Krovinių transportavimas į Vokietiją: lankstūs maršrutai ir grafikai

Sveiki, čia aš – jau kokiei 8 metai tampau su tarptautiniais perkraustymais, daugiausiai į Vokietiją ir iš jos. Per tą laiką matėu visko: ir sklandžių kelionių, kai viskas pasiekia laiku, ir visiško chaoso, kai reikia skubiai spręsti problemas vidury nakties. Šitas straipsnis – mano bandymas paprastai paaiškinti, kaip iš tikro veikia krovinių transportavimas į Vokietiją, kokius maršrutus naudojame, kaip planuojame grafikus ir kokius niuansus verta žinoti prieš užsakant paslaugą. Jei turit konkrečių klausimų – čia rasit didžiąją dalį atsakymų.

Maršrutai ir planavimas

Kokie pagrindiniai maršrutai naudojami gabenant krovinius į Vokietiją?

Na, čia reikia pradėti nuo to, kad Vokietija – didelė šalis, tai nėra vienas maršrutas. Iš Lietuvos dažniausiai važiuojame per Lenkiją, bet kartais – jei krovinys skubus arba reikia apeiti kamščius – renkamės maršrutą per Latviją ir Estiją į Vokietijos šiaurę. Iš esmės didžioji dalis sunkvežimių eina per Vroclavą, Berliną, ir toliau pagal paskirties vietą. Jei reikia į Miuncheną arba pietų Vokietiją – kartais verčiau eiti per Austriją, bet ten kitoki taisyklės dėl mokesčių. Taip kad visada žiūrime konkrečiai – iš kur krauti ir kur vežti.

Ar galima užsakyti individualų maršrutą, ar visada naudojami standartiniai?

Galima, žinoma. Bet čia reikia suprasti – individualus maršrutas dažniausiai kainuoja brangiau, nes mažiau efektyvus. Standartiniai maršrutai yra standartiniai dėl priežasties: jie patikrinti, žinome kur degalinės, kur galima sustoti, kur galimos problemos. Vieną kartą turėjau klientą, kuris norėjo labai specifinio maršruto per Čekiją, ir aš jam pasakiau – gerai, galime, bet pridėkit savaitę laiko ir papildomus 400 eurų. Jis sutiko. Paskui darėme taip daugiau niekada, nes nėra verta. Bet jei turit rimtą priežastį – pvz. krovinys pavojingas ir reikia tam tikrų kelių – tada taip, suplanuojame.

Kaip pasirenkamas optimalus maršrutas?

Čia kaip su Google Maps, bet sudėtingiau. Žiūrime į kelis dalykus: atstumą, kelių būklę, galimus kamščius, degalų kainas kelyje, ir taip pat – kokio tipo krovinys. Sunkiasvoriams kroviniams galioja kiti apribojimai nei lengviems. Dar svarbu – ar reikia greito pristatymo, ar galima lėčiau. Jei klientui neskubėk, galime rinktis ramčiau maršrutą, pigiau išėis. Jei reikia per 24 valandas į Miuncheną – tada viskas kitaip skaičiuojasi. Aš visada klausiu kliento: ar turi laiko, ar turi pinigų? Nes abu kartu retai eina.

Ar maršrutas gali keistis jau pradėjus gabenti?

Gali ir keičiasi, čia normalu. Kartais būna taip – planavom vieną maršrutą, bet kelio sąlygos pasikeitė: avarija, remontas, blogas oras. Pernai buvo atvejis – lenkai uždarė vieną svarbų tiltą, ir mūsų vairuotojas turėjo daryti 3 valandas didesnį lankstą. Tai kainavo papildomai, bet krovinys vis tiek atėjo. Svarbu čia yra komunikacija – jei planuojam keisti maršrutą, aš visada susiskambinu su klientu ir paaiškinu situaciją. Nėra taip, kad pakeičiame ir tylim. Bent jau aš taip nedaryčiau.

Kokie yra dažniausi maršrutų variantai iš Lietuvos į skirtingus Vokietijos miestus?

Taip, čia reikia skirti – Vokietija nėra vienas taškas. Į Berliną, Hamburgą – einam per Lenkiją, paprastai per Poznanę. Į Miuncheną, Štutgartą – per Lenkiją ir Čekiją arba per Austriją, priklauso nuo to, kur tiksliai reikia. Į Frankfurtą – dažniausiai per Vroclavą, Dresdeną. Į šiaurę – Hamburgas, Bremenas – galima ir per Kaliningradą kartais, bet ten sudėtingiau su dokumentais. Kiekvienam miestui yra savas optimalus maršrutas, ir mes tai žinom. Bet jei klientui reikia į kokį mažesnį miestą – tada jau žiūrim konkrečiai, kartais tenka sujungti su kitais kroviniais.

Kainos ir mokėjimai

Nuo ko priklauso krovinių gabenimo į Vokietiją kaina?

Čia labai daug faktorių. Pagrindiniai: krovinio svoris ir tūris, atstumas (kur tiksliai į Vokietiją), terminus (ar skubu), ar reikia papildomų paslaugų (kraunimas, iškrovimas, draudimas). Dar įtakos turi degalų kainos – jos keičiasi, ir mes negalime jų numatyti prieš mėnesį. Vieną kartą turėjau klientą, kuris užsakė prieš du mėnesius, mes susitarėme dėl kainos, o prieš kelionę degalai pabrango tiek, kad teko papildomai primokėti. Tai nėra malonu, bet taip veikia šitas verslas. Geriausiai yra tartis dėl kainos kuo arčiau datos.

Koks yra vidutinis kainos diapazonas?

Sunku pasakyti, nes priklauso nuo visko. Bet jei imti standartinį krovinį, tarkim 1000 kg, iš Vilniaus į Berliną – tai bus maždaug 600-800 eurų. Į Miuncheną brangiau, maždaug 900-1200. Jei krovinys mažesnis, galima jungti su kitais, tada pigiau. Jei didelis – galimi derygos dėl didmeninės kainos. Aš visada sakau klientams – duokit man tikslius duomenis, aš jums duosiu tikslią kainą. Negaliu atsakyti į klausimą "kiek kainuoja vežti į Vokietiją" taip pat, kaip negalėčiau atsakyti "kiek kainuoja namas". Priklauso.

Ar galima derėtis dėl kainos?

Žinoma, galima, ir aš netgi raginu derėtis, jei jums kainuoja per brangiai. Bet čia reikia suprasti – mes turime savo kaštus, ir jie nėra maži. Degalai, vairuotojo alga, keliai mokesčiai, draudimas. Kartais klientai mano, kad mes norim pridirbti, bet iš tikro tiesiog bandom išgyventi. Per pandemiją buvo laikotarpis, kai kainos buvo labai aukštos, dabar jau krito. Aš visada stengiuosi rasti kompromisą – galima sumažinti kažką, galima keisti terminus, galima jungti su kitais kroviniais. Svarbu kalbėtis.

Ar yra kažkokios paslėptos išlaidos, kurių žmonės nežino?

Būna, kad žmonės nesusimąsto apie kai kurias išlaidas. Pirma – tai muitinės išlaidos, jei krovinys ne ES. Antra – tai papildomas draudimas brangiems kroviniams. Trečia – tai saugojimo sandėlyje, jei negalima iškrovinti iš karto. Ketvirta – tai terminalo mokesčiai uostuose, jei naudojam jūrų kelią (nors į Vokietiją dažniausiai važiuojam keliu). Aš visada stengiuosi viską parodyti iš karto, bet kartais būna taip, kad iškyla kažkas naujo – pvz. reikia specialaus leidimo dėl didesnių matmenų. Tada jau kalbamės atskirai.

Kaip vyksta mokėjimas?

Dažniausiai – išankstinis mokėjimas dalimis arba visa suma prieš pradedant gabenti. Naujiems klientams paprašau bent dalies iš anksto, nes buvo kartų, kai žmonės tiesiog nebesumokėjo. Gėda pasakoti, bet teko pyktis, o pinigų taip ir nebuvo. Dabar jau atsargesnis. Nuolatiniai klientai moka pagal sutartį – dažniausiai per 14 dienų po pristatymo. Dar priklauso nuo to, kokio dydžio sandėlis – mažiems mokam iš karto, dideliems – terminuotai.

Laikas ir terminai

Kiek laiko užtrunka krovinio gabenimas į Vokietiją?

Vėlgi, priklauso nuo kur tiksliai. Iš Vilniaus į Berliną – maždaug 14-16 valandų važiuojant, bet su sustojimais, dokumentais, pasieniu – paprastai 2 dienos. Į Miuncheną – apie 24 valandas važiavimo, su viskuo – 3 dienos. Į Hamburgą – panašiai kaip į Berliną. Bet čia kalbam apie standartinį gabenimą. Jei reikia greičiau – galime daryti ir per parą, bet tada kainuoja dvigubai, nes reikia dviejų vairuotojų, kurie keičiasi. Vienas mano kolega vežė skubų krovinį į Frankfurtą ir per 18 valandų pristatė – bet vairuotojas po to ilsėjosi 2 dienas, suprantat.

Kaip planuojami grafikai?

Mes žiūrime į kelis dalykus. Pirma – kada klientui reikia, kad krovinys būtų vietoje. Antra – kada galime pradėti krauti. Trečia – kelio sąlygos. Ketvirta – vairuotojo darbo laikas (yra griežtos taisyklės, kiek valandų jis gali važiuoti). Paprastai planuojame taip: jei reikia trečiadienį – pirmadienį ar antradienį kraunam, važiuojam, trečiadienį iškraunam. Bet jei klientui reikia greičiau – tada viską spaudžiam, bet čia jau kainuoja brangiau. Dar svarbu – ar tai darbo diena, ar savaitgalis, nes savaitgaliais kai kur sandėliai nedirba.

Ar galima pristatyti per vieną dieną?

Iš tikro – taip, bet labai brangiai. Reikia dviejų vairuotojų, kurie keičiasi, ir važiuoti be didelių sustojimų. Dar priklauso nuo atstumo – į šiaurinę Vokietiją iš Lietuvos per vieną dieną manoma, į pietinę – jau sunkiau. Vieną kartą vežiau labai skubų krovinį – buvo medicininių prietaisų dalis, kuri reikėjo operacijai. Kliento paprašymas buvo "bet kokiu būdu šiandien". Mes padarėm – per 16 valandų buvo Miunchene. Bet po to vairuotojas vos ant kojų stovėjo, taip kad taip darome tik kraštutiniais atvejais.

Kas nutinka, jei pristatymas vėluoja?

Nutinka, ir dažniausiai dėl priežasčių, kurių mes negalime kontroliuoti. Blogas oras, avarijos kelyje, vairuotojo liga, problemos su dokumentais. Aš visada stengiuosi informuoti klientą iš karto, kai matau, kad bus vėluojama. Geriau pasakyti "bus valanda vėliau" nei tylėti ir tada aiškintis. Kartais vėluojama dėl pačių klientų – pvz. nesudaro sąlygų iškrovinti laiku. Čia jau kita kalba. O jei vėluojam dėl mūsų kaltės – tada kalbamės dėl kompensacijos, priklauso nuo situacijos.

Kaip elgiatės su savaitgalio ir švenčių pristatymais?

Čia sudėtingiau, nes daug sandėlių ir įmonių savaitgaliais nedirba. Jei klientui reikia pristatyti būtent šeštadienį – reikia iš anksto susitarti, ar kas nors priims. Dažniausiai tai papildomai kainuoja, nes vairuotojas dirba neįprastomis valandomis. Šventės – dar blogiau. Per Kalėdas ir Naujuosius metus – tikrai nedaug kas dirba. Jei jums krovinys kritiškas – geriau planuoti iš anksto, o jei gali palaukti – tai nėra prasmės mokėti dvigubai. Aš visada patariu klientams pagalvoti, ar tikrai reikia būtent tos dienos, ar galima perkelti.

Dokumentacija

Kokius dokumentus reikia kroviniui į Vokietiją?

Pagrindiniai: CMR važtaraštis (tai tarptautinis dokumentas), sąskaita faktūra, packing list (krovinio sąrašas). Jei krovinys pavojingas (ADR) – reikia papildomų dokumentų. Jei prekės iš ES – paprastesnė situacija, jei iš trečiųjų šalių – tada reikia muitinės dokumentų. Vokietija yra ES šalis, tai bent jau muitinė paprastesnė nei vežant į ne ES šalis. Bet vis tiek reikia viską susitvarkyti, ir tai kainuoja laiko. Aš visada prašau klientų duoti dokumentus bent prieš 2 dienas, nes kartais pasitaiko klaidų, kurias reikia ištaisyti.

Ar jums reikia pateikti krovinio vertės dokumentus?

Taip, kartais. Ypač jei reikia draudimo, arba jei tai nauja prekė, kurios vertė didelė. Kartais Vokietijos muitinė paprašo papildomos informacijos, jei jiems kažkas neaišku. Vieną kartą vežėme elektronikos prekių siuntą, vertė buvo didelė, ir vokiečiai pareikalavo pateikti visus čekius, sutartis. Tai užtruko, bet galiausiai viskas buvo gerai. Geriau viską turėti paruoštą iš anksto, nei po to skubėti.

Kas atsako už dokumentų klaidas?

Čia priklauso nuo to, kas klaidingai padarė. Jei mes klydome – tai mūsų atsakomybė. Bet dažniausiai klientai pateikia neteisingus duomenis apie krovinį: svorį, matmenis, vertę. Paskui prasideda problemos. Aš visada prašau patikslinti, bet kartais žmonės tiesiog nežino, kiek jų krovinys sveria. Tada mes pasveriame patys, bet tai gali užtrukti. Kartais būna taip, kad klientai tyčia nurodo mažesnę vertę, kad mažiau mokėtų – čia jau jų problema, bet mes čia niekuo dėti nenorėtume būti.

Kada reikalingi muitinės dokumentai?

Muitinės dokumentai reikalingi, jei krovinys vyksta iš ne ES šalies arba į ją. Į Vokietiją (ES) vežant iš Lietuvos (taip pat ES) – muitinės paprastai nereikia, bet jei prekės kilusios iš trečiųjų šalių (pvz. Kinija) ir tiesiog gabenamos per ES – tada reikia muitinės dokumentų. dar reikia, jei krovinys specifinis: alkoholis, tabakas, tam tikros chemikalai. Čia geriau pasikonsultuoti iš anksto, nes taisyklės keičiasi, ir aš pats ne visada esu 100% tikras dėl visų atvejų. (čia reikia patikrinti, nes gal klystu dėl kažko konkretaus)

Problemų sprendimas

Ką daryti, jei krovinys sugadinamas kelyje?

Pirma – reikia fakto, kad sugadinta. Antra – reikia įrodymų: nuotraukos, vairuotojo pastabos važtaraštyje. Trečia – jei tai mūsų kaltė, mes atsakome. Bet čia svarbu suprasti – jei krovinys buvo blogai supakuotas pačio kliento, tai jau kita kalba. Vieną kartą vežėme stiklo prekes, klientas pats jas pakuodė, ir kelio dėl skilimo pusė sugriuvo. Mums teko aiškintis, bet galiausiai klientai pripažino, kad jų blogai. Geriausiai yra draudimas – mes siūlome papildomą krovinių draudimą, ir tai tikrai verta, ypač jei krovinys brangus.

Kaip elgiatės, jei vairuotojas suserga kelyje?

Tai atsitinka, ir mes turime planą. Jei vairuotojas suserga taip, kad negali tęsti kelio – siunčiame kitą vairuotoją. Jei tai įvyksta Vokietijoje – paprastai paimaime iš mūsų Vokietijos padalinio, arba siunčiame iš Lietuvos. Bet tai užtrunka, ir tai kainuoja. Dar yra variantas, kad vairuotojas gali tęsti, bet su apribojimais – pvz. jei tai lengvas susirgimas. Čia visada žiūrime konkrečiai. Sveikata svarbiausia, čia jokios diskusijos – jei vairuotojas blogai jaučiasi, jis nevažiuos, čia nelabai yra kur dėtis.

Kas nutinka, jei užstringa pasienyje?

Užstringama dėl įvairių priežasčių: dokumentų problemos, krovinio patikrinimas, eismo spūstys. Lenkijos-Vokietijos pasienyje kartais būna eilės, ypač vasarą, kai žmonės važiuoja atostogauti. Jei tai dėl dokumentų – sprendžiam čia pat, jei reikia papildomų – susiskambiname su klientu, su muitine. Jei tai eilė – tenka laukti. Vieną kartą mano vairuotojas laukė 8 valandas, nes buvo didelis patikrinimas dėl kito automobilio priekyje. Mes negalėjome padaryti nieko, tik laukti. Čia tiesiog reikia turėti omeny, kad taip gali būti, ypač jei krovinys kelia įtarimų (brangi elektronika, mašinų dalys).

Kaip sprendžiate problemas su klientais, kurie nepatenkinti?

Klausiu jų, kas konkrečiai nepatinka. Kartais tai tikrai mūsų kaltė – tada atsiprašau ir stengiuosi ištaisyti. Kartais tai nėra mūsų kaltė, bet žmogus vis tiek pyksta. Čia reikia kalbėtis, aiškintis, rasti sprendimą. Aš nenoriu pyktis su klientais, nes mano darbas priklauso nuo to, ar jie sugrįš. Buvo kartų, kai teko grąžinti dalį pinigų, kadangi tikrai pristovėjome. Buvo kartų, kai klientai tiesiog norejo pyktis, nors mes padarėme viską gerai. Su tokiais – sunku, bet stengiuosi išlikti ramus.

Ar galima krovinį sekti realiu laiku?

Taip, mes turime GPS sekimą, ir klientai gali matyti, kur jų krovinys yra. Bet čia reikia pasakyti – kartais sistema rodo su vėlavimu, arba vairuotojas išjungia telefoną, ir mes nematome. Dar priklauso nuo to, ar tai mūsų pačių sunkvežimis, ar samdomas per kitą įmonę. Su savo – visada matome, su samdomais – kartais gauname tik atnaujinimus. Aš visada galiu pasakyti, kur mašina yra, jei klientui reikia. Bet kartais žmonės skambina kas 2 valandas ir klausia – ar jaučiuosi? Na, aš taip pat turiu kitų darbų.

Papildomi patarimai

Kada geriausia užsakyti krovinį į Vokietiją?

Kuo anksčiau, tuo geriau. Jei žinote, kad jums reikės krovinio po mėnesio – jau dabar skambinkite. Taip galime planuoti, sujungti su kitais kroviniais, ir kaina bus geresnė. Jei skambinate dieną prieš ir sakote "reikia rytoj" – tada kainuoja brangiau, nes reikia viską organizuoti skubiai. Dar geriau vengti piko laikotarpių: vasaros vidurys (kolonijos), gruodis (šventės), kai visi nori vežtis prekes. Bet čia jau priklauso nuo jūsų poreikių.

Ką patartumėt klientams, kurie pirmą kartą veža į Vokietiją?

Pirma – susitvarkykite dokumentus iš anksto. Antra – aiškiai pasakykit, ko jums reikia: kada, kur, koks krovinys. Trečia – neklyskit apie svorį ir matmenis, nes tai svarbu planavimui. Ketvirta – jei kažkas neaišku – klauskite, aš mielai paaiškinu. Penkta – jei galit, duokit sau laiko, nereikia visko daryti paskutinę dieną. Vieną kartą turėjau klientą, kuris pirmą kartą vežė prekes į Vokietiją, ir jis buvo toks susijaudinęs, kad pamiršo pagrindinį dokumentą. Po to visiškai viskas gerai, bet tuo momentu buvo stresso.

Ar verta naudotis vienos įmonės paslaugomis, ar geriau imti pigiausią variantą?

Čia priklauso nuo to, ko jums reikia. Jei jums reikia tik kartą per metus – galima imti pigiausią, rizikuoti. Bet jei jums reikia reguliariai – aš patarčiau susirasti patikimą partnerį, su kuriuo dirbsite ilgai. Mes pažįstam savo klientus, žinom jų poreikius, galime numatyti problemas. O su nauja įmonė kiekvieną kartą viskas iš naujo. Dar – pigiausiame variante kartais būna taip, kad vairuotojas nepatyręs, arba mašina sena, arba pasirodo, kad tai subrangovikas, kuris neturi licencijos. Aš pats mačiau tokių atvejų, ir tai nebuvo malonu.

Kokie yra dažniausiai klientų klaidos?

Nurodyti netikslius duomenis apie krovinį (svorį, matmenis). manyti, kad viskas bus greitai ir pigiai. Nepasiruošti dokumentams. manyti, kad vairuotojas gali viską padaryti – krauti, iškrovinti, sutvarkyti dokumentus, nors tai ne visada įtraukta. Kartais žmonės tiesiog nežino, kad reikia kažkokių dokumentų, arba mano, kad Vokietija – tai kaip Lietuva, bet ten viskas kitaip. Aš visada stengiuosi viską paaiškinti, bet kartais žmonės tiesiog nesiklauso, o po to skambina ir pyksta.

Kaip suprasti, ar įmonė patikima?

Pirma – ar turi licenciją. Antra – ar turi draudimą. Trečia – ar atsiliepia į telefoną, ar atsako į žinutes. Ketvirta – ar gali duoti references, kitų klientų atsiliepimus. Penkta – ar kalba konkrečiai, ar žino, ką daro. Aš pats vertinčiau taip – jei žmogus kalba tik apie kainą ir nieko neklausia apie jūsų krovinį – kažkas negerai. Geras vežėjas visada paklaus: kas, kur, kada, koks. Jei tik sako "gerai, vešim, duokite adresą" – čia jau mažai rimta.

Ką daryti, jei reikia skubiai pakeisti pristatymo adresą?

Susiskambinti ir pasakyti kuo greičiau. Jei krovinys jau pakrautas ir važiuoja – galima pakeisti, bet tai gali kainuoti papildomai, nes reikia keisti maršrutą, o galbūt net sustoti. Jei krovinys dar sandėlyje – paprastiau, tiesiog pakeičiam adresą. Bet būna taip, kad adresas jau perduotas vairuotojui, o jis jau važiuoja – tada jau reikia kalbėtis su juo, ir ne visada jis gali tiesiog pakeisti kryptį. Kartais žmonės pamiršta adresą, nurodo neteisingą, o po to nori greitai pakeisti – čia suprantu, bet kartais tiesiog neįmanoma taip greitai.

Išvada

Na, štai ir pabaiga. Kaip matote, krovinių transportavimas į Vokietiją nėra labai sudėtingas, bet yra daug niuansų, kurie gali sugadinti gyvenimą, jei jų nežinote. Svarbiausia – planuokite iš anksto, turėkite tvarkingus dokumentus, bendraukite su savo vežėju, ir nebijokite klausti, jei kažkas neaišku. O jei jums reikia pagalbos – skambinkit, visada stengiuosi padėti, nors kartais ir pats ne viską žinau. Bet jau 8 metai šitoje srityje, tai bent jau patirties tikrai yra. Sėkmės jums su jūsų kroviniais!