Krovinių transportas asmeniniams daiktams į Vokietiją: profesionaliai

Įvadas

Jei planuoji persikelti gyventi į Vokietiją ar jau turi ten šeimą, kuri laukia tavo daiktų – šis tekstas tau. Aš jau beveik dešimt metų dirbu tarptautinių perkraustymų srityje ir kasdien matau, kaip žmonės galvoja, kad viskas bus paprasta, o po to susiduria su netikėtomis problemom. Krovinių transportas į Vokietiją nėra raketų mokslas, bet yra daug niuansų, kuriuos verta žinoti iš anksto – nuo dokumentų iki kainų ir terminų. Papasakosiu tau viską, ką reikia suprasti prieš užsakant pervežimą, kad nereiktų po to skambinti man su panika balsu. Na, arba bent jau taip stengsiuosi.

Ką reikia žinoti prieš užsakant pervežimą

Kiek tiksliai kainuoja pervežti daiktus į Vokietiją?

Na, čia visada sakysiu – priklauso. Bet jei ieškai konkrečios pradžios taško, tai vidutinis krovinių pervežimas iš Lietuvos į Vokietiją su pilnu containeriu (apie 33 kubiniai metrai) kainuoja maždaug nuo 2500 iki 4000 eurų, priklausomai nuo atstumo Vokietijoje ir kiekio. Mažesni kroviniai, tarkim keli baldai arba vienas kambarys – nuo 500 iki 1200 eurų. Kartais žmonės mano, kad pigiau bus vežtis patiems su nuomojamu mikroautobusu, bet po visų išlaidų (kuras, keliai, nakvynės, draudimas) dažnai išeina panašiai ar net brangiau. Aš pats vežiau vieną klientą iš Kauno į Miuncheną – jis norėjo taupyti ir išsinuomojo vilkiką. Po trijų dienų kelio (nes važiavo su sustojimais), sugadinto baldų kampo ir nervų, pasakė – geriau būčiau sumokėjęs. Taigi, skaičiuok viską iškart.

Kokie dokumentai reikalingi pervežimui?

Čia sritis, kur dažniausiai žmonės ir supainioja. Pagrindiniai dokumentai – tai sąskaita-faktūra arba inventorius sąrašas (ką veži), jūsų asmens dokumentas, o jei perkraustomi įmonės daiktai – tada reikalinga ir įmonės registracija. Vokietija yra ES šalis, todėl muitinės dokumentų nereikia, bet jei veži vertingus daiktus (brangakmenius, meno kūrinius, dideles sumas grynųjų), gali prireikti papildomų įrodymų. Beje, jei veži senus baldus ar buvusius naudojimo daiktus asmeniniam naudojimui, muitinė paprastai nekelia klausimų. Bet jei veži naujus daiktus parduoti – čia jau kitas reikalas, reikės prekių sąskaitų ir muitinės dokumentų. Vieną kartą klientė vežė naują virtuvės baldą iš IKEA Vokietijoje pirktą atgal į Lietuvą – jai pasakė, kad reikia pirkimo čekio, nes muitininkas galėjo pagalvoti, kad ji veža prekę parduoti. Tai mažas niuansas, bet svarbu žinoti.

Kiek laiko trunka pervežimas į Vokietiją?

Paprastai nuo 2 iki 5 dienų, priklausomai nuo to, kur Vokietijoje važiuoji. Iki Berlyno ar Hamburgo greičiau – apie 2-3 dienas, iki Miuncheno ar kitų pietinių miestų – iki 5 dienų. Bet čia kalbu apie pilną sunkvežimį su visais daiktais. Jei veži mažesnį krovinį dalijamame konteineryje, terminus gali būti šiek tiek ilgesnis, nes laukiama, kol pripildys konteineris. Čia kartais žmonės pyksta, kad užtrunka, bet taip jau veikia logistika – dalijamasis krovinys visada trunka ilgiau nei individualus pervežimas. Gali būti ir taip, kad tavo daiktai stovi sandėlyje savaitę ar dvi, kol surinks pilną mašiną. Jei tau skubu – geriau mokėti daugiau už individualų pervežimą.

Ar galima vežtis daiktus pačiam ir ar verta?

Gali, žinoma. Bet čia reikia pagalvoti kelis kartus. Pirma, reikia nuomoti tinkamą transportą – paprastas mikroautobusas gali neužtekti, jei turi daug baldų. Antra, vairuoti tarptautinį maršrutą su pilnu mikroautobusu yra nuovargis, ypač jei nesi įpratęs prie ilgų kelionių. Trečia, jei kas nors nutiks kelyje (avarija, gedimas), tu lieki vienas su problema. O pervežimo įmonė turi atsarginį planą. Ketvirta, jei vežiesi per sieną, reikia žinoti taisykles – ką galima vežti, ką ne. Aš pats turėjau klientą, kuris vežėsi seną medinį stalą, ir Vokietijos muitinėje sustojo, nes ant stalo buvo likę keli senų medienos gabalai (gal dėl to, kad medis galėjo būti iš tropinių medžių, o tai jau reikalauja dokumentų). Laimei, viskas išsisprendė, bet žmogus praleido pusę dienos muitinėje. Taigi, jei turi tik kelis krepšius drabužių – važiuok pats. Jei perveži visą namų ūkį – patikėk profesionalams.

Praktiniai pervežimo aspektai

Kaip suprasti, kiek daiktų turiu ir koks transportas reikalingas?

Paprasčiausias būdas – suskaičiuoti kambarius. Vienas kambarys (su standartiniu baldų komplektu) tilptų į maždaug 8-12 kubinių metrų. Visa butas iki 50 kvadratų – maždaug 20-30 kubinių metrų. Name iki 100 kvadratų – 35-50 kubinių metrų. Bet čia tik orientacinis skaičius – jei turi daug knygų, statybinių medžiagų arba mėgsti kaupti senus laikraščius, tada kubatūra bus didesnė. Geriausiai yra pasikviesti įvertinimo specialistą, kuris atvažiuotų ir pažiūrėtų į daiktus. Daugelis įmonių šią paslaugą teikia nemokamai. Aš pats visada sakau klientams – geriau aš atvažiuoju ir pasakau tiksliai, negu po to bus problemos dėl per mažos mašinos. Vienas kartas buvo toks atvejis – klientė sakė, kad turi "porą dėžių", o atvažiavus radau pilną trijų kambarių butą su biblioteka, pianinu ir keturiais dviračiais. Laimei, turėjome didesnę mašiną, bet jei būtume atsiuntę mažesnę – tekęs papildomas išlaidas.

Ką daryti su tais daiktais, kurių nenoriu vežtis, bet ir išmesti gaila?

Čia dažnas klausimas, ypač jei persikeli ilgam laikui. Yra keletas variantų. Pirma – sandėliavimas Lietuvoje. Daugelis perkraustymo įmonių turi sandėlius, kur galima laikyti daiktus už mažą mėnesinį mokestį. Antra – pardavimas. Internetu arba per skelbimus. Kartais net verta sumokėti mažesnę kainą ir greitai parduoti, negu mokėti už sandėliavimą metus. Trečia – dovanojimas. Yra organizacijų, kurios priima naudotus daiktus. Ketvirta – utilizavimas. Jei daiktai tikrai nebefunkcionalūs, geriau juos tinkamai išmesti, negu vežtis šlamštą per pusę Europos. Aš visada sakau klientams – pagalvok, ar tau tikrai reikia to seno fotelio, kuris stovėjo garaže pastaruosius penkerius metus. Jei atsakymas nėra "taip" – palik jį arba išmesk.

Ar reikia drausti krovinį?

Paprastai perkraustymo įmonės jau turi savo draudimą, kuris dengia krovinį pervežimo metu. Bet čia yra niuansas – draudimas dažnai dengia tik tam tikrą vertę, o jei turi labai brangių daiktų (pvz., brangakmenius, meno kūrinius, senovinius baldus), gali prireikti papildomo draudimo. Be to, standartinis draudimas gali negalioti, jei daiktai buvo netinkamai supakuoti arba jei žala įvyko dėl Force Majeure aplinkybių (karas, stichinės nelaimės). Vienas mano klientas vežė seną paveikslą, kuris buvo vertas apie 5000 eurų. Pervežimo metu paveikslas buvo šiek tiek apgadintas (subraižytas), ir kadangi jis nebuvo papildomai draustas, kompensacija buvo mažesnė nei tikroji vertė. Taigi, jei turi ką nors vertingo – pasitark su įmone dėl papildomo draudimo. Čia tas atvejis, kai geriau per daug apsidrausti, nei po to gailėtis.

Kaip suprasti, ar įmonė patikima?

Čia sritis, kur aš pats dažnai matau problemas. Pirma, žiūrėk atsiliepimus – bet čia reikia skaityti atidžiai, nes kartais atsiliepimai gali būti sufabrikuoti. Antra, pasitikrink, ar įmonė turi realų biurą ir kontaktinius duomenis. Trečia, pasikalbėk su jais telefonu – jei jie negali atsakyti į pagrindinius klausimus arba žada neįmanomus dalykus (pvz., pervežti per dieną į kitą šalį už labai mažą kainą), tikriausiai kažkas negerai. Ketvirta, pasidomėk, ar jie turi licencijas ir draudimą. Penkta, palygink kelis pasiūlymus – jei vienas siūlo gerokai mažesnę kainą nei kiti, tikriausiai kažkur yra kabantis žuvies kvapas. Aš pats žinau kelias įmones, kurios žada labai žemas kainas, o po to ima papildomus mokesčius už "papildomas paslaugas". Taigi, būk atsargus ir skaityk sutartis iki galo.

Kas vyksta pervežimo dieną

Kaip turėtų vykti pats pervežimas?

Paprastai taip – atvažiuoja komanda su sunkvežimiu, supakuoja visus daiktus (jei tai yra jų paslauga), užloadina į sunkvežimį, ir važiuoja. Jei pats pakuoji daiktus, tada jie tik užloadina. Svarbu, kad prieš pradedant būtų sudarytas inventorius – sąrašas visų daiktų su jų būkle. Tai svarbu dėl draudimo ir dėl to, kad po to nekiltų ginčų dėl dingusių ar sugadintų daiktų. Vienas mano klientas po pervežimo pastebėjo, kad trūksta vienos dėžės su indais. Kadangi Inventoriuje ji buvo užfiksuota, įmonė privalėjo kompensuoti. Jei sąrašo nebūtų buvęs, būtų buvę daug sunkiau įrodyti. Taigi, net jei įmonė siūlo nesudaryti sąrašo – reikalauk, kad būtų. Tavo pačio interesas.

Ką daryti, jei pervežimo metu kažkas nutiko?

Pirma – nepanikuok. Antra – dokumentuok. Nufotografuok sugadintus daiktus, surink visus įrodymus. Trečia – nedelsiant pranešk įmonei raštu (el. paštu arba žinute). Ketvirta – jei žala didelė, kreipkis į draudimą. Svarbu žinoti, kad dažniausiai yra tam tikras laikotarpis, per kurį galima pranešti apie žalą – paprastai iki 14 dienų po pervežimo. Bet kuo greičiau, tuo geriau. Aš pats turėjau atvejį, kai klientui buvo sugadinta televizoriaus ekranas. Laimei, jis iškart nufotografavo ir parašė įmonei. Po kelių dienų gavo kompensaciją. Jei būtų laukęs savaitę – gal būtų buvę sudėtingiau.

Ar galima būti kartu pervežimo metu?

Žinoma, gali. Dažniausiai net pageidautina, kad kas nors būtų namuose, galėtų parodyti, kur yra daiktai, ir užduoti klausimus. Bet jei negali būti – gali įgaliooti kitą asmenį (šeimos narį, draugą). Tereikia parašyti įgaliojimą. Kartais žmonės nori patys važiuoti kartu su sunkvežimu iki Vokietijos. Čia jau priklauso nuo įmonės – kai kurios leidžia, kai kurios ne. Jei labai nori – pasitark iš anksto. Aš pats vežiau vieną klientą kartu iki Berlyno – jis norėjo pamatyti, kaip viskas vyksta. Buvo įdomu, bet taip pat ir šiek tiek nepatogiai, nes žmogus vis ką nors klausinėjo kelyje. Bet iš kitos pusės, jis nurimo, kai pamatė, kad viskas vyksta sklandžiai.

Gyvenimas Vokietijoje su pervežtais daiktais

Ką reikia žinoti apie Vokietijos muitinės taisykles?

Vokietija yra ES šalis, todėl jei veži daiktus iš Lietuvos (kuri taip pat ES), muitinės procedūros yra paprastesnės. Tačiau yra keletas išimčių. Jei veži naujus daiktus, kurie buvo įsigyti mažiau nei prieš 6 mėnesius ir skirti asmeniniam naudojimui, muitinė paprastai nekelia klausimų. Bet jei veži prekes, skirtas pardavimui ar verslui, tada reikalingi muitinės dokumentai. Taip pat yra tam tikri draudžiami daiktai – ginklai, narkotikai, tam tikros rūšys gyvūnų ir t.t. Be to, jei veži didelį kiekį alkoholio ar tabako, gali būti taikomi akcizų mokesčiai. Vienas mano klientas vežėsi didelę dėžę vyno iš Lietuvos į Vokietiją, nes čia pigiau. Muitinėje sustojo ir turėjo mokėti akcizą. Tai buvo nemalonus siurprizas. Taigi, jei planuoji vežtis kažką panašaus – pasidomėk iš anksto.

Ar reikia kažkokių dokumentų atvažiavus į Vokietiją?

Jei esi ES pilietis, tau reikia tik asmens dokumento (paso arba ID kortelės). Jei persikeli gyventi į Vokietiją ilgam laikui, per pirmas 90 dienų turėsi registruotis (Anmeldung) naujoje gyvenvietėje. Bet tai jau kitas reikalas, nesusijęs tiesiogiai su pervežimu. Kalbant konkrečiai apie daiktus – jei veži naudotus asmeninius daiktus, jokių papildomų dokumentų paprastai nereikia. Kartais gali paprašyti parodyti sąskaitą-faktūrą arba pirkimo čekį, kad įrodytum, jog daiktai nėra nauji ir skirti asmeniniam naudojimui. Bet tai retkarčiais.

Kaip elgtis su baldų surinkimu Vokietijoje?

Jei veži baldus išardytoje būklėje, gali prireikti jų surinkti. Čia turi kelis variantus. Pirma – pats susirink, jei esi įpratęs prie to. Antra – samdyk specialistą. Trečia – jei baldus pirkai naujus Vokietijoje, dažnai jie siūlo surinkimo paslaugą už papildomą mokestį. Ketvirta – kai kurios perkraustymo įmonės taip pat siūlo surinkimo paslaugą. Aš pats turėjau klientą, kuris vežėsi išardytą virtuvę iš Lietuvos. Vokietijoje samdė vietinį meistrą, kuris viską surinko. Sumokėjo apie 300 eurų, bet virtuvė buvo sumontuota profesionaliai. Jei pats būtų bandęs – gal būtų buvę kreivai. Taigi, čia jau asmeninis pasirinkimas, priklausomai nuo tavo įgūdžių ir laiko.

Dažniausiai užduodami klausimai ir atsakymai

Ar pigiau vežtis daiktus dalijamame konteineryje?

Taip, paprastai pigiau. Dalijamas konteineris reiškia, kad tavo daiktai keliauja kartu su kitų žmonių daiktais ir dalijasi vietą. Dėl to kaina mažesnė. Bet yra minusas – laikas. Kol surinks pilną konteinerį, gali praeiti kelios savaitės. Taip pat yra rizika, kad tavo daiktai bus uždėti ant kitų ir galėtų būti lengviau apgadinti. Jei turi laiko ir nori taupyti – dalijamas konteineris geras variantas. Jei skubu – geriau individualus pervežimas.

Kaip supakuoti daiktus, kad jie nesusigadintų?

Na, pagrindinės taisyklės – naudokite tinkamas dėžes, baldus apvilkite apsaugine medžiaga, stiklines ir trapias dalis įvyniojite į popierių arba burbulinę plėvelę. Sunkius daiktus dėkite į mažesnes dėžes, lengvus – į didesnes. Nedėkite per daug daiktų į vieną dėžę, kad ji neatidarytų kelio metu. Užklijuokite dėžes gerai ir pažymėkite, kas yra viduje. Jei patys pakuojate – skirkite tam laiko, neskubėkite. Aš pats visada sakau – geriau sugaišti valandą daugiau pakuojant, negu po to pykti dėl sugadintų daiktų.

Ką daryti, jei pervežimo įmonė vėluoja?

Pirma – susisiek su jais ir sužinok priežastį. Kartais būna objektyvių priežasčių (eismas, oro sąlygos). Antra – jei vėlavimas Sukelia problemų (pvz., turi ribotą laiką buto perdavimo), informuok juos ir reikalauk kompensacijos arba alternatyvaus sprendimo. Trečia – jei vėlavimas labai didelis ir įmonė nekomunikuoja, gali tekti ieškoti kitos įmonės arba kreiptis į teismus. Bet tai jau kraštutinis atvejis. Dažniausiai viskas išsisprendžia pokalbio būdu.

Ar galima pervežti gyvūnus kartu su daiktais?

Tai priklauso nuo įmonės. Kai kurios leidžia vežtis gyvūnus kartu su kroviniais, kitos – ne. Jei turi šunį ar katę, geriau vežtis juos atskirai, su specializuotomis gyvūnų vežimo paslaugomis arba pačiam. Be to, reikia turėti gyvūno dokumentus – skiepų kortelę, mikročipo duomenis. Jei veži į Vokietiją iš ES šalies, tai paprastesnė, bet vis tiek reikalinga dokumentacija. Vienas mano klientas norėjo vežtis katę kartu su baldais. Mes suradome įmonę, kuri leido, bet papildomai reikėjo sumokėti ir katė turėjo būti specialioje narve. Taigi, įmanoma, bet reikia iš anksto susitarti.

Ką daryti su senais, nebenaudojamais daiktais, kuriuos norėčiau išmesti?

Jei esi Lietuvoje ir nori išmesti senus daiktus prieš persikeldamas, yra keletas būdų. Pirma – išvežimas į sąvartyną pagal vietos tvarką. Antra – utilizavimo įmonės, kurios paima didelius kiekius. Trečia – jei daiktai dar geri, galima atiduoti į labdarą arba parduoti. Ketvirta – statybinių atliekų konteineris, jei tai statybinės atliekos. Svarbu žinoti, kad kai kurie daiktai (elektros prietaisai, baterijos) turi būti utilizuojami atskirai. Vokietijoje taip pat yra panaši sistema – galima atiduoti į specialius surinkimo punktus (Wertstoffhof).

Kaip sužinoti, ar mano daiktai bus apdrausti pervežimo metu?

Paprausiausiai – paklausk įmonės. Jie turėtų pasakyti, kokį draudimą turi ir ką jis apima. Taip pat perskaityk sutarties sąlygas – ten turi būti aiškiai parašyta, kokia yra draudimo suma ir kas yra draudžiama. Jei kažkas neaišku – klausk. Geriau išsiaiškinti prieš, negu po to. Ir dar vienas patarimas – jei turi labai brangių daiktų, pasidomėk papildomu draudimu. Kartais standartinis draudimas gali būti nepakankamas.

Ar galima pervežti mašiną kartu su daiktais?

Taip, tai įmanoma. Yra įmonės, kurios siūlo automobilių pervežimą kartu su kroviniais. Bet čia yra keletas niuansų. Pirma – mašina turi būti paruošta pervežimui (tuščia, su rankine stabdžių sistema). Antra – reikalingi mašinos dokumentai. Trečia – tai papildoma kaina. Ketvirta – jei pats vairuoji mašiną į Vokietiją, tai kitas reikalas ir čia jau reikia galvoti apie draudimą, techninę būklę ir pan. Aš pats turėjau klientą, kuris vežėsi mašiną kartu su namų turiniu. Viskas vyko sklandžiai, bet prireikė papildomų dokumentų ir mašina buvo ištuštinta iki dangčio.

Ką daryti, jei mano daiktai dingsta pervežimo metu?

Visų pirma – nustatyk, kas galėjo dingti. Patikrink visas dėžes ir sąrašą. Po to susisiek su pervežimo įmone ir pranešk apie dingusius daiktus. Jei jie neatsako arba nenorėtų kompensuoti, gali tekti kreiptis į teismus arba į draudimo įmonę. Svarbu turėti įrodymus – inventorius, nuotraukas, pirkimo čekius. Be to, yra tam tikras laikotarpis, per kurį galima pranešti apie dingusius daiktus – paprastai per 14 dienų po pervežimo. Kuo greičiau, tuo geriau.

Kaip elgtis su pervežimu, jei gyvenu nuomojamame bute ir negaliu palikti daiktų sandėlyje?

Jei persikeli iš nuomojamo buto ir naujoje vietoje dar negali gyventi (pvz., naujas butas dar neruoštas), turi kelis variantus. Pirma – susitarti su naujuoju buto savininku, ar gali palikti daiktus sandėlyje arba garaže. Antra – nuomoti sandėlį. Trečia – jei turi artimųjų, kurie gali laikyti daiktus. Ketvirta – paprašyti perkraustymo įmonės, ar gali laikyti daiktus jų sandėlyje tam tikrą laikotarpį. Daugelis įmonių siūlo sandėliavimo paslaugą. Svarbu viską suplanuoti iš anksto, kad nereiktų skubėti.

Ar galima pervežti muzikos instrumentus?

Taip, bet čia reikia ypatingos priežiūros. Stygų instrumentai (gitaros, smuikai) yra jautrūs temperatūros ir drėgmės pokyčiams. Perkusijos instrumentai – jautrūs smūgiams. Piana ir dideli vargonai – reikalauja specialaus transporto ir dažnai profesionalaus pervežimo. Geriausia naudoti specialiai pritaikytas dėžes ir apsaugą. Ir vėlgi – draudimas yra svarbus. Vienas mano klientas vežė seną smuiką, kuris buvo šeimos relikvija. Mes jį supakavome į specialią dėžę, apsaugojome ir viskas buvo gerai. Bet jei būtų vežęs paprastoje dėžėje – gal būtų buvę kitaip.

Ką daryti, jei pervežimo metu pažeidžiamas baldų paviršius?

Jei pastebi pažeidimą (įbrėžimą, įlenkimą), pirmiausia nufotografuok. Po to pranešk įmonei ir užpildyk žalos aktą. Jei įmonė pripažįsta kaltę, turėtų kompensuoti arba sutaisyti. Jei ginčijasi, gali tekti kreiptis į trečiąją šalį (arbitražą ar teismą). Svarbu turėti įrodymus – nuotraukas, inventorius, kur buvo užfiksuota daikto būklė prieš pervežimą. Ir dar kartą – kuo greičiau praneši, tuo geriau.

Kaip sužinoti, ar man reikalingas muitinės brokeris?

Muitinės brokeris paprastai reikalingas, jei veži prekes verslo tikslais, naujus daiktus didelėmis vertėmis, arba tam tikras prekių kategorijas, kurioms reikalingi specialūs dokumentai. Jei veži asmeninius naudotus daiktus – paprastai nereikia. Bet jei nežinai – pasitark su perkraustymo įmone arba su muitinės specialistu. Jie gali pasakyti, ar tau reikalingas brokeris. Aš pats visada patariu klientams pasitikslinti, jei jie nėra tikri. Geriau sumokėti už konsultaciją, negu po to turėti problemų su muitine.

Ar galima pervežti maisto produktus?

Čia jautri sritis. Iš ES į ES maisto produktus vežtis galima, bet yra tam tikrų apribojimų.