Krovinių gabenimas per Vokietiją naudojant telematiką

Įvadas

Sveiki, aš jau beveik dešimt metų dirbu tarptautinių perkraustymų srityje, ir per tą laiką matėu visko – ir gerų, ir tikrai nelabai malonių situacijų. Šiandien noriu paprastai paaiškinti, kaip veikia krovinių gabenimas per Vokietiją naudojant telematiką, nes dažnai klientai manęs klausia, ar verta investuoti į šias sistemas, ar tai tik dar viena marketingo gudrybė. Iš tikrųjų – telematika per pastarius pora metų tapo kone būtinybe, ypač kai kalbame apie gabenimą per Vokietiją, kur eismo sąlygos, degalų kainos ir laiko terminai gali skirtis kaip diena ir naktis. Papasakosiu, kaip viskas veikia realybėje, ne iš brošiūrų, o iš to, ką kasdien matau savo darbe.

Kaip telematika keičia kasdienybę

Ar telematika tikrai padeda sutaupyti laiko gabenant per Vokietiją?

Taip, bet ne visada taip, kaip žmonės įsivaizduoja. Pagrindinis dalykas – tai nėra magiška sistema, kuri pati viską padaro. Telematika suteikia duomenis, o sprendimus vis dar priima žmogus. Pavyzdžiui, turime sistemą, kuri rodo realų degalų sąnaudą, ir kartais vairuotojas mato, kad degalų eina per daug, bet vis tiek važiuoja taip pat, nes „visada taip darė". Čia reikia žmogaus, kuris pasakytų – stabdyk, peržiūrėk maršrutą, pakeisk vairavimo stilių. Taigi telematika padeda, bet tik tada, kai ja naudojasi protingai.

Kaip sekamas krovinys keliauja per Vokietiją?

Paprastai – GPS imontuota sunkvežimyje siunčia signalą kas kelias minutes į serverį, o ten matome tiksliai, kur mašina yra. Bet čia yra niuansas: Vokietijoje yra vietų, kur signalas prastas – tuneliai, kai kurios kaimo vietovės, ypač Bavarijoje arba prie sienos su Čekija. Kartais sistema rodo, kad sunkvežimis stovi vienoje vietoje penkiolika minučių, o iš tikrųjų jis tiesiog prarado signalą. Tai svarbu žinoti, nes klientai kartais skambina ir klausia – kodėl rodo, kad niekur nejuda? O atsakymas – tiesiog signalo nėra, viskas gerai.

Ar galima realiai matyti, ar vairuotojas laikosi pertraukų?

Taip, ir čia telematika tikrai naudinga. Sistema fiksuoja, kada vairuotojas spaudžia stabdį, kada atidaro dureles, kada pradeda važiuoti po pertraukos. Yra tam tikrų taisyklių – tachografas rodo, kiek valandų vairuotojas važiavo. Bet čia aš turiu pripažinti – kartais sistemos rodo vienokius duomenis, o realybėje viskas gali būti šiek tiek kitaip. Pavyzdžiui, jei vairuotojas sako, kad ilsėjosi valandą, o sistema rodo 45 minutes – čia jau reikia aiškintis. Aš pats esu matęs atvejų, kai vairuotojai „pamiršdavo" užfiksuoti pertrauką, o po to aiškinosi, kodėl jiems skiria baudą.

Ką daryti, jei krovinys stringa Vokietijoje dėl eismo?

Čia telematika labai padeda, bet ne visada. Jei matome, kad sunkvežimis stovi vienoje vietoje ilgiau nei įprasta, galime iš karto skambinti vairuotojui ir aiškintis, kas vyksta. Kartais tai tiesiog spūstis prie vieno iš didžiųjų miestų – Miunchenas, Hamburgas, Frankfurtas – ten eismo pilna visą laiką. Bet kartais tai gali būti avarija arba kelio uždarymas. Turime sistemą, kuri automatiškai siunčia pranešimą, jei mašina nejuda daugiau nei tam tikrą laiką, bet tiesą sakant, mes vis tiek dažniau skambiname asmeniškai, nes taip greičiau sužinai, kas vyksta.

Degalų sąnaudos ir jų kontrolė

Ar telematika tikrai padeda sutaupyti degalus?

Čia mano nuomonė bus kontroversiška, bet pasakysiu taip: padeda, bet ne taip dramatiškai, kaip kai kurios įmonės reklamuoja. Matome realias sąnaudas, galime palyginti skirtingus vairuotojus, skirtingus maršrutus. Bet degalų sutaupymas labiau priklauso nuo to, kaip vairuotojas važiuoja, o ne nuo pačios sistemos. Turėjome atvejį, kai vienas vairuotojas degalų sąnaudos buvo 28 litrai šimtui kilometrų, o kitas toje pačioje trasoje – 35 litrai. Abu naudojo tą pačią telematiką, bet skirtumas buvo vairavimo stiliuje. Taigi sistema rodo, bet žmogus turi norėti keistis.

Ar galima išvengti degalų vagysčių?

Iš dalies taip. Telematika rodo, kada buvo pilama degalų, kiek, ir kur. Jei matome, kad degalų pripilta daugiau, nei fiziškai įmanoma į talpą – jau kyla klausimų. Bet čia reikia būti sąžiningam – aš pats esu matęs atvejų, kai vairuotojas tiesiog pildavo sau į kanistrą, o ne į sunkvežimį, ir sistema to nerodė, nes kanistras nėra prijungtas prie jokios sistemos. Taigi – taip, dalis vagysčių išvengiama, bet ne visos. Reikia ir žmogaus akies.

Kaip telematika padeda planuoti degalų pildymąsi Vokietijoje?

Vokietijoje degalų kainos labai skiriasi priklausomai nuo vietos – prie autostradų brangiau, mažesniuose miestuose pigiau. Telematika leidžia matyti, kur tiksliai esi, ir sistema gali parodyti artimiausias degalines su kainomis. Bet čia vėl gi – tai tik pagalba, o ne automatinis sprendimas. Kartais vairuotojas tiesiog nusprendžia piltis čia ir dabar, nes nebenori rizikuoti likti be degalų. Aš pats taip dažnai darau – geriau brangiau įsipilti, nei sustoti kažkur vidury nakties ir laukti pagalbos.

Maršruto planavimas ir optimizavimas

Ar telematika automatiškai parenka geriausią maršrutą per Vokietiją?

Ne visai. Sistema gali pasiūlyti maršrutą, bet ji nežino visko – pavyzdžiui, kad šiandien yra darbai viename kelyje, arba kad tam tikru metu autostradoje bus spūstis. Vokietijoje yra puikus eismo informacijos tinklas, ir telematika dažniausiai būna sujungta su juo, bet vis tiek reikia žmogaus, kuris įvertintų situaciją. Kartą turėjome atvejį – sistema siūlė važiuoti per vieną miestą, bet mes žinojome, kad ten šiandien vyko didelis renginys, ir eismo bus milžiniškas. Pasirinkome kitą maršrutą, ir gerai, nes pirmasis būtų užtrukęs valandą ilgiau.

Kaip elgtis, jei telematika rodo vienokį maršrutą, o vairuotojas nori važiuoti kitaip?

Čia reikia rasti balansą. Vairuotojas dažnai geriau žino vietines sąlygas – jis galėjo važiuoti tuo keliu prieš savaitę ir žino, kad dabar ten kažkas vyksta. Sistema to nežino, nes duomenys atnaujinami su tam tikru vėlavimu. Aš visada sakau – pasiklausykite vairuotojo, bet galutinį sprendimą priimkite pagal situaciją. Kartais vairuotojas nori važiuoti kitaip tiesiog dėl to, kad jam taip patogiau, o ne dėl objektyvių priežasčių. čia reikia skirti.

Ar galima išvengti mokamų kelių naudojant telematiką?

Vokietijoje yra keli mokami keliai sunkvežimiams, ir telematika gali padėti juos apeiti, bet ne visada verta. Kartais sutaupai kelis eurus mokesčio, bet praleidi daugiau laiko, ir galų gale išeina brangiau. Sistema gali parodyti abi galimybes – su mokamu keliu ir be jo – bet sprendimas visada žmogaus. Aš pats dažnai sakau klientams – jei skubate, mokamas kelias gali būti vertas, jei ne – galite sutaupyti.

Saugumas ir krovinio apsauga

Ar telematika apsaugo krovinį nuo vagysčių?

Čia reikia būti atsargiam. Telematika gali parodyti, jei sunkvežimis pradeda judėti ne pagal planą, jei atidaromos dureles neteisingoje vietoje. Bet ji neapsaugo nuo profesionalių vagysčių – jei kas nors tikrai norės pavogti krovinį, ras būdą. Turėjome atvejį, kai krovinys buvo pavogtas iš aikštelės Vokietijoje, nors telematika rodė, kad viskas gerai – tiesiog vagys žinojo, kaip išjungti sistemą. Taigi – telematika padeda, bet ji nėra panacėja. Reikia ir fizinės apsaugos, ir gerų draudimų.

Kaip telematika padeda avarijų atveju?

Jei įvyksta avarija, sistema dažniausiai automatiškai siunčia signalą – jei yra smūgio jutiklis. Bet čia vėl gi – ne visada veikia taip, kaip turėtų. Kartą turėjome atvejį, kai sunkvežimis apsivertė, bet sistema nieko nesiuntė, nes jutiklis neveikė dėl to, kad buvo senas. Po to jau pakeitėme visus jutiklius, bet faktas liko – sistema nėra tobula. Svarbu turėti ir kitus saugos būdus – pvz., vairuotojas visada turi skambinti, jei kas nors nutinka.

Ar galima matyti, ar krovinys tinkamai tvirtinamas?

Telematika tiesiogiai to nerodo, bet kai kurios sistemos turi jutiklius, kurie matuoja, ar krovinys juda sunkvežimyje. Jei matome, kad kažkas nuolat juda, gali reikėti patikrinti, ar tvirtinimas gerai laikosi. Bet čia dažniausiai reikia fizinės patikros – niekas nepakeičia žmogaus akių. Aš visada sakau vairuotojams – jei krovinys pradeda keistai elgtis, sustok ir patikrink. Geriau prarasti pusvalandį, nei po to aiškintis, kas nutiko.

Sąveika su klientais

Ar klientai gali matyti, kur jų krovinys yra?

Taip, daugelis įmonių siūlo galimybę klientui matyti krovinio vietą per internetą arba programėlę. Bet čia vėl gi – ne visada tai naudinga. Kartais klientai pradeda skambinti kas penkias minutes ir klausti, kodėl sunkvežimis stovi – o jis tiesiog degalų pylėsi. Manau, kad geriau duoti klientui bendrą informaciją, o ne leisti jam stebėti kiekvieną judesį. Bet kai kurie klientai nori būtent to, ir tada tenka aiškinti, kaip sistema veikia.

Kaip informuoti klientą apie vėlavimus?

Telematika leidžia gana tiksliai numatyti, ar bus vėlavimas. Jei matome, kad sunkvežimis stringa eisme, galime iš karto skambinti klientui ir perspėti. Bet čia reikia ir žmogiško požiūrio – jei vėlavimas bus tik penkiolika minučių, galbūt neverta jaudinti kliento, jei jis vis tiek nebus paveiktas. Aš visada stengiuosi būti sąžiningas – jei bus rimtas vėlavimas, pasakyčiau iš karto, jei mažas – palaukčiau ir žiūrėčiau, kaip bus.

Ar galima tiksliai pasakyti, kada krovinys atvyks?

Telematika duoda daug duomenų, bet orai, eismo sąlygos ir kiti veiksniai visada gali pakeisti planus. Aš visada sakau klientams – pasakysime apytiksliai laiką, bet gali būti pokyčių. Geriau maloniai nustebinti, nei pažadėti tiksliai ir po to aiškintis. Kartais būna ir atvirkščiai – krovinys atvyksta anksčiau, nei tikėjomės, ir tada visi laimingi.

Techniniai aspektai

Kokia įranga reikalinga telematikai?

Paprastai reikia GPS imtuvo, kuris montuojamas sunkvežimyje, ir programinės įrangos, kuri duomenis apdoroja. Bet čia yra daug variantų – nuo paprastų sistemų, kurios rodo tik vietą, iki sudėtingų, kurios seka viską – degalus, vairuotojo elgesį, krovinio būklę. Kiekviena įmonė renkasi pagal savo poreikius. Aš pats dirbu su keliomis sistemom, ir galiu pasakyti, kad brangesnis nebūtinai reiškia geresnis – kartais paprastesnė sistema veikia patikimiau.

Ar telematika veikia visose šalyse?

Vokietijoje veikia gerai, bet kai kurios sistemos turi problemų kaimyninėse šalyse – ypač Rytų Europoje. Kartais signalas dingsta, kartais duomenys perduodami su vėlavimu. Bet per pastarius metus padėtis gerokai pagerėjo, ir dabar dauguma sistemų veikia be didesnių problemų visoje Europoje. Vis tiek reikia turėti planą B – jei sistema neveikia, kaip susisieksite su vairuotoju.

Kaip dažnai reikia prižiūrėti įrangą?

Prižiūrėti reikia reguliariai – bent kartą per kelis mėnesius patikrinti, ar viskas veikia. GPS imtuvai gali sugesti, ypač jei sunkvežimis dažnai važinėja per purvinas vietas arba yra smarkiai kratomas. Kartą turėjome atvejį, kai imtuvas tiesiog išfiksojo save kažkur Lietuvoje, nors sunkvežimis buvo Vokietijoje – pasirodo, buvo sugadintas ir rodė senus duomenis. Po to jau pradėjome tikrinti dažniau.

Teisiniai ir dokumentų klausimai

Ar telematika padeda laikytis teisės reikalavimų?

Taip, ir čia ji tikrai naudinga. Vokietijoje yra griežtos taisyklės dėl vairuotojų darbo laiko, ir telematika tai fiksuoja. Jei ateina patikrinimas, galima parodyti tikslius duomenis. Bet čia vėl gi – sistema fiksuoja, o žmogus turi užtikrinti, kad viskas būtų teisingai. Kartais būna problemų su dokumentais, ir tada telematika duomenys gali būti labai naudingi įrodymas.

Ar duomenys saugomi pakankamai ilgai?

Dažniausiai taip, bet priklauso nuo sistemos. Kai kurios įmonės duomenis saugo tik kelis mėnesius, kitos – metus ar ilgiau. Manau, kad geriau saugoti ilgiau, nes kartais prireikia pasižiūrėti, kas buvo prieš kelis mėnesius. Bet čia jau kiekviena įmonė sprendžia pati, ir čia aš negaliu pasakyti, kas teisinga – priklauso nuo situacijos.

Ką daryti, jei telematika rodo pažeidimą?

Pirmiausia – patikrinti, ar tai tikras pažeidimas, ar sistemos klaida. Kartais būna taip, kad sistema rodo kažką, kas iš tikrųjų nebuvo. Pavyzdžiui, jei vairuotojas sako, kad ilsėjosi, o sistema rodo kitaip – reikia aiškintis, kas čia nutiko. Aš visada stengiuosi išklausyti abi puses prieš darant išvadas.

Praktiniai patarimai

Ką patartumėte įmonėms, kurios nori pradėti naudoti telematiką?

Neskubėkite rinktis pirmosios sistemos, kurią pamatysite. Išbandykite kelias, pasikalbėkite su kitomis įmonėmis, kurios jau naudoja. Svarbu, kad sistema būtų lengva naudoti – jei reikia ilgai mokytis, niekas jos nenaudos. Ir dar – žiūrėkite, kokios yra palaikymo galimybės, jei kas nors nutiks. Mes patys kartą pasirinkome sistemą, kuri atrodė puiki, bet kai reikėjo pagalbos, niekas neatsiliepė. Po to jau rinkomės kitaip.

Ar verta investuoti į brangesnę sistemą?

Kartais taip, kartais ne. Jei jūsų įmonė maža ir turi tik vieną kitą sunkvežimį, galbūt pakaks paprastesnės sistemos. Bet jei turite daug transporto, ir kiekviena klaida kainuoja daug – tuomet brangesnė sistema gali atsipirkti. Aš pats esu matęs ir brangių sistemų, kurios neveikė gerai, ir pigių, kurios buvo puikios. čia svarbiausia žinoti, ko jums reikia.

Kaip išmokyti vairuotojus naudotis telematika?

Čia labai svarbu – jei vairuotojai nemoka ar nenori naudotis sistema, ji bus bevertė. Reikia skirti laiko mokymams, paaiškinti, kodėl tai naudinga jiems patiems, o ne tik įmonei. Kartais vairuotojai jaučiasi prižiūrimi ir priešinasi, bet jei parodyti, kad sistema jiems taip pat gali padėti – pavyzdžiui, įrodyti, kad jie važiavo saugiai, o ne per greitai – tada požiūris keičiasi.

Išvada

Na, štai ir viskas, ką norėjau papasakoti apie krovinių gabenimą per Vokietiją naudojant telematiką. Iš tikrųjų – tai naudingas įrankis, bet ne stebuklas. Jis padeda sekti, planuoti, kontroliuoti, bet galutinį sprendimą visada priima žmogus. Svarbiausia – rinktis sistemą, kuri tinka jūsų įmonei, ir naudoti ją protingai, o ne tiesiog dėl to, kad „reikia". O jei turite klausimų – kreipkitės, visada stengiuosi padėti, kai galiu.