Kūno pervežimas iš Vokietijos – viskas, ką reikia žinoti

Įvadas

Kai miršta artimas žmogus užsienyje, pirmas jausmas – šokas. Antras – nežinomybė, ką daryti toliau. Kūno pervežimas iš Vokietijos į Lietuvą skamba kaip kažkas labai sudėtingo, bet iš tiesų procesas yra gana aiškus, kai žinai, nuo ko pradėti. Dirbu šioje srityje jau ne vienerius metus ir mačiau visko – nuo sklandžiai suorganizuotų repatriacijų iki situacijų, kai šeima dvi savaites nežinojo, kur kreiptis. Šiame tekste pasidalinsiu tuo, ką žinau, kad jums būtų lengviau orientuotis. Kalbėsime apie dokumentus, kainas, terminus ir visus tuos mažus dalykus, kurie kartais užstringa labiau nei pati procedūra.

Procesas – kūno pervežimas iš Vokietijos etapai

Kokie pirmieji žingsniai, kai gaunamas pranešimas apie mirtį Vokietijoje?

Pirmiausia reikia susisiekti su Vokietijos policija ar ligonine, kurioje asmuo mirė. Jie nurodys, kuris laidojimo namai (Bestattungsinstitut) atlieka kūno saugojimą. Lietuvoje tuo tarpu reikia kreiptis į vietinį laidojimo namą arba tiesiogiai į transporto įmonę, kuri specializuojasi repatriacijoje. Dažniausiai skambutis į Vokietiją vyksta per konsulatą – Lietuvos generalinis konsulatas Berlyne arba ambasada gali padėti su pirminiais kontaktais. Bet realiai, jei turite laidojimo namų kontaktą Lietuvoje, jie dažnai viską suorganizuoja patys. Vienas klientas man yra pasakojęs, kad pirmą parą praleido skambindamas į penkias skirtingas institucijas, kol suprato, kad užtenka vieno skambučio į specializuotą įmonę.

Kokius dokumentus reikia surinkti kūno pervežimui iš Vokietijos?

Pagrindiniai dokumentai: mirties liudijimas (Sterbeurkunde), išduotas Vokietijos civilinės metrikacijos biuro (Standesamt), leidimas kūno pervežimui (Leichenpass), kurį išduoda vietinė sveikatos apsaugos institucija (Gesundheitsamt), ir balzamavimo pažyma. Jei mirtis buvo smurtinė ar neaiški, gali prireikti prokuratūros leidimo. Be to, reikia asmens dokumento kopijos, kartais – šeimos ryšį patvirtinančių dokumentų. Viskas turi būti išversta į lietuvių kalbą, bet ne bet kaip – reikia notariškai patvirtinto vertimo arba vertimo biuro, kurį pripažįsta Lietuvos institucijos. Vieną kartą turėjome atvejį, kai vertimas buvo padarytas ne toje kalboje – vokiečių vietoj lietuvių – ir viskas užtruko papildomą savaitę.

Kaip vyksta pats kūno transportavimas iš Vokietijos?

Kūnas transportuojamas specialiu transportu – tai ne paprastas furgonas, o automobilis su temperatūros režimu ir atitinkama įranga. Pagal ES reglamentą 2017/1939, karstas turi būti hermetiškas, cinkuotas arba aliumininis, su specialiu įdėklu. Atstumas nuo, tarkime, Berlyno iki Vilniaus – apie 1000 km, kelionė trunka vieną dieną, bet su dokumentų tvarkymu ir pakrovimu realiai skaičiuokite 2-3 dienas. Vairuotojas turi turėti visus dokumentus, o pasienyje kartais tikrina – nors ES viduje tai retai, bet pasitaiko. Kaina priklauso nuo atstumo, bet orientacinė suma už pervežimą iš Berlyno į Vilnių svyruoja tarp 1200 ir 2000 eurų, priklausomai nuo įmonės ir papildomų paslaugų.

Kiek laiko užtrunka visas kūno pervežimo procesas iš Vokietijos?

Sunku pasakyti vienareikšmiškai. Jei viskas sklandžiai – dokumentai paruošti per 2-3 dienas, transportas suorganizuotas – tai nuo mirties iki kūno pristatymo į Lietuvą gali praeiti 5-7 dienos. Bet realybėje dažnai būna kitaip. Vieną kartą laukėme prokuratūros leidimo Miunchene dvi savaites, nes mirties aplinkybės buvo neaiškios. Kitą kartą viskas užtruko vos keturias dienas, nes šeima turėjo visus reikiamus kontaktus ir dokumentus iš anksto. Faktoriai, kurie ilgina procesą: savaitgaliai, Vokietijos šventės, dokumentų vertimai, kartais – tiesiog lėtas atsakymas iš institucijų.

Dokumentai – kūno pervežimui reikalingi leidimai

Kas yra Leichenpass ir kaip jį gauti?

Leichenpass – tai pagrindinis dokumentas, leidžiantis kūno pervežimą per sieną. Jį išduoda vietinė sveikatos apsaugos institucija (Gesundheitsamt) toje Vokietijos žemėje, kurioje asmuo mirė. Dokumente nurodoma mirties priežastis, balzamavimo faktas ir transportavimo sąlygos. Norint jį gauti, reikia mirties liudijimo, gydytojo pažymos apie mirties priežastį ir laidojimo namų dokumentų. Procesas paprastai trunka 1-2 dienas, bet jei mirtis buvo ne natūrali – gali užtrukti ilgiau. Svarbu: be šio dokumento kūno pervežimas tiesiog neįmanomas, joks vežėjas neims krovinio be jo.

Ar reikia balzamavimo prieš kūno pervežimą iš Vokietijos?

Taip, pagal Vokietijos ir ES teisės aktus, kūnas turi būti balzamuotas prieš tarptautinį pervežimą. Tai daroma Vokietijos laidojimo namuose. Balzamavimas užtikrina, kad transportavimo metu nebus higienos problemų. Procedūra paprastai kainuoja nuo 300 iki 600 eurų, priklausomai nuo regiono ir laidojimo namų. Kartais šeima nori, kad kūnas būtų paruošiamas Lietuvoje, bet tai neįmanoma – balzamavimas turi būti atliktas prieš pervežimą. Vienas klientas bandė derėtis dėl šio reikalavimo, bet taisyklės yra taisyklės – be balzamavimo pažymos Leichenpass neišduodamas.

Kokius dokumentus reikia Lietuvoje priimant kūną iš Vokietijos?

Lietuvoje reikia pateikti visus Vokietijoje gautus dokumentus – mirties liudijimą, Leichenpass, balzamavimo pažymą – kartu su notariškai patvirtintais vertimais. Be to, reikia užpildyti prašymą Valstybinei ligonių kasai, jei norima gauti dalinę kompensaciją (Lietuvoje numatyta vienkartinė pašalpa laidotuvėms). Lietuvos civilinės metrikacijos biuras išduos lietuvišką mirties liudijimą pagal Vokietijos dokumentus. Procesas paprastai trunka 1-2 dienas. Svarbu turėti visus dokumentus tvarkingus – vienas trūkstamas popierius gali užlaikyti laidotuves kelioms dienoms.

Ar reikia notaro patvirtinimo dokumentams?

Dokumentų vertimams – taip, reikia notariškai patvirtinto vertimo arba vertėjo, kuris yra įrašytas į patvirtintų vertėjų sąrašą. Tai nėra brangu – vienas dokumentas kainuoja apie 20-40 eurų, bet be to negalima. Originalūs dokumentai iš Vokietijos paprastai priimami be apostilės, nes Lietuva ir Vokietija yra ES narės, bet kartais institucijos prašo – ypač jei dokumentas išduotas seniau. Geriausia pasitikrinti iš anksto su Lietuvos metrikacijos biuru, ko jie reikalauja.

Kainos – kūno pervežimo iš Vokietijos kaštai

Kiek kainuoja kūno pervežimas iš Vokietijos į Lietuvą?

Bendra suma priklauso nuo daugelio dalykų. Transportas iš, pavyzdžiui, Hamburgo į Vilnių – apie 1500-2200 eurų. Balzamavimas Vokietijoje – 300-600 eurų. Karstas su hermetišku įdėklu – 800-1500 eurų. Dokumentų tvarkymas, vertimai – 200-400 eurų. Laidojimo namų paslaugos Vokietijoje (kūno saugojimas, paruošimas) – 500-1000 eurų. Iš viso: nuo 3500 iki 6000 eurų, kartais daugiau, jei situacija sudėtinga. Tai nėra pigu, bet tai realybė. Palyginimui – kūno pervežimas iš Jungtinės Karalystės kainuoja panašiai, o iš Skandinavijos šalių – kiek daugiau dėl atstumo.

Ar Lietuvoje yra kompensacija kūno pervežimo išlaidoms?

Lietuvoje numatyta vienkartinė pašalpa mirusio asmens laidotuvėms – 2024 metais tai buvo apie 460 eurų. Tai nepadengia visų išlaidų, bet kažkiek padeda. Be to, jei mirusysis turėjo gyvybės draudimą ar pensijų fondą, gali būti išmokama papildoma suma. Socialiai remtiniems asmenims savivaldybė gali skirti didesnę paramą – reikia kreiptis į socialinės paramos skyrių. Vokietijoje taip pat gali būti taikomos tam tikros išmokos, ypač jei mirusysis ten dirbo ir mokėjo socialinio draudimo įmokas – reikia kreiptis į Deutsche Rentenversicherung.

Kas moka už kūno pervežimą, jei mirusysis neturi artimųjų?

Sudėtingas klausimas. Jei mirusysis neturi artimųjų arba jie negali finansuoti pervežimo, Vokietijos savivaldybė (Gemeinde) prisiima minimalias išlaidas – tai vadinama Sozialbestattung. Bet tai reiškia, kad kūnas palaidojamas Vokietijoje, ne pervežamas į Lietuvą. Jei šeima nori pervežti, bet neturi lėšų, reikia kreiptis į Lietuvos ambasadą ar konsulatą – jie gali padėti surasti sprendimą, bet patys nefinansuoja. Kartais padeda bendruomenės organizacijos ar lietuvių diaspora Vokietijoje. Tai vienas tų nepatogių dalykų, apie kuriuos niekas nenori kalbėti, bet kurie egzistuoja.

Ar kaina skiriasi priklausomai nuo Vokietijos miesto?

Taip, ir gana ženkliai. Pervežimas iš Berlyno ar Frankfurto – arčiau, pigiau. Iš Miuncheno ar Štutgarto – kiek toliau, bet vis tiek palyginti greita. Iš šiaurinių miestų – Hamburgo, Brėmeno – atstumas didesnis, kaina atitinkamai aukštesnė. Maži miesteliai gali būti brangesni dėl to, kad reikia specialiai važiuoti – nėra nuolatinių maršrutų. Orientacinė kaina transportui: Berlynas – Vilnius ~1200 eurų, Hamburgas – Vilnius ~1800 eurų, Miunchenas – Vilnius ~1600 eurų. Tai tik transportas, be kitų paslaugų.

Terminai – kūno pervežimo laikas iš Vokietijos

Kiek dienų trunka kūno pervežimas iš Vokietijos?

Geriausiu atveju – 5-7 dienos nuo mirties iki kūno pristatymo į Lietuvą. Bet tai retas atvejis. Realistiškai skaičiuokite 7-14 dienų. Viskas priklauso nuo to, kaip greitai surenkami dokumentai, ar reikia prokuratūros leidimo, kaip greitai vežėjas gali atvykti. Vieną kartą viskas užtruko 18 dienų – buvo Kalėdų laikotarpis, institucijos nedirbo, vežėjas užimtas. Kitą kartą – vos 4 dienos, nes viskas buvo paruošta iš anksto. Rekomenduoju kuo greičiau pradėti dokumentų tvarkymą – kiekviena diena, praleista laukiant, yra papildomas stresas šeimai.

Ar savaitgaliai ir šventės įtakoja pervežimo laiką?

Žinoma. Vokietijoje institucijos neveikia savaitgaliais ir valstybinėmis šventėmis. O jų nemažai – Vienybės diena (spalio 3 d.), Trijų Karalių sausio 6 d. (kai kuriose žemėse), ir daugybė regioninių švenčių. Be to, transporto įmonės irgi turi savo grafikus – ne visi dirba septynias dienas per savaitę. Jei mirtis įvyksta penktadienį vakare, realiai dokumentų tvarkymas prasideda tik pirmadienį. Tai reiškia, kad savaitgalis „prideda“ dvi dienas prie termino. Planuojant laidotuves Lietuvoje, reikia į tai atsižvelgti.

Kada geriausia planuoti laidotuves, laukiant kūno iš Vokietijos?

Sunku planuoti, kai nežinai tikslios datos. Bet jei pradedate procesą pirmadienį ir viskas sklandžiai, realu planuoti laidotuves sekančios savaitės pabaigoje arba dar sekančią savaitę. Rekomenduoju susitarti su laidojimo namais Lietuvoje, kad jie būtų pasiruošę, bet ne fiksuoti datos, kol negaunate patvirtinimo, kad kūnas jau pakeliui. Viena šeima buvo paskelbusi laidotuvių datą per anksti – kūnas vėlavo dvi dienas dėl dokumentų problemų Miunchene. Nemalonu, kai reikia atšaukti arba keisti.

Specialūs atvejai – kūno pervežimas iš Vokietijos

Ką daryti, jei mirtis įvyko ligoninėje Vokietijoje?

Ligoninė pati praneša policijai ir laidojimo namams. Jūsų užduotis – susisiekti su ligonine, sužinoti, kur kūnas pervežtas, ir pradėti dokumentų tvarkymą. Ligoninė išduoda gydytojo pažymą apie mirties priežastį (Todesbescheinigung), kuri reikalinga Leichenpass gauti. Kartais ligoninė turi savo laidojimo namų partnerius – galite naudotis jais arba rasti savo. Svarbu: neleiskite, kad ligoninė pradėtų procedūras be jūsų sutikimo, jei norite patys kontroliuoti procesą. Vienas klientas pasakojo, kad ligoninė automatiškai perdavė kūną vietiniams laidojimo namams, ir vėliau reikėjo derėtis dėl paslaugų kainos.

Kaip elgtis, jei mirtis įvyko namuose ar viešumoje Vokietijoje?

Jei mirtis natūrali namuose, kviečiamas šeimos gydytojas arba greitoji, kurie konstatuoja mirtį. Jei mirtis viešumoje ar neaiškiomis aplinkybėmis – įsikiša policija ir prokuratūra. Tokiu atveju kūnas gabenamas teismo medicinos ekspertizei, o pervežimas leidžiamas tik po tyrimo. Tai gali užtrukti kelias savaites. Šeima turi būti pasiruošusi ilgesniam laukimui. Svarbu iš karto susisiekti su Lietuvos konsulatu – jie gali padėti bendrauti su Vokietijos institucijomis, ypač jei nemokate vokiečių kalbos.

Ar galima pervežti kūną iš Vokietijos, jei mirusysis neturi dokumentų?

Situacija sudėtinga, bet ne be išeities. Vokietijos institucijos nustato asmens tapatybę per pirštų atspaudus, dantų duomenis ar kitus metodus. Jei asmuo buvo registruotas Vokietijoje – turėjo registraciją (Anmeldung), darbą ar socialinį draudimą – tapatybė nustatoma greitai. Jei ne – procesas ilgėja. Lietuvos ambasada gali padėti nustatyti tapatybę per Lietuvos registrus. Be tapatybės nustatymo dokumentai neišduodami, o be dokumentų – pervežimas neįmanomas. Tai vienas tų atvejų, kai biurokratija tampa rimta kliūtimi.

Ką daryti, jei šeima nesutaria dėl kūno pervežimo iš Vokietijos?

Deja, taip nutinka. Vienas giminaitis nori laidoti Vokietijoje, kitas – Lietuvoje. Pagal Vokietijos teisę, sprendimą priima artimiausias giminaitis (Ehepartner, tėvai, vaikai). Jei ginčas rimtas, gali tekti kreiptis į teismą, bet tai labai retai. Dažniausiai šeimos susitaria, nors kartais po ilgų diskusijų. Mano patarimas: kalbėkitės kuo anksčiau, kol emocijos dar ne per aštrios. Vienas atvejis, kurį prisimenu – brolis ir sesuo nesutarė tris savaites, kol galiausiai susitarė dėl pervežimo į Lietuvą. Trys savaitės papildomo streso, kurio galima buvo išvengti.

Laidojimo paslaugos – kūno pervežimas iš Vokietijos

Kaip išsirinkti laidojimo namus Vokietijoje kūno pervežimui?

Geriausia – per rekomendacijas. Lietuvos bendruomenė Vokietijoje dažnai žino, kurie laidojimo namai dirba su repatriacija. Taip pat galite kreiptis į Lietuvos konsulatą – jie turi kontaktų sąrašą. Svarbu užduoti teisingus klausimus: ar jie turi patirties su tarptautiniu pervežimu, ar gali sutvarkyti visus dokumentus, kokia galutinė kaina. Vienas dalykas, kurį pastebėjau – maži, šeimos laidojimo namai kartais būna lankstesni ir pigesni nei dideli tinklai. Bet dideli tinklai turi daugiau patirties su dokumentais. Pasverkite, kas jums svarbiau.

Kokios paslaugos įeina į laidojimo namų paketą Vokietijoje?

Standartinis paketas: kūno saugojimas, balzamavimas, karsto paruošimas, dokumentų tvarkymas (Leichenpass, mirties liudijimas), kūno pakrovimas į transportą. Papildomai gali būti: gėlės, gedulo transportas, ceremonija prieš išvežimą. Kaina priklauso nuo pasirinktų paslaugų. Minimalus paketas – apie 1500-2500 eurų, su visais papildomais – iki 4000 eurų. Svarbu gauti išsamią sąskaitą su visomis pozicijomis – vieną kartą klientas gavo sąskaitą su „administraciniais mokesčiais“, kurių niekas nebuvo minėjęs iš anksto.

Ar galima atsisakyti laidojimo namų paslaugų Vokietijoje?

Ne visai. Kūno paruošimas ir balzavimas turi būti atlikti licencijuotų laidojimo namų. Jūs negalite tiesiog „pasiimti“ kūno ir vežti patys. Bet galite rinktis minimalias paslaugas – tik tai, kas būtina pagal įstatymą. Transportą galite užsakyti atskirai, per Lietuvos įmonę. Tai kartais leidžia sutaupyti, bet reikia koordinuoti du skirtingus paslaugų teikėjus – vieną Vokietijoje, kitą Lietuvoje. Arba rasti įmonę, kuri dirba abiejose šalyse – tokių yra, ir tai dažnai patogiausias variantas.

Transportas – kūno pervežimas iš Vokietijos

Kokiu transportu vežamas kūnas iš Vokietijos?

Specialiu laidojimo transportu – tai modifikuotas furgonas arba sunkvežimis su temperatūros kontrolės sistema. Transportas turi atitikti Vokietijos ir ES reikalavimus tarptautiniam kūnų pervežimui. Vairuotojas turi turėti specialų leidimą ir visus dokumentus. Kelionė vyksta keliu – lėktuvu pervežimas įmanomas, bet daug brangesnis ir sudėtingesnis (reikia aviacijos taisyklių laikymosi). Dauguma pervežimų iš Vokietijos vyksta keliu – atstumas leidžia tai padaryti per vieną dieną. Transportas turi būti pažymėtas, bet ne per daug išraiškingai – dauguma įmonių naudoja diskretiškus ženklus.

Ar kūnas gali būti pervežamas lėktuvu iš Vokietijos?

Taip, bet tai retas pasirinkimas dėl kainos. Lėktuvo pervežimas kainuoja 3000-8000 eurų, priklausomai nuo oro linijų ir maršruto. Be to, reikia specialios taros (IATA sertifikuotas konteineris), aviacijos taisyklių laikymosi, koordinavimo su oro uostais. Procesas trunka ilgiau nei kelių transportas – reikia derinti skrydžius, muitinės procedūras. Lėktuvu vežama, kai atstumas labai didelis – iš JAV, Kanados, Australijos. Iš Vokietijos – kelių transportas yra praktiškesnis ir pigesnis. Bet jei reikia greičiau – lėktuvas yra opcija.

Kiek laiko kūnas išlieka transportuojamas iš Vokietijos?

Transportas su temperatūros kontrolės sistema leidžia kūną saugiai transportuoti iki 5-7 dienų. Kelionė iš Vokietijos į Lietuvą trunka 1-2 dienas, tad laiko pakanka su atsarga. Svarbu, kad karstas būtų hermetiškas – tai užtikrina higieną ir apsaugo nuo kvapų. Temperatūra transporto viduje palaikoma apie 2-4 laipsnius šilumos. Vairuotojai turi patirties su tokiu kroviniu – jie žino, kaip elgtis, kada sustoti, ką daryti, jei kas nors nutinka. Tai ne tas pats, kas vežti baldus – čia reikia ypatingo dėmesio ir pagarbos.

Dokumentai – kūno pervežimas iš Vokietijos

Ką daryti, jei dokumentai iš Vokietijos prarasti ar sugadinti?

Nutinka. Dokumentai gali būti prarasti pašte, sugadinti vandens ar tiesiog pamesti. Tokiu atveju reikia kreiptis į tą pačią instituciją, kuri išdavė dokumentą, ir prašyti dublikato. Vokietijoje tai paprastai trunka 1-2 savaites. Jei skubu – galima prašyti skubaus išdavimo, bet tai kainuoja papildomai. Svarbu turėti dokumentų kopijas – bent elektronines. Aš visada rekomenduoju nusifotografuoti visus dokumentus iš karto, kai juos gaunate. Vienas atvejis – klientas prarado Leichenpass kelyje, ir teko grįžti atgal į Vokietiją naujo. Nereikalingas stresas, kurio galima išvengti.

Ar reikia apostilės dokumentams iš Vokietijos?

Paprastai ne. Lietuva ir Vokietija yra ES narės, tad dokumentai priimami be apostilės. Bet yra išimčių – kartais Lietuvos institucijos prašo, ypač jei dokumentas senas ar neįprastos formos. Geriausia pasitikrinti iš anksto. Apostilė Vokietijoje išduodama apskrities administracijoje (Regierungspräsidium) arba aukštesniajame apygardos teisme (Oberlandesgericht). Procesas trunka apie savaitę. Kaina – apie 20-30 eurų už dokumentą. Jei abejojate – darykite apostilę, tai nebrangu ir sutaupo laiko.

Kokius dokumentus reikia saugoti po kūno pervežimo?

Visus. Mirties liudijimą (vokišką ir lietuvišką), Leichenpass, balzamavimo pažymą, transporto dokumentus, sąskaitas. Jie gali prireikti draudimo išmokoms, palikimo tvarkymui ar kitoms procedūroms. Rekomenduoju pasidaryti kelias kopijas ir saugoti atskirai nuo originalų. Elektroninės kopijos – debesyje ar el. pašte – taip pat praverčia. Vienas klientas po metų kreipėsi dėl draudimo išmokos, bet neturėjo dokumentų – teko prašyti dublikatų iš Vokietijos, kas užtruko mėnesį.

Lietuvių bendruomenė – kūno pervežimas iš Vokietijos

Kaip lietuvių bendruomenė Vokietijoje gali padėti su kūno pervežimu?

Daug. Lietuvių bendruomenės Berlyne, Frankfurte, Hamburge ir kituose miestuose turi kontaktus su laidojimo namais, vertėjais, advokatais. Jie gali padėti su vertimu, lydėti į institucijas, patarti, kur kreiptis. Facebook grupėse „Lietuviai Vokietijoje“ ar „Lithuanians in Germany“ galima rasti rekomendacijų ir palaikymo. Tai nemokama pagalba, kuri kartais vertingesnė už bet kokias profesionalias paslaugas. Vienas klientas sakė, kad bendruomenės narė nuėjo su juo į visus biurus ir išvertė viską – be jos būtų prarastas.

Ar yra lietuvių laidojimo paslaugų teikėjų Vokietijoje?

Taip, yra keletas įmonių, kurios specializuojasi lietuvių repatriacijoje iš Vokietijos. Jos kalba lietuviškai, žino abiejų šalių procedūras ir gali sutvarkyti viską nuo pradžios iki galo. Tai patogu, bet ne visada pigiau – jie ima už patogumą. Alternatyva – vokiški laidojimo namai su vertėju. Abu variantai veikia, priklauso nuo to, kas jums svarbiau – kaina ar patogumas. Rekomenduoju gauti bent tris pasiūlymus prieš priimant sprendimą.

Psichologinė pagalba – kūno pervežimas iš Vokietijos

Kur kreiptis psichologinės pagalbos, kai artimas žmogus miršta užsienyje?

Lietuvoje veikia Krizių įveikimo centras (tel. 1809), kuris teikia nemokamą pagalbą. Taip pat – psichologinės pagalbos linija (8 800 28888). Vokietijoje – Telefonseelsorge (0800 111 0 111 arba 0800 111 0 222). Be to, dauguma laidojimo namų turi psichologų kontaktus. Svarbu neignoruoti emocinės pusės – mirtis užsienyje yra papildomas stresas dėl atstumo, kalbos barjero, nežinomybės. Leiskite sau jausti, leiskite sau prašyti pagalbos. Tai ne silpnybė – tai sveikas atsakas į sunkią situaciją.

Kaip padėti vaikams suprasti, kad artimas žmogus mirė užsienyje?

Atvirai, bet pagal amžių. Mažiems vaikams – paprastais žodžiais, be detalių. Vyresniems – daugiau informacijos, bet vis tiek švelniai. Svarbu leisti jiems klausti ir atsakyti sąžiningai. Jei nežinote atsakymo – pasakykite, kad nežinote. Psichologai rekomenduoja nevartoti eufemizmų kaip „iškeliavo“ ar „užmigo“ – vaikai gali suprasti tai tiesiogiai. Geriau sakyti tiesiai: „mirė“, „kūnas nustojo veikti“. Tai skaudu, bet aišku. Vienas tėvas man pasakojo, kad jo penkiametis sūnus klausė: „O kodėl močiutė negali tiesiog grįžti autobusu?“ – ir tai buvo sunkiausias klausimas, į kurį reikėjo atsakyti.

Išvada

Kūno pervežimas iš Vokietijos – tai procesas, kuris atrodo bauginančiai, kol nepradedi. Dokumentai, kainos, terminai – viskas turi savo tvarką. Svarbiausia – nebandyti visko daryti vienam. Kreipkitės į specializuotas įmones, lietuvių bendruomenę, konsulatą. Leiskite sau prašyti pagalbos. Ir atminkite – tai laikinas etapas, kuris baigsis. Svarbiausia, kad jūsų artimas žmogus grįš namo.