Krovinių vežimas fūromis į Vokietiją

Įvadas

Krovinių vežimas fūromis į Vokietiją – tai kasdienis darbas, bet kiekviena kelionė vis tiek turi savo niuansų. Per dešimt metų vežiojau visko: nuo baldų iki gamybos įrenginių, nuo mažų siuntų iki pilnų sandėlių perkraustymo. Kartais viskas eina kaip sviestu, o kartais... na, pasakysiu kaip yra – kartais būna tikras chaosas. Šiame straipsnyje (na štai, sakiau kad nerašysiu straipsnio, bet čia jau taip gavosi) bandysiu paaiškinti, kaip iš tikro veikia krovinių vežimas Vokietijos kryptimi, kokios problemos iškyla dažniausiai ir į ką verta atkreipti dėmesį, jei planuojate gabenti krovinius į Vokietiją.

Kainos ir kaip jos formuojasi

Kodėl kainos taip skiriasi tarp įmonių?

Na čia visada įdomu. Vieni siūlo 800 eurų, kiti – 1500 už tą patį maršrutą. Iš patirties galiu pasakyti, kad per maža kaina dažniausiai reiškia kažkokį pokytį: arba bus naudojama sena fūra, arba vairuotojas bus pervargęs, arba tiesiog įmonė nori pritraukti klientą ir vėliau bus papildomų mokesčių. Aš pats visada sakau klientams: jei kaina per gera, kad būtų tiesa – tikriausiai taip ir yra. ( čia turėjau omenyje, kad ji per gera, kad būtų tiesa, bet supratau, kad taip parašyta keistai skamba)

Ar galima derėtis dėl kainos?

Taip, bet ne visada. Jei vežate reguliariai, tai tikrai galima derėtis. Aš pats turiu klientų, su kuriais dirbu jau penkerius metus ir kaina visada būna žemesnė nei naujiems klientams. Bet jei jums reikia tik vienos kelionės – čia jau mažiau erdvės derėtis. Kartais tiesiog verta paprašyti nuolaidos, blogiausiu atveju pasakys „ne".

Kokie mokesčiai gali atsirasti papildomai?

Čia labai svarbu išsiaiškinti iš anksto. Dažniausiai papildomai mokama už: krovinio pakrovimą/iškrovimą (jei nedarote to patys), draudimą (kartais bazinė kaina neapima viso krovinio vertės), stovėjimą (jei sandėlys uždarytas arba reikia laukti), muitinės procedūras (nors Vokietija ES, bet vis tiek kartais reikia popierių). Geriausiai yra iš karto paklausti: „Ar tai galutinė kaina ar bus papildomų mokesčių?"

Kaip suprasti, ar kaina yra sąžininga?

Sąžininga kaina priklauso nuo kelių dalykų: atstumo, krovinio svorio, tipo ir laiko. Pavyzdžiui, iš Vilniaus į Berliną paprastai kainuoja apie 1000-1400 eurų, jei tai pilna fūra. Bet jei vežate tik dalį krovinio – bus brangiau atsižvelgiant į kilogramą. Aš visada rekomenduoju pasitikrinti kelias įmones ir palyginti, bet ne tik kainą – ir tai, kaip jie bendrauja. Jei per telefoną jau jaučiate, kad kažkas ne taip – tikriausiai taip ir yra.

Krovinio paruošimas ir dokumentacija

Kokie dokumentai reikalingi kroviniui vežti į Vokietiją?

Vokietija yra ES šalis, tad čia paprasčiau nei vežant į ne ES šalis. Pagrindiniai dokumentai: CMR važtaraštis (tarptautinis krovinių vežimo dokumentas), sąskaita faktūra (jei krovinys yra komercinis), pakavimo sąrašas (ką vežate, kiek, svoris). Jei vežate asmeninius daiktus – paprastai pakanka jūsų paso ir sąrašo. Bet jei vežate prekes – gali prireikti daugiau popierių. Čia jau geriau pasikonsultuoti su konkrečia įmone, nes priklauso nuo to, ką vežate.

Ar reikia ką nors ypatinga daryti su kroviniu prieš vežimą?

Taip, ir tai labai svarbu. Pirma – krovinys turi būti tvarkingai supakuotas ir užfiksuotas. Aš mačiau atvejų, kai baldai tiesiog gulėjo fūroje nieko nepririšę, ir per kelionę viskas subyrėjo. Antra – viskas turi būti pažymėta: dėžės sunumeruotos, aišku, kas kur. Trečia – jei krovinys yra vertingas, būtinai fotografuokite prieš vežimą. Man kartą klientė sakė, kad trūksta vienos dėžės, o aš turėjau nuotraukas, kur matėsi, kad ji tiesiog buvo supakuota su kitais daiktais. Išgelbėjo mus nuo didelių problemų.

Kaip tinkamai paruošti krovinių vežimui?

Pradėkite nuo sąrašo. Parašykite viską, ką vežate, su numatomu svoriu ir matmenimis. Tai padės įmonei tiksliau įvertinti kainą ir parinkti tinkamą transportą. Jei vežate didelius daiktus – būtina žinoti jų tikslius matmenis, ar jie tilps į standartinę fūrą. Fūros vidinis aukštis yra apie 2.7-2.8 metro, plotis – 2.4 metro, ilgis – 13.6 metro. Jei jūsų krovinys didesnis – jau reikia specialaus transporto, ir tai kainuoja žymiai brangiau.

Ar reikia ką nors žinoti apie pavojingus krovinius?

Jei vežate kažką pavojinga – chemikalus, degius skysčius, dujas – čia jau visai kita istorija. Reikalingi specialūs leidimai, ADR sertifikatas, tam tikra įranga fūroje. Aš asmeniškai su pavojingais kroviniais dirbu labai retai, nes čia reikia labai specifinių žinių. Jei jums reikia vežti kažką panašaus – ieškokite įmonės, kuri specializuojasi būtent šioje srityje. Čia nėra vietos eksperimentams.

Laikas ir planavimas

Kiek laiko užtrunka krovinių vežimas į Vokietiją?

Nuo Lietuvos iki Vokietijos – tai maždaug 10-14 valandų važiavimo, priklausomai nuo konkretaus maršuto. Bet čia tik važiavimo laikas. Realiai reikia pridėti: pakrovimą (1-2 valandas), iškrovimą (1-2 valandas), sustojimus kelyje (vairuotojai privalo ilsėtis pagal taisykles). Taigi iš viso – maždaug 2-3 dienos, jei viskas vyksta sklandžiai. Bet jei yra eilės muitinėje (nors Vokietijoje paprastai nėra), arba jei sandėlys uždarytas, kai atvažiuojate – gali užtrukti ir ilgiau.

Ar galima greičiau – per vieną dieną?

Techniškai įmanoma, bet labai sunku. Vairuotojas turi laikytis darbo ir poilsio laiko taisyklių. Per dieną galima važiuoti maksimaliai 9 valandas (kartais 10, bet tik tam tikromis sąlygomis). Taip pat reikalingi sustojimai. Aš turėjau vieną kartą, kai klientui buvo labai skubu – mokėjo dvigubai, ir vairuotojas važiavo beveik visą naktį. Bet tai jau kraštutinumas, ir aš to nerekomenduoju – nei vairuotojui pavojinga, nei kroviniui gerai.

Kada geriausia planuoti vežimą?

Geriausiai – iš anksto. Jei žinote, kad jums reikės vežti krovinius į Vokietiją – planuokite bent prieš savaitę. Per šventes (Kaledas, Naujus metus, Velykas) visada yra didesnis užimtumas ir kainos kyla. Vasaros mėnesiai taip pat intensyvūs, nes daug žmonių kraustosi. Jei galite – rinkitės vidurio savaitę, o ne penktadienį ar pirmadienį. Penktadienį visi nori pristatyti iki savaitės pabaigos, pirmadienį – pradėti naują savaitę. Antradienis-ketvirtadienis – ramiausi laikai.

Ką daryti, jei reikia skubiai?

Skubūs vežimai visada įmanomi, bet kainuoja brangiau. Kartais net dvigubai ar trigubai daugiau nei įprastas užsakymas. Jei tikrai reikia skubiai – geriau skambinti tiesiogiai į įmones, o ne rašyti el. laiškus. El. laiškas gali gulėti neperskaitytas, o skambučio metu iš karto sužinosite, ar įmanoma ir kiek kainuos. Aš pats visada pirmiausia klausiu: „Kada tiksliai reikia? Koks jūsų maksimalus biudžetas?" – nes kartais žmonės galvoja, kad skubėjimas kainuos 20% brangiau, o realiai – 100%.

Transporto priemonės ir jų parinkimas

Kokio dydžio fūra man reikia?

Priklauso nuo krovinio. Standartinės fūros (vadinamos „tentais" arba „puspriekabėmis") talpa – apie 33-35 europadėžės (pallet). Jei jūsų krovinis tilps į vieną ar dvi europadėžes – galbūt užteks mažesnio automobilio, pavyzdžiui, krovininio mikroauto. Bet čia jau reikia skaičiuoti: kartais mažesnis automobilis nėra daug pigesnis, nes vis tiek reikia vairuotojo, kelionės išlaidų. Geriausiai tiesiog pasakyti įmonei, ką vežate, ir jie patys pasiūlys tinkamą variantą.

Kuo skiriasi skirtingos transporto priemonės?

Yra keletas tipų. Tentai – standartiniai, tinkami daugumai krovinių. Šaldytuvai – jei vežate prekes, kurioms reikia temperatūros. Autokranai – jei reikia kelti krovinius (pavyzdžiui, sunkius mechanizmus). Tanklaiviai – skysčiams. Konteineriai – jei vežate didelius kiekius arba jei reikia multimodalinio vežimo (keltas + auto). Dažniausiai žmonėms reikia paprasto tenta – tai pigiausias ir paprasčiausias variantas.

Ar galiu naudoti savo transportą?

Žinoma, jei turite. Bet čia reikia pagalvoti kelis dalykus. Pirma – ar jūsų vairuotojas turi tarptautinio vežimo patirtį? Vokietijoje yra tam tikrų taisyklių, kurias reikia žinoti. Antra – ar jūsų automobilis tinkamas? Jei tai tik krovininis mikroautobusas iki 3.5 tonos – viskas gerai, bet jei norite vežti daugiau – jau reikia sunkesnio transporto, ir čia jau kitos taisyklės. Trečia – ar verta jūsų laikas? Kartais pigiau sumokėti įmonei, nei pats gaišti kelias dienas kelyje.

Kas yra pilna fūra (FTL) ir dalinė fūra (LTL)?

Pilna fūra (Full Truck Load) – tai kai visas automobilis priklauso tik jums. Jūs mokate visą kainą, bet galite krauti kiek norite ir kada norite. Dalinė fūra (Less than Truck Load) – tai kai jūsų krovinys dalijasi vietą su kitų klientų kroviniais. Tai pigiau, bet lėčiau, nes reikia laukti, kol bus surinktas visas krovinys į vieną fūrą. Jei jums reikia greitai ir konfidencialiai – rinkitės pilną fūrą. Jei kaina svarbiau – dalinė fūra gali būti geresnis variantas.

Dažniausios problemos ir kaip jų išvengti

Kas dažniausiai nutinka ne taip?

Oho, čia galėčiau pasakoti ilgai. Dažniausios problemos: vėlavimas (dėl eismo, oro, kitų aplinkybių), krovinio sugadinimas (dėl blogo pakavimo ar netinkamo tvirtinimo), dokumentų trūkumas (ypač jei vežate prekes, o ne asmeninius daiktus), nesutariamas sandėlio darbo laikas (atvažiuojate, o niekas nepriima). Taip pat būna problemų su pačiu kroviniu – pvz., žmonės pamiršta pasakyti, kad kažkas yra labai sunku, arba kad krovinys netelpa į standartinę fūrą.

Kaip išvengti vėlavimų?

Geriausiai – planuoti su rezervu. Niekada nesakykite klientui, kad atvažiuosite tiksliai 10:00, jei kelionė truks 12 valandų. Geriau pasakyti: „Atvažiuosime dienos eigoje, tiksliau žinosime ryte." Taip pat svarbu turėti kontaktą su vairuotoju, kad galėtumėte sekti, kur jis yra. Daugelis įmonių dabar turi GPS sekimą, ir jūs galite matyti realiuoju laiku, kur yra jūsų krovinys. Jei matote, kad vairuotojas vėluoja – gali iš karto susisiekti su sandėliu ir persiplanuoti iškrovimą.

Ką daryti, jei krovinys buvo sugadintas?

Pirma – dokumentuokite. Nufotografuokite sugadinimus prieš iškrovimą, jei įmanoma – dar kol krovinys fūroje. Antra – nedelsiant kreipkitės į vežimo įmonę ir draudimo kompaniją. Jei krovinys buvo apdraustas – bus lengviau. Jei ne – bus sunkiau, bet vis tiek reikia bandyti išsireikalauti kompensacijos. Čia svarbu turėti įrodymus: nuotraukas, dokumentus, kas buvo sutarta. Aš pats turėjau atvejį, kai kliento baldai buvo subraižyti, ir mes išsiaiškinome, kad fūroje buvo kitas krovinis, kuris juos subraižė. Išgelbėjo tai, kad viskas buvo nufotografuota prieš pakrovimą.

Kas nutinka, jei sandėlis uždarytas?

Tai labai dažna problema, ypač jei vežate į Vokietiją ir sandėlis dirba tik darbo dienomis 8-17 val. O jūs atvažiuojate šeštadienį vakare. Sprendimai: arba laukti iki pirmadienio (bet tai papildomai kainuoja – sandėlys gali imti mokestį už stovėjimą, arba vairuotojas turės nakvoti savo kabinoje), arba iš anksto susitarti dėl kito laiko. Geriausiai visada pasitikslinti sandėlio darbo laiką ir derinti pristatymą iš anksto. Kartais verta net sumokėti papildomai, kad sandėlis dirbtų viršvalandžius – vis tiek gali būti pigiau nei laukti.

Kaip elgtis, jei vairuotojas neatsako į telefoną?

Pirma – neskambėkite panikos. Vairuotojai dažnai važiuoja per zonas, kur nėra ryšio, arba tiesiog miega (nes privalo ilsėtis). Palaukite valandą ir bandykite dar kartą. Jei vis tiek neatsako – kreipkitės į įmonę, su kuria sudarėte sutartį. Jie turėtų turėti ryšį su vairuotoju. Jei ir įmonė neatsako – čia jau blogai, bet tokie atvejai labai reti. Aš pats visada rekomenduoju prieš vežimą pasitikrinti, ar įmonė turi 24/7 kontaktą. Jei jie atsiliepia tik darbo dienomis 9-17 – galbūt verta rinktis kitą.

Draudimas ir atsakomybė

Ar krovinys draudžiamas automatiškai?

Ne visada. Daugelis vežimo įmonių turi bazinį draudimą, bet jis dažnai padengia tik dalį krovinio vertės. Jei vežate brangius daiktus – verta papildomai apsidrausti. Pavyzdžiui, jei vežate baldų komplektą vertę 5000 eurų, o bazinis draudimas padengia tik 1000 – jums trūksta 4000. Geriausiai iš karto paklausti įmonės: „Kiek yra apdrausta? Kiek man kainuotų papildomas draudimas iki visos krovinio vertės?"

Kokia yra vežimo įmonės atsakomybė?

Pagal tarptautines taisykles (CMR konvencija) vežimo įmonė atsako už krovinio praradimą ar sugadinimą, bet tik tam tikrose ribose. Atlyginama pagal krovinio svorį – maždaug 8.33 SDR už kilogramą (tai toks speciali valiuta, naudojama tarptautiniame prekybos teisėje). Tai nėra daug, palyginus su tikra krovinio verte. Dėl to papildomas draudimas tikrai vertas dalykas, ypač jei krovinis brangus.

Ką reikia žinoti apie draudimą?

Svarbu skaityti, ką draudimas tiksliai apima. Kai kurie draudimai neapima: force majeure (stichijos, karo veiksmai), pačio krovinio savybių (jei jis pats sugedo), blogo pakavimo (jei krovinys buvo blogai supakuotas ir dėl to sugadintas). Taip pat svarbu žinoti, kokios yra draudimo išmokos ribos ir kaip jas gauti. Kartais reikia pateikti daug dokumentų, ir procesas gali užtrukti. Geriausiai viską išsiaiškinti iš anksto, o ne tada, kai jau įvyko problema.

Praktiniai patarimai

Ką patartumėte žmonėms, kurie pirmą kartą veža krovinius į Vokietiją?

Pirma – nesigailėkite laiko planavimui. Geriau iš anksto viską aptarti, nei po to spręsti problemas. Antra – viską rašykite. El. laiškai, sutartys, susirašinėjimas – viskas turi būti užfiksuota. Trečia – fotografuokite. Prieš pakrovimą, po pakrovimo, prieš iškrovimą, po iškrovimo. Ketvirta – jei kažkas neaišku – klauskite. Geriau pasirodyti kvailu ir paklausti, nei padaryti klaidą. Penkta – turėkite planą B. Kas bus, jei vairuotojas vėluos? Kas bus, jei sandėlis bus uždarytas? Geriau būti pasiruošus nei po to panikuoti.

Kaip išsirinkti patikimą vežimo įmonę?

Čia nėra vieno atsakymo. Aš pats visada žiūriu į kelis dalykus: kaip jie bendrauja (ar greitai atsako, ar profesionaliai), kiek jie veža į Vokietiją (jei tai jų pagrindinis maršrutas – žino niuansus), kokios jų atsiliepimai (bet čia reikia žiūrėti kritiškai – ne visi atsiliepimai yra tikri), ar turi biurą Lietuvoje (jei kas nors nutiks – lengviau susisiekti). Taip pat svarbu pasikalbėti telefonu, o ne tik rašyti el. laiškus. Iš pokalbio daug ko galima suprasti – ar žmogus žino, ką daro, ar tiesiog nori greitai uždirbti.

Ar verta naudotis tarpininkais?

Tarpininkai (brokeriai) gali būti naudingi, jei jums reikia greitai surasti vežėją ir jūs pats neturite laiko ieškoti. Jie turi kontaktų bazę ir gali greitai pasiūlyti variantų. Bet čia yra minusas – jums bus brangiau, nes tarpininkas ima savo maržą. Kartais geriau patiems tiesiogiai kreiptis į vežimo įmonę. Bet jei jums reikia labai specifinio krovinio vežimo (pavyzdžiui, pavojingų krovinių) – tarpininkas gali žinoti, kas tuo užsiima, ir sutaupyti jums laiko.

Ką daryti, jei vežimo įmonė elgiasi blogai?

Pirma – dokumentuokite viską. Rašykite el. laiškus, fiksuokite pokalbius, darykite ekrano nuotraukas. Antra – bandykite spręsti problemą tiesiogiai. Dažniausiai įmonės nenorės blogos reputacijos ir stengsis išspręsti situaciją. Trečia – jei niekas nepadeda – rašykite atsiliepimus internete. Šiandien įmonės labai jautriai reaguoja į atsiliepimus, ypač Google ir Facebook. Ketvirta – jei žala didelė – kreipkitės į teismą. Bet čia jau kraštutinis atvejis, ir aš tikiuosi, kad jums to neprireiks.

Išvada

Krovinių vežimas fūromis į Vokietiją nėra sudėtingas, jei žinote, ką darote. Svarbiausia – planuoti iš anksto, bendrauti aiškiai ir viską užfiksuoti dokumentuose. Pasirinkite patikimą įmonę, pasitikslinkite visus dokumentus, apdrauskite krovinį, jei reikia, ir turėkite planą B, jei kas nors nutiks ne taip. Jei viską padarysite teisingai – krovinys tikrai pasieks Vokietiją saugiai ir laiku. O jei kyla klausimų – visada geriau paklausti iš anksto nei spręsti problemas kelyje. Sėkmės su jūsų kroviniu!