Krovinių pervežimo į Vokietiją sprendimai privatiems

Įvadas

Per pastaruosius aštuonerius metus dirbu tarptautinių perkraustymų srityje, ir galiu pasakyti vieną dalyką – žmonės visada pirmiausia klausia to paties: „Kiek tai kainuos ir kaip greitai bus pristatyta?" Bet tikroji istorija visada prasideda anksčiau. Prieš pradedant galvoti apie kainą, reikia suprasti, ką iš tikrųjų vežate, kokiu būdu tai geriausia daryti, ir – svarbiausia – ar tikrai suprantate, kas jus perkraustinėja. Šiame straipsnyje (na gerai, šito žodžio bandžiau vengti, bet tikrai reikia) nerasite idealių sprendimų, nes jų nėra. Rasite realius variantus, kurie veikia, ir situacijas, kurių geriau būtų vengti. Pradėkime.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kokie pagrindiniai būdai vežti krovinius į Vokietiją privatiems asmenims?

Yra trys pagrindiniai variantai. Pirmas – pilnas sunkvežimis, kai visa mašina priklauso tik jums. Antras – dalinis krovinys, kai jūsų daiktai keliauja kartu su kitų žmonių daiktais, dalijantis vietą. Trečias – pašto arba ekspeditoriaus paslaugos, kai vežate mažesnius paketus. Kiekvienas variantas turi savo kainą ir laiką. Pilnas sunkvežimis brangiausia, bet greičiausia. Dalinis krovinys pigesnis, bet reikia laukti, kol pripildysis sunkvežimis. Maži paketai – lėčiausi, bet kartais pigiausi, jei vežate tik kelias dėžes.

Ar man reikalingas muitinės deklaravimas, jei vežu savo asmeninius daiktus?

Jei esate ES pilietis ir persikraustote gyventi į Vokietiją nuolatos, jums nereikia muitinės deklaracijos asmeniniams daiktams. Bet čia yra vienas bet – jei vežate naujus daiktus, kurių vertė viršija tam tikrą sumą, gali prireikti sumokėti muito mokestį. Aš visada patariu klientams pasidaryti sąrašą su vertėmis, nes muitininkai kartais klausia. Vienam mano klientui teko aiškintis dėl naujo televizoriaus, kuris kainavo daugiau nei 1000 eurų. Išėjo viskas gerai, bet laiko sugaišo.

Kaip apskaičiuoti krovinio svorį ir tūrį?

Čia dažniausiai žmonės klysta. Svarbiausia – kubatūra, o ne svoris. Sunkvežimiai dažniausiai riboja pagal tūrį, nes sunkvežimis pilnas iki lubų, bet lengvas kaip plunksna, vistiek yra pilnas. Skaičiavimo formulė paprasta: ilgis x plotis x aukštis metrais. Pavyzdžiui, jei turite 10 dėžių po 0,1 kubo, tai vienas kubas. Dabar jau žinote, kiek vietos reikia. Svoris svarbus tik tada, kai vežate labai sunkius daiktus, pvz., statuloms arba didelius baldus iš metalo.

Kiek laiko trunka pervežimas iš Lietuvos į Vokietiją?

Paprastai – nuo dviejų iki penkių dienų. Bet čia priklauso nuo keleto dalykų. Jei vežate pilną sunkvežimį į didelius miestus, pvz., Berliną ar Miuncheną, gali būti greičiau. Jei į mažesnius miestelius, gali užtrukti ilgiau, nes reikia suderinti pristatymo laiką. Vieną kartą vežėme į nedidelį miestą Šiaurės Vokietijoje ir klientas laukė šešias dienas, nes vairuotojas turėjo pristatyti dar kelis krovinius kelyje. Tai nėra idealu, bet taip būna.

Ar galima vežti baldus kartu su buitine technika vienoje mašinoje?

Taip, žinoma. Bet čia reikia žinoti kelis dalykus. Buitinė technika turi būti gerai supakuota – bent jau į dėžes su putų polistirenu. Baldai taip pat. Svarbiausia – nieko nedėkite sunkiausio viršuje. Šaldytuvas viršuje? Tikrai ne. Vienas mano klientas sudėjo viską chaotiškai ir atvežėme jam truputį sulaužytą šaldytuvą. Aišku, atlyginome, bet geriau būtų buvę to išvengti.

Ką daryti, jei mano daiktai sugadinami kelyje?

Pirma – visada reikalaukite draudimo. Antra – dokumentuokite viską prieš pakrovimą. Nuotraukos, video, sąrašai. Jei kas nors nutinka, turėsite įrodymą. Aš patariu daryti taip: prieš pakrovimą nufotografuokite kiekvieną dėžę, kiekvieną baldą. Tai trunka papildomą pusvalandį, bet vėliau gali labai padėti. Vienas klientas nesufotografavo ir turėjo problemų su draudimo kompanija. Išėjo išspręsta, bet nervų buvo daug.

Ar galima vežti gyvūnus kartu su kroviniais?

Techniškai taip, bet aš asmeniškai nerekomenduoju. Gyvūnus geriau vežti atskirai, su specializuotomis paslaugomis arba pačiam. Kroviniai dažnai būna sandėliuose, perkraunami, o gyvūnas to nemėgsta. Be to, reikalingi dokumentai – skiepų knygelė, mikročipas, sveikatos pažymėjimas. Jei tikrai reikia vežti kartu, ieškokite specializuotų firmų, kurios turi tam licenciją.

Kiek kainuoja vidutinis perkraustymas iš Lietuvos į Vokietiją?

Čia labai priklauso. Mažas perkraustymas – kelios dėžės, gal 500–800 eurų. Vidutinis – pilna mašina, apie 1500–2500 eurų. Didelis – jei vežate visą namų ūkį su baldais, gali būti 3000–5000 eurų ir daugiau. Bet čia tik mano patirtis, kainos keičiasi. Vienada firmos siūlo vieną kainą, kitos skaičiuoja pagal tūrį. Visada prašykite bent dviejų-trių pasiūlymų.

Ar verta naudotis pilno sunkvežimo paslauga, jei vežu tik kelis baldus?

Paprastai – ne. Jei turite tik porą stalų, kelis kedus ir kelias dėžes, pigiau bus dalinis krovinys arba pašto paslaugos. Pilnas sunkvežimis prasideda nuo tam tikro tūrio, paprastai nuo 20 kubų. Jei turite mažiau, mokate tarsi už visą mašiną. Vienas mano klientas norėjo pilno sunkvežimo keturiems stalams. Aš jam pasakiau – nenaudinga. Jis vis tiek užsisakė. Sumokėjo brangiau nei verta. Kitą kartą paklausė patarimo iškart.

Kaip išsirinkti patikimą pervežimo įmonę?

Pirma – žiūrėkite atsiliepimus, bet ne tik gerus. Blogi atsiliepimai dažnai atskleidžia tikrą vaizdą. Antra – klauskite konkrečių klausimų: kiek metų dirba, kokį draudimą turi, kas bus vairuotojas. Trečia – niekada nemokėkite visos sumos iškart. Paprastai reikia dalies išankstinio mokėjimo, bet likusią sumą – tik po pristatymo. Vienas mano kolega dirbo įmonėje, kuri imdavo visą sumą iškart ir po to būdavo sunku susisiekti. Taip nedarykit.

Kokie dokumentai reikalingi perkraustymui į Vokietiją?

Jums asmeniškai – asmens dokumentas, galbūt registracijos pažymėjimas Vokietijoje. Įmonei – jūsų užsakymo forma, sąrašas vežamų daiktų, kartais sąskaita faktūra. Jei vežate kažką vertingo, gali prireikti vertinimo dokumento. Vairuotojas taip pat turi tam tikrus dokumentus – CMR važtaraštį, leidimus. Jums nereikia rūpintis vairuotojo dokumentais, bet pravartu žinoti, kad jie egzistuoja.

Ar galima vežti alkoholį ir maisto produktus į Vokietiją?

Alkoholio galima vežti tam tikrą kiekį asmeniniam naudojimui – paprastai iki 90 litrų vyno arba 10 litrų stipraus alkoholio. Bet čia reikia būti atsargiam, nes tikrina. Maisto produktai – sudėtingiau. Šviežias maistas, mėsa, pienas – beveik neįmanoma vežti be specialių leidimų. Bet perdirbti maisto produktai, pvz., konservai, makaronai, kava – paprastai leidžiama. Aš visada patariu pasitikslinti prieš vežant, nes taisyklės keičiasi.

Ką daryti, jei pervežimo metu atsiranda papildomų išlaidų?

Pirma – visada aiškinkitės, kodėl jos atsirado. Kartais tai būna dėl jūsų – pvz., daugiau daiktų nei sakėte, sunkesnis krovinys nei tikėtasi. Kartais – dėl įmonės, pvz., papildomos draudimo išlaidos. Geriausia viską susirašyti iš anksto. Vienas mano klientas sutiko papildomas išlaidas be aiškinimosi ir po to pyko, kad sumokėjo daugiau nei tikėjosi. Iš dalies jo kaltė, iš dalies įmonės – sunku pasakyti.

Ar galima susipakuoti daiktus pačiam, ar reikia profesionalų?

Galima susipakuoti pačiam – ir dauguma žmonių taip daro. Bet yra keletas taisyklių. Naudokite gerą dėžes, ne senas iš parduotuvės. Kiekvieną dėžę užklijuokite gerai. Sunkius daiktus dėkite į mažesnes dėžes, lengvus – į didesnes. Labeliuokite kiekvieną dėžę – kas viduje, kambarys, ar svarbu. Vienas mano klientas parašė ant visų dėžių „daiktai" ir po to ieškojo virtuvės įrankių pusvalandį. Profesionalų pakavimas brangesnis, bet greitesnis ir saugesnis.

Kaip elgtis su vertingais daiktais – brangiais papuošalais, meno kūriniais?

Jums reikia jų nepakrauti į bendrą krovinį. Vežkite juos patys, asmeniškai. Jei tikrai reikia pervežti su kroviniu, naudokite specializuotas vertingų daiktų pervežimo paslaugas. Branginkite daiktus oficialiai, draudimas turi žinoti tikrą vertę. Vienas mano klientas vežė senovinį paveikslą su bendru kroviniu. Paveikslas buvo vertas kelių tūkstančių, bet jis nepasakė. Paveikslas šiek tiek apgadintas. Draudimas išmokėjo mažiau nei verta. Čia mano klaida – turėjau paklausti.

Kokie yra draudimo variantai ir ar verta drausti?

Yra du pagrindiniai variantai – bazinis draudimas, kuris dažnai įeina į kainą, ir papildomas draudimas, kuris kainuoja papildomai, bet apsaugo geriau. Bazinis dažnai dengia tik dalį vertės. Papildomas – iki visos vertės. Aš visada patariu draustis, ypač jei vežate brangesnius daiktus. Vienas mano klientas atsisakė papildomo draudimo, nes „nieko nenutiks". Nutiko – mašina pateko į nedidelę avariją, keli daiktai sulūžo. Iš bazinio draudimo gavo mažai. Po to sakė – kitaip bus.

Ar galima vežti statybines medžiagas arba baldus, kuriuos vežate iš parduotuvės Vokietijoje?

Taip, bet čia reikia suprasti kelis dalykus. Jei perkate Vokietijoje ir norite vežti atgal į Lietuvą, tai jau kitas scenarijus – vežate iš Vokietijos į Lietuvą. Jei perkate Vokietijoje ir ten ir paliekate, tai tiesiog pristatymas. Bet jei vežate naujus daiktus, kurie dar nėra jūsų asmeninė nuosavybė, gali prireikti dokumentų, kad sumokėjote už juos. Aš turėjau klientą, kuris pirko virtuvę Vokietijoje ir norėjo vežti į Lietuvą. Teko aiškintis su muitine, bet viskas gerai išėjo.

Kaip sužinoti, ar mano krovinys telpa į dalinį krovinį?

Paprastai įmonės turi skaičiuokles arba žmogų, kuris įvertins jūsų krovinį. Jūs turite žinoti apytiksliai tūrį – dėžių skaičius, didelių baldų matmenys. Daliniai kroviniai paprastai prasideda nuo vieno kubinio metro, bet kiekviena įmonė turi savo taisykles. Geriausia tiesiog parašyti arba paskambinti ir paklausti. Aš visada sakau klientams – geriau paklausti nei spėlioti.

Ką daryti, jei vėluoja pristatymas?

Pirma – susisiekite su įmone ir paklauskite, kas vyksta. Kartais vėluoja dėl eismo, oro sąlygų, kitų krovinių. Antra – jei vėluoja labai ilgai, galite reikalauti kompensacijos, bet tai priklauso nuo sutarties. Trečia – jei vėluoja dėl įmonės kaltės, galite reikalauti pinigų grąžinimo dalies. Vienas mano klientas laukė savaitę ilgiau nei sutarta. Įmonė grąžino dalį pinigų. Ne visą sumą, bet dalį.

Ar galima vežti vaikų žaislus, knygas, kitus asmeninius daiktus?

Taip, žinoma. Vaikų žaislus, knygas, drabužius, asmeninius daiktus vežti galima ir dažniausiai nereikia jokių specialių dokumentų. Bet jei vežate labai daug knygų, pvz., kelis šimtus, gali prireikti įrodymo, kad tai asmeninis naudojimas, o ne prekyba. Vaikų žaislų paprastai niekas netikrina, nebent jie nauji ir supakuoti kaip prekės. Aš visada patariu dėti asmeninius daiktus į atskiras dėžes, pažymėtas „asmeniniai daiktai".

Kaip elgtis su senais baldais, kuriuos noriu išmesti Vokietijoje?

Jei norite išmesti senus baldus Vokietijoje, jums reikia susitvarkyti atliekų išvežimą pagal Vokietijos taisykles. Tai nėra taip paprasta, kaip tiesiog palikti prie konteinerio. Yra specialios įmonės, kurios išveža stambias atliekas, bet tai kainuoja. Kitas variantas – parduoti senus baldus, jei jie dar geri. Arba atvežti juos atgal į Lietuvą ir čia išspręsti. Vienas mano klientas vežė senus baldus į Vokietiją tik norėjo išmesti, nes manė, kad taip paprasčiau. Išėjo brangiau nei išmesti čia.

Ar vežimas į Vokietiją brangesnis nei į kitas ES šalis?

Paprastai – ne, ES viduje kainos panašios. Bet yra keletas veiksnių, kurie gali įtakoti kainą. Atstumas, žinoma – kuo arčiau Vokietijos sienos, tuo pigiau. Bet taip pat – krovinio pobūdis, laiko spaudimas, sezonas. Vasarą, ypač rugpjūtį, kainos aukštesnės, nes daug žmonių kraustosi. Žiemą – pigiau. Vokietija yra didelė šalis, taigi ir kainos skiriasi priklausomai nuo tikslo miesto.

Ką daryti, jei mano krovinys dingsta?

Pirma – nepanikuokite. Antra – susisiekite su įmone ir paklauskite, kas vyksta. Kartais būna paprastas nesusipratimas – krovinys kitame sandėlyje, blogas adresas, klaida sistemoje. Trečia – jei tikrai dingęs, pradėkite draudimo procesą. Turėsite pateikti visus dokumentus – sąrašą daiktų, nuotraukas, sutartį. Tai gali užtrukti, bet dažniausiai kroviniai atsiranda. Per mano karjerą krovinys dingęs tik kartą – ir tas atsirado po dviejų savaičių kitoje šalyje dėl klaidos logistikoje.

Ar galima vežti dviračius, sporto įrangą kartu su baldais?

Taip, bet reikia tinkamai supakuoti. Dviračiai turi būti išardyti arba gerai pritvirtinti. Sporto įrangą – slides, slidės, banglentės – taip pat reikia supakuoti taip, kad nepažeistų kitų daiktų. Aš patariu naudoti specialias dėžes arba apsaugines medžiagas. Vienas mano klientas vežė keturis dviračius neužtikrintus. Du buvo subraižyti kelyje. Po to sakė – galėjau geriau supakuoti.

Kaip suderinti pristatymo laiką, jei gyvenu bute mieste?

Čia reikia žinoti kelis dalykus. Pirma – ar jūsų name yra krovininis liftas? Jei ne, reikės neštuvų arba keltuvo, ir tai kainuoja papildomai. Antra – ar galima prie namo sustabdyti sunkvežimį? Daugelyje miestų reikia leidimo. Trečia – ar yra vieta sandėliuoti krovinį, jei negalite priimti iškart? Geriausia viską suderinti iš anksto, nurodyti tikslų adresą, kontaktinį telefoną, numatyti laiką. Kartais tenka laukti, kol žmogus ateis į darbą, kol atsiras vieta prie namo. Tai normalu.

Išvada

Pervežimas iš Lietuvos į Vokietiją nėra sudėtingas, jei žinote, ko klausti ir ko tikėtis. Svarbiausia – nepasitikėkite gerais žodžiais, reikalaukite konkrečių atsakymų, dokumentuokite viską ir niekada nemokėkite visos sumos iškart. Kiekviena situacija skirtinga, bet pagrindiniai principai visada tie patys: žinokite, ką vežate, žinokite, kiek tai verta, ir būkite pasiruošę netikėtumams. Jei turite dar klausimų – klauskite, nes geriau paklausti prieš nei po to.