Logistikos procesas kroviniams Vokietijos link – viskas, ką reikia žinoti

1 Straipsnis

Įvadas

Krovinių pervežimas į Vokietiją – tai viena dažniausių užduočių, su kuria susiduria tiek verslo įmonės, tiek privatūs asmenys. Vokietija yra didžiausia Europos ekonomika, todėl logistika šia kryptimi yra gerai išvystyta, bet vis tiek pilna niuansų, kuriuos verta žinoti iš anksto. Per pastaruosius 8 metus, kuriuos dirbu šioje srityje, mačiau šimtus sėkmingų pervežimų, bet taip pat ir nemažai situacijų, kurios galėjo būti gerokai paprastesnės, jei žmonės iš anksto žinotų, ko tikėtis. Šiame straipsnyje (na, žodžiai kaip įprastai) noriu papasakoti, kaip iš tikro veikia visas procesas – nuo pirmo skambučio iki momento, kai jūsų krovinys saugiai atsiduria Vokietijoje. Ne viskas bus idealu, kartais bus vėlavimų, kartais – netikėtų išlaidų, bet su tinkamu supratimu viskas tikrai gali vykti sklandžiai.

DUK

Pagrindiniai etapai

Kaip vyksta pirmas susisiekimas su pervežimo įmone?

Paprastai žmonės skambina arba rašo el. laišką, kartais naudoja internetines formas. Svarbiausia, ką turėtumėte žinoti – kuo daugiau informacijos pateiksite iš karto, tuo greičiau gausite tikslią kainą. Reikia žinoti bent jūsų krovinio svorį, matmenis, atvykimo ir pristatymo adresus Vokietijoje, bei pageidaujamą datą. Kartais žmonės skambina ir sako tik „noriu pervežti į Vokietiją" – tai lyg skambinti restoranui ir sakyti „noriu valgyti". Būna, kad po pokalbio paaiškėja, jog krovinys yra 5 tonos, o ne 500 kg, ir tai visiškai pakeičia kainą. Aš visada stengiuosi paklausti papildomų klausimų, nes geriau skirti 5 minutes pokalbio nei po to turėti nemalonių staigmenų.

Kokie dokumentai reikalingi kroviniui į Vokietiją?

Čia priklauso nuo krovinio tipo, bet pagrindiniai dokumentai yra: sąskaita faktūra (invoice), pakavimo sąrašas (packing list), CMR važtaraštis, jei vežama sunkvežimiu, bei eksporto deklaracija, jei krovinys išeina iš Lietuvos į ES šalį. Vokietija yra ES narė, todėl muitinės procedūros paprastai nėra sudėtingos, bet jei vežate prekes, kurioms reikalingi sertifikatai (pavyzdžiui, maisto produktai, chemikalai, tam tikros mašinos), tuomet dokumentų sąrašas pailgėja. Vieną kartą vežėme įrangą į Miuncheną, ir paaiškėjo, kad reikalingas specialus sertifikatas dėl triukšmo lygio – toks dalykas, kurio klientai dažnai net nežino, kad egzistuoja. Dėl to visada geriau pasikonsultuoti iš anksto.

Kiek laiko trunka krovinio pristatymas į Vokietiją?

Čia labai priklauso nuo atstumo ir krovinio tipo. Iš Vilniaus į Berlyną paprastai reikia skaičiuoti apie 2–3 dienas, jei tai pilnas sunkvežimis. Į Miuncheną ar kitus pietinius miestus gali trukti iki 4 dienų. Mažesni kroviniai, kurie keliauja su kitų krovinių dalimis (taip vadinamas dalinis krovinys arba LTL), gali užtrukti ilgiau – kartais iki savaitės. Buvo atvejis, kai klientui reikėjo skubiai pristatyti dalis į Štutgartą, ir mes organizavome ekspres pervežimą – gavome per 36 valandas, bet kaina buvo trigubai didesnė nei planuoto pervežimo. Kartais žmonės nesupranta, kad „skubu" reiškia papildomas išlaidas, bet čia jau kita tema.

Kas lemia krovinio pervežimo kainą?

Kaina priklauso nuo kelių pagrindinių faktorių: krovinio svorio ir tūrio, atstumo, krovinio tipo (ar reikalingas specialus transportas, pavyzdžiui, šaldymo mašina ar sunkvežis su keltuvu), bei terminus. Taip pat svarbu, ar tai pilnas sunkvežimis (FTL) ar dalinis (LTL). Paprastai pilno sunkvežimio kaina iš Lietuvos į Vokietiją svyruoja nuo 800 iki 1500 eurų, priklausomai nuo konkrečios vietos. Daliniai kroviniai gali būti pigesni, bet ir pristatymo laikas ilgesnis. Kartais pasitaiko situacijų, kai kaina staiga padidėja dėl to, kad krovinys neatitinka pradinio aprašymo – pavyzdžiui, yra sunkesnis arba reikia papildomo krovimo mechanizmo. Čia norėčiau pabrėžti – visada geriau pasakyti tiksliai, nei bandyti „sutaupyti" pateikdamas netikslią informaciją. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad tokios situacijos dažniausiai baigiasi didesnėmis išlaidomis nei pradžioje.

Krovinio tipai ir ypatumai

Kuo skiriasi pilnas sunkvežimis nuo dalinio krovinio?

Pilnas sunkvežimis (FTL – Full Truck Load) reiškia, kad visas sunkvežimis skirtas tik jūsų kroviniui. Tai greičiausias variantas, nes vairuotojas važiuoja tiesiai iš jūsų sandėlio į Vokietiją, be jokių sustojimų pakrovimo punktuose. Dalinis krovinys (LTL – Less Than Truck Load) reiškia, kad jūsų krovinys keliauja kartu su kitų siuntėjų kroviniais, ir sunkvežimys sustoja keliose vietose pakrauti ir iškrauti. LTL yra pigesnis, bet užtrunka ilgiau. Aš visada aiškinu klientams skirtumą, nes kartais žmonės mano, kad „krovinys bus greitai", o po to stebisi, kodėl pristatymas užtruko. Vienas mano klientų norėjo pigiai pervežti baldus į Hamburgą, pasirinko LTL variantą, o po to skundėsi, kad užtruko 6 dienos – nors mes aiškiai buvome pasakę, kad taip bus. Čia jau mano kaltė, kad nepabrėžiau pakankamai aiškiai, pripažįstu.

Kaip vežami pavojingi kroviniai (ADR)?

Pavojingi kroviniai, kaip antai chemikalai, degalai, tam tikri skysčiai, reikalauja specialaus ADR sertifikato ir transporto priemonės. Tai nėra retas atvejis – Vokietijoje yra daug chemijos pramonės, todėl tokių pervežimų būna nemažai. Vairuotojas privalo turėti ADR pažymėjimą, o transporto priemonė turi būti įrengta pagal specialius reikalavimus. Taip pat reikalingi specialūs dokumentai ir ženklinimas. Jei jūsų krovinys patenka į ADR kategoriją, tai iš karto reikia nurodyti, nes ne kiekviena pervežimo įmonė turi licenciją tokiai veiklai. Vieną kartą gavome užklausą dėl tirpiklių pervežimo į vieną Vokietijos gamyklą – pasirodo, kad klientai net nežinojo, jog tai laikoma pavojingu kroviniu. Teko aiškinti, kodėl kaina bus kitokia nei tikėjosi.

Ar galima vežti šaldytus produktus į Vokietiją?

Taip, žinoma, tam naudojami šaldymo sunkvežimai (refrižeratoriniai). Tai aktualu maisto pramonei, farmaciniai produktams, ir kitiems jautriems temperatūrai kroviniams. Svarbu žinoti, kad šaldymo sunkvežimai yra brangesni nei paprasti, ir reikia tiksliai nurodyti, kokioje temperatūroje krovinys turi būti laikomas. Taip pat reikia užtikrinti, kad krovinys būtų tinkamai supakuotas, nes jei per ilgai stovi sandėlyje prieš pakrovimą, gali sugesti. Buvo atvejis, kai vežėme šaldytas uogas į Vokietiją, ir paaiškėjo, kad sandėlyje jos stovėjo per ilgai – dalis krovinio buvo sugadinta. Čia jau buvo logistikos grandinės problema, bet mes kaip pervežėjai taip pat turėjome tikrinti temperatūrą kelyje, kas ir buvo daroma.

Ką daryti su labai dideliais ar sunkiais kroviniais?

Dydžiai ir svoris turi ribas – jei krovinys viršija tam tikrus matmenis ar svorį, reikalingas specialus leidimas ir kartais net eskortavimas. Kalbu apie taip vadinamus „overload" krovinius – kai plotis, aukštis ar ilgis viršija standartus, arba kai svoris viršija 24 tonas ašiai. Tokie pervežimai Vokietijoje yra griežtai reguliuojami, ir reikia derinti maršrutą su vokiečių kelių inspekcija. Tai nėra paprastas procesas, ir kaina gerokai skiriasi nuo standartinio pervežimo. Jei jūsų krovinys yra didelis, geriau iš karto pasakyti, nei po to aiškintis problemas. Aš pats esu turėjęs atvejį, kai klientas nutylėjo, kad krovinys yra 4 metrų aukščio – o Vokietijoje yra tiltų, kuriuos toks aukštis tiesiog nepraeina. Teko skubiai keisti maršrutą, o tai kainavo papildomai.

Praktiniai patarimai

Kaip tinkamai paruošti krovinį pakrovimui?

Pirma, krovinys turi būti tvarkingai supakuotas – dėžės, palečiiai, viskas turi būti tvirtai sutvirtinta. Antra, kiekviena pakuotė turi būti paženklinta, jei reikia – su „viršuje" ar „trapi" ženklu. Jei krovinys yra ant palečių, jie turi būti tvirti ir tinkamai suklijuoti. Taip pat svarbu, kad prie krovinio būtų lengva prieiti su autokraineriu ar kitu krovimo mechanizmu – jei krovinys yra sandėlyje, reikia užtikrinti prieigą. Kartais tenka matyti situacijų, kai krovinys yra taip sukrautas, kad jo tiesiog neįmanoma pakrauti – ir tada tenka viską perkrauti iš naujo, o tai trunka ir kainuoja. Vienas patarimas: jei galite, naudokite euro palečių – jie yra standartiniai ir lengviau telpa į sunkvežimą.

Kada geriausia planuoti pervežimą?

Kuo anksčiau, tuo geriau. Jei turite galimybę planuoti savaitę ar dvi iš anksto, galėsite gauti geresnę kainą ir pasirinkti patogesį laiką. Vasaros sezonas (liepa–rugpjūtis) ir prieš Kalėdas yra pats brangiausias laikas, nes visi veža prekes tuo metu. Jei galite, venkite šių laikotarpių, jei nėra būtina. Taip pat turėkite omenyje, kad Vokietijoje yra tam tikros dienos, kada gamyklos nedirba – pavyzdžiui, per Velykas, Vokietijos susivienijimo dieną (spalio 3 d.), ir t.t. Jei pristatote į gamyklą, geriau iš anksto suderinti, ar ji tikrai priims krovinį konkrečią dieną. Buvo atvejis, kai pristatėme krovinį į Hanoverio gamyklą, o ten niekas nepriėmė – pasirodo, buvo šventė, apie kurią niekas nežinojo. Krovinys grįžo atgal, o tai kainavo papildomai.

Ar verta naudoti draudimą kroviniui?

Atsimenu situaciją, kai vienas klientas atsisakė papildomo draudimo, nes „niekada nieko neatsitiko". Po dviejų dienų gavome žinutę – sunkvežimis įvyko eismo įvykį Vokietijoje, krovinys buvo dalinai sugadintas. Aišku, klientas buvo nemalonus, bet mes nieko negalėjome padaryti, nes jis pats atsisakė draudimo. Dabar visada aiškinu, kad krovinio draudimas nėra didelė papildoma kaina (paprastai 1–2% nuo krovinio vertės), bet gali sutaupyti daug nervų, jei kas nors nutinka. Vokietijos keliai nėra patys pavojingiausi pasaulyje, bet eismo įvykiai nutinka, ir geriau būti apsidraudus.

Problemos ir sprendimai

Ką daryti, jei krovinys vėluoja?

Pirmiausiai susisiekite su pervežimo įmone ir pasitikslinkite, kas vyksta. Vėlavimai gali būti dėl įvairių priežasčių: eismo spūstys Vokietijoje (ypač prie didžiųjų miestų), blogi orai, techninės sunkvežimo problemos, arba netikėtos pasienio procedūros. Kartais vėluoja ir pats siuntėjas – jei krovinys nėra paruoštas laiku, vairuotojas negali išvažiuoti pagal planą. Jei krovinys vėluoja dėl pervežėjo kaltės, paprastai galima tartis dėl kompensacijos ar nuolaidos kitam pervežimui. Bet jei vėlavimas įvyko dėl force majeure aplinkybių, čia jau kita kalba. Aš visada stengiuosi informuoti klientus iš karto, kai tik sužinome apie galimą vėlavimą – geriau žinoti nei spėlioti.

Kas nutinka, jei krovinys sugadinamas kelyje?

Jei krovinys sugadinamas pervežimo metu, tai yra pervežėjo atsakomybė, jei tai įvyko dėl jo kaltės. Bet čia svarbus niuansas – jei krovinys buvo blogai supakuotas, arba jei žala atsirado dėl force majeure (pvz., avarija, kuri nebuvo pervežėjo kaltė), situacija gali būti sudėtingesnė. Dėl to labai svarbu turėti dokumentus, kurie rodo krovinio būklę prieš pakrovimą – nuotraukos, aprašymai. Jei kilęs ginčas, gali prireikti ekspertų vertinimo. Vieną kartą turėjome atvejį, kai klientui atrodė, kad krovinys sugadintas, bet pasirodo, kad jis jau buvo toks prieš pakrovimą – fotonuotraukos įrodė šią aplinkybę ir išvengėme nemalonumų.

Kaip elgtis, jei krovinys dingsta?

Krovinio dingimo atvejis yra retas, bet įmanomas – ypač jei kalbame apie didelės vertės krovinius. Pirmiausiai reikia kreiptis į policiją ir pranešti apie dingusį krovinį. Taip pat reikia informuoti draudimo kompaniją, jei krovinys buvo apdraustas. Pervežimo įmonė taip pat turi vykdyti savo tyrimą – paprastai sunkvežimuose yra GPS sekimo sistemos, todėl galima stebėti, kur transportas buvo ir kur dingo. Buvo atvejis, kai krovinys „dingo" tik iš kliento akimis – pasirodo, vairuotojas tiesiog neatsiliepė į telefoną, nes buvo sustojęs ilsėtis, o GPS rodė, kad viskas yra tvarkoje. Taigi kartais problemos yra dėl komunikacijos stokos, o ne dėl tikro dingimo.

Mokėjimai ir sutartys

Kaip vyksta apmokėjimas?

Paprastai naudojami keli variantai: išankstinis mokėjimas (ypač naujiems klientams), mokėjimas po pristatymo, arba dalinis išankstinis mokėjimas ir likusi suma po pristatymo. Jei bendradarbiaujate su patikima įmone ilgą laiką, galima tartis dėl atidėto mokėjimo. Bet jei pirmą kartą kreipiatės, greičiausiai reikės sumokėti iš anksto arba bent dalį sumos. Kainos paprastai nurodomos su PVM, jei esate PVM mokėtojas Lietuvoje, galite atgauti PVM. Čia reikia pasikonsultuoti su buhalteriu, nes yra tam tikrų taisyklių dėl EU vidaus pervežimų PVM.

Ar reikalinga rašytinė sutartis?

Taip, visada rekomenduojama sudaryti rašytinę sutartį arba bent ją patvirtinti el. laišku. Sutartyje turi būti nurodyta: krovinio aprašymas, svoris, matmenys, atvykimo ir pristatymo adresai, kaina, mokėjimo sąlygos, bei atsakomybės sąlygos. Tai apsaugo abi puses, jei kiltų ginčų. Aš pats visada siunčiu sutartį, net jei klientai sako „mes pasitikime". Kartais būna taip, kad po kelių mėnesių prisimename viską kitaip, o turint rašytinį dokumentą, viskas aišku. Vienas mano klientų po metų pradėjo ginčytis dėl kainos – pasirodo, mes turėjome el. laišką, kuriame buvo aiškiai nurodyta kita suma, ir ginčas išsisprendė greitai.

Kokios yra standartinės atsakomybės sąlygos?

Tarptautiniai kroviniai paprastai vežami pagal CMR konvenciją, kuri nustato pervežėjo atsakomybę. Pagal CMR, pervežėjo atsakomybė paprastai ribojama tam tikra suma už kilogramą krovinio (šiuo metu tai yra apie 8,33 SDR už kilogramą, kas yra maždaug 10–12 eurų). Bet jei žala įvyko dėl pervežėjo tyčios ar didelio neatsargumo, atsakomybė gali būti neribota. Dėl to, jei vežate brangius krovinius, tikrai verta papildomai drausti. Tai yra standartinė praktika tarptautinėje logistikoje, ir nėra jokio gėdingo apie tai kalbėti.

Specifinės situacijos

Kaip vežti asmeninius daiktus į Vokietiją?

Jei persikraustote gyventi į Vokietiją arba vežate asmeninius daiktus, tai truputį kitoks procesas nei verslo kroviniai. Paprastai reikia pateikti sąrašą daiktų, jų vertę, ir gali prireikti tam tikrų dokumentų, jei vertė viršija tam tikrą sumą. Taip pat svarbu žinoti, kad Vokietija turi tam tikrus apribojimus dėl naudotų daiktų importo – jei vežate labai daug naudotų daiktų, gali prireikti mokėti muito. Aš pats esu padėjęs keliems žmonėms persikraustyti į Vokietiją, ir galiu pasakyti, kad visada reikia gerai pasidaryti namų darbus dėl dokumentų. Vienas žmogus vežė savo baldus, ir Vokietijos muitinėje kilo klausimų dėl kilmės – pasirodo, dalis baldų buvo pirkti Vokietijoje prieš kelis metus, ir reikėjo įrodyti, kad tai nėra naujas importas. Laimei, turėjome sąskaitas, ir viskas išsisprendė, bet užtruko.

Ką reikia žinoti apie dalinius krovinius ir grupažus?

Dalinyje krovinyje (LTL) jūsų krovinys keliauja kartu su kitų siuntėjų kroviniais, ir sunkvežimistas sustoja keliose vietose. Grupažas (groupage) yra panašus principas, bet dažniausiai naudojamas mažesniems kroviniams, kurie keliauja per sandėlius ir yra pergrupuojami. Abu variantai yra pigesni nei pilnas sunkvežimis, bet ir lėtesni. Jei jums nėra skubu, tai geras būdas sutaupyti. Bet jei reikia tiksliai laiku, tada jau reikia rinktis FTL. Aš visada paklauso kliento, ar jam svarbu greitis, ar kaina – dažniausiai abu, bet reikia rasti pusiausvyrą.

Kaip vežami kroviniai į Vokietijos salones ir parodas?

Jei vežate prekes į prekybos salonus arba parodas Vokietijoje, reikia žinoti, kad dažnai reikalingas tam tikras laikas iškrovimui – parduotuvės ar parodų salės neturi greito priėmimo. Taip pat reikia suderinti tikslų laiką, nes dažnai ten dirba tik tam tikromis valandomis. Jei pristatote į prekybos centrą, gali prireikti išankstinės registracijos ir leidimo. Vieną kartą vežėme prekes į didelį prekybos centrą Berlyne, ir paaiškėjo, kad sunkvežimis gali įvažiuoti tik tam tikru metu, nes kitu metu yra prekybos centro aprūpinimas. Teko laukti kelias valandas lauke, kol galėjome pakrauti. Tai yra smulkmena, bet gali sukelti papildomų išlaidų.

Pasienio procedūros ir muitinė

Ar reikalingos muitinės procedūros vežant į Vokietiją?

Vokietija yra ES narė, todėl standartiniams kroviniams iš Lietuvos muitinės procedūros paprastai nėra reikalingos – nėra muito, nėra eksporto ar importo deklaracijų, kaip būtų vežant į ne ES šalis. Bet čia yra išimčių: jei vežate prekes, kurioms reikalingi specialūs leidimai (pavyzdžiui, tam tikros mašinos, maisto produktai), arba jei krovinys yra labai didelės vertės, gali prireikti papildomų dokumentų. Jei jūsų krovinys eina per trečiąją šalį (pavyzdžiui, per Lenkiją ar Kaliningradą), situacija gali būti kitokia. Geriausia visada pasikonsultuoti, ypač jei nesate tikri dėl savo krovinio statuso.

Ką reikia žinoti apie tranzitą per Lenkiją?

Kelių pervežimai iš Lietuvos į Vokietiją dažniausiai eina per Lenkiją, ir čia svarbu žinoti, kad Lenkija yra ES narė, todėl jokių muitinės procedūrų nėra. Bet jei vežate krovinius, kuriems reikalingi tam tikri leidimai (pavyzdžiui, ADR kroviniai), tuomet Lenkijoje taip pat galioja tam tikri reikalavimai. Be to, Lenkijoje yra mokami keliai sunkvežimiams – vinjetės arba mokesčiai už naudojimąsi tam tikrais keliais. Pervežimo įmonės paprastai šiuos mokesčius įskaičiuoja į bendrą kainą, bet verta žinoti, kad jie egzistuoja. Kartais pasitaiko situacijų, kai dėl Lenkijos kelių darbų ar eismo įvykių tenka keisti maršrutą, ir tai gali turėti įtakos pristatymo laikui.

Pasirenkant pervežėją

Kaip išsirinkti patikimą pervežimo įmonę?

Pirma, pasidomėkite įmonės patirtimi – kiek metų jie dirba, kokius krovinius veža dažniausiai. Antra, paskaitykite atsiliepimus – ne tik pačioje įmonės svetainėje, bet ir nepriklausomuose šaltiniuose. Trečia, pasitikslinkite, ar įmonė turi reikalingas licencijas ir draudimus. Ketvirta, kreipkitės dėl kelių kainų pasiūlymų ir palyginkite – bet atminkite, kad pati mažiausia kaina nebūtinai yra geriausia. Aš pats esu matęs atvejų, kai žmonės rinkosi pigiausią variantą, o po to turėjo problemų su pristatymu, dokumentais, ar net krovinio saugumu. Kartais verta mokėti šiek tiek daugiau, bet turėti ramybę. Vienas patarimas – jei įmonės atstovas kalba tiksliai ir konkrečiai, o ne tik žada „viską išspręsti", tai geras ženklas.

Kokie yra perspėjimo ženklai, kad pervežėjas gali būti nepatikimas?

Jei kaina yra gerokai mažesnė nei rinkos vidurkis, tai jau turėtų kelti įtarimą – niekas nedirba nuostolingai. Jei įmonė neturi aiškios buveinės ar kontaktų, arba jei atsiliepia tik el. laiškai, bet niekada neatsiliepia į telefoną – tai taip pat blogas ženklas. Jei jie vengia atsakyti į klausimus apie dokumentus ar draudimą, taip pat verta būti atsargiam. Aš pats esu girdėjęs istorijų apie įmones, kurios tiesiog dingdavo su klientų pinigais, arba vežė krovinius ne ten, kur reikėjo. Žinoma, dauguma įmonių yra sąžiningos, bet keletas apdairių žmonių tikrai nepakenks.

Ar verta naudotis tarpininkais?

Tarpininkai (freight forwarders) yra įmonės, kurios organizuoja pervežimus, bet neturi savo transporto – jie samdo kitų įmonių vairuotojus. Tai nėra blogai, bet reikia suprasti, kad tarpininkas prideda savo maržą, todėl kaina gali būti aukštesnė nei tiesiogiai kreipiantis į pervežėją. Bet kartais tarpininkai gali pasiūlyti geresnius sprendimus, nes jie turi daugiau kontaktų ir gali rasti tinkamą transportą greičiau. Jei jums reikia sudėtingo pervežimo, pavyzdžiui, su specialiomis reikmėmis, tarpininkas gali būti naudingas.