Lietuva Vokietija krovinių gabenimas – optimalūs maršrutai

Įvadas

Jei ieškai, kaip kuo pigiau ir greičiau pergabenti krovą iš Lietuvos į Vokietiją – čia tikrai rasi naudingų dalykų. Aš šioje srityje dirbu jau aštuntus metus, tad mačiau visko: ir puikių maršrutų, ir visiškų nusivylimų. Lietuva Vokietija – vienas populiariausių krovinių gabenimo koridorių Europoje, nes abu šalys turi gerai išvystytą infrastruktūrą, o atstumas nėra didelis. Tiesiog reikia žinoti kelis niuansus, kurie gali sutaupyti tau arba laiko, arba pinigų. Kartais net abiejų. Pagrindinis dalykas – tinkamas maršrutas ir tinkamas vežėjas, bet apie viską iš eilės.

Ką reikia žinoti prieš pradedant

Koks atstumas tarp Lietuvos ir Vokieties miestų?

Na, čia priklauso nuo to, iš kur ir kur veži. Iš Vilniaus iki Berlyno – maždaug 950 km, iki Miuncheno – jau virš 1400 km. Iš Kauno iki Hanoverio – apie 1100 km. Paprastai vežėjai skaičiuoja maždaug 1 dieną iki Vokietijos vakarinės dalies ir 1,5-2 dienas iki pietų. Bet čia tikrai nėra tikslus mokslas – kartais susikerta eismo spūstys, kartais oro sąlygos, kartais vairuotojas tiesiog nori pavalgyti (ir teisingai daro).

Kokie pagrindiniai maršrutai naudojami?

Dažniausiai naudojami du pagrindiniai koridoriai. Pirmas – per Lenkiją šiaurine dalimi, per Varšuvą, Poznanę, Berlyną. Antras – per Lenkiją pietine dalimi, per Krokuvą, Vroclavą, tolyn į Vokietijos pietus. Kuris geresnis? Priklauso. Jei veži į Vokietijos šiaurę arba vidurį – pirmasis variantas dažnai greitesnis. Jei į pietus, į Miuncheną arba Štutgartą – antrasis gali būti geresnis, nors ir ilgesnis. Bet čia reikia žiūrėti konkrečiai.

Ar tiesioginis maršrutas per Lenkiją visada geriausias?

Iš esmės taip, nes kito kelio fiziškai nėra – reikia kirsti Lenkiją. Bet yra niuansas: ne visi vežėjai optimaliai planuoja sustojimus. Kartais matau, kad vairuotojas sustoja Lenkijoje tris kartus, nors galėjo tik vieną. Tai jau priklauso nuo konkrečios įmonės ir jų logistikos. Geras vežėjas žino, kur pigiau degalai, kur saugesnės stovėjimo aikštelės, kur greitesnės muitinės (nors čia jau jokių muitinės procedūrų tarp ES šalių, tiesiog patikrinimai kartais būna).

Kaip parinkti tinkamą maršrutą pagal krovinio tipą?

Svarbu suprasti, kad ne kiekvienas krovinys tinka kiekvienam maršrutui. Pvz., jei veži labai didelius gabaritus – reikia žiūrėti, ar tiltai ir tuneliai tilps. Jei veži šaldytuvinius produktus – maršrutas su mažiau sustojimų bus geresnis. Jei veži pavojingas medžiagas (ADR) – yra nustatyti konkretūs keliai, kuriais galima važiuoti. Čia jau reikia specifinių žinių, ir aš čia ne ekspertas dėl ADR – geriau konsultuotis su žmogumi, kuris tuo užsiima kasdien.

Kada geriausia planuoti gabenimą?

Paprastai – kuo anksčiau, tuo geriau. Jei turi galimybę planuoti savaitę ar dvi į priekį – kaina bus geresnė nei tada, kai reikia vežti "vakar". Rugpjūtis ir gruodis – brangesni mėnesiai, nes daug žmonių kraustosi, veža prekes į prekybos centrus, ruošiasi šventėms. Vasara taip pat intensyvi, bet dėl kitų priežasčių. Kartais tikrai apsimoka palaukti kelias dienas, jei laikas nėra kritiškas.

Kainos ir kaupimas

Nuo ko priklauso krovinių gabenimo kaina?

Čia tokių veiksnių kaip ir daug. Pirma – atstumas ir konkrečios vietos. Antra – krovinio svoris ir tūris. Trečia – ar reikia papildomų paslaugų (krovinio pakrovimas, iškrovimas, draudimas). Ketvirta – kokia dabar situacija degalų rinkoje. Penkta – sezoniškumas. Šešta – kokia įmonė veža. Galiu pasakyti, kad vidutinė kaina už pilną sunkvežimį (apie 24 tonas) iš Lietuvos į Vokietiją svyruoja nuo 1500 iki 2500 eurų, bet tai labai orientacinis skaičius. Kartais būna brangiau, kartais pigiau.

Ar apsimoka krovinių kaupimas (groupage)?

Taip, tikrai gali būti prasminga, jei neturi pilno sunkvežimio. Tada krovinys keliauja kartu su kitų klientų kroviniais, ir moki tik už savo dalį. Sutaupyti galima 30-50%, o kartais ir daugiau. Bet čia minusas – gali tekti palaukti, kol surinks pakankamai krovinio į vieną mašiną. Kartais tai trunka kelias dienas, kartais ilgiau. Jei laikas svarbus – gali neapsimokėti.

Kaip sužinoti, ar man reikia pilno sunkvežimio, ar galima kaupti?

Paprasta taisyklė: jei turi bent 15-18 tonų arba bent 60 kubinių metrų – jau beveik visada apsimoka pilnas sunkvežimis. Bet jei turi mažiau – verta pasidomėti kaupimo galimybėmis. Geriausia tiesiog paklausti vežėjo, nes jie geriau žino, kas tuo metu vyksta. Kartais net turint 10 tonų apsimoka pilnas sunkvežimis, jei eina specialus užsakymas.

Kokie mokesčiai taikomi gabenant iš Lietuvos į Vokietiją?

Abu šalys yra ES narės, tai nėra jokių importo ar eksporto muitų tarp jų. Tai reiškia, kad moki tik už transporto paslaugą ir galbūt už papildomas paslaugas. Bet čia svarbu: jei tavo įmonė yra PVM mokėtoja – gali taikyti atvirkštinį PVM mechanizmą, jei gabeni į Vokietiją kitai PVM mokėtojai. Čia jau reikia tikslių sąskaitų faktūrų ir teisinės konsultacijos, aš čia tik transporto žmogus.

Praktiniai aspektai

Kiek laiko trunka gabenimas?

Kaip jau minėjau – priklauso nuo maršrutio. Paprastai skaičiuok 1-3 dienas. Į Vokietijos šiaurinę dalį (Hamburgas, Bremenas, Hanoveris) – dažniausiai 1-2 dienos. Į vidurį (Frankfurtas, Niurnbergas) – 2 dienos. Į pietus (Miunchenas, Štutgartas) – 2-3 dienos. Bet čia tikrai gali būti nukrypimų, ypač jei eismo sąlygos prastos arba vairuotojas turi privalomąjį poilsį (o jis privalo jį turėti, ir tai gerai, nes saugumas svarbiau).

Ką daryti, jei reikia skubaus gabenimo?

Tada reikia mokėti daugiau. Skubos atveju vežėjas gali naudoti du vairuotojus (vienas miega, kitas važiuoja), gali rinktis greitesnį maršrutą, gali vengti sustojimų. Tai kainuoja, bet kartais reikia. Yra ir "express" paslaugos, kurios garantuoja pristatymą per tam tikrą laiką – bet čia jau kainos kitokios. Gali būti ir 2-3 kartus brangiau nei įprastas gabenimas.

Kaip apsaugoti krovinį gabenimo metu?

Čia priklauso nuo krovinio tipo. Standartinės prekės – paprastai pakanka tvirtai pritvirtinti, naudoti padėklus, apsaugines plėveles. Dūžtamos prekės – reikia specialaus pakavimo, amortizatorių. Šaldyti produktai – reikia šaldytuvinės mašinos. Vertingi daiktai – galvojau apie papildomą draudimą, nors čia jau sprendžia pats klientas. Svarbiausia – tinkamai paruošti krovinį prieš kraunant, nes transporto įmonė atsako tik už tai, kas įvyko jų kaltės.

Kas atsako, jei krovinys sugadinamas?

Transporto įmonė atsako pagal CMR konvenciją, bet tik tuo atveju, jei žala įvyko dėl jų kaltės. Jei krovinys buvo blogai supakuotas arba netinkamai pritvirtintas – atsakomybė gali būti kliento. Jei žala įvyko dėl force majeure (pvz., avarija dėl kitokio vairuotojo kaltės, gamtinės sąlygos) – čia jau viskas sudėtingiau. mano nuomone, geriausia visada apsidrausti, nes tai kainuoja nedaug, o ramybės daugiau.

Ar reikia kokių nors dokumentų?

Taip, bet tik standartinių. Krovinių gabenimo sąskaita (CMR), prekių sąrašas (packing list), prireikus – sertifikatai (jei gabeni specifines prekes). Jei veži tarp ES šalių – jokių muitinės dokumentų nereikia, nebent tai prekės su specialiomis taisyklėmis. Bet čia vėlgi – priklauso nuo konkretaus krovinio. Geriausia visada pasitikslinti prieš vežant.

Darbas su vežėjais

Kaip išrinkti patikimą vežėją?

Čia tikrai nėra vieno atsakymo. Galiu pasakyti, ko pats ieškočiau: pirma – ar įmonė turi patirtį su Lietuva-Vokietija maršrutu (nes ne visi jį veža reguliariai). Antra – kokios jų atsiliepimai (bet čia reikia žiūrėti kritiškai, nes gerus atsiliepimus galima ir nusipirkti). Trečia – ar jie atsako į klausimus (jei neatsako arba atsako miglotai – blogas ženklas). Ketvirta – ar sąlygos skaidrios (jei pradžioje sako vieną kainą, o po to prisideda kažkas naujo – taipogi blogas ženklas).

Ką daryti, jei vežėjas vėluoja?

Pirmiausia – susisiekti ir paklausti, kas vyksta. Kartais tai paprasčiausia eismo spūstis arba vairuotojo liga (o pakeisti vairuotoją reikia laiko). Kartais – vežėjo kaltė dėl blogo planavimo. Jei vėlavimas jau sukėlė nuostolių – reikia tartis dėl kompensacijos. Čia gali padėti aiškios sąlygos sutartyje iš anksto. Aš visada rekomenduoju rašyti sutartį, net jei veži tik kartą – gyvenimas rodo, kad kartais būna problemų.

Kaip elgtis, jei krovinys nepasiekia laiku arba sugadinamas?

Pirmiausia – dokumentuoti viską. Nuotraukos, laiškai, pokalbių įrašai (jei buvo telefonu). Po to – raštiškas pretenzijos raštas vežėjui. Po to – jei nesusitariama – kreiptis į teismą arba naudotis vežėjo draudimu. Čia jau teisinės srities žmonės turėtų padėti, aš tik galiu pasakyti, kad geriausia problemų išvis vengti, o ne jas spręsti.

Ar verta dirbti su tarpininkais?

Kartais taip, kartais ne. Tarpininkas (freight forwarder) gali sutaupyti laiko, nes jis jau turi ryšius su vežėjais, žino, kas kokius krovinius veža. Bet jis taip pat ima savo maržą. Jei turi daug krovinių – galbūt apsimoka tiesiogiai su vežėjais. Jei veži retai ir mažai – tarpininkas gali būti paprastesnis variantas. Čia tikrai priklauso nuo situacijos.

Kokie yra dažniausiai vežėjų daromos klaidos?

Matau kelis dažnus dalykus: pirma – neatiduoda krovinio laiku (vėluoja patys). Antra – blogai tvarko dokumentus (tada kyla problemų prie iškrovimo). Trečia – nepraneša apie problemas iš anksto (sužinai tik tada, kai jau vėlu). Ketvirta – kartais tiesiog būna nemandagūs (bet čia jau asmeninis požiūris). Penkta – kartais paslepia tikrąją kainą ir po to išrašo papildomą sąskaitą. Dėl to visada reikia aiškių sąlygų prieš pradedant.

Specialūs atvejai

Kaip vežti labai didelius ar sunkius krovinį?

Čia reikia specialaus leidimo (EGT) ir kartais net eskorto. Taip pat reikia žiūrėti, ar tiltai ir keliai tilps per visą maršrutą. Tai kainuoja daugiau, užtrunka ilgiau, bet įmanoma. Kartais tenka net keisti maršrutą, jei kur nors yra apribojimų. Geriausia šiuos krovinius planuoti gerokai iš anksto, nes leidimai užtrunka.

Ką reikia žinoti apie pavojingų krovinių (ADR) gabenimą?

Čia aš nesu ekspertas, bet galiu pasakyti, kad tai reikalauja specialaus vairuotojo mokymo, specialios mašinos įrangos, konkrečių dokumentų ir leidimų. Vokietijoje yra gana griežtos taisyklės dėl ADR krovinių. Jei gabeni tokius dalykus – būtinai konsultuokis su specialistu, nes čia saugumas svarbiausia, o baudos didelės.

Kaip vežti šaldytus arba greitai gendančius produktus?

Reikia šaldytuvinės mašinos (refrigerated truck). Svarbu žinoti, kad šaldytuvinės mašinos ne visada veikia tobulai – kartais būna problemų su temperatūra, ypač jei mašina sena arba blogai prižiūrėta. Geriausia naudoti patikimų įmonių mašinas ir turėti temperatūros registratorių (data logger), kuris rodo, ar viskas buvo gerai per visą kelią. Jei temperatūra pakilo – prekės gali būti sugadintos, ir čia jau atsakomybės klausimas.

Ar galima vežti asmeninius daiktus į Vokietiją?

Taip, žinoma. Jei tai asmeninės dovanos arba daiktai, skirti sau (ne prekybai) – tai paprastai nėra jokių problemų. Bet jei vertė didelė – gali tekti mokėti muito Vokietijoje (nors ES viduje tai taikoma tik tam tikroms prekėms). Jei kraustaisi gyventi į Vokietiją – yra tam tikros lengvatos dėl asmeninių daiktų, bet čia reikia pasitikslinti konkrečiai.

Kaip vežti vertingus daiktus?

Čia rekomenduočiau papildomą draudimą, nes standartinė vežėjo atsakomybė dažnai yra ribota. Taip pat svarbu tinkamai supakuoti, dokumentuoti vertę, galbūt naudoti specialias saugumo priemones. Kartais verta net samdyti saugomą transportą, jei daiktai tikrai brangūs. Bet čia jau sprendžia pats klientas pagal savo poreikius ir biudžetą.

Planavimas ir optimizavimas

Kaip sutaupyti gabenant krovinius?

Yra keli būdai. Pirma – planuoti iš anksto, nes skubos kainuoja brangiau. Antra – lankstumas su datomis – jei gali palaukti kelias dienas, gali gauti geresnę kainą. Trečia – tinkamas krovinio paruošimas – jei mašina greičiau pakraunama ir iškraunama, vežėjas sutaupo laiko. Ketvirta – palyginti kelis vežėjus, bet ne tik pagal kainą, bet ir pagal patikimumą. Penkta – galvoti apie reguliarų gabenimą, jei reikia vežti dažnai – galima derėtis dėl geresnių sąlygų.

Ar verta derėtis dėl kainos?

Taip, tikrai verta. Daugelis vežėjų turi tam tikrą lankstumą, ypač jei mato, kad galite būti ilgalaikis klientas. Bet čia svarbu nepersistengti – jei kaina per maža, tai gali reikšti prastos kokybės paslaugą. Geriausia rasti auksinę vidurį – ne per brangiai, bet ir ne per pigiai.

Kaip žinoti, ar kaina yra gera?

Geriausia pasidomėti keliose vietose. Bet čia reikia žinoti, kad kartais labai žemos kainos pasiūlymai būna spąstai – po to išaiškėja, kad kažkas neįtraukta į kainą, arba paslauga prastesnė. Aš visada sakau: jei kažkas per gerai, kad būtų tiesa – tikriausiai taip ir yra. Geriausia rinktis vidutinę kainą iš keleto variantų, o ne pigiausią ar brangiausią.

Kada geriausia vežti pagal sezoną?

Kaip jau minėjau – rugpjūtis ir gruodis brangesni. Bet taip pat yra ir kitų svyravimų. Pvz., prieš šventes Vokietijoje (Kalėdos, Velykos) – daugiau judėjimo, gali būti brangiau. Vasaros pradžia – taip pat intensyvu dėl atostogų. Geriausia vengti piko laikotarpių, jei įmanoma. Bet čia vėlgi – priklauso nuo to, kada tau reikia.

Kaip suderinti kelis krovinius į vieną maršrutą?

Jei turi krovinių į skirtingus Vokietijos miestus – galima derinti maršrutą taip, kad sustotų keliose vietose. Tai gali būti pigiau nei samdyti kelias atskiras mašinas. Bet čia reikia gerai suplanuoti, kad sustojimai būtų logiški ir nereikėtų važinėti pirmyn-atgal. Geras logistas tai sugebės padaryti.

Išvada

Taigi, Lietuva Vokietija krovinių gabenimas – tai tikrai ne rocket science, bet yra niuansų, kurie gali sutaupyti pinigų arba laiko. Svarbiausia – gerai suplanuoti, išsirinkti patikimą vežėją, žinoti savo krovinio ypatumus ir nebijoti klausti. Kartais geriau paklausti "kvailo" klausimo iš anksto, nei turėti problemų vėliau. Jei turi konkrečių klausimų dėl savo krovinio – rašyk, pasistengsiu padėti. O jei jau žinai, ko reikia – tiesiog rinkis patikimą partnerį ir vežk.