Krovinių gabenimas iš Vokietijos

Jei planuoji persikelti iš Vokietijos ar tiesiog reikia parsivežti didesnį kiekį daiktų iš ten, šis tekstas tau. Aš jau kokius 8 metus dirbu tarptautinių perkraustymų srityje ir per tą laiką mačiau visko – nuo visiškai sklandžių pervežimų iki situacijų, kai žmonės likdavo be dalies savo turtų arba mokėdavo dvigubai daugiau nei reikėjo. Čia nerašysiu kaip specialistas iš brošiūros. Paprasčiausiai pasakosiu, kaip viskas veikia iš tikro gyvenimo, su visom savo niuansom ir kartais netgi painiais atvejais. Nes perkraustymas iš Vokietijos nėra tas dalykas, kur viskas visada eina pagal planą.

Kaip išvis veikia krovinių gabenimas iš Vokietijos

Ar man tikrai reikalinga firma, ar galėčiau pats viską susitvarkyti?

Gali bandyti pats, žinoma. Bet čia reikia suprasti kelis dalykus. Pirma, Vokietijoje reikės nuomotis mikroautobusą arba priekabą, o tai jau kainuoja, ypač jei paimsi didelį mikroautobusą su krovinine erdve. Antra, degalai kelionei ten ir atgal – tai jau solidi suma, ypač dabar kai benzinas brangsta. Trečia, jei veži ką nors didesnio nei kelios dėžės, gali prireikti dokumentų – pavyzdžių, jei veži baldus, kuriems reikalingas kilmės dokumentas. Aš pats prieš 5 metus vežiau savo senelio rinktą biblioteką iš Miuncheno, tai buvo tikrai verta sumokėti profesionalams, nes pats tikrai būčiau sugadinęs keletą retų tomų. Taip kad viskas priklauso nuo to, ką veži ir kiek turi laiko.

Kiek laiko užtrunka gabenimas iš Vokietijos iki Lietuvos?

Paprastai kalbant, jei tai pilnas sunkvežimis ar dalinis krovinys, tai užtrunka nuo 2 iki 4 dienų. Bet čia labai priklauso nuo to, iš kurios Vokietijos dalies kraustai. Jei iš Berlyno ar Hamburgo – greičiau, jei iš Miuncheno ar Štutgarto – gali užtrukti ilgiau, nes ten keliai kartais būna prastesni, ypač žiemą. Vieną kartą turėjome atvejį, kai vairuotojas įstrigo sniego audroje prie Hanau ir laukė beveik parą, kol pravažiuos. Tai nėra dažnas atvejis, bet nutinka. Taip pat svarbu žinoti, kad jei veži per Vokietijos teritoriją, tai ten taikomi savaitgalio draudimai sunkvežimiams, tad kartais tenka palaukti iki pirmadienio. [Paprastai viską suderiname iš anksto, bet gyvenime būna įvairiai.]

Ką aš galiu vežti ir ko negaliu?

Čia jau sudėtingesnis klausimas. Iš esmės veži viską, kas nėra draudžiama – baldus, buitinę techniką, drabužius, knygas, netgi automobilį gali pervežti. Bet yra dalykų, su kuriais reikia būti atsargiems. Pavyzdžiui, naudota buitinė technika kartais turi problemų su dokumentais, ypač jei ji buvo naudojama versle. Taip pat labai svarbu žinoti, kad kai kurie baldai su odos apdaila gali turėti apribojimus, nes jie laikomi gyvūnų produktais. Vieną kartą klientui teko palikti labai gražią odinę sofą tik todėl, kad ji neturėjo reikiamo sertifikato. Taip kad prieš veždamas viską, pasidomėk tiksliai, kas tau priklauso.

Kaip apskaičiuoti krovinio kainą?

Čia tikrai nėra vienodos formulės, nes viskas priklauso nuo kelių dalykų. Pirma – krovinio svoris ir tūris. Dažniausiai mokama pagal tai, kiek vietos tavo krovinys užima sunkvežimye, o ne tik pagal svorį. Antra – atstumas, žinoma. Trečia – ar reikia papildomų paslaugų, pavyzdžiui, pakrovimas iškrovimas, pakavimas, draudimas. Aš visada sakau klientams – duok man sąrašą to, ką veži, ir aš tau pasakysiu kainą. Bet būk atsargus su tomis firmom, kurios siūlo kainą iškart, dar nematę krovinio. Kartais po to išeina dvigubai brangiau. Geriau leisti įvertinti vietoje, nors tai ir užtrunka šiek tiek daugiau laiko.

Ar galima gabenti dalinį krovinį?

Taip, ir dažniausiai tai netgi geriau, jei neturi pilno sunkvežimio krovinio. Dalinis krovinys – tai kai tavo daiktai keliauja kartu su kitų žmonių kroviniais viename sunkvežimye. Tai žymiai pigiau, bet užtrunka šiek tiek ilgiau, nes reikia laukti, kol bus surinktas pilnas krovinys į tą pačią kryptį. Kartais tenka palaukti savaitę ar dvi, kol susirenka pakankamai krovinių. Bet jei neskuba, tai tikrai geras variantas. Aš pats naudoju dalinį krovinį, kai klientui reikia tik kelių dėžių ar nedidelės technikos. Sutaupo tikrai nemažai.

Dokumentai ir biurokratija

Kokius dokumentus man reikės?

Pagrindiniai dokumentai – tai asmens tapatybės dokumentas, o jei veži baldus ar techniką, tai gali prireikti pirkimo čekių arba sąrašo krovinio. Jei tai naudoti daiktai, tai dažniausiai pakanka tik sąrašo, bet jei veži naujus daiktus, tai gali prireikti sąskaitų faktūrų. Vienas svarbus dalykas – jei veži automobilį, tai reikia registracijos dokumentų ir kartais netgi muitinės dokumentų, jei automobilis buvo naudojamas užsienyje ilgiau nei 6 mėnesius. Čia jau reikia pasikonsultuoti tiksliai, nes taisykles keičiasi nuolatos, ir aš pats kartais pasimečiau su naujausiais pakeitimais.

Ar reikalingas draudimas mano kroviniui?

Čia labai rekomenduoju. Aš žinoau atvejų, kai žmonės sutaupydavo ant draudimo ir po to gailėdavosi. Vienas atvejis – klientui iš Vokietijos vežė kompiuterius, ir vienas sunkvežimis apvirto. Be draudimo jis gavo tik dalį pinigų atgal, o su draudimu būtų gavęs viską. Draudimas paprastai kainuoja nuo 1% iki 3% krovinio vertės, priklauso nuo to, ką veži. Brangesniems daiktams verta drausti, pigesniems – jau spręsk pats. Bet aš visada sakau – geriau permokėti truputį dabar, nei gailėtis vėliau.

Kas atsitinka, jei mano krovinys dingsta ar sugadinamas?

Jei turi draudimą, tai viskas sprendžiama per draudimo kompaniją. Jei neturi – tada prasideda ilgas aiškinimasis su pervežimo firma. Čia jau priklauso nuo to, kas kaltas. Jei tai pervežėjo kaltė, tai jie atsako, bet įrodinėjimas kartais užtrunka mėnesius. Jei tai force majeure – pvz., avarija dėl blogo oro – tai jau kita istorija. Vieną kartą turėjome atvejį, kai krovinys buvo sugadintas dėl to, kad sunkvežimis praleido per prastą kelią ir viskas išsibarstė. Tai buvo pervežėjo atsakomybė, bet jie bandė išsisukti, sakydami, kad kelias buvo blogas. Teko ilgai aiškintis. Taip kad visada turėk visus dokumentus ir fotografuok savo krovinį prieš pakrovimą.

Ar reikalingas muitinės dokumentas?

Iš Vokietijos į Lietuvą – ne, nes abi šalys yra ES. Tai reiškia, kad nereikia muitinės deklaracijų, jei veži asmeninius daiktus ar baldus sau. Bet čia yra vienas niuansas – jei veži ką nors, kas bus naudojamas versle, arba jei veži prekes, kurios bus parduodamos, tada jau reikia kitų dokumentų. Taip pat, jei veži labai didelės vertės daiktus, pvz., meno kūrinius ar brangakmenius, tada gali prireikti specialių leidimų. Bet paprastam žmogui, kuris kraustosi ar vežasi savo daiktus, muitinės nereikia.

Pasiruošimas ir logistika

Kaip man tinkamai paruošti krovinį?

Pirma ir svarbiausia – tinkamai supakuoti. Aš visada sakau žmonėms, kad gera pakuotė yra pusė darbo. Naudok tvirtas dėžes, burbulinius maišelius trapiems daiktams, ir būtinai viską užrašyk. Vieną kartą turėjome atvejį, kai kliento dėžės buvo sunumeruotos, bet niekas nežinojo, kas kur. Tai buvo chaosas. Taip pat svarbu žinoti, kad krovinys bus kraunamas su kitais, taigi viskas turi būti tvirtai supakuota. Drabužius galima vežti maišuose, bet baldus reikia išardyti ir gerai suvynioti. Aš pats visada rekomenduoju naudoti profesijonalų pakavimą, jei turi brangių daiktų.

Ką daryti su baldais – vežti ar parduoti ir pirkti naujus?

Čia jau labai asmeninis sprendimas. Aš mačiau žmonių, kurie vežė senus baldus iš Vokietijos ir labai apgailestavo, nes čia jie vis tiek nusipirko naujus. Bet taip pat mačiau ir tuos, kurie vežė labai kokybiškus baldus ir dabar džiaugiasi, kad nepardavė už gražius pinigus Vokietijoje. Viskas priklauso nuo to, kokie tai baldai ir kiek jie verti. Jei tai IKEA tipo baldai, tai tikrai neverta vežti – gausi čia tokius pat už panašią kainą. Bet jei tai kokybiški ąžuoliniai baldai arba kažkas ypatingo, tada verta vežti. Aš pats parsivežiau labai gražią spintą iš Vokietijos ir nė karto nesigailėjau.

Ar galiu vežti mašiną kartu su kroviniu?

Gali, bet tai jau kita kategorija. Automobilio gabenimas paprastai kainuoja atskirai, ir tai nėra taip paprasta, kaip gali pasirodyti. Jei veži automobilį, kurį pirkai Vokietijoje, tai reikia visų pirma jį registruoti ten, o po to čia. Tai užtrunka ir kainuoja. Bet jei jau turi automobilį Lietuvoje ir tiesiog veži daiktus, tai gali naudoti priekabą. Čia jau reikia galvoti apie vairuotojo teises, priekabos dokumentus ir pan. Aš pats visada rekomenduoju pasiklausti firmos, ar jie turi galimybę vežti kartu ir automobilį, nes ne visos firmos tai daro.

Kaip suderinti patogų laiką?

Čia jau reikia kalbėtis su firma iš anksto. Paprastai reikia bent savaitės išankstinio perspėjimo, ypač jei tai dalinis krovinys. Jei tai skirtas tik tavo krovinys, tai gali būti greičiau. Bet svarbu žinoti, kad Vokietijoje savaitgaliais dirba ne visos firmos, ir tai gali paveikti pakrovimo laiką. Taip pat reikia galvoti apie tai, kada tau patogiausia priimti krovinį čia. Aš visada sakau – geriau turėti šiek tiek laiko nei skubėti ir viską sugadinti. Vieną kartą klientas taip skubėjo, kad pamiršo paruošti vietą sunkvežimiui, ir teko viską perkelti rankomis per visą kiemą. Tai buvo brangiai jam kainavę.

Dažniausios problemos ir kaip jų išvengti

Kodėl kartais kaina būna didesnė nei tikėjausi?

Čia yra kelios priežastys. Pirma – jei krovinys yra didesnis, nei sakėi iš pradžių. Antra – jei reikia papildomų paslaugų, kurių nenumatėi, pvz., iškrovimas sunkiai prieinamoje vietoje. Trečia – kartais firmos sąmoningai mažina kainą pradžioje, o po to prideda įvairių mokesčių. Aš pats esu matęs atvejų, kai žmonės gaudavo sąskaitą dvigubai didesnę nei sutarta. Mano patarimas – visada reikalauk išsamaus sąmatos iš karto, su visom smulkmenom. Ir jei kas nors skamba per gerai, kad būtų tiesa, tai tikriausiai taip ir yra.

Kas nutinka, jei mano krovinys vėluoja?

Vėlavimai nutinka dėl įvairių priežasčių – eismo problemos, blogas oras, techniniai sunkvežimio gedimai, arba tiesiog administraciniai dalykai. Čia jau reikia būti kantriam. Bet jei vėlavimas yra didelis, tai paprastai firma turėtų kompensuoti dalį kainos arba bent jau paaiškinti situaciją. Aš turėjau atvejį, kai kliento krovinys vėlavo 5 dienas dėl to, kad sunkvežimis turėjo rimtą gedimą Vokietijoje. Firma blogai komunikavo, ir klientas buvo labai nepatenkintas. Po to mes visada reikalaujame, kad firma laikytų mus informuotus kasdien. Tai nėra per daug prašoma.

Kaip elgtis su bloga patirtimi?

Jei kažkas nutiko ne taip, pirmiausia bandyk išspręsti su firma tiesiogiai. Dažniausiai firmos nenorės blogos reputacijos ir bandys kažką padaryti. Bet jei nieko negauni, tai gali rašyti skundą, o jei tai rimta – kreiptis į teismą. Aš žinau atvejų, kai žmonės laimėjo bylas prieš blogas pervežimo firmas, bet tai užtrunka labai ilgai. Geriausia – iš pradžių gerai išsirinkti firmą, nei po to spręsti problemas.Pasidomėk atsiliepimais, paklausk kitų žmonių patirties, ir nepasitikėk vien tik reklamomis.

Ar yra sezoninių skirtumų?

Taip, ir labai didelių. Vasarą – didžiausias sezonas, kainos aukščiausios, sunkvežimiai pilni. Žiemą – kartais būna pigiau, bet rizika didesnė dėl oro sąlygų. Jei gali planuoti iš anksto, geriausia tai daryti ne sezono metu. Vieną kartą klientui teko laukti 3 savaites dėl to, kad vasarą niekas neturėjo laisvo sunkvežimio. Jei tai nėra skubu, palauk iki rudens ar pavasario pradžios – sutaupysi pinigų ir nervų.

Praktiniai patarimai

Ką aš pats daryčiau kitaip, jei kraustyčiausi iš Vokietijos?

Pirma – pradėčiau planuoti gerokai anksčiau nei maniau, kad reikia. Antra – nesirinkčiau pigiausios firmos, nes po to paprastai moki du kartus. Trečia – viską užrašyčiau ir fotografuočiau, nes atmintis yra silpnas dalykas. Ketvirta – pasikalbėčiau su žmonėmis, kurie jau yra perėję šitą procesą, nes jie žino dalykus, kurių niekur neparašyta. Penkta – palikčiau sau laiko atsarginiam, nes visada kažkas nutinka ne pagal planą. Aš pats per savo karjerą išmokau, kad geriau planuoti blogiausiam atvejui, nei tikėtis geriausio.

Kaip sutaupyti pinigų?

Yra keli būdai. Pirmas – vežk dalinį krovinį, jei tai įmanoma. Antras – pats susitvarkyk dokumentus, nereikia mokėti kam nors už tai. Trečias – atsisakyk papildomų paslaugų, jei jos nėra būtinos. Ketvirta – lygink kainas iš skirtingų firmų, bet nepasirink pigiausios aklai. Penktas – jei turi laiko, palauk ne sezono metu. Šeštas – pardav dalį daiktų Vokietijoje ir nusipirk naujų čia, jei tai išeina pigiau. Aš pats visada sakau – sutaupyti galima, bet ne per daug, nes galų gale kokybė visada kainuoja.

Kada verta samdyti profesionalus ir kada galima tvarkytis pačiam?

Jei veži tik kelias dėžes su drabužiais ir knygom, tai gali tvarkytis pats. Bet jei veži baldų, buitinę techniką, ar kažką vertingo – samdyk profesionalus. Čia skirtumas yra tame, kad profesionalai žino, kaip tinkamai pakrauti, pritvirtinti, ir kaip elgtis su dokumentais. Jie taip pat turi draudimą, jei kažkas nutiktų. Pats tvarkydamasis gali sutaupyti, bet prisiimi visą riziką pats. Aš esu matęs žmonių, kurie patys vežė ir viskas buvo gerai, bet taip pat esu matęs ir tokių, kurie gailėjosi.

Kaip suprasti, ar firma yra patikima?

Yra keli ženklai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį. Pirma – ar jie turi aiškią informaciją apie save, adresą, kontaktus. Antra – ar jų kainos yra realios, o ne per žemos. Trečia – ar jie atsako į klausimus išsamiai, ar tik duoda bendrų frazių. Ketvirta – ar turi atsiliepimų internete, ir ar tie atsiliepimai yra tikri. Penkta – ar nori matyti tavo krovinį prieš duodami kainą. Aš visada sakau – jei kažkas nori kainą be matymo, tai jau įtartina. Taip pat pasidomėk, ar firma dirba jau seniai, ar tai nauja įmonė. Patirtis tikrai svarbi.

Išvada

Krovinių gabenimas iš Vokietijos nėra toks sudėtingas, kaip gali pasirodyti iš pradžių, bet čia yra daug niuansų, kuriuos reikia žinoti. Svarbiausia – gerai planuoti iš anksto, rinktis patikimą firmą, ir nepamiršti apie draudimą bei dokumentus. Nesijausk kaip turėtum žinoti viską – aš pats per 8 metus vis dar mokausi naujų dalykų. Geriausia, ką gali padaryti, tai pasikalbėti su žmogumi, kuris jau perėjo šitą procesą, ir pasiklausti jo patarimo. O jei turi klausimų – klausk, nes geriau paklausti nei padaryti klaidą.