Lanksčios tarptautinės logistikos paslaugos iš Vokietijos

Sveiki, čia aš – jau beveik 8 metus dirbu tarptautinių perkraustymų ir krovinių pervežimo srityje, daugiausia su Vokietijos kryptimi. Per šiuos metus mačiau viską – ir labai sklandžius pervežimus, ir tikras nelaimes, kai klientai tiesiogiai nesusikalbėdavo su pervežėjais, o kartais ir dokumentai dingdavo kažkur tarp Berlyno ir Vilniaus. Šiame straipsnyje noriu paprastai paaiškinti, kaip iš tikro veikia lanksčios logistikos paslaugos iš Vokietijos, kokios kainos šiuo metu, kokie terminai realūs, ir kaip jums nepakliūti į bėdą. Nes tikrai – ne viskas taip paprasta, kaip kartais atrodo reklamos.

Kainos ir kaštai

Kiek vidutiniškai kainuoja krovinio pervežimas iš Vokietijos į Lietuvą?

Na, čia labai priklauso nuo to, ką vežate ir kokiu būdu. Jei kalbame apie pilną sunkvežimį (24 tonos), tai dabar rinkoje kainos svyruoja nuo 1200 iki 1800 eurų, priklausomai nuo to, iš kurio Vokietijos miesto ir į kurį Lietuvos punktą važiuosite. Pavyzdžiui, iš Miuncheno į Vilnių bus brangiau nei iš Berlyno į Kauną – čia viskas logiška, kuo ilgesnis atstumas, tuo daugiau degalų ir laiko. Bet čia aš tikrai nesu 100% tikras dėl dabartinių kainų, nes jos keičiasi kas mėnesį, ypač dėl degalų kainų svyravimų. Gali būti, kad jau šiek tiek pabrango.

Ar verta rinktis dalinį krovinį, jei turiu mažiau prekių?

Taip, tikrai gali būti prasminga. Dalinio krovinio (LTL – less than truckload) kaina paprastai būna apie 300-500 eurų, jei jūsų prekės užima maždaug vieną euro padėklą ar porą. Bet čia reikia žiūrėti konkrečiai – jei jūsų krovinys sveria tik 200 kg, gal netgi pigiau bus siųsti per kurjerines tarnybas, ypač jei nėra skubos. Aš pats turėjau klientą, kuris norėjo vežti 50 kg baldų dalį iš Hamburgo, o jam galiausiai išėjo pigiau nei per didelį pervežėją – tiesiog susirado mažesnę įmonę, kuri vežioja mažus krovinius.

Kokios papildomos išlaidos gali atsirasti?

Čia jau įdomiau. Pagrindinės papildomos išlaidos – tai muitinės procedūros, jei vežate prekes iš ES į ES, tai paprastai nereikia muitinės, bet jei tai prekės skirtos verslui ir reikalingi dokumentai, gali prireikti muitinės brokerio paslaugų (paprastai 50-150 eurų). Taip pat – draudimas, kuris gali būti nuo 1% iki 3% krovinio vertės. Dar būna taip vadinami "papildomi mokesčiai" – pavyzdžiui, jei reikia specialios įrangos kroviniui pakrauti/iškrauti, arba jei vieta sunkiai prieinama. Vieną kartą vežėme prekes į vieną kaimą Šiaulių rajone, kur sunkvežis net negalėjo prieiti prie namo – teko samdyti mažesnę mašiną ir rankiniu būdu viską nešti. Tai kainavo papildomai, bet klientas buvo patenkintas, kad viskas vyko sklandžiai.

Kaip susirasti gerą ir nebrangų pervežėją iš Vokietijos?

Čia jau reikia pasakyti tiesiai – rinkoje yra labai daug įmonių, bet kokybė labai skiriasi. Aš pats rekomenduočiau pradėti nuo to, kad pasidomėtumėte konkrečia įmone – ar ji turi savo transportą, ar yra tarpininkas (brokeris). Tarpininkai nėra blogis, bet jie paprastai prideda savo maržą, tad gali būti brangiau. Gerai yra pasitikrinti atsiliepimus, bet čia reikia būti atsargiems – gerų atsiliepimų galima ir nusipirkti, o blogų – kartais ir nepagrįstai prirašo konkurentai. Geriausia yra tiesiog paskambinti ir paklausti, kaip jie dirba, kokius dokumentus reikia, ir kaip greitai atsako. Jei jie atsako per kelias minutes ir aiškiai viską paaiškina – jau geras ženklas.

Tiekimo laikas ir terminai

Kiek laiko užtrunka pervežimas iš Vokietijos į Lietuvą?

Paprastai – nuo 2 iki 4 dienų, jei kalbame apie pilną sunkvežimį. Daliniai kroviniai gali užtrukti šiek tiek ilgiau, iki 5-7 dienų, nes reikia laukti, kol bus suformuotas pilnas krovinys. Bet čia labai priklauso nuo konkrečios įmonės ir maršruto. Pavyzdžiui, jei pervežėjas veža per Lenkiją ir sustoja keliuose punktuose, gali užtrukti ir ilgiau. Aš pats turėjau atvejį, kai klientui žadėjo 3 dienas, o prekės atvažiavo tik po 6 dienų – pasirodo, pervežėjas turėjo kitų užsakymų ir mūsų krovinį tiesiog atidėjo. Tai nėra retas atvejis, tad visada geriau turėti laiko rezervą.

Ar galima užsakyti skubų pervežimą ir kiek tai kainuoja?

Taip, galima, bet kainuoja žymiai brangiau. Skubus pervežimas (express delivery) gali kainuoti iki 2-3 kartų brangiau nei įprastas. Kartais netgi daugiau, jei reikia specialiai surengti transportą tik jūsų kroviniui. Bet čia dar priklauso ir nuo to, kokio dydžio krovinys – jei mažas, galima naudoti skubias kurjerines paslaugas, kurios nėra taip brangiai. Pavyzdžiui, jei reikia skubiai pristatyti dokumentus ar mažą siuntinį, galima naudoti DHL ar kitų tarnybų express paslaugas, kurios pristato per 24-48 valandas.

Ką daryti, jei pervežimas vėluoja?

Pirmiausia – susisiekti su pervežėju ir pasitikslinti, kas vyksta. Kartais tai būna paprastas vėlavimas dėl eismo ar oro sąlygų, kartais – rimtesnės problemos. Svarbu žinoti, kad pagal ES taisykles, pervežėjas privalo informuoti jus apie vėlavimą, bet realybėje tai daro ne visada. Jei vėlavimas jums sukelia problemų (pavyzdžiui, praleidote sandėlio priėmimo laiką), reikalaukite kompensacijos arba bent jau raštiško paaiškinimo. Čia reikia būti gan aktyviam – jei nieko nedarysite, niekas jums nieko ir nepasiūlys.

Dokumentai ir muitinė

Kokius dokumentus reikia kroviniui iš Vokietijos?

Jei vežate prekes tarp ES šalių (Vokietija ir Lietuva – abi ES), tai paprastai muitinės dokumentų nereikia. Bet vis tiek reikalingi tam tikri dokumentai – prekių sąskaita faktūra (invoice), packing list (sąrašas, kas vežama), ir kartais – CMR važtaraštis. Jei vežate prekes asmeniniam naudojimui, gali pakakti tik pirkimo čekio. Bet jei tai verslo prekės, reikės pilnos dokumentacijos. Vieną kartą turėjome klientą, kuris vežė įrangą iš Vokietijos į Lietuvą, ir jam prireikė netgi CET (komercinės veiklos) sertifikato – pasirodo, tam tikros prekės reikalauja specialių dokumentų.

Ar reikalingas muitinės brokeris?

Paprastai – ne, jei vežate tarp ES šalių. Bet yra išimčių. Pavyzdžiui, jei vežate prekes, kurioms reikalingi specialūs leidimai (pavyzdžiui, chemikalai, medicininė įranga, tam tikri maisto produktai), tada gali prireikti muitinės brokerio pagalbos. Taip pat – jei vežate naudotus daiktus, kurie gali būti laikomi atliekomis, gali prireikti papildomų dokumentų. Aš pats visada rekomenduoju pasitikslinti iš anksto, nes kartais net ir patys pervežėjai nežino visų niuansų.

Kas atsako už dokumentų tvarkymą – aš ar pervežėjas?

Čia priklauso nuo to, kokį susitarimą sudarėte. Paprastai pagrindinius dokumentus (sąskaitą faktūrą, packing list) ruošia siuntėjas (tas, kas siunčia prekes iš Vokietijos). Pervežėjas paprastai rūpinasi transporto dokumentais (CMR). Bet jei jums reikia specialių dokumentų, geriau viską suderinti iš anksto. Kartais tenka matyti situacijas, kai klientai tiesiog nežinojo, kad jiems reikia kažkokių dokumentų, ir dėl to krovinys buvo sulaikytas muitinėje. Tai tikrai nėra malonu.

Ką daryti, jei dokumentai neteisingi arba trūksta?

Pirmiausia – nesijaudinti, bet veikti greitai. Jei trūksta dokumentų, paprastai galima juos pateikti vėliau, bet tai gali sukelti vėlavimų ir papildomų išlaidų. Jei dokumentai neteisingi, reikia juos ištaisyti. Čia gali prireikti ir siuntėjo pagalbos, nes dažniausiai jis ruošia dokumentus. Svarbu atminti, kad krovinys gali būti sulaikytas, kol viskas bus išspręsta, o tai kainuoja laiką ir pinigus.

Pasirinkimo kriterijai ir patarimai

Kaip suprasti, ar pervežėjas yra patikimas?

Yra keletas ženklų, į kuriuos verta atkreipti dėmesį. Pirma – kaip greitai jie atsako į jūsų užklausas. Jei per kelias valandas neatsako, jau yra blogas ženklas. Antra – ar jie gali suteikti references ar atsiliepimus iš anktesnių klientų. Trečia – ar jie turi aiškią įmonės registraciją, kontaktinius duomenis, adresą. Ketvirta – ar jie siūlo draudimą. Penkta – ar jie aiškiai paaiškina visą procesą, ar tik sako "viskas bus gerai". Žinoma, niekas nėra 100% garantija, bet šie dalykai bent jau sumažina riziką.

Ar verta rinktis didelę tarptautinę įmonę ar mažesnę vietinę?

Vėlgi, priklauso. Didelės tarptautinės įmonės (pavyzdžiui, DB Schenker, Kuehne+Nagel) paprastai turi daugiau patirties, geresnę infrastruktūrą, bet jų kainos paprastai aukštesnės. Mažesnės įmonės gali būti lankstesnės, pigesnės, bet kartais jų patikimumas kelia klausimų. Aš pats dažnai rekomenduoju rinktis vidutinio dydžio įmonę, kuri jau turi patirties, bet dar nėra tapusi "birokratija". Bet čia tik mano asmeninė nuomonė, kiti kolegos gali turėti kitą požiūrį.

Kokie yra dažniausios klaidos, kurias daro žmonės, užsakydami pervežimą?

Labai dažna klaida – nesigilina į detales. Pavyzdžiui, nesako tiksliai, koks krovinio svoris ir matmenys, o paskui paaiškėja, kad reikia didesnės mašinos ir kaina kitokia. Kita dažna klaida – nesutaria dėl tikslios pristatymo vietos ir laiko, ir paskui kyla nesusipratimai. Dar viena klaida – nepasidomi draudimu, o paskui, jei kas nors nutinka, lieka be kompensacijos. Ir dar – nepasitikrina, ar pervežėjas turi licenciją ir ar jo transportas yra tinkamas. Aš pats mačiau atvejų, kai žmonės samdė "vairuotoją iš Vokietijos", kuris iš tikro neturėjo jokios įmonės ir licencijos, ir paskui liko be pinigų ir be prekių.

Ką daryti, jei krovinys buvo sugadintas per pervežimą?

Pirmiausia – dokumentuoti žalą. Nuotraukos, video, viskas, kas įrodo, kad sugadinta būtent pervežimo metu. Po to – raštiškai informuoti pervežėją per nustatytą terminą (paprastai tai yra 7 dienos, bet gali skirtis). Po to – reikalauti kompensacijos. Čia svarbu žinoti, kad jei jūsų krovinys nebuvo apdraustas, kompensacija gali būti labai maža arba jos iš viso nebus. Bet jei buvo draudimas, tada viskas paprastai išsprendžiama greičiau. Vieną kartą turėjome atvejį, kai kliento baldai buvo subraižyti per pervežimą, ir pervežėjo draudimas padengė visą žalą – klientas buvo patenkintas.

Problemos ir sprendimai

Kas nutinka, jei pervežėjas bankrutuoja arba dingsta?

Deja, tai nėra retas atvejis, ypač mažesnių įmonių atveju. Jei taip nutinka, jūs galite prarasti ir krovinį, ir pinigus. Čia geriausia apsauga yra rinktis patikimas įmones, kurios turi gerą reputaciją ir veikia jau seniai. Taip pat – naudoti atsiskaitymo būdus, kurie suteikia tam tikrą apsaugą (pavyzdžiui, mokėjimas per tarpininką, arba dalinis mokėjimas iš anksto, dalinis – po pristatymo). Aš pats esu girdėjęs istorijų apie žmones, kurie sumokėjo iš anksto, o pervežėjas tiesiog dingo – tai tikrai nemaloni patirtis.

Kaip elgtis, jei pervežėjas reikalauja daugiau pinigų, nei buvo sutarta?

Čia pirmiausia reikia žiūrėti, kas parašyta sutartyje arba susitarime. Jei buvo aiški kaina ir ji buvo patvirtinta, tai pervežėjas neturėtų reikalauti daugiau. Bet jei atsirado papildomų aplinkybių (pavyzdžiui, krovinys buvo sunkesnis, nei sakėte, arba reikėjo papildomos įrangos), tada gali būti teisinga papildoma kaina. Bet jei pervežėjas tiesiog nori daugiau pinigų be jokios priežasties, galite atsisakyti mokėti ir ieškoti kitos išeities. Čia reikia būti tvirtam, bet ir supratingam – kartais tikrai atsiranda nenumatytų aplinkybių.

Ar galima pervežti pavojingas prekes iš Vokietijos?

Taip, bet tai reikalauja specialių leidimų ir dokumentų. Pavojingos prekes (ADR – Agreement on Dangerous Goods) turi būti vežamos pagal griežtas taisykles, su specialiai apmokytais vairuotojais ir tinkama įranga. Tai paprastai kainuoja žymiai brangiau nei paprastas pervežimas. Jei jums reikia vežti pavojingas prekes, geriau iš karto pasakyti pervežėjui, kad jis žinotų, jog reikalingos specialios paslaugos. Aš pats vengčiau vežti pavojingas prekes su paprastais pervežėjais – čia reikia tikrų profesionalų.

Ką daryti, jei prekės prarastos pervežimo metu?