Krovinių pervežimas į Vokietiją – viskas, ką reikia žinoti prieš persikraustymą

Persikraustymas į Vokietiją nėra taip paprasta, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Turėjau klientų, kurie manė, kad užtenka paskambinti į bet kurią firmą ir viskas bus gerai. Po to sekė dideli nusivylimai, sugadinti baldai ir pinigai, išmesti į vėją. Per dešimt metų šioje srityje mačiau viską – ir labai gerus pervežimus, ir visiškas katastrofas. Šiame straipsnyje (na jau, vėl pradedu taip kalbėti, nors sakiau sau nebe) papasakosiu, kaip iš tikrųjų vyksta krovinių pervežimas į Vokietiją, kokius dokumentus reikia turėti, kaip nepermokėti ir kaip išsirinkti tinkamą bendrovę. Jei planuoji persikraustymą – skaityk iki galo.

Pasiruošimas prieš pervežimą

Kada geriausia pradėti planuoti persikraustymą į Vokietiją?

Pradėk planuoti bent prieš du-tris mėnesius iki planuojamos datos. Žinau, kad dauguma žmonių pradeda galvoti tik prieš mėnesį, bet tada jau būna per vėlu gauti gerą kainą ir sutarti dėl tinkamo laiko. Ypač vasaros mėnesiai – birželis, liepa, rugpjūtis – yra patys brangiausi, nes visi nori kraustytis mokslo metų pradžiai. Jei gali, rinkis kitas datas.

Ką reikia susirinkti prieš kreipiantis į pervežimo bendrovę?

Pirmiausia susirašyk viską, ką nori vežtis. Ne tik baldus, bet ir dėžes su daiktais, kurie gali būti svarbūs. Pasidaryk sąrašą kambarių ir kiekvienoje erdvėje esančių didelių daiktų. Nuotraukos labai padeda – nufotografuok savo sofą, lovą, spintas. Tada bus daug lengviau bendrauti su bendrove ir gauti tikslesnę kainą.

Ar verta vežtis viską iš Lietuvos?

Čia jau priklauso nuo tavo situacijos. Jei persikraustai ilgam laikui arba visam, tikriausiai norėsi pasiimti savo daiktus. Bet jei planuoji trumpam – pagalvok, ar verta mokėti už visą turto pervežimą. Kartais pigiau nusipirkti naujus baldus Vokietijoje, ypač jei turi mažai daiktų. Vienas mano klientas vežėsi seną lovą, kuri Vokietijoje būtų kainavusi 200 eurų, o pervežimas jam atsiėjo 400. Tai buvo nelabai protinga.

Kaip suprasti, kiek man reikia vietos sunkvežimyje?

Paprastai sakant – kuo mažiau veži, tuo geriau. Standartinis kambarys tilptų maždaug 10-12 kubinių metrų krovinyje, jei kalbame apie pilną baldų komplektą. Bet tiksliai pasakyti sunku, kol nepamatysiu sąrašo. Geriausia, kai bendrovės atstovas atvažiuoja ir įvertina vietą vietoje – tai nemokamai daro dauguma rimtų firmų.

Dokumentai ir formalumai

Kokius dokumentus reikia turėti pervežimui į Vokietiją?

Pagrindinis dokumentas – tai sąskaita-faktūra arba sutartis su pervežimo bendrove. Jei veži daiktus asmeniniam naudojimui, paprastai papildomų dokumentų nereikia. Bet jei veži ką nors vertingo – brangius meno kūrinius, senienas – gali prireikti įrodymų, kad tai tavo nuosavybė. Vokietijos muitinė kartais tikrina didelius krovinius, bet asmeninių daiktų pervežimas paprastai nesukelia problemų.

Ar reikia mokėti muitą vežantis daiktus į Vokietiją?

Jei persikraustai nuolatiniam gyvenimui ir veži asmeninius daiktus, muitas paprastai netaikomas. Bet yra išimčių – jei veži naujus daiktus, kurie akivaizdžiai skirti pardavimui, arba tam tikras prekes, gali prireikti sumokėti. Geriausia pasitikslinti konkrečiai dėl savo atvejo, nes taisyklės kartais keičiasi (čia nesu 100% tikras, reikėtų pasitikrinti).

Ką daryti, jei vežuosi automobilį?

Automobilio pervežimas į Vokietiją yra atskira tema. Reikia turėti registracijos dokumentus, galiojančią techninę apžiūrą ir draudimą. Jei automobilis registruotas Lietuvoje, Vokietijoje reikės jį perregistruoti – tam reikės naujos techninės apžiūros (TÜV), draudimo ir gyvenamosios vietos įrodymo. Automobilio pervežimą dažnai atlieka tos pačios bendrovės, bet kartais pigiau naudoti specializuotas auto pervežimo paslaugas.

Ar reikia kokius nors dokumentus pildyti Vokietijoje persikraustymo metu?

Taip, bet tai jau kitas etapas. Kai atvyksi į Vokietiją, reikės užsiregistruoti naujoje gyvenamojoje vietoje (Anmeldung) – tai privaloma padaryti per dvi savaites. Bet čia jau ne mano sritis, čia reikia kreiptis į vietos Bürgeramt. Dėl daiktų dokumentų paprastai nieko papildomo nereikia, jei tai tavo asmeninis turtas.

Kainos ir kaupimas

Kiek vidutiniškai kainuoja krovinių pervežimas iš Lietuvos į Vokietiją?

Čia labai priklauso nuo kiekio ir atstumo. Mažas pervežimas – vienas kambarys ar nedidelės dėžės – gali kainuoti nuo 300 iki 500 eurų. Pilnas namų pervežimas – nuo 1500 iki 3000 eurų ir daugiau. Vokietijoje yra brangesnės zonos (pvz., Miunchenas, Frankfurtas) ir pigesnės (rytų Vokietija). Geriausia gauti kelis kainų pasiūlymus ir palyginti.

Kodėl vienos bendrovės siūlo labai mažas kainas?

Čia reikia būti atsargiam. Labai žema kaina dažnai reiškia, kad bus problemų – arba paslėptų mokesčių, arba blogos kokybės paslaugos, arba tiesiog bus pasakyta, kad reikia mokėti daugiau vietoje. Vienas mano klientas užsisakė pervežimą už 400 eurų, o galiausiai sumokėjo 1200, nes „paaiškėjo", kad reikia papildomų mokesčių. Perspėju – jei kaina per gera, kad būtų tiesa, tikriausiai taip ir yra.

Ar galima kaupti ir taip sumažinti kainą?

Taip, dalinis krovinys (groupage) yra geresnis variantas, jei neturi daug daiktų. Tada tavo daiktai kraunami į tą patį sunkvežimį su kitų žmonių kroviniais, ir moki tik už savo dalį. Tai gali būti 30-50% pigiau nei individualus pervežimas. Bet reikia suprasti, kad tada laikas nėra toks lankstus – sunkvežimai važiuoja pagal savo tvarkaraštį.

Kada geriausia užsakyti pervežimą, kad būtų pigiau?

Kuo anksčiau, tuo geriau. Jei užsakai likus mėnesiui ar dviem iki pervežimo, gali gauti geresnę kainą ir daugiau laiko pasirinkimui. Paskutinę minutę visada brangiau, nes bendrovės jau būna užsipildžiusios. Be to, vasaros mėnesiai – brangiausi, o žiemą, ypač po Naujųjų, kainos paprastai būna žemesnės.

Bendrovės pasirinkimas

Kaip išsirinkti patikimą pervežimo bendrovę?

Pirmiausia pasidomėk atsiliepimais – bet ne tik pačioje bendrovės svetainėje, kur jie rašo tik gerus atsiliepimus. Ieškok nepriklausomų šaltinių, Facebook grupių, forumų. Paklausk draugų ir pažįstamų, jei kas nors jau pervežinėjo. Svarbu ir tai, ar bendrovė turi fizinį biurą, ar atsako į telefoną, ar rašo atsakymus į el. laiškus. Jei nieko neatsako iki sutarties – ką jie darys po to?

Ką reiškia, jei bendrovė siūlo „viskas įskaičiuota"?

Dažniausiai tai reiškia, kad tikrai ne viskas įskaičiuota. Perskaityk sutartį labai atidžiai – kur paslėpti mokesčiai, ar yra papildomi mokesčiai už didelius daiktus, ar už laiptus, ar už ilgą nešimą. Kartais būna taip: pagrindinė kaina maža, bet po to pridedami „kuro mokesčiai", „administravimo mokesčiai", „dokumentų mokesčiai" ir pan. Geriausia iš karto paklausti – kas tiksliai įeina į kainą?

Ar verta rinktis tarptautines dideles bendroves ar vietines mažesnes?

Ir vieni, ir kiti turi savo pliusų ir minusų. Didelės tarptautinės bendrovės dažnai turi geresnę infrastruktūrą, bet jų kainos aukštesnės. Mažesnės vietinės bendrovės gali būti lankstesnės ir pigesnės, bet čia jau reikia pasitikrinti, ar jos tikrai patikimos. Asmeniškai aš dažnai rekomenduoju ieškoti vidutinio dydžio bendrovių, kurios jau veikia keletą metų ir turi gerą reputaciją.

Kaip suprasti, ar bendrovė patikima, jei neturiu atsiliepimų?

Jei bendrovė nauja ir neturi atsiliepimų, būk atsargus. Bet jei jau nori bandyti – pasikalbėk su jais asmeniškai, paklausk detalių klausimų. Patikima bendrovė turės atsakymus į visus klausimus, paaiškins procesą, pasiūlys sprendimus. Jei jaučiasi, kad tik nori greitai uždaryti sandorį – tai blogas ženklas. Taip pat pasidomėk, ar jie turi licencijas ir draudimą – tai svarbu, jei kas nors nutiktų su tavo daiktais.

Prieš patį pervežimą

Ką daryti prieš pervežimo dieną?

Pirmiausia susitvarkyk su daiktais – viską supakuok į dėžes, užrašyk, kas kur yra. Baldus, kuriuos reikia išardytti, geriausia išardyti iš anksto – taip bus greičiau ir pigiau. Nuimk duris, jei reikia nešti didelius daiktus per siauras vietas. Pasiruošk kelią – ar sunkvežimys galės prieiti prie namo, ar nėra draudimo statyti, ar bus kur pastatyti.

Ar reikia būti namie pervežimo dieną?

Būtinai. Tu turi būti vietoje, kad parodytum, kur yra daiktai, ką pirmiausia krauti, ką reikia elgtis atsargiai. Be to, reikia pasirašyti dokumentus, perduoti raktus. Jei negali būti pats – įsitikink, kad yra kitas žmogus, kuris žino, kas vyksta, ir turi teisę priimti sprendimus. Vienas mano klientas paliko brolį, bet brolis nežinojo, kur yra svarbūs daiktai – tai sukėlė problemų.

Ką daryti, jei pervežimo dieną kažkas ne taip?

Svarbu iš karto kalbėtis su brigada, kuri atvyko. Jei matote, kad kažkas negerai – sakyk iš karto, kol dar galima pakeisti. Jei brigada elgiasi neprofesionaliai, skambink į bendrovę. Geriausia viską fiksuoti nuotraukomis – jei vėliau kiltų problemų dėl sugadintų daiktų, turėsi įrodymų. Sutartyje turi būti nurodyta, kaip elgtis tokiu atveju.

Ar reikia drausti pervežamą turtą?

Tai priklauso nuo tavo sprendimo. Daugelis pervežimo bendrovių turi savo draudimą, bet jis dažnai ribotas. Jei veži vertingus daiktus, gali būti verta papildomai apsidrausti. Pasidomėk, ką konkrečiai draudžia bendrovės draudimas ir kokios išimtys – dažnai yra sąlygos, kada draudimas negalioja. Čia vėlgi reikia skaityti smulkiai parašytą tekstą (aš pats nesu didelis draudimo ekspertas, bet patirtis rodo, kad verta pasidomėti).

Praktiniai patarimai

Kaip supakuoti daiktus, kad jie būtų saugūs?

Naudok tvirtas dėžes, pripildyk jas iki galo, kad nesubyrėtų. Trapius daiktus apvyniok burbuline plėvele ar senais laikraščiais. Sunkius daiktus dėk į mažesnes dėžes – bus lengviau nešti. Užrašyk ant dėžių, kas viduje – taip bus lengviau išpakuoti. Ypač svarbius daiktus (dokumentus, brangenybes) vežkis pats, nepalik sunkvežmyje.

Ką vežtis asmeniškai, o ne per bendrovę?

Dokumentus, pinigus, brangenybes, vaistus, maistą kelionei, įkroviklius, telefoną, nešiojamąjį kompiuterį – viską, kas būtina kasdieniam gyvenimui pirmosiomis dienomis. Taip pat verta turėti keistų drabužių, jei pervežimas uždelstų. Vienas mano klientas visą turtą sudėjo į sunkvežimį ir liko be jokių drabužių, nes sunkvežimys vėlavo tris dienas – tai buvo nemalonu.

Kaip elgtis su dideliais baldais?

Jei baldai brangūs ar jautrūs, geriau juos išardyti ir supakuoti atskirai. Lovos, spintos, stalai – viską, ką galima išardyti. Stiklines dalis (stalo stiklas, veidrodžiai) reikalauja ypatingo atsargumo – naudok daug apsauginių medžiagų. Jei pats nemoki išardyti – daugelis bendrovių siūlo šią paslaugą už papildomą mokestį. Kartais verta pasikviesti specialistą, nei rizikuoti sugadinti.

Ką daryti su maistu ir produktais?

Geriausia maisto produktų iš viso nevežti, ypač šviežių. Sausą maistą, konservus galima vežti, bet tikrai ne daug – jis tikrai bus pigesnis Vokietijoje. Alkoholiniai gėrimai turi apribojimus – tam tikrą kiekį galima vežtis asmeniniam naudojimui, bet daugiau gali prireikti mokėti muitą. Aš asmeniškai patarčiau palikti maistą Lietuvoje arba išdalinti – neverta tempti per visą Europą.

Dažniausios problemos

Ką daryti, jei pervežimas vėluoja?

Pirmiausia skambink į bendrovę ir aiškinkis, kas vyksta. Kartais būna eismo problemų, kitų Force Majeure situacijų. Jei vėlavimas rimtas ir sukėlė problemų (pvz., negali įsikelti į naują butą laiku), reikalauk kompensacijos arba mažesnės kainos. Svarbu viską fiksuoti raštu – el. laiškus, SMS žinutes. Jei bendrovė neatsako arba nesprendžia – gali tekti kreiptis į vartotojų teises, bet tai jau kraštutinis atvejis.

Kaip elgtis, jei daiktai buvo sugadinti?

Iš karto, kai pastebi, fiksuok nuotraukomis ir rašyk pretenziją bendrovei. Svarbu tai padaryti kuo greičiau, kol dar šviežias įrodymas. Daugelis bendrovių turi draudimą, kuris turėtų padengti žalą, bet procesas gali būti ilgas. Reikalauk rašytino atsakymo, nesijausk kaip prašytojas – tu mokėjai už paslaugą ir turi teisę į kokybę. Vienas mano klientas po ilgų derybų gavo kompensaciją už sugadintą televizorių, bet prireikė kelių mėnesių.

Ką daryti, jei bendrovė dingo su daiktais?

Taip, deja, pasitaiko. Ypač su nepatikimomis mažomis bendrovėmis. Čia jau reikia kreiptis į teisėsaugą ir ieškoti teisinės pagalbos. Bet geriausia to išvengti iš anksto – rinktis patikimą bendrovę, pasidomėti jų istorija, patikrinti, ar turi biurą, licencijas. Jei kas nors siūlo pervežimą per pigiai ir be jokios sutarties – tai jau didelis raudonas ženklas.

Kaip elgtis, jei pasikeitė planai ir nebenoriu pervežti?

Jei dar nepradėjo vežti, dažniausiai galima atšaukti, bet gali būti taikomas atšaukimo mokestis. Kuo arčiau pervežimo datos, tuo didesnis mokestis. Perskaityk sutarties sąlygas – ten turi būti parašyta, kokia tvarka. Jei jau pradėjo pakuoti ar vežti, gali būti sudėtingiau. Čia vėlgi reikia kalbėtis su bendrove ir bandyti susitarti.

Po pervežimo

Ką daryti iš karto atvykus į Vokietiją?

Pirmiausia susitvarkyk gyvenamąją vietą – jei tai naujas butas, peržiūrėk, ar viskas tvarkoje. Išpakuok būtiniausius daiktus, kuriuos vežeisi pats. Tada užsiregistruok naujoje vietoje (Anmeldung) – tai svarbu padaryti per dvi savaites. Po to jau bus laikas tvarkytis su banku, draudimu, mobiliuoju ryšiu ir kitais reikalais. Dėl pervežimo – jei viskas gerai, tiesiog pasidžiauk nauju gyvenimu.

Kaip patikrinti, ar viskas atvežta?

Prieš pasirašydamas priėmimo aktą, viską patikrink. Eik per sąrašą, žiūrėk, ar nieko nėra pamiršta. Jei kažko trūksta, rašyk pastabas prieš pasirašydamas. Po to bus sunkiau įrodyti. Jei viskas gerai, pasirašyk ir viskas. Kartais būna, kad trūksta kažkokios dėžės – dažniausiai ji atsiranda vėliau, bet geriau iš karto fiksuoti.

Ką daryti su dėžėmis ir pakavimo medžiagomis?

Daugelis bendrovių palieka dėžes arba jas pasiima atgal, jei taip sutarta. Jei dėžės liko pas tave, galima jas panaudoti vėl arba išmesti – Vokietijoje yra konteineriai popieriui ir kartonui. Pakuotės medžiagas (burbulinę plėvelę, putas) galima palikti, jei planuoji dar ką nors vežti, arba išmesti į plastikų konteinerį.

Išvada

Krovinių pervežimas į Vokietiją nėra sudėtingas, jei viską planuoji iš anksto ir renkiesi patikimą bendrovę. Svarbiausia – nepasitikėti per geromis kainomis, skaityti sutartis, fiksuoti viską raštu ir būti namie pervežimo dieną. Jei viską darai tinkamai, tikimybė, kad viskas vyks gerai, yra labai didelė. O jei kas nors ne taip – žinok savo teises ir reikalauk sprendimo.