Krovinių vežimas iš Vokietijos

Įvadas

Krovinių vežimas iš Vokietijos – tai viena dažniausių užklausų, su kuriom susiduriu kasdien dirbdamas šioje srityje jau beveik dešimt metų. Vokietija yra mūsų pagrindinis prekybos partneris, todėl kiekvieną savaitę gabename įvairius krovinius – nuo mažų siuntų iki pilnų sunkvežimių. Klientai dažnai nežino, nuo ko pradėti, kokie dokumentai reikalingi ir kaip nepermokėti. Šiame straipsnyje stengsiu paprastai paaiškinti viską, ką pats sužinojau per metus – kartais net per daug tiesiai iš savo klaidų. Jei planuoji vežti krovinį iš Vokietijos, čia rasinėsi viską, ko reikia pradžiai.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kainos ir kaštai

Kiek vidutiniškai kainuoja krovinių vežimas iš Vokietijos į Lietuvą?

Na, čia labai priklauso nuo to, ką veži ir kokiu būdu. Maža siunta iki 100 kg gali kainuoti nuo 150 iki 300 eurų, jei tai dalinis krovinys. Pilnas sunkvežimis – nuo 1200 iki 1800 eurų, kartais ir daugiau, jei reikia specialios įrangos. Aš visada sakau klientams: skambinkite ir gaukite tikslų pasiūlymą, nes interneto kainos dažnai neatitinka realybės.

Ar verta rinktis pigiausią pasiūlymą?

Čia reikia būti atsargiam. Kartais pigiausi pasiūlymai pasirodo brangiausi – krovinys vėluoja, o paskui dar prisideda „netikėti" mokesčiai. Vienas mano klientas rinkosi pigiausią vežėją ir galų gale mokėjo dvigubai daugiau nei būtų buvę su normalia įmone. Taigi – žiūrėkite į visą kainą, ne tik į pradinę.

Kokie papildomi mokesčiai gali atsirasti?

Be pagrindinės kainos gali būti: kuro priemoka (kuri šiais laikais labai svyruoja), muitinės mokesčiai jei vežate iš ne ES šalies per Vokietiją, sandėliavimo mokesčiai jei krovinys kuriam laikui sustoja, draudimas. Kartais dar būna taip vadinamas „terminal fee" – tai toks mokesčio už krovinio priėmimą ir išdavimą sandėlyje. Geriausia iš karto paklausti vežėjo, kas įtraukta į kainą.

Dokumentacija

Kokie dokumentai reikalingi vežant krovinį iš Vokietijos?

Pagrindiniai dokumentai: sąskaita faktūra (invoice), packing list (krovinio sąrašas), CMR važtaraštis. Jei vežate prekes – gali prireikti prekių sertifikato, CE ženklinimo dokumentų. Asmeniniams daiktams paprastai pakanka sąskaitos su išvardintomis prekėmis ir jų vertėmis. Kartais reikia ir eksporto deklaracijos, bet tai dažniausiai tvarko pats vežėjas.

Ar reikalingas muitinės deklaravimas?

Jei vežate iš Vokietijos į Lietuvą ir abi šalys yra ES – paprastai muitinės nereikia, nes tai vidaus rinka. Bet čia yra išimčių. Jei vežate prekes, kurios skirtos pardavimui ir jų vertė viršija tam tikrą sumą, gali prireikti Intrastat deklaracijos. O jei krovinys iš trečiosios šalies (tarkim iš Kinijos per Vokietiją) – tada jau reikia muitinės. Čia patarčiau pasikonsultuoti su mumis arba muitinės brokeriu.

Kas yra CMR važtaraštis ir ar jis būtinas?

CMR – tai tarptautinis krovinių vežimo važtaraštis, kuris yra privalomas vežant krovinius tarp skirtingų šalių. Jame nurodoma: kas veža, iš kur, į kur, kas yra krovinys, jo svoris ir vertė. Tai toks svarbus dokumentas, kuris tarnauja ir kaip įrodymas, ir kaip sutartis tarp užsakovo ir vežėjo. Be jo vežti neleistina.

Logistika ir terminai

Kiek laiko trunka krovinių vežimas iš Vokietijos į Lietuvą?

Paprastai – nuo 2 iki 4 dienų. Jei tai pilnas sunkvežimis su tiesioginio gabenimu – dažnai per 2 dienas galima pristatyti. Daliniai kroviniai gali užtrukti ilgiau, nes reikia laukti kol bus užpildytas sunkvežimis. Kartais būna ir greičiau – pasitaikydavo, kad pervažiavome per dieną, bet tai jau kraštutinumai.

Kas yra dalinis krovinys ir ar verta juo naudotis?

Dalnis krovinys (LTL – Less Than Truckload) tai kai jūsų krovinys dalijasi vietą sunkvežemyje su kitų klientų kroviniais. Tai pigiau nei pilnas sunkvežimis, bet trunka ilgiau. Jei turite mažiau nei 3-4 paletes – tikrai verta rinktis dalinį krovinį. Sutaupysite iki 60-70% kainos. Tiesiog reikia suprasti, kad krovinys gali keletą dienų pastovėti sandėlyje kol bus surinktas pilnas sunkvežimis.

Kaip suprasti ar vežėjas patikimas?

Čia svarbu žiūrėti į kelis dalykus: kiek metų vežėjas dirba, kokios atsiliepimai internete (bet čia reikia būti kritiškam – geri atsiliepimai kartais būna užsakyti), ar jis turi savo transportą ar tik tarpininkauja. Geras ženklas – jei vežėjas atvirai kalba apie galimus vėlavimus ir problemas, o ne žada viską idealiai. Aš pats visada sakau klientams: jei kas nors žada per daug gerai – tikriausiai kažkas negerai.

Krovinio tipai

Kokius krovinius dažniausiai vežate iš Vokietijos?

Labai įvairius. Automobilių dalys, mašinos, statybinės medžiagos, baldai, elektroniką, drabužius, maisto produktus (reikia atitinkamų sertifikatų). Pastaruoju metu daugėja el. prekių – telefonai, kompiuteriai, buitinė technika. Vokietija yra didelis pramonės centras, todėl čia rasite visko.

Ar galima vežti pavojingus krovinius (ADR)?

Taip, bet tai jau kita kategorija. ADR kroviniai reikalauja specialiai paruoštų vairuotojų, licencijų, ženklinimo ir dokumentacijos. Dažniausiai tai įvairūs skysčiai, dujos, kietos cheminės medžiagos. Jei jums reikia vežti tokius krovinius – ieškokite įmonės, kuri turi ADR licenciją. Ne kiekviena įmonė tai daro, ir čia nėra vietos kompromisams saugumo atžvilgiu.

Kaip vežami stambūs kroviniai – statybinės mašinos, įrenginiai?

Stambiam kroviniui reikia specialaus transporto – dažnai tai būna žemoji platforma (lowbed), krovininės su kranu arba konteinerinis gabenimas jūrų keliu jei kalbame apie labai didelius kiekius. Kartais reikia ir leidimų dėl gabenimo keliais – ypač jei krovinys viršija standartinius matmenis. Čia jau reikia individualaus skaičiavimo ir planavimo.

Praktiniai patarimai

Kada geriausia planuoti krovinių vežimą?

Geriausia planuoti iš anksto – bent savaitę prieš norimą išvežimo datą. Ypač jei tai didelis krovinys arba reikia specialaus transporto. Bet jei reikia skubiai – taip pat galime padėti, tiesiog kaina bus aukštesnė dėl skubos priemokos. Pagrindinis patarimas: nereikia laukti paskutinės minutės, nes tada dažnai tenka imtis brangesnių sprendimų.

Kaip tinkamai paruošti krovinį vežimui?

Pirma – tinkamai supakuoti. Kiekviena prekė turi būti apsaugota nuo sugadinimo, ypač jei tai trapi daiktai. Antra – teisingai žymėti. Ant kiekvienos dėžės ar palečės turi būti aišku, kas viduje, svoris ir matmenys. Trečia – turėti visus dokumentus paruoš iš anksto. Kartais klientai atveža krovinį ir tada pradeda ieškoti sąskaitų – tai tikrai nieko nepagreitina.

Ar galima vežti asmeninius daiktus – baldus, buitinę techniką?

Žinoma, tai labai dažnas užsakymas. Dažnai žmonės persikelia gyventi iš Vokietijos į Lietuvą arba atvirkščiai ir vežasi savo daiktus. Tada reikalinga sąskaita su visų daiktų sąrašu ir jų numatomomis vertėmis. Jei tai asmeniniai daiktai, o ne prekės skirtos pardavimui – muitinės mokesčiai paprastai netaikomi, bet dokumentai vis tiek reikalingi.

Problemos ir sprendimai

Ką daryti jei krovinys vėluoja?

Pirmiausia – susisiekti su vežėju ir pasitikslinti situaciją. Vėlavimai kartais įvyksta dėl eismo, oro sąlygų, problemų su kitu kroviniu. Svarbu žinoti priežastį. Jei vėlavimas dėl vežėjo kaltės – galima reikalauti kompensacijos, bet čia jau reikia žiūrėti į sutarties sąlygas. Aš visada rekomenduoju rinktis vežėjus, kurie turi aiškią politiką dėl vėlavimų.

Kas atsitinka jei krovinys sugadinamas gabenimo metu?

Čia jau kalbame apie draudimą. Jei krovinys apdraustas – draudimo kompanija turi atlyginti nuostolius. Bet čia svarbu: draudimas turi būti tinkamai įformintas, o žala – tinkamai užfiksuota. Kartais būna taip, kad klientai atsisako draudimo norėdami sutaupyti, o paskui labai gailisi. Mano patarimas: visada apdrauskite krovinį, ypač jei jis vertingas.

Kaip elgtis jei krovinys dingsta?

Tai retas atvejis, bet pasitaiko. Pirmiausia reikia kreiptis į vežėją ir reikalauti tyrimo. Jei krovinys tikrai dingęs – reikia kreiptis į draudimo kompaniją jei buvote apdraudę, arba tiesiogiai į vežėją dėl kompensacijos. Čia jau prireikia teisinės pagalbos jei nepavyksta susitarti. Bet kokiu atveju – visada saugokite visus dokumentus, nes jie bus reikalingi.

Pasirinkimas ir bendradarbiavimas

Kaip išsirinkti tinkamą vežėją?

Aš pats visada rekomenduoju: pirmiausia pasiskambinkite ir pakalbėkite. Per pokalbį daug ko galima sužinoti – ar žmogus supranta ką kalba, ar atsako į klausimus, ar nėra per daug „idealus". Po to jau galima žiūrėti į kainą, terminus, sąlygas. Ir dar patarimas: nepasirinkinėkite tik pagal vieną kriterijų – kartais pigiausia kaina tampa brangiausia.

Ar verta dirbti su nuolatiniais vežėjais?

Tikrai taip. Jei jau radote patikimą vežėją – verta palaikyti santykius. Nuolatiniai klientai dažnai gauna geresnes kainas, jiems skiriama daugiau dėmesio, o vežėjas geriau supranta jūsų poreikius. Aš pats turiu klientų, su kuriais dirbu jau daug metų – ir abi pusės esame patenkintos. Tai kaip ir normalus verslo santykis.

Ką daryti jei pirmas kartas ir nežinau nuo ko pradėti?

Tiesiog paskambinkite. Rimta – daugelis vežėjų (įskaitant mus) konsultuoja nemokamai. Pasakykite ką norite vežti, iš kur ir į kur, kada pageidaujate – ir mes jau pasakysime kas toliau. Nereikia iš anksto žinoti visko, tam mes ir esame kad padėtume. Kartais žmonės bijo skambinti nes mano nesupranta, bet mes tikrai esame tam kad padėtume, o ne kad kritikuotume.

Išvada

Krovinių vežimas iš Vokietijos nėra toks sudėtingas kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Svarbiausia – rasti patikimą vežėją, kuris aiškiai paaiškins visą procesą, ir tinkamai paruošti dokumentus. Kainos svyruoja priklausomai nuo krovinio dydžio ir tipo, bet visada galima rasti sprendimą kuris tinka biudžetui. Jei ką nors nežinote – tiesiog klauskite, nes geriau užduoti „kvailą" klausimą nei po to spręsti problemas. O jei jums reikia konkretaus pasiūlymo – susisiekite ir mes viską suskaičiuosime.