Krovinių pervežimas Vokietijoje su mikroautobusais: kaip viskas veikia realiai

Įvadas

Krovinių pervežimas Vokietijoje su mikroautobusais – tai turbūt dažniausiai pasirenkamas būdas, kai reikia pergabenti namų ūkio daiktus, smulkų verslą arba tiesiog keletą dėžių iš vienos šalies į kitą. Aš šioje srityje dirbu jau aštuonerius metus ir galiu pasakyti vieną dalyką: teorija visada skiriasi nuo praktikos. Kartais viskas eina kaip per sviestą, kartais – tikrai ne. Šiame straipsnyje (na gerai, šitoje mano mažoje paskaitoje) bandysiu paprastai paaiškinti, kaip iš tikrųjų veikia krovinių pervežimas mikroautobusais iš Lietuvos į Vokietiją ir atvirkščiai, kokios problemos iškyla dažniausiai ir kaip jų išvengti. Pasakosiu tau kaip vienam žmogui, o ne auditorijai, nes man taip paprasčiau.

Krovinių pervežimas Vokietijoje su mikroautobusais: kas svarbiausia

Ar mikroautobusas tikrai gali tilpti viską, ko man reikia?

Na, priklauso nuo to, kiek to „visko" turi. Standartinis mikroautobasas, kokius mes dažniausiai naudojame – tai 3,5 tonos važiuoklės, apie 12-15 kubinių metrų talpos krovininėje erdvėje. Vienas kambarys – darbas, du kambariai – įtempimas, bet įmanoma. Trys kambariai jau reikalauja arba dviejų mikroautobusų, arba didesnio sunkvežimio. Aš pats vežiau keturių kambarių buto turinį dviem mikroautobusais per vieną dieną, bet tai buvo tikrai intensyvu. Tiesą sakant, kartais žmonės pervertina, kiek telpa į mikroautobusą, ir tada tenka dalį daiktų palikti kitam kartui.

Kiek laiko užtrunka pervežimas iš Lietuvos į Vokietiją?

Paprastai – nuo 12 iki 20 valandų, priklausomai nuo maršrutas. Vilnius–Berlynas tai maždaug 14-16 valandų, jei važiuoti be didelių sustojimų. Bet čia yra vienas bet: kelių sąlygos, eismo spūstys Vokietijoje ir Lenkijoje, ir žinoma, pats vairuotojo poreikis pailsėti. Pagal taisykles, po keturių valandų vairavimo reikia daryti bent 45 minučių pertrauką. Realiai, jei nori saugiai pristatyti krovinį, skaičiuok maždaug dvi dienas: išvyksti ryte, nakvoji kelyje, rytoj atvažiuoji. Vienos dienos pervežimas įmanomas tik su dviem vairuotojais, bet tai jau brangesnis variantas.

Ar galiu pats vairuoti mikroautobusą, ar būtinai reikia įmonės?

Gali, žinoma. Jei turi vairuotojo teises ir nesi bijantis vairuoti krovininio automobilio, gali tiesiog išsinuomoti mikroautobusą ir pats viską vežtis. Bet čia yra keli dalykai, kuriuos reikia žinoti: pirma, draudimas – paprastas turistinis draudimas gali nepadengti krovinio žalos, antra, krovinių gabenimas į Vokietiją reikalavo tam tikrų dokumentų, jei veži komercinį krovinį, trečia, pats pasiėmimas ir pristatymas – kartais reikia laukti, kol žmogus atidarys sandėlį, ir tada laikas bėga. Aš pats dažnai patariu klientams: jei veži asmeninius daiktus ir turi laiko – važiuok pats, sutaupysi. Jei reikia greitai ir patikimai – geriau samdyk įmonę.

Kaip vyksta pats pervežimas: žingsnis po žingsnio

Ką reikia padaryti prieš patį pervežimą?

Visų pirma – susitikti (arba paskambinti) ir aptarti, ką vežame, iš kur ir kur. Tada reikia susitarti dėl datos ir kainos. Prieš keletą dienų iki pervežimo paprastai siunčiame patvirtinimą su visais dokumentais. Svarbu: jei veži ką nors vertingo, pasidaryk nuotraukas iš visų pusių – tai tavo įrodymas, jei kas nors nutiktų. Vienas mano klientas prieš porą metų pamiršo nufotografuoti savo naują televizorių dėžėje, ir paskui kilo ginčas dėl žalos – taip kad dabar aš visada primenu. Taip pat būtina susitvarkyti dokumentus, jei perveži prekes į Vokietiją – kartais reikalinga sąskaita faktūra arba kilmės dokumentai.

Kaip vyksta pakrovimas?

Atvažiuojame nurodytu laiku, pasiimame daiktus, krauname į mikroautobusą. Paprastai mūsų komandoje būna du žmonės – vairuotojas ir pagalbininkas, jei reikia nešti sunkius daiktus. Tačiau jei klientui reikia tik mikroautobuso ir jis pats krausis – tai taip pat įmanoma, bet tada laiko reikia daugiau. Vieną kartą vežėme iš Kauno į Miuncheną, ir klientė pati susipakavo viską per dvi valandas – buvo tikrai įspūdinga. Bet buvo ir kita situacija, kai žmogus manė, kad krausimės keturias valandas, o išėjo aštuonios – tai jau kainavo papildomai, nes sutartis buvo su fiksuotu laiku.

Ar reikia kažkokių specialių įrankių ar dėžių?

Dėžės – taip, labai svarbu. Kuo tvirtesnės, tuo geriau. Aš visada patariu naudoti tvartomas kartono dėžes, o ne maišus – maišuose daiktai gali susitrinti, o dėžės lengviau sudėti tvarkingai. Jei veži baldus, reikia juos tinkamai apsaugoti – plėvelė, kartonas, kempinėlės. Turime savo apsaugines medžiagas, bet klientai dažnai naudoja ir savo. Vienas svarbus dalykas: niekada nekrauk mikroautobuso per daug – jei viskas bus suspausta, gali sugesti durelės arba blogiausiu atveju – perkaisti padanga. Taip, aš mačiau, kaip perkaista mikroautobuso padanga dėl perkrovos, ir tai tikrai nėra malonu.

Dokumentai ir teisiniai dalykai

Kokius dokumentus reikia krovinio pervežimui į Vokietiją?

Pagrindiniai – tai važtaraštis (CMR dokumentas, jei veži komercinį krovinį) ir asmens dokumentas. Jei veži asmeninius daiktus, paprastai pakanka tik sąrašo, ką veži, ir asmens tapatybės. Bet jei veži naujas prekes, kurios skirtos pardavimui, reikia sąskaitos faktūros ir kartais – prekių deklaracijos. Vokietijos muitinė paprastai neklauso asmeninių daiktų, bet kartais gali paprašyti parodyti, kas dėžėse. Aš pats turėjau situaciją, kai Vokietijos muitinėje sustojo mikroautobusas ir paprašė atidaryti keletą dėžių – pasirodo, buvo įtarimų dėl neteisėtai gabenamų prekių, bet viskas buvo gerai, tiesiog patikra užtruko valandą.

Ar reikia specialaus leidimo vežti krovinius į Vokietiją?

Jei naudoji mikroautobusą iki 3,5 tonos ir veži asmeninius daiktus – ne, jokio specialaus leidimo nereikia. Bet jei veži komercinį krovinį ir tavo mikroautobasas naudojamas verslo tikslais, gali reikėti CMR leidimo. Čia aš nesu 100% tikras, nes dokumentų srityje viskas keičiasi gana dažnai, geriausia pasitikslinti su muitine arba pervežimo įmone. Vienas mano kolega tikino, kad reikia licencijos, bet kai patikrinom – asmeniniam pervežimui iki tam tikros vertės nereikia nieko. (Gal čia mano klaida, jei kas – pataisykit mane).

Ką daryti, jei kelyje kažkas nutinka: avarija, gedimas?

Čia jau rimta. Jei avarija – pirma viskas, žmonės sveiki? Jei žmonės gerai, tada reikia kviesti policiją, draudimo kompaniją, ir tada jau spręsti dėl krovinio. Dažniausia gedimai – tai padangos, starteris, arba tiesiog techninės mikroautobuso problemos. Čia padeda gera draudimo kompanija ir techninė pagalba kelyje. Mes visada turime sutartį su techninės pagalbos tarnyba Vokietijoje, nes tenka kartais naudotis. Vieną kartą mus užklupo labai blogas lietus ties Berlynu, ir mikroautobasas pradėjo stringti – pasirodo, buvo užsikimšęs oro filtras. Sėdėjome šalia kelio dvi valandas, kol atvažiavo pagalba. Tai buvo nemalonu, bet tokios situacijos nutinka.

Kainos ir kaip sutaupyti

Kiek kainuoja krovinių pervežimas mikroautobusu į Vokietiją?

Čia labai įvairiai. Nuo 300 iki 800 eurų, priklausomai nuo atstumo, krovinio dydžio, ir ar reikia papildomų paslaugų (krovimas, iškrovimas, pakavimas). Vilnius–Berlynas paprastai kainuoja apie 500-600 eurų vienam mikroautobusui. Bet jei veži tik keletą dėžių, galima rasti ir pigiau – kartais žmonės veža kartu su kitais kroviniais, tada dalijasi kaina. Aš pats siūlydavau klientams tokią schemą: jei neskuba, palauk porą dienų, kol surinksim kitus krovinius tame pačiame maršrute, ir tada kaina bus mažesnė. Bet čia jau reikalauja lankstumo.

Kaip galima sutaupyti?

Pirma – planuok iš anksto. Jei užsakai pervežimą savaitę į priekį, bus pigiau nei tą pačią dieną. Antra – kraukis pats. Jei nereikia mūsų pagalbos krovime, sutaupysi bent 50-100 eurų. Trečia – būk lankstus su datomis. Jei gali važiuoti antradienį vietoje šeštadienio, bus pigiau, nes šeštadieniais paklausa didesnė. Ketvirta – palygink kainas. Aš visada sakau klientams: paskambink trims įmonėms, palygink, tada nuspręsk. Kartais pigiausiai siūlanti įmonė būna nauja ir neturi patirties, o brangesnė – jau įrodyta. Čia reikia rasti balansą.

Ar verta naudotis tarpininkais, ar tiesiogiai su įmone?

Tarpininkai paprastai ima savo maržą, tai reiškia, kad mokėsi brangiau. Bet kartais tarpininkai turi geresnes sutartis su draudimo kompanijomis arba gali pasiūlyti pilną paslaugą (krovimas, pakavimas, draudimas). Aš pats esu tiesiogiai įmonėje, tai sakau, kad geriausia tiesiogiai. Bet jei randi patikimą tarpininką, kuris jau padarė keletą sėkmingų pervežimų – kodėl gi ne. Čia jau tavo sprendimas.

Dažniausios problemos ir kaip jų išvengti

Kas dažniausiai nutinka ne taip per pervežimą?

Labai dažna problema – vėlavimas. Dėl eismo, dėl oro sąlygų, dėl to, kad kliento nėra namuose, kai atvažiuojame. Vieną kartą atvažiavau į namą Vokietijoje, o šeimininkas buvo išvykęs į parduotuvę ir grįš tik po valandos. Laikėmės, laukėm, o tada dar reikėjo skubėti, nes buvo dar vienas klienta kitame mieste. Antra problema – sugadinti daiktai. Nors mes visada stengiamės saugoti, kartais kažkas nutrupa, ypač jei klientai patys netinkamai supakavo. Trečia – dokumentų trūkumas. Kartais žmonės pamiršta pasus, dokumentus, ir tada tenka grįžti arba spręsti vietoje.

Kaip išvengti apgaulės, renkantis pervežimo įmonę?

Svarbiausia – skaityk atsiliepimus. Google, Facebook, specializuotuose forumuose. Jei įmonė turi daug gerų atsiliepimų – tikriausiai gera. Bet čia yra vienas dalykas: kartais atsiliepimai būna sukurti. Aš pats mačiau įmones, kurios turi puikius atsiliepimus, bet paskui klientai skundžiasi. Geriausiai yra paklausti pažįstamų, ar kas nors turėjo reikalų su konkretaus pervežėju. Antra – niekada nemokėk visos sumos iš anksto. Geriausia mokėti dalį prieš, dalį po pervežimo. Trečia – pasirašykite sutartį. Sutartis saugo abi puses.

Ką daryti, jei pervežimo metu kažkas sugadinama?

Pirma – nufotografuok žalą. Antra – susisiek su pervežėju ir pranešk. Trečia – jei turi draudimą, kreipkis į draudimo kompaniją. Čia svarbu žinoti: dažniausiai pervežimo įmonės turi draudimą, bet jis galioja tik tam tikroms sąlygoms. Jei pats netinkamai supakavai daiktus, draudimas gali neatlyginti. Vienas mano klientas vežė stiklinį stalą, pats jį įdėjo į dėžę be jokios apsaugos, ir stiklas sudužo. Aišku, mes atsiprašėme, bet draudimas neatlygino, nes buvo aišku, kad pakavimas buvo netinkamas. Taip kad – tinkamas pakavimas yra tavo atsakomybė.

Praktiniai patarimai ir gudrybės

Kada geriausia planuoti pervežimą?

Geriausia – bent prieš dvi savaites. Vasaros mėnesiai (birželis–rugpjūtis) yra pats pikas, nes žmonės persikrausto po mokslo metų, po atostogų. Tada kainos aukštesnės, ir laisvų vietų mažiau. Žiema (lapkritis–vasaris) – pigiausia, bet čia kitas pavojus: blogos oro sąlygos, sniegas, ledas. Aš pats mėgstu pavasarį ir rudenį – kainos normalios, orai dar neblogi. Vienintelis dalykas, kurį visada patariu: jei gali, vengk šeštadienių ir sekmadienių – savaitės viduryje visada ramiau.

Ar galima vežti gyvūnus mikroautobuse?

Techniškai – taip, jei turi tinkamą transporto dėžę. Bet čia jau kitas reikalas: gyvūnus vežti reikia labai atsargiai, ypač ilgesnėse kelionėse. Jiem reikia vandens, oro, kartais sustoti. Aš pats turėjau situaciją, kai klientė norėjo vežti savo šunį kartu su daiktais. Mes sutikome, bet paskui paaiškėjo, kad šuo labai stresuoja ir loja visą kelią. Kitą kartą jau atsisakėme. Geriau vežti gyvūnus atskirai, su jų pačių transportu, arba naudoti specializuotas paslaugas.

Ką daryti su maistu ir šaldytuvų turiniu?

Maistą vežti – prasta idėja, ypač vasarą. Šaldytas maistas ištirps, šviežias pradės pūti. Geriau viską suvartoti prieš pervežimą arba tiesiog išmesti. Vienas mano klientas vežė pilną šaldytuvą maisto iš Lietuvos į Vokietiją, ir po kelių valandų kelio visas maistas buvo sugadintas. Tai buvo tikrai gaila, nes ten buvo brangūs sūriai ir mėsa. Dabar aš visada sakau: palikite šaldytuvą tušką, arba paimkite tik tai, kas tikrai nepasiims. O šaldytuvą patį – taip, galima vežti, tik reikia atjungti ir išvalyti.

Darbo su įmonėmis subtilybės

Kaip suprasti, ar pervežimo įmonė patikima?

Vienas geriausių būdų – pasikalbėti telefonu. Jei žmogus atsiliepia greitai, atsako į klausimus, nėra per daug gražbus (nes per daug gražbios kainos dažnai būna apgaulė), tikriausiai įmonė normali. Aš pats visada sakau: jei kas nors žada pervežimą per pusę kainos – kažkas čia negerai. Kitas dalyklas – ar įmonė turi biurą, ar tik veikia kaip „freelanceris". Abi variantai gali būti geri, bet jei įmonė turi biurą, adresą, lengviau bus ieškoti, jei kas nors nutiks. Trečias dalykas – sutartis. Jei atsisako pasirašyti sutartį – bėk.

Ką reiškia „pilna paslauga" ir ar verta mokėti brangiau?

Pilna paslauga paprastai reiškia, kad įmonė rūpinasi viskuo: pakavimu, krovimu, pervežimu, iškrovimu, ir kartais net sutvarko dokumentus. Jei neturi laiko arba noro pats viskuo rūpintis – verta. Bet jei esi linkęs į rankas ir nori sutaupyti – gali pats viską padaryti, o įmonė tik veš. Aš pats dažnai siūlau vidurinį variantą: mes padedame krovime, bet pats klientai susipakuoja. Taip ir greičiau, ir pigiau. Vienas mano kolega siūlo tik pervežimą, be jokios pagalbos – irgi veikia, bet tada klientai kartais pyksta, kad niekas nepadeda nešti sunkių daiktų.

Kaip elgtis, jei pervežimas vėluoja daugiau nei numatyta?

Pirma – susisiek ir pasitikslink, kas nutiko. Kartais tai tik eismo spūstys, kartais – rimtesnės problemos. Jei vėlavimas dėl įmonės kaltės (pvz., pamiršo, kad turi kitą užsakymą), gali reikalauti kompensacijos arba bent jau paaiškinimo. Bet čia jau priklauso nuo situacijos. Vieną kartą mano kolega vėlavo penkias valandas dėl to, kad mikroautobasas užstrigo eisme ties Lenkijos–Vokietijos siena. Klientė buvo labai piktina, bet mes nieko negalėjome padaryti – tai buvo force majeure. Kartais tiesiog reikia suprasti, kad gyvenime nutinka netikėtų dalykų.

Išvada

Krovinių pervežimas Vokietijoje su mikroautobusais nėra sudėtingas, jei žinai kelis pagrindinius dalykus: tinkamai supakuok daiktus, susitvarkyk dokumentus, pasirink patikimą įmonę arba nuspręsk pats vairuoti, jei turi laiko ir noro. Svarbiausia – nepersistengti su kroviniu, nes per daug daiktų mikroautobuse tai tik papildomos problemos. O jei kas nors nutinka – nepanikuok, spręsk situaciją žingsnis po žingsnio. Aš per tuos aštuonerius metus mačiau visko: ir puikius pervežimus, kurie vyko kaip pagal planą, ir tikras katastrofas, kai viskas klydo. Bet dažniausiai – viskas būna gerai, jei bent šiek tiek pasistengi. Jei turi dar klausimų – rašyk, stengsiuosi atsakyti, ką žinau.