Krovinių transportavimo niuansai į Vokietiją – svarbi informacija

Sveiki, jei skaitote šį tekstą, greičiausiai ruošiatės vežti krovinius į Vokietiją ir ieškote atsakymų į kai kuriuos klausimus. Aš dirbu tarptautinių perkraustymų srityje jau beveik dešimt metų, tad per šį laiką mačiau visko – ir gerų, ir labai blogų situacijų. Šiame straipsnyje (na, čia aš tiesiog bandau paaiškinti, kaip viskas veikia, nesu čia rašytojas) pabandysiu atsakyti į dažniausius klausimus, kuriuos girdžiu iš klientų. Kartais nukrypsiu nuo temos, kartais pasikartosiu – taip jau būna, kai kalbi natūraliai. Svarbiausia, kad iki pabaigos suprastum, į ką atkreipti dėmesį, kad viskas vyktų sklandžiai.

Dažniausi klausimai apie dokumentus

Kokie dokumentai reikalingi vežant krovinius į Vokietiją?

Pagrindinis dokumentas, kurio tikrai neišvengsi, tai CMR važtaraštis. Tai toks tarptautinis dokumentas, kuris lydi krovinį visoje kelionėje. Be jo tiesiog niekur nevažiuosi. Taip pat reikės prekių sąrašo (invoice ar packing list), o jei veži ką nors vertingo – sąskaitos faktūros. Kartais klientai klausia, ar užtenka tik sąrašo, bet atsakymas paprastas – ne, reikia visko kartu. Vienas mano klientas pernai pamiršo prekių sąrašą ir sustojo Vokietijos pasienyje penkioms valandoms, kol viską sutvarkė. Taigi geriau iš karto susirink visus popierius.

Ar reikalingas TIR Carnet vežant į Vokietiją?

Iš tikrųjų, Vokietija yra ES šalis, tad TIR Carnet nėra būtinas, jei veži iš Lietuvos ar kitos ES šalies. Bet čia aš pats nesu 100% tikras dėl visų atvejų – jei krovinys ateina iš trečiosios šalies per Lietuvą, tada situacija kitokia. Geriausia pasitikslinti prieš užsakant perkraustymą, nes kartais tie dokumentai gali prireikti, jei muitinė nusprendžia tikrinti. Vieną kartą vežėme baldus iš Rusijos per Lietuvą į Vokietiją ir ten tikrai reikėjo TIR. Taigi viskas priklauso nuo kilmės šalies.

Kaip su muitine – ar tikrins mano krovinį?

Vokietijos muitinė tikrina atsitiktinai, bet yra tam tikros prekės, kurios tikrinamos dažniau. Pavyzdžiui, nauja elektronika, brangūs daiktai, maisto produktai. Jei veži baldus ar buitinę techniką asmeniniam naudojimui, tikimybė, kad tikrins, yra mažesnė. Bet jei veži prekes komerciniais tikslais – čia jau kitas reikalas, reikės daugiau dokumentų. Aš visada sakau klientams: jei abejoji, geriau pasitikslink iš anksto, nei po to spręsti problemas.

Ką daryti, jei trūksta dokumentų jau kelionės metu?

Čia jau rimta situacija. Jei trūksta dokumentų, vairuotojas negali toliau važiuoti – tai tiesiogiai susiję su atsakomybe. Kartais galima sutvarkyti dokumentus elektroniniu būdu, bet tai užtrunka. Geriausia viską pasitikrinti prieš išvykimą. Aš pats kartais pamirštu patikrinti, ar kliento pateiktas sąrašas atitinka tai, kas realiai sukrauta į sunkvežimį, ir po to tenka aiškintis. Taigi čia mano asmeninė klaida – visada reikia patikrinti du kartus.

Kainos ir mokėjimo sąlygos

Kiek kainuoja perkraustymas į Vokietiją?

Čia labai priklauso nuo kelių dalykų – kiek daiktų veži, iš kurio Lietuvos miesto į kurį Vokietijos miestą važiuoji, ir kokio dydžio transporto priemonės reikia. Mažam buto perkraustymui (vieno kambario) gali kainuoti nuo 400 iki 700 eurų. Didesniam namui – nuo 1000 iki 2500 eurų. Bet čia tik apytiksliai skaičiai, nes kiekviena įmonė turi savo kainodarą. Vienos ima fiksuotą kainą, kitos skaičiuoja pagal kilometrus ir svorį. Aš pats dirbu įmonėje, kuri skaičiuoja pagal tūrį, bet žinau, kad kitos daro kitaip.

Ar galima derėtis dėl kainos?

Žinoma, galima, bet čia priklauso nuo įmonės. Kai kurios turi griežtas kainas, kitos gali duoti nuolaidą, ypač jei veži didelį krovinį arba jei turi lankstų grafiką. Aš visada sakau klientams – jei randi geresnę kainą, derėkis, bet žiūrėk ir į paslaugų kokybę. Kartais pigesnė įmonė turi paslėptų mokesčių, pavyzdžiui, papildomas mokestis už krovinio iškrovimą arba už naudojimąsi liftu. Geriau iš karto paklausti, kas įeina į kainą.

Kada reikia mokėti – prieš ar po perkraustymo?

Įvairiai būna. Kai kurios įmonės reikalauja avanso, kitos leidžia mokėti po to, kai krovinys pristatytas. Aš pats pageidauju, kad klientai mokėtų dalį prieš, dalį po – taip abi pusės jaučiasi saugiau. Bet jei klientas naujas ir nežinau jo, tada galiu prašyti didesnio avanso. Čia tiesiog verslo praktika, nieko asmeniško. Kartais klientai pyksta dėl to, bet taip jau yra – mes irgi norime būti tikri, kad gausime pinigus už savo darbą.

Ar yra papildomų mokesčių, kurių galima nepastebėti?

Taip, ir čia aš turiu omenyje kelis dalykus. Pirma – degalų priemoka, kuri kinta priklausomai nuo kuro kainų. Antra – mokestis už važiavimą į vietas, kur sunku privažiuoti (senos gatvės, siauri keliai). Trečia – jei reikia naudoti keltą, tas taip pat kainuoja papildomai. Ketvirta – jei perkraustymas vyksta naktį arba šventinę dieną, kaina gali būti didesnė. Visada geriau iš karto paklausti, kas dar gali kainuoti papildomai, nei po to gauti netikėtą sąskaitą.

Transporto priemonės ir jų parinkimas

Kokio dydžio sunkvežimį rinktis?

Viskas priklauso nuo to, kiek daiktų veži. Mažam butui (vienas kambarys) užtenka 3,5 tonų mikroautobuso arba mažo krovininio automobilio. Dviem kambariams jau reikia didesnio – apie 5–7 tonų sunkvežimio. Trijų ir daugiau kambarių namui – jau reikia 10–20 tonų sunkvežimio. Bet čia tik bendri skaičiai, nes kartais žmonės turi daug baldų, kartais mažai. Geriausia, kad įmonės atstovas atvažiuotų ir įvertintų vietoje, bet jei to negalima padaryti, tada reikia gerai apsiskaičiuoti pačiam.

Ar galima vežti savo konteinerį?

Taip, galima, bet čia reikia žinoti kelis dalykus. Jei turi savo konteinerį, jį reikia pristatyti į pakrovimo vietą, o tai gali būti sudėtinga, jei konteineris didelis. Be to, reikia užtikrinti, kad konteineris būtų tinkamas transportavimui – t.y., sandarus, tvirtas, be pažeidimų. Kartais žmonės bando vežti senus konteinerius, kurie jau praleidžia vandenį, ir po to stebisi, kodėl daiktai sušlapo. Taigi čia reikia atsargiai.

Kas nutinka, jei mano daiktai netelpa į sunkvežimį?

Čia jau problema, bet sprendimų yra. Pirma – galima užsisakyti antrą transporto priemonę, bet tai kainuoja papildomai. Antra – galima dalį daiktų palikti ir vežti vėliau. Trečia – jei tai jau pastebėta pakrovimo metu, tada reikia spręsti vietoje, gal ką nors išimti, o gal tiesiog papildomai mokėti. Aš pats kartais pamatuodu netiksliai ir po to tenka greitai spręsti. Vieną kartą kliento daiktai netilpo į 20 tonų sunkvežimį ir teko samdyti dar vieną mažesnį automobilį – tai kainavo brangiau, bet kitaip jau nebūtų buvę įmanoma.

Pakavimas ir paruošimas

Kaip teisingai supakuoti daiktus perkraustymui?

Svarbiausia – naudoti tinkamas medžiagas. Kartono dėžės turi būti tvirtos, geriausia naudoti dvigubas sieneles sunkesniems daiktams. Stiklinius daiktus reikia suvynioti į burbulų plėvelę, o po to dėti į dėžes su putomis arba susuktą popierių. Baldus reikia apsaugoti nuo įbrėžimų – naudoti plėvelę arba specialius apsauginius lakštus. Bet čia aš pats ne visada laikausi visų taisyklių, kartais tiesiog dedu daiktus į dėžes ir tikiuosi, kad viskas bus gerai. Po to kartais tenka atsiprašinėti dėl suskilusių daiktų.

Ar verta samdyti profesionalius pakavimo darbus?

Jei turi daug trapių daiktų arba tiesiog nėra laiko, tai gali būti gera idėja. Profesionalai žino, kaip tinkamai supakuoti viską, kad pervežimo metu niekas nenukentėtų. Bet tai papildomai kainuoja – paprastai nuo 50 iki 150 eurų priklausomai nuo krovinio dydžio. Kartais klientai patys nori pakuoti, nes taip jaučiasi saugiau, kad niekas nepažeis jų daiktų. Aš pats dažniausiai siūlau rinktis pagal situaciją – jei turi brangių daiktų, geriau samdyti profesionalus.

Ką daryti su labai brangiais daiktais?

Brangius daiktus (briliantus, meno kūrinius, senovinius daiktus) reikia deklaruoti atskirai ir, jei įmanoma, apdrausti. Čia jau reikalingas specialus draudimas, kuris padengtų nuostolius, jei kas nors nutiktų. Kartais siūlau naudoti specialias saugias pakuotes, o kartais net reikia samdyti saugos tarnybą. Vieną kartą vežėme labai brangų paveikslą ir klientas paprašė, kad kartu važiuotų ir saugotojas – tai kainavo papildomai, bet klientui buvo ramiau.

Ar galima vežti maistą ir gėrimus?

Maistą vežti galima, bet yra tam tikrų apribojimų. Šviežią maistą, ypač mėsą ir pieno produktus, vežti į Vokietiją yra sudėtinga dėl muitinės taisyklių. Geriausia vežti tik ilgai išsilaikančius produktus, pvz., konservus, makaronus, kruopas. Bet net ir tuomet reikia juos deklaruoti, jei kiekis didelis. Aš pats visada sakau klientams – jei abejojate, geriau maisto nevežti, nes problema gali būti didesnė nei nauda.

Laikas ir planavimas

Kiek laiko trunka perkraustymas iš Lietuvos į Vokietiją?

Paprastai nuo dviejų iki keturių dienų, priklausomai nuo atstumo ir kelio sąlygų. Iš Vilniaus į Berlyną – apie 2 dienas, jei viskas gerai. Iš Kauno į Miuncheną – apie 3 dienas. Bet čia tik bendri skaičiai, nes kelionės laikas gali keistis dėl eismo, oro sąlygų, sustojimų pakrovimo ir iškrovimo metu. Kartais būna taip, kad vairuotojas stringa kamiene ir tada viskas užtrunka. Vieną kartą kliento krovinys į Vokietiją keliavo net penkias dienas dėl to, kad buvo labai blogi orai.

Ar galima greičiau – per vieną dieną?

Teoriškai taip, bet praktiškai tai labai sunku ir brangu. Reikėtų samdyti du vairuotojus, kurie keistųsi, ir važiuoti be sustojimų. Bet tai jau pavojinga ir brangu – kaina gali būti dvigubai ar net trigubai didesnė. Be to, Vokietijoje yra greičio apribojimai, tad tikrai greitai nepravažiuosi. Aš pats nerekomenduoju skubėti, nes geriau palaukti porą dienų nei skubėti ir po to turėti problemų.

Kada geriausia planuoti perkraustymą?

Geriausiai pavasarį arba rudenį, kai nėra didelio karščio ir nėra daug žmonių, kurie taip pat kraustosi. Vasarą – pats pikas, ypač rugpjūtį, nes žmonės kraustosi prieš mokslo metus. Tada ir kainos aukštesnės, ir sunkvežimius sunkiau gauti. Žiemą taip pat būna sudėtinga dėl oro sąlygų – sniegas, ledas gali apsunkinti kelionę. Bet jei kitaip neišeina, tai įmanoma ir žiemą, tiesiog reikia būti atsargesniams.

Kaip suderinti pakrovimo ir iškrovimo laiką?

Čia svarbu gerai susiplanuoti. Pirma – reikia žinoti, kada nori, kad būtų pakrauta, ir kada nori, kad būtų iškrauta. Po to reikia suderinti su perkraustymo įmone, ar jie gali tą dieną atvažiuoti. Kartais tenka laukti kelias dienas, kol atsiras laisvas sunkvežimis. Aš pats visada siūlau planuoti iš anksto – bent pora savaičių prieš norimą datą, ypač jei tai vasaros laikotarpis.

Draudimas ir atsakomybė

Ar mano daiktai apdrausti pervežimo metu?

Čia priklauso nuo įmonės. Kai kurios įmonės turi savo draudimą, kuris padengia dalį nuostolių, jei kas nors nutiktų. Bet dažniausiai tai yra ribotas draudimas, kuris padengia tik dalį vertės. Jei nori pilno draudimo, reikia jį užsisakyti papildomai. Kainuoja papildomai, bet jei veži brangius daiktus, verta. Aš pats visada siūlau bent jau paprastą draudimą, nes niekada nežinai, kas gali nutikti kelionės metu.

Ką daryti, jei daiktai buvo sugadinti pervežimo metu?

Pirma – reikia nedelsiant pranešti įmonei ir užfiksuoti žalą. Geriausia daryti nuotraukas prieš pakrovimą ir po iškrovimą, kad būtų aišku, kas nutiko. Po to reikia rašyti pretenziją ir reikalauti kompensacijos. Bet čia gali būti sudėtinga, nes įmonės dažnai bando išvengti atsakomybės, sakydamos, kad žala įvyko ne jų kaltės. Kartais tenka kreiptis į teismą, bet tai jau kraštutinis atvejis. Vieną kartą kliento televizorius buvo sugadintas ir įmonė atsisakė mokėti – teko ilgai aiškintis.

Kas atsako, jei krovinys dingsta?

Jei krovinys dingsta, atsako perkraustymo įmonė, bet čia vėlgi priklauso nuo aplinkybių. Jei įmonė turi draudimą, tada draudimas turėtų padengti nuostolius. Bet jei įmonė neturi draudimo arba yra nesąžininga, tada gali būti sunku atgauti pinigus. Čia vėlgi reikia žiūrėti į įmonės patikimumą prieš užsakant paslaugas. Aš pats visada patariu pasidomėti įmonės reputacija, nes kartais pigiausia paslauga gali tapti brangiausia.

Praktiniai patarimai

Ką daryti prieš pat perkraustymą?

Pirma – išrink visus daiktus ir nuspręsk, ką veži, o ką palieki. Antra – gerai supakuok viską, ką veži. Trečia – pasitikrink visus dokumentus. Ketvirta – susitark su įmone dėl tikslios datos ir laiko. Penkta – jei reikia, paprašyk pagalbos iš draugų ar šeimos narių. Aš pats visada sakau – geriau padaryti daugiau nei mažiau, nes perkraustymas jau ir taip stresas, o jei dar kažkas neparuošta, tai tampa dar blogiau.

Kaip elgtis iškrovimo vietoje?

Iškrovimo metu svarbu būti vietoje ir prižiūrėti, kad viskas būtų iškrauta teisingai. Patikrink, ar nieko nėra sugadinta, ar nieko nedingo. Jei pastebi ką nors negero, iš karto pranešk vairuotojui ir užfiksuok tai. Po to pasirašyk priėmimo aktą tik tada, kai viskas gerai. Kartais žmonės pasirašo skubėdami, o po to bėda. Aš pats visada patariu skirti laiko ir viską patikrinti, nes po to bus per vėlu.

Ką daryti su baldais, kurie reikia surinkti naujoje vietoje?

Jei veži baldus, kuriuos reikia surinkti, geriausia iš karto pasiimti visus surinkimo instrukcijas ir detales atskirai. Kartais žmonės viską sumeta į vieną dėžę ir po to ieško detalių valandų valandas. Aš pats kartais pamirštu atskirti detales ir po to tenka ilgai aiškintis su klientais. Taigi geriau iš karto susitvarkyti, nei po to turėti problemų.

Ar galima vežti gyvūnus?

Gyvūnus vežti galima, bet reikalingi tam tikri dokumentai – gyvūno pasas, skiepų įrašai. Taip pat reikia užtikrinti, kad gyvūnas bus tinkamai vežamas – narve ar specialioje transporto priemonėje. Jei veži šunį ar katę, jie turi būti paskiepyti nuo pasiutligės ir turėti mikročipą. Bet čia jau reikia konsultuotis su veterinaru, nes taisyklės gali keistis. Vieną kartą klientė vežė savo šunį ir viskas buvo gerai, bet teko gerai pasidomėti iš anksto.

Dažniausios problemos ir jų sprendimai

Kas nutinka, jei sunkvežimis sugedo kelionės metu?

Tai nėra dažnas atvejis, bet nutinka. Jei sunkvežimis sugedo, įmonė turi užtikrinti, kad krovinys būtų perkeltas į kitą transporto priemonę ir pristatytas į paskirties vietą. Tai gali užtrukti, bet paprastai įmonės turi planus, kaip elgtis tokiose situacijose. Kartais tai gali sukelti vėlavimą, bet retai kada didesnę problemą. Aš pats su tokiu atveju susidūriau tik kelis kartus ir viskas buvo išspręsta per vieną dieną.

Ką daryti, jei vairuotojas vėluoja?

Pirma – susisiek su įmone ir sužinok, kodėl vėluoja. Gali būti eismo problemos, oro sąlygos, arba tiesiog vairuotojas užstrigo kamiene. Antra – jei vėlavimas labai didelis, gali tekti keisti planus, pvz., atidėti iškrovimą kitai dienai. Bet čia jau reikia tartis su abiem pusėmis. Aš pats kartais pykstu ant vairuotojų, kurie vėluoja, bet po to suprantu, kad ne visada jie kalti.

Kaip elgtis, jei kilo konfliktas su įmone?

Jei kilo konfliktas, pirma bandyk išspręsti pokalbį telefonu arba susitikimu. Jei nepavyksta, rašyk pretenziją raštu. Jei ir toliau niekas nesikeičia, gali kreiptis į vartotojų teises arba teismą. Bet čia jau kraštutiniai atvejai. Dažniausiai problemas pavyksta išspręsti pokalbio metu. Aš pats stengiuosi visada rasti kompromisą, nes teismai irgi niekam nereikalingi.

Ką daryti, jei mano krovinys buvo sulaikytas muitinėje?

Čia jau rimta situacija. Pirma – sužinok, kodėl krovinys sulaikytas. Gali būti trūksta dokumentų, arba yra įtarimų dėl prekių kilmės. Antra – kuo greičiau pateik trūkstamus dokumentus. Trečia – jei reikia, samdyk muitinės brokerį, kuris padės išspręsti situaciją. Kartais tai užtrunka kelias dienas, kartais ilgiau. Vieną kartą kliento krovinys buvo sulaikytas dviem savaitėms dėl to, kad dokumentai buvo netvarkingi.

Išvada

Perkraustymas į Vokietiją nėra toks jau sudėtingas, jei viską gerai suplanuoji iš anksto. Svarbiausia – teisingai supakuoti daiktus, turėti visus reikalingus dokumentus, pasirinkti patikimą įmonę ir gerai susiplanuoti laiką. Jei kas nors nutinka ne taip, kaip planuota, nesijausk beviltiškai – dažniausiai problemas galima išspręsti. Aš pats per tuos metus mačiau daug visko ir galiu pasakyti, kad svarbiausia yra ne panikuoti ir ieškoti sprendimų. Jei turi klausimų, visada gali kreiptis į profesionalus – mes čia tam, kad padėtume.