Krovinių gabenimas Vokietijos kryptimi be tarpininkų

Įvadas

Pasakyčiau taip – jei galvoji vežti krovinius į Vokietiją tiesiogiai, be jokių tarpininkų, tai įmanoma, bet reikia žinoti kelis dalykus. Aš šioje srityje dirbu jau aštuonerius metus ir mačiau visko – ir žmonių, kurie sėkmingai viską susitvarkė patys, ir tų, kurie įklimpo taip, kad galiausiai sumokėjo dvigubai daugiau nei būtų sumokėję su profesionalais. Šiame straipsnyje (na štai, sakiau kad nerašysiu taip, bet jau parašiau) paaiškinsiu, kaip iš tiesų veikia krovinių gabenimas Vokietijos kryptimi, kokie yra realūs variantai, kainos, ir kokie spąstai tyko. Nes tiesa paprastesnė nei atrodo, bet kartu ir sudėtingesnė.

Tiesioginis gabenimas – kas tai per darinys

Ar tikrai įmanoma vežti į Vokietiją visiškai be tarpininkų?

Taip, įmanoma, bet čia reikia tiksliai suprasti, ką turi omenyje. Jei kalbi apie tai, kad paskambini Vokietijos įmonei tiesiogiai ir jie atvažiuoja pasiimti tavo krovinio – taip, tai veikia. Bet jei galvoji, kad nereikės jokio popierizmo, jokių muitinės dokumentų, jokios kalbos su vokiečiais – čia jau prasideda kita istorija. Aš pats pirmą kartą bandžiau taip vežti prieš penkerius metus ir užtrukau tris dienas tik dokumentams sutvarkyti. (Tiesą sakant, galėjau pasakyti "ketverius", bet tikrai buvo penkeri.)

Kuo skiriasi tiesioginis gabenimas nuo to, ką siūlo perkraustymo įmonės?

Įmonės paprastai ima viską – suranda vežėją, tvarko dokumentus, užtikrina, kad krovinys bus apdraustas. Tiesiogiai susitvarkai pats, bet tada visą atsakomybę neši ir tu. Kartais tai verta, kartais – ne. Pavyzdžiui, jei veži tik kelis baldus iš sandėlio į sandėlį, tikrai gali susitvarkyti pats. Bet jei tai pilnas namų perkraustymas su visais dokumentais – čia jau reikia pagalbos.

Ar pigiau vežti be tarpininkų?

Dažniausiai taip, bet ne visada. Vokietijos vežėjai, ypač mažesnės įmonės, tikrai gali pasiūlyti geresnę kainą nei Lietuvos perkraustytojai, kurie dar prideda savo maržą. Bet čia yra vienas bet – tau pačiam reikia susikalbėti, susitvarkyti viską, ir kartais tas "sutaupytas" pinigas grįžta kaip papildomos išlaidos dėl klaidų. Vienas mano klientas taupė 200 eurų ir galiausiai sumokėjo 600 už tai, kad reikėjo skubiai taisyti dokumentus Vokietijos muitinėje.

Kaip rasti vežėją tiesiogiai

Kur ieškoti Vokietijos vežėjų, jei esi Lietuvoje?

Yra keletas būdų. Pirmas – platformos kaip LoadRunner, TIMOCOM, ar kitos krovinių biržos. Antras – tiesiogiai ieškoti Vokietijos transporto įmonių per Google, bet čia jau reikia mokėti vokiečių kalba bent jau pagrindus. Trečias – per rekomendacijas, bet čia jau reikia turėti pažįstamų, kurie yra vežę. Aš pats dažniausiai naudoju pirmą variantą, bet pripažįstu – kartais užtrukdavau ieškodamas tinkamo, nes didelė dalis tų platformų vežėjų tiesiog neatsako į užklausas iš užsienio.

Kaip patikrinti, ar Vokietijos vežėjas yra patikimas?

Paprasčiausiai – paprašyk jų FRIFT numerio (Vokietijos transporto licencijos numeris) ir patikrink Vokietijos Bundesamt für Güterverkehr (BAG) duomenų bazėje. Ten matysi, ar jie turi licenziją, ar nėra skolų, ar nėra pažeidimų. Aš visada taip darau, net jei man rekomendavo žmonės. Kartais tie "patikimi" vežėjai pasirodo esantys visiškai priešingai. Vieną kartą radau įmonę, kuri turėjo gražius tinklalapius ir gerus atsiliepimus, bet BAG duomenų bazėje matėsi, kad jų licencija buvo sustabdyta prieš du mėnesius.

Ką daryti, jei vežėjas nekalba angliškai ar lietuviškai?

Čia jau prasideda tikrasis nuotykis. Gali bandyti naudoti vertėją, bet tai brangu ir kartais painu. Kitas variantas – ieškoti vežėjų, kurie turi bent vieną žmogų, kalbantį angliškai. Trečias variantas – naudoti tarpininką tik kalbos klausimui, bet patį gabenimą daryti tiesiogiai. Aš pats esu turėjęs klientų, kurie samdė vertėją tik pokalbiams su vežėju ir taip sutaupė nemažai pinigų, palyginti su pilna tarpininko paslauga.

Dokumentai ir muitinė

Kokius dokumentus reikia kroviniui į Vokietiją?

Pagrindiniai – CMR važtaraštis (tai tarptautinis krovinių gabenimo dokumentas), komercinė sąskaita (jei tai komercinis krovinys), PVM registracijos dokumentai (jei reikia), ir pakavimo sąrašas. Jei veži asmeninius daiktus – reikės deklaracijos, kad tai nėra komercinis krovinys. Vokietija yra ES šalis, taigi muitinės procedūros paprastesnės nei vežant į ne ES šalis, bet vis tiek reikia viską sutvarkyti teisingai.

Ar reikia kažkokių specialių dokumentų dėl Brexit poveikio?

Čia reikia tikslintis, nes situacija keičiasi. Nuo Brexit Jungtinė Karalystė nebėra ES, bet Lietuva ir Vokietija – abi ES šalys, taigi čia niekas nepasikeitė. Jei veži iš Lietuvos į Vokietiją – tai vidaus rinkos gabenimas, paprastesnis nei bet kada. Bet jei krovinys eina per Jungtinę Karalystę arba iš jos – tada jau reikia kitų dokumentų. Aš šiuo klausimu iki galo nežinau visų naujausių pakeitimų, nes mano klientai dažniausiai veža tiesiogiai iš Lietuvos į Vokietiją.

Kas atsitinka, jei dokumentai neteisingi arba trūksta?

Gali būti įvairių pasekmių – nuo paprasto įspėjimo iki krovinio sulaikymo muitinėje. Vokietijos muitinė yra gana griežta, bet ne tokia kaip, tarkim, Italijos ar Ispanijos. Jei trūksta mažų detalių – dažniausiai tik įspėja ir liepia ištaisyti. Bet jei tai rimtas pažeidimas – krovinys gali būti sulaikytas, o tai jau kainuoja brangiai. Vienas mano pažįstamas vežėjas turėjo problemų dėl netvarkingų dokumentų ir galiausiai sumokėjo tiek baudų, kad viso gabenimo kaina padidėjo 40%.

Kainos ir mokėjimo sąlygos

Kiek vidutiniškai kainuoja krovinių gabenimas iš Lietuvos į Vokietiją?

Sunku duoti vieną skaičių, nes viskas priklauso nuo krovinio dydžio, tipo, ir laiko. Bet jei kalbame apie standartinį sunkvežimio krovinį (apie 20 tonų) – kaina svyruoja nuo 800 iki 1500 eurų, priklausomai nuo atstumo Vokietijoje ir nuo to, ar tai pilna mašina, ar dalinis krovinys. Dalinis krovinys (LTL – less than truckload) paprastai kainuoja brangiau proporcingai, nes vežėjas vis tiek važiuoja su pilna mašina, bet paima tik dalį.

Kodėl kainos taip skiriasi?

Vienos įmonės turi nuolatines linijas ir gali pasiūlyti pigiau, nes žino, kad grįš su kroviniu iš Vokietijos atgal. Kitos veža tik vienkryptius gabenimus ir todėl turi kompensuoti tuščią grįžimą. Dar kitos tiesiog turi didesnę maržą. Kartais mažesnės įmonės siūlo geresnes kainas, nes neturi tiek pridėtinių kaip didelės kompanijos. Bet čia jau rizika – kartais ta "mažesnė įmonė" pasirodo esanti vienas vairuotojas su senu sunkvežimiu.

Kaip mokama – išankstinis mokėjimas, po, ar kaip kitaip?

Įvairiai. Dauguma Vokietijos vežėjų reikalauja dalies sumos iš anksto, ypač jei neturi su tavimi ankstesnės patirties. Kartais galima susitarti dėl mokėjimo po gabenimo, bet tai jau reikalauja pasitikėjimo iš abiejų pusių. Aš pats visada rekomenduoju bent dalinį išankstinį mokėjimą – taip abi pusės rodo rimtą ketinimą. Ir dar vienas dalykas – visada reikalauk sąskaitos faktūros, nes vėliau gali prireikti įrodymų dėl PVM ar kitų dalykų.

Laikas ir logistika

Kiek laiko trunka gabenimas iš Lietuvos į Vokietiją?

Paprastai nuo 2 iki 4 dienų, priklausomai nuo tikslo Vokietijoje. Iki Lenkijos sienos – apie diena, per Vokietiją – dar viena ar dvi dienos, priklausomai nuo to, ar tai Berlynas, ar Miunchenas. Bet čia kalbame apie pačio gabenimo laiką. Jei pridėsime krovinio pakrovimą, iškrovimą, dokumentų tvarkymą – gali būti ir savaitė. Vienas mano klientai galvojo, kad per tris dienas viskas bus padaryta, o galiausiai užtruko dvi savaites dėl dokumentų problemų.

Ar galima greičiau – pvz., per 24 valandas?

Teoriškai taip, bet praktiškai – labai brangu. Greitas gabenimas reikalauja, kad vežėjas pakeistų savo maršrutą, o tai kainuoja. Dar vienas variantas – naudoti express paslaugas, bet jos dažniausiai siūlomos tik didelių miestų link. Jei tau tikrai reikia skubiai – gali bandyti surasti tuščią sunkvežimį, kuris grįžta iš Vokietijos ir gali paimti krovinį iš karto, bet čia jau reikia gerų ryšių arba mokėti brangiai.

Kas nutinka, jei krovinys vėluoja?

Vėlavimas gali įvykti dėl įvairių priežasčių – eismo, oro sąlygų, problemų su kroviniu, ar dėl vežėjo kaltės. Svarbu žinoti, kad dauguma vežėjų turi tam tikras ribas dėl atsakomybės, ir jei vėlavimas nėra dėl force majeure – gali reikalauti kompensacijos. Bet čia jau reikia gerų dokumentų ir žinoti savo teises. Aš pats esu turėjęs atvejų, kai klientai tiesiog priimdavo vėlavimą ir nieko nereikalaudavo, nors galėjo gauti kompensaciją.

Krovinio tipai ir ypatumai

Kokie kroviniai dažniausiai vežami iš Lietuvos į Vokietiją?

Labai įvairūs. Maisto produktai, baldai, statybinės medžiagos, mašinų dalys, drabužiai, elektronika – iš tiesų visko po truputį. Pastebėjau, kad pastaruoju metu daugėja mažų siuntų – žmonės perka internetu Vokietijoje ir nori atsigabenti tiesiogiai, be didžiųjų siuntų tarnybų. Taip pat dažnai vežami baldai iš Lietuvos į Vietuvos piliečius, gyvenančius Vokietijoje – čia jau asmeninis perkraustymas.

Ar yra kroviniai, kurių negalima vežti be specialių leidimų?

Taip, yra. Pavojingos medžiagos (ADR klasės), gyvūnai, augalai, tam tikri maisto produktai, ginklai, ir pan. Čia jau reikia specialių licencijų ir dokumentų. Jei veži kažką panašaus – geriau tikrai pasikonsultuoti su profesionalais, nes čia jau galima rimtai įsivelti į problemas. Aš pats vengiu tokių krovinių, nes atsakomybė per didelė.

Kaip vežti pavojingus krovinius (ADR)?

Jei tai ADR krovinys – reikia specialiai licencijuoto vežėjo, tinkamai paženklinto sunkvežimio, ir visų reikiamų dokumentų. Vokietija yra labai griežta šiuo klausimu, ir jei kas nors ne taip – baudos bus didelės. Be to, ne visi vežėjai turi ADR licenciją, taigi paieškos gali užtrukti. Vienas mano kolega bandė vežti chemikalus be reikiamų dokumentų ir galiausiai gavo 5000 eurų baudą Vokietijos muitinėje.

Draudimas ir atsakomybė

Ar krovinys turi būti draudžiamas?

Nėra privalomo reikalavimo, bet aš asmeniškai visada rekomenduoju drausti. Vokietijos keliuose įvyksta avarijų, kroviniai gali būti pavogti arba sugadinti. Draudimas nėra brangus, palyginti su galima žala. Yra įvairių variantų – nuo paprasto krovinių draudimo iki visiško aprėpiančio draudimo. Kartais patys vežėjai turi savo draudimą, bet jis dažniausiai padengia tik dalį galimos žalos.

Kokia vežėjo atsakomybė, jei krovinys sugadinamas ar dingsta?

Čia priklauso nuo konvencijų ir sutarties. Pagal CMR konvenciją, vežėjo atsakomybė yra ribota – paprastai iki tam tikros sumos už kilogramą. Bet jei įrodoma, kad vežėjas elgėsi tyčia arba dėl didelio neatsargumo – atsakomybė gali būti neribota. Dėl to labai svarbu turėti rašytinę sutartį su aiškiomis sąlygomis. Aš visada patariu klientams skaityti smulkųjį šriftą – ten dažnai būna svarbios detalės.

Ką daryti, jei krovinys sugadinamas per gabenimą?

Pirmiausia – dokumentuok viską. Nuotraukos, video, rašytiniai įrodymai. Po to – rašyk pretenziją vežėjui per nustatytą terminą (paprastai 21 diena). Jei vežėjas neatsako arba atsisako mokėti – kreipkis į draudimo kompaniją arba teisminę instituciją. Čia jau reikia teisininko pagalbos, jei suma didelė. Bet jei maža – dažniausiai neverta sukti galvos, nes teisinės išlaidos gali viršyti pačią žalą.

Dažniausios problemos ir kaip jų išvengti

Kokias klaidas žmonės dažniausiai darka, kai veža patys?

Pagrindinės – netvarkingi dokumentai, blogas krovinio pakavimas, ir neteisingas krovinio aprašymas. Dar viena dažna klaida – nepasitikrinus vežėjo patikimumo. Žmonės mato gerą kainą ir iškart sutaria, nesusimąstydami, kas bus, jei kažkas nepasiseks. Aš pats pirmą kartą veždamas krovinį padariau būtent šią klaidą – sutikau su pirma gauta kaina ir vėliau paaiškėjo, kad vežėjas buvo nepatikimas.

Kaip išvengti apgaulės?

Niekuomet nesiųsk visos sumos iš karto, jei neturi jokios patirties su tuo vežėju. Visada tikrink įmonės duomenis – registraciją, licencijas, atsiliepimus. Jei kas nors skamba per gerai, kad būtų tiesa – tikriausiai taip ir yra. Dar viena išeitis – naudoti escrow paslaugas, kur pinigai pervedami tik po sėkmingo gabenimo. Aš žinau, kad tai skamba per daug sudėtingai, bet kartais verta.

Ką daryti, jei vežėjas nevykdo savo įsipareigojimų?

Pirmiausia bandyk susitarti geruoju – dažniausiai tai veikia geriausiai. Jei ne – rašyk oficialų perspėjimą, nurodyk terminą problemai išspręsti. Po to, jei niekas nepadeda – kreipkis į teismą arba į arbitražą, priklausomai nuo sutarties. Bet čia jau labai specifinės situacijos, ir aš pats stengiuosi tokių vengti, nes teisiniai procesai užtrunka ir kainuoja.

Praktiniai patarimai

Kada geriausia planuoti gabenimą?

Kuo anksčiau, tuo geriau. Jei turi laiko bent 2-3 savaites – galėsi palyginti kainas, rasti geresnį vežėją, sutvarkyti dokumentus be skubos. Jei reikia skubiai – teks mokėti brangiau. Dar vienas dalykas – venk rugpjūčio ir gruodžio mėnesių, nes tuo metu kainos aukščiausios dėl sezono. Bet čia jau priklauso nuo to, ką veži – jei tai maisto produktai, sezonas gali būti kitoks.

Ar verta naudoti krovinių biržas?

Taip, jos gali būti naudingos, bet reikia žinoti, kaip su jomis elgtis. Biržose dažnai yra labai mažos kainos, bet kartu ir didesnė rizika – ne visada žinosi, kas tiksliai veš tavo krovinį. Aš pats naudoju biržas tik tada, kai turiu laiko ir galiu sau leisti rizikuoti. Jei reikia garantijos – geriau tiesiogiai susitarti su žinoma įmone.

Kaip elgtis su kalbos barjeru?

Mokėk bent kelias pagrindines frazes vokiškai arba naudok paprastą anglų kalbą. Jei tai neveikia – samdyk vertėją bent jums bendraujant. Dar vienas variantas – naudoti įmones, kurios turi lietuvių kalba kalbančių darbuotojų. Aš žinau kelias tokių, nors jos jau yra kažkieno tarpininkai, bet kartais verta sumokėti šiek tiek daugiau, nei prarasti viską dėl nesusipratimo.

Išvada

Taigi, krovinių gabenimas Vokietijos kryptimi be tarpininkų – įmanomas dalykas, bet reikalaujantis žinių, laiko, ir noro susitvarkyti viską pačiam. Jei turi patirties arba nori išmokti – tikrai gali sutaupyti. Bet jei neturi laiko arba netiesiogiai su tuo dirbai – gali būti verta samdyti profesionalus, kurie viską padarys už tave. Svarbiausia – žinok, ką darai, ir niekuomet nepasitikėk vien tik gera kaina. Nes galiausiai tas "pigus" gabenimas gali tapti brangiausiu tavo gyvenime. O jei turi klausimų – klausk, padėsiu, kuo galėsiu.