Krovinių gabenimo paslaugos Vokietijoje – kaip viskas vyksta realiai

Sveiki, čia aš. Dirbu tarptautinių perkraustymų srityje jau aštuntus metus, ir per tą laiką mačiau visko – ir tikrai ne viskas būna taip gražiai, kaip įmonės rašo savo svetainėse. Šis straipsnis skirtas tiems, kas planuoja gabenti krovinius į Vokietiją ar iš jos, ir nori suprasti, kaip viskas veikia iš tikrųjų, o ne kaip turėtų veikti pagal brošiūras. Papasakosiu apie procesą, kainas, problemas ir sprendimus – be jokio marketingo triukšmo. Jei turi konkrečių klausimų, čia rasim atsakymus į daugumą jų.

Kainos ir biudžetas

Kiek iš tikrųjų kainuoja perkraustymas į Vokietiją?

Tai priklauso nuo daug ko – kiek turite daiktų, iš kurio miesto į kurį vežate, ar reikia papildomų paslaugų. Paprastas perkraustymas iš Vilniaus į Berliną su daliniais krovininiais gali kainuoti nuo 800 iki 1200 eurų. Pilnas containeris (apie 30 kubinių metrų) iš Lietuvos į Vokietiją – nuo 2500 iki 4000 eurų. Bet čia tik pradžia, nes dar bus muitinės mokesčiai, draudimas, galbūt sandėliavimas. Vienas mano klientas pernai susiplanavo 2000 eurų biudžetą, o galiausiai išleido 3200 – nes prireikė laikino sandėliavimo ir skubaus muitinės tvarkymo. Taip kad geriau turėkite bent 20-30% rezervą.

Kodėl vienos įmonės siūlo pigiau, o kitos brangiau?

Čia yra keletas dalykų. Kartais pigesnės įmonės tiesiog skaičiuoja mažiau ir po to prideda papildomas išlaidas – tai vadinama "hidden costs" ir tai yra vienas dažniausių skundų šioje srityje. Kitos įmonės turi geresnį transportą, patikimesnius darbuotojus, draudimą, kuris tikrai veiks jei kas nors nutiks. Aš pats siūlyčiau rinktis ne pagal kainą o pagal tai, ką konkrečiai gauni už tą kainą. Kartais permokėti 300 eurų ir gauti ramų sapną verta.

Ar galima sutaupyti renkantis dalinį krovinį?

Taip, daliniai kroviniai (LTL – less than truckload) yra gerokai pigesni, bet čia yra keletas bet. Pirma, jums reikės lankstumo su data – vežate tada, kada yra vieta, o ne kada jums patogu. Antra, kartais tenka laukti, kol surinks pakankamai krovinių tam maršrutui. Trečia, krovinys gali būti perkeltas kelis kartus, o tai padidina riziką. Bet jei turite tik keletą dėžių baldų ir namų apyvokos daiktų, dalinis krovinys gali būti puikus sprendimas. Viena mano klientė vežė tik virtuvės stalą ir kelis kėdes į Miuncheną – sumokėjo 350 eurų ir viskas atvyko sveika.

Kokie mokesčiai laukia muitinėje?

Nesu muitinės specialistas, bet per metus praleidau ten tikrai daug valandų. Jei vežate asmeninius daiktų iš Lietuvos į Vokietiją (ar atvirkščiai), tai ES vidaus pervežimas, tad muitinės mokesčių paprastai nėra. Bet jei vežate verslo krovinį arba prekes, reikės EORI numerio, sąskaitos faktūros, ir galbūt kitų dokumentų. Vokietijos muitinė gali būti tikrai griežta – kartais jie sustabdo krovinį dėl menkiausios klaidos dokumentuose. Geriau viską sutvarkykite iš anksto su profesionalu, nei bandykite sutaupyti ir po to spręsti problemas.

Pasiruošimas ir dokumentacija

Kokie dokumentai reikalingi perkraustymui į Vokietiją?

Pagrindiniai dokumentai yra: paso kopija, gyvenamosios vietos patvirtinimas Vokietijoje (arba nuomos sutartis), sąrašas daiktų su vertėmis (kitaip vadinama "inventory"), ir jei vežate baldus – jų kilmės dokumentai. Vokietijos muitinei taip pat reikės įrodymo, kad persikraustote nuolat, o ne vežate prekes parduoti. Čia svarbu – jei jūsų daiktų vertė viršija tam tikrą sumą (apie 10000 eurų), gali prireikti papildomų dokumentų. Vienas mano klientas vežė seną butą su visais baldais ir vertė buvo apie 15000 – teko tvarkyti eksporto licenciją iš Lietuvos, o tai užtruko beveik dvi savaites.

Kaip teisingai supakuoti daiktus?

Paprastai – kuo tvirčiau, tuo geriau. Naudokite dėžes iš tvirto kartono, viską perklokite burbulinę plėvelę, sunkius daiktus dėkite į mažesnes dėžes (kad būtų lengviau nešti), o lengvus – į didesnes. Baldus geriausia išardyti, jei įmanoma – taip sutaupysite vietos ir sumažinsite sugadinimo riziką. Sofas, lova, spinta – viskas, kas telpa į dėžes, turi būti išardyta. Brangius daiktus (veidrodžius, televizorius, meno kūrinius) būtinai pažymėkite kaip "fragile" ir paprašykite specialios pakuotės. Aš pats visada sakau klientams: geriau per daug pakavimo nei per mažai. Vieną kartą vežėme kliento pianiną – jis pats jį supakavo, ir nors atvyko sveikas, bet tikrai ne dėl mano pastangų.

Kada geriausia planuoti perkraustymą?

Vokietijoje yra aiškūs sezonai – rugpjūtis ir rugsėjis yra pats pikas, nes žmonės grįžta iš atostogų ir pradeda naują gyvenimą. Kovo-balandžio mėnesiai taip pat intensyvūs dėl mokslo metų pabaigos. Jei norite geresnių kainų ir daugiau lankstumo, rinkitės vasario-kovo arba spalio-lapkričio mėnesius. Bet čia dar priklauso nuo jūsų asmeninės situacijos – jei darbas prasideda rugsėjį, tai rugsėjis ir bus jūsų mėnuo, nieko nepadarysi. Svarbiausia yra planuoti iš anksto – geriausia pradėti ruoštis 2-3 mėnesius iki planuojamos datos.

Ar reikia ką nors pranešti Lietuvoje jei persikraustau?

Taip, jei išvykstate ilgam laikui, turėtumėte pranešti Migracijos departamentui apie išvykimą. Taip pat reikės atsijungti nuo Lietuvos sveikatos draudimo ir prisijungti prie Vokietijos (gesetzliche Krankenversicherung). Dėl pensijos – jei dirbote Lietuvoje, jūsų sukauptos teisės nedingsta, bet gali tekti pervesti jas į Vokietijos sistemą. Čia jau reikia konsultacijos su specialistu, aš pats tikrai ne viską čia žinau 100%, geriau pasitarkite su buhalteriu arba teisininku.

Transportas ir logistika

Kokie transporto būdai naudojami gabenant krovinius į Vokietiją?

Dažniausiai tai sunkvežimiai – pilni ar daliniai kroviniai. Jei reikia labai greitai, galima naudoti oro transportą, bet tai brangu (apie 5-8 eurai už kilogramą). Jūrų transportas naudojamas tik jei vežate labai didelius krovinius arba per atstumus, kur jūra yra pigesnė (pavyzdžiui, iš Azijos). Vokietijos kryptimi dažniausiai vežama sunkvežimiais per Lenkiją – tai greičiausia ir dažniausiai pigiausia. Kelionė iš Vilniaus iki Berlyno sunkvežimiu trunka apie 14-16 valandų, jei viskas gerai eina. Bet kartais nebūna gerai – eismo spūstys, blogi orai, vairuotojo pertrauka. Realybėje reikia planuoti 2-3 dienas, ypač jei vežate dalinį krovinį su perkrovimu.

Kiek laiko trunka pristatymas?

Viskas priklauso nuo to, ką vežate ir kaip. Pilnas sunkvežimis iš Lietuvos į Vokietiją – 2-4 dienos. Dalinis krovinys gali užtrukti 5-10 dienų, nes reikia laukti kol bus surinktas pakankamas kiekis. Jei naudojate oro transportą – 1-3 dienos. Bet čia dar reikia pridėti laiką dokumentų tvarkymui – jei viskas bus sutvarkyta iš anksto, bus greičiau. Jei ne – gali tekti laukti savaitę ar daugiau. Vienas mano klientas laukė savo krovinio tris savaites, nes dokumentuose buvo klaida su adresu, ir Vokietijos muitinė tiesiog sustabdė siuntą kol viskas buvo ištaisyta.

Kas nutinka jei krovinys dingsta ar sugadinamas?

Pirma, visada reikia turėti draudimą. Antra, reikia turėti visus dokumentus, kad įrodytumėte, kas buvo vežama ir kokia buvo vertė. Jei krovinys dingsta, tai yra draudimo bendrovės reikalas – jie turi išmokėti kompensaciją. Bet čia prasideda painiava – jei jūs deklaravote mažesnę vertę nei iš tikrųjų, gausite mažiau. Jei neturite tinkamų dokumentų, gali būti sunku įrodyti. Aš pats turėjau atvejį, kai kliento krovinys buvo apgadintas per transportavimą – baldai buvo subraižyti. Draudimas išmokėjo tik dalį sumos, nes klientė neturėjo sąskaitų už tuos baldus. Taip kad saugokite visus čekius ir dokumentus.

Ar galima sekti krovinio buvimo vietą?

Dauguma rimtų įmonių siūlo GPS sekimą – galėsite matyti, kur jūsų krovinys yra realiu laiku. Bet čia yra vienas niuansas – kartais sekimo sistema rodo senesnę informaciją, arba vairuotojas tiesiog pamiršta įjungti GPS. Geriausia yra tiesiogiai susisiekti su vairuotoju arba įmonės dispečeriu. Aš pats visada duodu klientams tiesioginį vairuotojo numerį – taip jie gali pasiteirauti bet kada. Vienas mano klientas taip susidraugavo su vairuotoju, kad šis net atvežė jam alaus iš Vokietijos kitą kartą. Na, gal tai jau per daug, bet bendravimas tikrai padeda.

Praktiniai patarimai

Ką daryti prieš pat perkraustymo diją?

Pirma, sutvarkykite visus dokumentus – sąrašą daiktų, sąskaitas, draudimą. Antra, supakuokite viską taip, kad būtų aišku, kas kur yra. Trečia, pasidarykite nuotraukas brangių daiktų – jei kas nors nutiks, turėsite įrodymą. Ketvirta, nuspręskite, kas vairuotoją pasitiks ir priims krovinį – jei jūsų paties nebus, reikia įgalioti kitą asmenį. Penkta, turėkite grynųjų pinigų – kartais reikia sumokėti papildomai už perkrovimą arba sandėliavimą. Ir galiausiai – atsipalaiduokite. Perkraustymas yra stresas, bet jei viskas paruošta iš anksto, viskas vyks gerai. Bent jau dažniausiai.

Kaip elgtis su vairuotoju?

Būkite malonūs, bet aiškūs. Jei turite specialius nurodymus (pavyzdžiui, baldus reikia įnešti į trečią aukštą be lifto), pasakykite iš karto, o ne po to. Jei matote, kad vairuotojas daro kažką ne taip, geriau ramiai paklausti, o ne šaukti. Dauguma vairuotojų yra normalūs žmonės, kurie nori padaryti savo darbą gerai. Bet kartais pasitaiko ir problemų – aš pats turėjau atvejį, kai vairuotojas tiesiog atsisakė dirbti nes buvo pervargęs. Teko skubiai ieškoti pakaitos, o tai kainavo papildomai. Taip kad jei matote, kad vairuotojas pavargęs ar elgiasi keistai, geriau paskambinkite į įmonę ir paprašykite, kad kas nors kitas užbaigtų darbą.

Ką daryti jei kažkas nutiko ne taip?

Pirma, nesijauskite blogai – tai nutinka dažnai, nei jūs esate pirmas, nei paskutinis. Antra, dokumentuokite viską – nuotraukos, video, rašytiniai pranešimai. Trečia, susisiekite su įmone ir bandykite išspręsti problemą taikiai. Ketvirta, jei nepavyksta, kreipkitės į draudimo bendrovę arba, jei reikia, į teismą. Bet čia jau kraštutinis atvejis. Dažniausios problemos yra: vėlavimas, nedidelis apgadinimas, arba "pamirštas" daiktas. Dažniausiai tai išsprendžiama paprastu pokalbiu ir kompensacija. Vienas mano klientas gavo 50 eurų nuolaidą kitam perkraustymui dėl to, kad jo krovinys vėlavo vieną dieną. Mažai, bet bent jau pripažino klaidą.

Ar verta naudotis papildomomis paslaugomis?

Taip, jei jums reikia. Papildomos paslaugos apima: pakavimą, išrinkimą ir surinkimą baldų, sandėliavimą, draudimą, ir netgi valymą naujame bute. Kiekviena iš šių paslaugų kainuoja, bet kartais tikrai verta. Pavyzdžiui, jei gyvenate 5 aukšte be lifto ir turite sunkią spintą – geriau mokėkite už profesionalų nešimą nei pats susižalokite. Aš pats visada siūlau bent jau naudotis profesionaliu pakavimu, jei turite brangių daiktų. Vienas mano klientas pats pakuodavo viską ir sutaupė 200 eurų, bet jo televizoriaus ekranas buvo subraižytas – remontas kainavo 400. Taip kad čia reikia skaičiuoti.

Gyvenimas Vokietijoje

Ką reikia žinoti apie gyvenimą Vokietijoje persikrausčius?

Vokietija yra kita šalis nei Lietuva – čia kiti dėsniai, kiti žmonės, kitas požiūris į laiką ir taisykles. Bet tai nėra blogai, tiesiog kitaip. Svarbiausia yra būti kantriam ir atviram. Vokiečiai vertina punktualumą, tvarką ir aiškius susitarimus. Jei pasakėte, kad atvyksite 10 valandą, tai ir atvykite 10 valandą, o ne 10:15. Dėl kalbos – jei nemokate vokiškai, bus sunkiau, bet didmiesčiuose (Berlinas, Miunchenas, Hamburgas) dauguma kalba angliškai. Aš pats persikrausčiau į Vokietiją prieš dvejus metus ir galiu pasakyti – pirmi mėnesiai buvo sunkiausi, bet po to viskas tapo įprasta. Svarbiausia yra nebijoti klausti ir prašyti pagalbos.

Kaip susirasti būstą Vokietijoje?

Tai yra vienas sunkiausių dalykų, ypač didmiesčiuose. Būsto rinkoje labai didelė konkurencija, ypač pigių butų. Reikia būti greitam ir pasirušusiam – turėti visus dokumentus (darbo sutartį, pajamas, SCHUFA (kreditinę istoriją)). Dažniausiai būstai skelbiami internetu (ImmobilienScout24, eBay Kleinanzeigen), ir reikia parašyti daug prašymų prieš gaunant atsakymą. Vienas mano draugas ieškojo buto Berlyne tris mėnesius ir galiausiai rado tik per pažįstamus. Taip kad naudokite visus kontaktus, kuriuos turite. Ir būkite pasiruošę mokėti "Kaution" – užstatą, kuris gali būti iki trijų mėnesio nuomos.

Kur gauti pagalbą jei kyla problemų?

Yra keletas vietų: pirma, Lietuvos ambasada Vokietijoje – jie gali padėti su dokumentais ir konsultuoti. Antra, lietuvių bendruomenės – Facebook grupės, susitikimai, čia galite rasti žmonių, kurie jau perėjo tą patį kelią. Trečia, vietos "Ausländerbehörde" (užsieniečių tarnyba) – jie atsako į klausimus apie vizas, leidimus gyventi ir pan. Ketvirta, jei turite problemų su darbdaviu ar nuomotoju, galite kreiptis į teismus arba specialias tarnybas. Aš pats visada sakau – nesigėdykite klausti. Geriau paklausti ir sužinoti, nei daryti klaidas ir po to jas taisyti.

Dažniausios klaidos ir kaip jų išvengti

Kokias klaidas žmonės darbo dažniausiai?

Pirma, per mažai planuoja iš anksto – mano patirtis rodo, kad žmonės pradeda galvoti apie perkraustymą tik likus savaitei iki datos, ir tada viskas tampa skubos darbu. Antra, per mažai biudžeto – jie skaičiuoja tik transporto kainą, o pamiršta draudimą, muitinę, pakavimą, sandėliavimą. Trečia, bloga pakuotė – daiktai sugadinami ne dėl to, kad transportas blogas, o dėl to, kad buvo prastai supakuoti. Ketvirta, dokumentų tvarkymas paskutinę minutę – tai garantuoja vėlavimą ir papildomas išlaidas. Penkta, pasitikėjimas pigiausia pasiūlymu – čia galima sutaupyti, bet gali kainuoti brangiau ilgalaikėje perspektyvoje. Vienas mano klientas rinkosi pigiausią variantą ir jo krovinys tiesiog dingo – įmonė bankrutavo ir jis nieko negavo atgal.

Kaip išvengti sukčių šioje srityje?

Čia yra keletas patarimų. Pirma, patikrinkite įmonę – ar ji registruota, ar turi atsiliepimų, ar yra fizinis adresas. Antra, niekada nemokėkite visos sumos iš karto – geriausia mokėti dalimis, dalį pradedant, dalį baigiant. Trečia, perskaitykite sutartį – ypač smulkiąją raidę dėl atsakomybės ir kompensacijų. Ketvirta, jei kažkas atrodo per gera kaina, tikriausiai taip ir yra – per gera kaina dažniausiai slepia problemą. Penkta, pasitarkite su žmonėmis, kurie jau naudojosi ta įmone – jų patirtis bus vertingesnė nei bet kokia reklama. Aš pats visada sakau klientams: jei jaučiate, kad kažkas negerai, pasiklausykite savo intuicijos. Geriau atsisėti ir dar kartą viską apsvarstyti, nei po to gailėtis.

Kada geriau atšaukti perkraustymą nei tęsti?

Jei jūsų asmeninė situacija pasikeitė (pavyzdžiui, praradote darbą, arba nutarėte likti Lietuvoje), geriau atšaukti nei mokėti už kažką, ko jums nereikia. Bet čia svarbu žinoti sutarties sąlygas – jei atšaukiate likus savaitei iki datos, galite prarasti dalį sumos. Kitas atvejis – jei įmonė kelia abejonių (keisti atsiliepimai, nesąmoningi atsakymai, spaudimas greitai pasirašyti). Čia geriau ieškoti kitos įmonės nei rizikuoti. Aš pats turėjau atvejį, kai klientė atšaukė perkraustymą nes rado geresnę kainą kitur – aš supratau, jiems tai buvo geriau, nors aš ir praradau tą užsakymą. Svarbiausia yra kliento interesas, o ne mano pelnas.

Išvada

Perkraustymas į Vokietiją nėra toks sudėtingas, kaip gali pasirodyti iš pradžių, bet reikia žinoti kelis dalykus. Svarbiausia yra planuoti iš anksto, turėti pakankamai biudžeto, ir rinktis patikimą partnerį. Nesigailėkite laiko dokumentų tvarkymui – tai tikrai atsipirks. Ir atminkite: niekas nėra tobulai paruoštas pirmą kartą. Net ir aš, dirbdamas šioje srityje, kartais susiduriu su naujomis situacijomis, kurių nežinojau. Svarbiausia yra ne bijoti klausti, mokytis iš klaidų, ir judėti pirmyn. Jei turite dar klausimų – kreipkitės, padarysime viską, kad jūsų perkraustymas vyktų sklandžiai. Sėkmės!