiesiog surinkau tai, ką kasdien aiškinu klientams, kurie skambina ir klausia – kaip iš tikrųjų veikia mikroautobusų pervežimas į Vokietiją, kokie spąstai tyko, ir kaip viską padaryti taip, kad nereikėtų po to gailėtis. Jei planuoji persikelti ar vežtis didesnį kiekį daiktų – čia rasime atsakymus į visus rūpimus klausimus.

Ką reikia žinoti prieš pradedant

Ar tikrai verta vežtis mikroautobusu, o ne siųsti per kurjerius?

Čia labai priklauso nuo to, kiek daiktų turi. Jei kalbame apie kelis kartonus – siuntimo tarnybos tikrai gali būti pigiau. Bet kai reikia vežtis baldų, buitinės technikos arba didesnį kiekį daiktų – mikroautobusas jau tampa kur kas geresniu varijantu. Vienas mano klientas prieš porą metų bandė siųsti visą savo buto turinį per vieną žinomą siuntimo tarnybą. Galų gale sumokėjo beveik du kartus daugiau, nei būtų kainavęs mikroautobuso nuoma su vairuotoju. Be to, su mikroautobusu viskas būna tavo akyse – žinai, kad niekas nepameta ir nepažeidžia.

Kokie mikroautobusai tinka daiktų pervežimui į Vokietiją?

Paprastai naudojami 3,5 tonų mikroautobusai su kėbulu – panašūs į tuos, kuriuos matome prekybos centruose arba statybose. Jie talpina maždaug 10–15 standartinių kartoninių dėžių, priklausomai nuo jų dydžio. Yra ir didesnių variantų, bet jau reikia C kategorijos vairuotojo pažymėjimo, o tai apsunkina reikalą. Jei pats planuoji vairuoti – rinkis 3,5 tono ribą, nes su B kategorija gali vairuoti būtent tokius.

Ar reikia specialaus leidimo vežtis daiktus į Vokietiją?

Paprastai – ne, jei tai tavo asmeniniai daiktai ir jie nėra komercinės paskirties. Tačiau yra kelios išimtys. Jei vežiši prekes, kurias planuoji parduoti, jau reikia dokumentų. Asmeniniams daiktams pakanka tik tavo paso ir galbūt sąrašo, ką veži (bet ir tai paprastai niekas netikrina). Vieną kartą vežiau klientui senelius su jų daiktais – jie net neturėjo jokio sąrašo, ir niekas nieko neklausė. Bet čia priklauso ir nuo sienos patikros – kartais tikrina atidžiau, kartais visai paleidžia.

Kiek laiko užtrunka pervežimas mikroautobusu?

Čia viskas priklauso nuo atstumo ir maršruto. Iš Vilniaus iki Berlyno paprastai reikia skaičiuoti apie 12–14 valandų važiavimo, jei važiuoji be didelių sustojimų. Su pertraukomis – jau apie 16–18 valandų. Iki Miuncheno dar pora valandų daugiau. Bet čia kalbame apie pačią kelionę. Jei pridėsi pakrovimą ir išpaklavimą – reikia dar bent vienos dienos. Realiai, jei nori viską padaryti patogiai – skaičiuok du pilnas dienas.

Dokumentai ir biurokratija

Kokius dokumentus tikrai reikia turėti?

Būtina turėti asmens tapatybės dokumentą – pasą arba ID kortelę. Jei vairuoji pats – vairuotojo pažymėjimą ir techninę apžiūrą mikroautobusui. Draudimas – privalomas, čia jokios diskusijos. Dar pravartu turėti daiktų sąrašą, ypač jei vežiši vertingesnius daiktus. Kartais prašo parodyti, bet dažniausiai – ne. Vienas mano klientas visada vežiasi ranka rašytą sąrašą su numeriais – sako, kad kartą tai labai pravertė, kai reikėjo įrodyti, kad tai asmeniniai daiktai, o ne prekės.

Ar reikalinga registracija Vokietijoje, jei vežiesi daiktus?

Jei tik veži daiktus ir neplanuoji ten gyventi – ne, registracija nereikalinga. Bet jei persikeli gyventi arba planuoji ilgesnį laiką būti Vokietijoje su savais daiktais – jau reikia registracijos (Anmeldung). Čia jau kitas reikalas, su tuo reikia kreiptis į vietos Bürgeramt. Aš pats asmeniškai su tuo nesusiduriu, bet klientai pasakoja, kad eilės ten didžiulės, geriau užsiregistruoti iš anksto.

Ką daryti, jei pervežimo metu sustoja policija?

Paprastai – nieko ypatingo. Parodai dokumentus, paaiškini, kad veži asmeninius daiktus. Kartais paprašo atidaryti mikroautobuso galines duris ir parodyti, kas viduje. Sakyčiau – būk mandagus, atsakyk į klausimus, ir dažniausiai viskas baigiasi greitai. Buvo situacija, kai mano kolegą sustabdė tiesiai prieš pat sieną ir tikrino pusvalandį – pasirodo, buvo atsitiktinė patikra. Nieko blogo nerado, bet laiko prarado nemažai.

Ar reikalingas žaliasis kortas (Green Card)?

Taip, jei vairuoji registrą kitą nei Lietuvos transporto priemonę. Bet jei mikroautobusas registruotas Lietuvoje – žaliasis kortas nėra būtinas, nes Lietuva ir Vokietija yra tos pačios žaliosios korto zonos šalys. Vis tiek pravartu pasitikrinti prieš išvykimą, nes taisyklės kartais keičiasi. Geriau penkias minutes paskambinti draudimo kompanijai nei po to turėti problemų.

Kainos ir kaip nepermokėti

Kiek vidutiniškai kainuoja mikroautobuso nuoma?

Čia labai įvairiai. Jei nuomojiesi mikroautobusą be vairuotojo – tai gali būti nuo 50 iki 150 eurų per dieną, priklausomai nuo nuomos įmonės ir sezono. Vasarą, ypač prieš rugsėjį, kai studentai persikelia – kainos kyla. Žiemą dažniausiai pigiau. Bet čia tik nuoma – dar reikia pridėti degalus, kurie šiuo metu nėra pigūs. Iki Berlyno ir atgal degalų gali eiti už maždaug 200–250 eurų, priklausomai nuo mikroautobuso ekonomiškumo.

Ar verta samdyti vairuotoją su mikroautobusu?

Jei pats neturi laiko arba nesi patyręs vairuotojas – taip, tikrai verta. Samdant vairuotoją su mikroautobusu kaina svyruoja nuo 300 iki 600 eurų už visą kelionę, priklausomai nuo maršruto ir paslaugų apimties. Čia jau įeina ir pakrovimas, ir išpaklavimas, kartais net pagalba su daiktų nešimu. Vienas mano klientas samdė vairuotoją ir labai džiaugėsi – sakė, kad sutaupė nervų ir laiko, o piniginei skirtumas nebuvo toks jau didelis, palyginti su tuo, kiek visko reikėjo daryti pačiam.

Kaip atpažinti per brangias paslaugas?

Jei tau siūlo kainą, kuri yra žymiai mažesnė nei rinkos vidurkis – čia jau raudona vėliava. Paprastai tai reiškia, kad kažkas bus ne taip: arba mikroautobusas prastos būklės, arba draudimas ne pilnas, arba vairuotojas neturi reikiamos patirties. Aš visada sakau klientams – geriau permokėti šiek tiek ir turėti ramybę, nei bandyti sutaupyti ir po to turėti problemų. Bet žinoma, visko reikia žiūrėti protingai.

Ar galima derėtis dėl kainos?

Dauguma įmonių turi tam tikrą kainų lankstumą, ypač jei kalbame apie didesnius užsakymus arba jei gali lanksčiai pasirinkti datą. Pavyzdžiui, jei gali važiuoti ne piko metu – tikrai galima derėtis. Aš pats visada raginu klientus tiesiog paklausti – dažniausiai nieko nepraranda, o kartais ir sutaupo. Čia nėra gėda derėtis, tai normali verslo praktika.

Praktiniai patarimai pakrovimui

Kaip teisingai sudėlioti daiktus mikroautobuse?

Sunkiausius daiktus dėk į apačią ir prie sienų – taip bus stabiliau. Lengvesnius dėžes viršuje. Baldus, jei yra, statyk vertikaliai, jei įmanoma. Viską gerai pritvirtink diržais arba naudok užpildo medžiagas, kad pervažiavus nelygias kelio vietas daiktai nepajudėtų. Vienas svarbus dalykas – palikite sau erdvės judėti mikroautobuse, nes jei viską sukrausite iki pat lubų, bus labai sunku išimti daiktus vietoje.

Kada geriausia pradėti pakrovimą?

Rinkis ryto valandas, jei įmanoma. Tada dar nėra karšta, o ir tu pats būni žvalesnis. Vakare pakrauti sunkiau – jau pavargęs po darbo, ir tamsu. Aš visada rekomenduoju pradėti bent pora valandų prieš planuodamas išvykti, nes visada atsiranda kažkas, ko nepamiršai, arba reikia dar kažką pridėti. Geriau turėti laiko atsargoje nei skubėti.

Ar verta naudoti specialias dėžes?

Taip, tikrai verta. Standartinės kartoninės dėžės yra gerai, bet jei veži trapius daiktus – stiklas, keramika, veidrodžiai – geriau naudoti specialias dėžes su putų įdėklais. Jos brangesnės, bet apsaugo gerokai geriau. Vienas mano klientas vežė senelio paveikslus paprastose dėžėse ir labai gailėjosi – vienas paveikslas buvo šiek tiek apgadintas. Po to visada naudoja specialią pakuotę.

Ką daryti su baldais – išardyti ar vežti sveikus?

Daugumą baldų verta išardyti – taip lengviau sutalpinti mikroautobuse ir mažesnė rizika juos apgadinti. Ypač lovos, spintos, stalai. Bet čia priklauso ir nuo baldų tipo – jei turi kokius nors senovinius baldus, kurie gali būti vertingi, geriau jų nei ardyti, jei nesi tikras, ar pavyks teisingai surinkti atgal. Aš pats visada patariu pasidaryti nuotraukas prieš išardant – labai praverčia surinkimo metu.

Kelionės metu

Ką daryti, jei mikroautobuse kažkas sugenda?

Jei pats vairuoji ir nutinka gedimas – pirmiausia stovėk saugioje vietoje. Tuomet skambink pagalbos tarnybai arba nuomos įmonei, jei ji teikia pagalbą kelyje. Čia labai svarbu iš anksto pasitikrinti, ar turi tą paslaugą įtrauktą į nuomos sutartį. Jei samdai vairuotoją – jis turėtų žinoti, ką daryti. Aš pats visada vežuosi pagalbos tarnybos numerį atskirai, nes kartais mobilusis neveikia arba nėra ryšio.

Ar Vokietijoje yra kokių nors specifinių eismo taisyklių, kurių reikia laikytis?

Vokietijoje greitis ant greitkelio nėra ribojamas kai kuriose vietose, bet rekomenduojama neviršyti 130 km/h. Mieste – 50 km/h, gyvenamojoje zonoje – 7 km/h. Dar svarbu – dešinės pusės eismas, kaip ir Lietuvoje. Vienas dalykas, kurį reikia žinoti – Vokietijoje yra daug zonų, kur reikia mokėti už stovėjimą, ir baudos tikrai didelės. Taip pat žinok, kad kai kurie keliai turi sustoti ir paleisti kito krypties eismą – čia reikia būti atidžiam.

Ką daryti su pertraukomis per kelionę?

Sustoti reikia bent kas dvi valandas, ypač jei vairuoji ilgai. Vokietijoje yra daug aikštelių prie greitkelių su WC, kava ir maistu. Aš pats visada planuoju sustoti prie didesnių miestų arba prie degalinių tinklų – ten visada yra kur sustoti ir ko nusipirkti. Svarbu – nepamiršk užrakinti mikroautobuso ir pasiimti vertingų daiktų su savimi. Niekada nežinai, kas gali nutikti.

Ar saugu palikti mikroautobusą naktį su daiktais?

Geriausia to vengti, bet jei reikia pernakvoti kelionės metu – rinkis saugias vietas. Viešbučių aikštelės prie greitkelio paprastai yra saugios, taip pat didelių prekybos centrų aikštelės. Venk mažų, tamsių vietų. Jei samdai vairuotoją – jis tikriausiai žino, kur saugu sustoti. Vienas mano kolega visada nakvoina tik prie didelių degalinių – sako, kad ten visada yra žmonių ir saugiau.

Vokietijoje – išpaklavimas ir tęsinys

Kur geriausia iškrauti daiktus?

Čia priklauso nuo to, kur tavo galutinis adresas. Jei gyveni daugiabutyje – gali būti ribotas prieigos, todėl geriau iš anksto pasitikrinti, ar prie namo gali privažiuoti mikroautobusas. Kartais reikia leidimo arba susitarimo su kaimynais. Jei turi namą – paprastai lengviau, bet vis tiek pagalvok, kur patogiausia iškrauti, kad nereikėtų daug nešioti.

Ar reikalinga pagalba iškraunant?

Jei vežiši daug sunkių daiktų – tikrai pravartu turėti papildomas rankas. Jei samdai vairuotoją su mikroautobusu – dažniausiai jis padeda iškrauti, tai įeina į paslaugą. Bet jei pats vairuoji – gali paprašyti draugo arba samdyti žmogų pagalbai. Vokietijoje yra įmonių, kurios teikia tik pagalbą nešant, bet tai jau papildomos išlaidos.

Ką daryti su pakuote?

Kartonines dėžes galima palikti šalia konteinerių, jei tavo rajone yra tokių vietų, arba išvežti į specialų surinkimo punktą. Vokietijoje labai griežtai žiūri į atliekų rūšiavimą, todėl geriau iš anksto pasitikrinti, kaip reikia išmesti pakuotę. Vienas mano klientas paliko dėžes prie bendro konteinerio ir gavo baudą – taip nedaryti.

Kada verta samdyti profesionalų pervežimą, o ne vežtis pats?

Jei vežiši labai daug daiktų, vertingus baldus, arba jei pats neturi laiko ir patirties – profesionalai tikrai gali būti geresnis variantas. Jie turi patirtį, įrangą, ir viskas vyks greičiau bei saugiau. Bet čia jau kitos kainos – gali būti nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų, priklausomai nuo kiekio ir atstumo. Pasverti reikia patiems.

Dažniausiai kylantys klausimai

Ar galima vežtis gyvūnus mikroautobuse?

Taip, galima, bet reikia tam tikrų dokumentų. Jei vežiši šunį ar katę – reikia augintinio paso, skiepų įrašų ir mikročipo. Vokietija reikalauja, kad gyvūnas būtų paskiepytas nuo pasiutligės mažiausiai 21 dieną prieš kelionę. Taip pat reikia galiojančio EB gyvūnų paso. Aš pats vežiau klientų šunį kartą – viskas buvo gerai, bet dokumentus tikrino gana atidžiai.

Ką daryti su maistu ir produktais?

Geriausia vengti vežtis greitai gendančių produktų, nes kelionėje jie gali sugesti. Sausas maistas, konservai – tikriausiai bus gerai. Bet čia taip pat yra tam tikrų apribojimų – Vokietija turi tam tikrus draudimus dėl mėsos ir pieno produktų atvežimo iš ne ES šalių, bet iš Lietuvos (ES šalis) vežtis maistą paprastai leidžiama. Vis tiek geriau pasitikrinti prieš kelionę, jei planuoji vežtis daug maisto.

Ar galima vežtis baldus, kuriuos pirkai naudotus?

Taip, galima, bet jei tai brangesni baldai, gali prireikti įrodymo, kad jie tavo. Čia jau reikia sąskaitos arba kokio nors dokumento, kad pirktas, o ne pavogtas. Aš pats visada patariu saugoti pirkimo dokumentus, nes kartais kyla klausimų. Bet paprastai, jei tai tavo asmeniniai daiktai, niekas labai netikrina.

Ką daryti, jei per kelionę pametamas daiktas?

Jei pats vairuoji ir ką nors pameti – tai tavo problema. Bet jei samdai pervežimo įmonę – jie atsako už daiktus. Čia labai svarbu iš anksto pasirašyti sutartį, kurioje būtų aiškiai nurodyta, kas atsako už prarastus ar apgadintus daiktus. Jei taip nutiks – reikia nedelsiant kreiptis į įmonę ir rašyti pretenziją. Kartais pavyksta susitarti, kartais reikia kreiptis į teismą.

Ar reikalingas sveikatos draudimas Vokietijoje trumpam vizitui?

Jei tik veži daiktus ir trumpam atvyksti – europinio sveikatos draudimo kortelės (EHIC) turėtų užtekti. Bet ji galioja tik būtinosios medicinos pagalbos atvejams. Jei planuoji ilgesnį laiką arba nori būti tikras – gali papildomai apsidrausti. Čia jau asmeninis sprendimas, priklausomai nuo to, kaip vertini savo sveikatą ir ramybę.

Ką daryti, jei sienoj pastebi, kad kažko trūksta?

Čia jau reikia kreiptis į muitinę arba policiją, jei įtari, kad kažkas buvo pavogta arba dingęs bagažas. Bet čia retas atvejis, ypač jei viską veži pats ir mikroautobusas visą laiką tavo akyse. Jei samdai įmonę – vėlgi, reikia kreiptis į juos. Gyvenime visko būna, bet asmeniškai aš su tokia situacija nesusidūriau per visus metus.

Ar galima vežtis alkoholį ir cigaretes?

Alkoholio ir cigarečių vežtis galima, bet yra nustatyti kiekio limitai. Alkoholio – iki 4 litrų vyno arba 16 litrų alaus, arba 1 litras stipraus alkoholio. Cigarečių – iki 200 cigarečių. Viršijus šiuos kiekius reikia mokėti muitinės mokesčius. Vienas mano pažįstamas vežėsi daugiau nei leidžiama ir turėjo mokėti nemažą sumą – taigi geriau žinoti iš anksto.

Ką daryti, jei planai keičiasi ir reikia atidėti pervežimą?

Jei pats nuomojai mikroautobusą – susisiek su nuomos įmone ir pasitikrink jų sąlygas. Dažniausiai yra galimybė pakeisti datą, bet gali būti taikomi mokesčiai. Jei samdai vairuotoją – tas pats, reikia susitarti iš anksto. Čia visada geriau pranešti kuo anksčiau, nes taip lengviau rasti sprendimą abiems pusėms.

Ar verta imti papildomą draudimą?

Jei vežiši vertingus daiktus – tikrai verta pagalvoti apie papildomą draudimą. Standartinis draudimas paprastai padengia tik pagrindinius dalykus, bet vertingesniems daiktams gali reikėti papildomos apsaugos. Čia reikia pasitikrinti su savo draudimo kompanija arba su pervežimo įmone. Kartais verta, kartais ne – priklauso nuo to, ką veži.

Kaip elgtis su senais, nenaudojamais daiktais?

Jei vežiši senus daiktus, kurie jau nebereikalingi – galbūt verta pagalvoti, ar išvis verta juos vežtis. Kartais pigiau yra parduoti arba atiduoti nei vežtis per visą Europą. Vokietijoje yra labai populiaru atiduoti daiktus į „Sperrmüll" – tai nemokamas stambių atliekų išvežimas, bet reikia iš anksto užsiregistruoti.

Ką daryti, jei pervežimas vyksta šaltuoju metų laiku?

Šaltuoju metu reikia atkreipti dėmesį į kelio sąlygas – žiemą keliai gali būti slidūs, o Vokietijoje kartais būna labai gausus snygis. Reikia turėti žiemines padangas, o jei jos jau nuneštos – geriau pasikeisti. Taip pat pravartu turėti šiltų drabužių mikroautobuse, jei kas nors nutiktų ir tektų laukti pagalbos. Vieną kartą mano kolega strigo kelioje dėl sniego ir labai džiaugėsi, kad turėjo šiltą striukę.

Ar galima vežtis muzikos instrumentus?

Taip, galima, bet reikia tinkamai supakuoti. Stygų instrumentai, pianinas arba didesni instrumentai reikalauja ypatingos priežiūros – tinkamos pakuotės, temperatūros kontrolės ir pan. Jei vežiši brangų instrumentą – geriau samdyti profesionalus, kurie turi patirties su tokiais pervežimais. Aš pats nenorėčiau vežtis savo senelio smuiko paprastoje dėžėje.

Ką daryti, jei reikia pervežti pavojingus daiktus?

Pavojingi daiktai – tai jau kita kategorija. Jei turi chemikalų, degių medžiagų ar kitų pavojingų medžiagų – reikia specialių leidimų ir tinkamos pakuotės. Čia jau reikia konsultuotis su specialistais, nes čia galioja griežtos taisyklės. Aš pats su tokių daiktų pervežimu nesusiduriu, nes mano klientai paprastai vežiasi namų apyvokos daiktus.

Ar galima vežtis dviračius arba motorolerius?

Taip, galima, bet reikia tinkamai juos pritvirtinti mikroautobuse. Dviračiai paprastai tilps, jei išimti priekinius ratus, o motoroleris jau užims daug vietos. Taip pat reikia pagalvoti apie dokumentus – jei tai registruota transporto priemonė, jai reikia atskirų dokumentų. Vienas mano klientas vežėsi du dviračius ir labai džiaugėsi, kad viskas tilpo ir niekas nebuvo apgadintas.

Ką daryti, jei pervežimo metu susergu?

Jei susergi ir negali vairuoti – geriau atidėti kelionę, jei įmanoma. Jei jau esi kelyje ir blogai jautiesi – sustok saugioje vietoje ir ilsėkis. Jei samdai vairuotoją – jis gali tave pakeisti. Sveikata svarbiau nei bet koks pervežimas. Aš pats visada sakau klientams – jei jaučiatės blogai, niekur neskubėkite, saugumas svarbiausia.

Kaip žinoti, ar verta samdyti profesionalus, ar vežtis pačiam?

Čia priklauso nuo daugelio faktorių: kiek daiktų veži, kokia jų vertė, kiek turi laiko, kokia patirtis vairuojant. Jei vežiši visą buto turtą ir tai brangūs daiktai – profesionalai geriau. Jei keli dėžės su drabužiais – tikriausiai pats susitvarkysi. Svarbu – sąžiningai įvertinti savo galimybes ir nepersistengti.

Išvada

Na, štai ir tiek – jei planuoji vežtis daiktus mikroautobusu į Vokietiją, dabar jau turėtum žinoti, į ką atkreipti dėmesį. Svarbiausia – gerai pasiruoti iš anksto, pasitikrinti dokumentus, susitvarkyti draudimą ir tinkamai supakuoti daiktus. Nenusisek, jei viską paliksi paskutinei minutei – tada tikrai bus vargas. O jei samdai profesionalus – tiesiog pasitikėk jais ir leisk jiems dirbti. Aštuonerius metus dirbdamas šioje srityje mačiau ir sėkmės, ir nesėkmės istorijas – dažniausiai viskas priklauso nuo to, kaip gerai pasiruoši. Sėkmės tau su pervežimu, ir jei dar kils klausimų – žinok, kad visada galima pasitikslinti.