Krovinių gabenimas į Vokietiją individualiems klientams

Įvadas

Jei planuoji persikelti gyventi į Vokietiją ar reikia ten nugabenti didesnį kiekį daiktų, tikriausiai susiduri su klausimu – kaip tai padaryti pigiau ir paprasčiau? Aš dirbu tarptautinių perkraustymų srityje jau aštuntus metus, ir per tą laiką mačiau viską – nuo žmonių, kurie viską susipakuoja per savaitę, iki tų, kurie dvejus metus delsia ir galiausiai moka dvigubai. Šiame tekste nerašysiu tau jokių standartinių patarimų, kurie google pilni. Papasakosiu, kaip viskas veikia realiai, kokios problemos iškyla dažniausiai, ir ko geriau vengti. Nes tikrai ne viskas taip paprasta, kaip kartais atrodo reklamos.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kiek kainuoja perkraustymas į Vokietiją?

Čia tikrai negaliu duoti vienos konkrečios kainos, nes viskas priklauso nuo kelių dalykų – kiek daiktų veži, iš kurio Lietuvos miesto išvyksti, ir kokiu būdu nori gabenti. Paprastai mažesnis krovinys (vieno kambario buto daiktai) gali kainuoti nuo 400 iki 700 eurų, jei tai dalinis krovinys (t.y. dalijiesi sunkvežimį su kitais). Pilnas sunkvežimis – jau nuo 1200 eurų į Vokietijos pietus, į šiaurę šiek tiek pigiau. Bet čia tik orientaciniai skaičiai, tiksliai pasakys tikrai tik gavęs sąrašą daiktų.

Ar galiu vežtis daiktus savo automobilį?

Gali, bet čia reikia gerai paskaičiuoti. Jei turi universalą ar visureigį, galima vežtis iki 100-150 kg be didelių problemų. Bet jei vežiesi baldus, buitinę techniką, greičiausiai neužtenka. Be to, Vokietijoje reikia susimokėti už parkavimą, degalus, o kelionė užtrunka 12-14 valandų. Kartais pigiau užsakyti profesionalų pervežimą, ypač jei dirbi ir negali sau leisti praleisti dviejų dienų kelyje.

Kokie dokumentai reikalingi?

Dokumentų nėra daug, bet jie svarbūs. Tau reikės paso ar asmens tapatybės kortelės, o jei vežiesi baldus – sąrašo su vertėmis, jei nori juos deklaruoti (nors dažniausiai žmonės to nedaro). Jei pervežimo įmonė užsiima šiuo reikalu, jie dažniausiai viską sutvarko. Bet čia būna niuansų – pavyzdžiui, jei veži seną automobilį, reikia kitokios dokumentacijos. Vienu atveju klientė pamiršo, kad jos senoje mašinoje yra dujos, ir teko papildomai tvarkyti popierius, bet tai jau retenybė.

Kaip suprasti, ar įmonė patikima?

Čia tikrai galiu duoti kelis patarimus. Pirma – žiūrėk atsiliepimus, bet ne tik google, o ir facebook grupėse, kur žmonės kalba atviriau. Antra – jei įmonė siūlo kainą gerokai mažesnę nei kitos, tikriausiai kažkas negerai. Trečia – pasikalbėk su jais telefonu, jei tikrai nori sužinoti, ar jie žino, ką daro. Kartais paskambini ir iškart supranti, kad žmogus neturi supratimo, o kartais būna priešingai. Aš pats esu turėjęs klientų, kurie pirma bandė patys susirasti pigiausią variantą, o po to grįžo pas mus, nes pirmoji įmonė tiesiog neatsirado nurodytu laiku.

Kiek iš anksto reikia užsakyti perkraustymą?

Geriausiai užsakyti 2-3 savaitės iš anksto, ypač jei tai vasaros laikotarpis ar prieš šventes. Rugpjūtį ir rugsėjį būna labai didelis srautas, nes žmonės grįžta iš atostogų ir pradeda naują gyvenimą kitur. Jei reikia skubiai, galima rasti vietą ir greičiau, bet tada kaina gali būti aukštesnė. Vieną kartą turėjau klientą, kuris užsakė tik savaitę iš anksto ir mokėjo beveik dvigubai daugiau nei būtų buvę planuota iš anksto.

Ar verta pakuotis pačiam?

Taip, bet čia reikia žinoti kelias taisykles. Jei pakuojiesi pats, sutaupai pinigų, bet prarandi laiką. Svarbiausia – tinkamai supakuoti, nes blogai supakuotas daiktas pervežimo metu gali būti sugadintas, o tada prasideda painiava su kompensacija. Naudojurkartonines dėžes, burbulo plėvelę, ir pažymėk dėžes, kas viduje. Aš pats visada sakau klientams – geriau mažiau dėžių, bet gerai supakuotų, nei daug prastai. Šiaip jau reikėtų pasakyti, kad profesionalai supakuoja greičiau ir saugiau, bet čia jau spręsti tau.

Kas nutinka, jei daiktai sugadinami pervežimo metu?

Čia priklauso nuo įmonės. Dėl to svarbu iš anksto pasitikslinti, kokį draudimą jie siūlo. Paprastai yra du variantai – standartinis draudimas (kuris dažniausiai mažai ką kompensuoja) ir papildomas draudimas už papildomą mokestį. Jei veži brangius daiktus, verta pasidomėti. Asmeniškai aš visada rekomenduoju papildomą draudimą, ypač jei vežiesi televizorių, baldus, ar kitus vertingesnius daiktus. Vienas mano klientas nesudraudė ir pervežimo metu buvo sugadinta stiklo viršutinė stalviršis, teko ilgai aiškintis, kol kažką kompensavo, bet tikrai ne visą vertę.

Kiek laiko trunka pervežimas į Vokietiją?

Paprastai 2-4 dienos, priklauso nuo atstumo ir pervežimo būdo. Jei tai dalinis krovinys su kitais klientais, gali užtrukti ilgiau, nes vairuotojas turi pristatyti ir paimti daiktus keliose vietose. Pilnas sunkvežimis paprastai važiuoja tiesiai. Jei veži tik keletą dėžių autobusu ar kitokiu būdu, gali būti greičiau, bet brangiau. Į Berlyną iš Vilniaus paprastai trunka apie 14-16 valandų vairuojant, bet su perkraustymu jau reikia skaičiuoti papildomai.

Ką daryti, jei reikia saugoti daiktus perkraustymo metu?

Dažnai žmonėms reikia laikino sandėliavimo, nes naujasis butas dar nėra paruoštas, o senasis jau išnuomotas. Daugelis pervežimo įmonių siūlo saugojimą savo sandėliuose, bet tai papildomai kainuoja. Gali būti nuo 20 iki 50 eurų už kubą per mėnesį, priklauso nuo įmonės ir vietos. Tikrai verta iš anksto pasitikslinti, ar tokią paslaugą siūlo, nes kartais žmonės apie tai pagalvoja tik paskutinę akimirką.

Ar galima vežtis baldus?

Taip, bet reikia žinoti kelis dalykus. Baldai paprastai išardomi – stalai, lovos, spintos. Taip lengviau transportuoti ir mažiau tikimybės sugadinti. Jei turi labai didelius baldus, gali prireikti papildomo mokesčio už didesnį automobilį. Be to, kai kurie baldai gali būti problemiški – pavyzdžiui, labai didelės spintos arba nestandartiniai stalai. Vienu atveju klientas norėjo vežtis 3 metrų aukščio biblioteką, teko samdyti papildomus žmones ir naudoti specialią techniką, kainavo brangiau nei planavo.

Kaip elgtis su buitine technika?

Buitinė technika paprastai vežama atskirai supakuota, su burbulo plėvele ir kartono dėžėmis, jei įmanoma. Šaldytuvas ir skalbyklė paprastai vežami stovint, o ne gulint, nes taip mažiau tikimybės sugadinti vidinius mechanizmus. Jei pats veži techniką, nepamiršk ją pritvirtinti, kad pervažiavus duobę nepradėtų riedėti. Ir dar viena detalė – Vokietijoje kai kurie prietaisai gali netikti prie ten esančių rozečių, bet čia jau kita tema, tiesiog turėk omenyje.

Ką daryti su mažaverčiais, bet dideliais daiktais?

Čia dažnai iškyla dilema – vežtis ar pirkti naują Vokietijoje. Jei daiktas sena lova, senas šaldytuvas ar kėdė su skylę, tikriausiai neverta vežtis. Paskaičiuok, kiek kainuos pervežimas, ir palygink su naujo pirkimu. Kartais pigiau nusipirkti naują Vokietijoje, ypač jei tai IKEA baldai, kurie ten pigiau nei Lietuvoje. Aš pats visada sakau klientams – jei daiktas tau brangus sentimentais, vežkis, jei ne – gali palikti arba išmesti.

Ar galima vežtis gyvūnus?

Tai jau kitas reikalas, bet trumpai – galima, reikia dokumentų. Gyvūną turi lydėti veterinarinis pasas, skiepų įrašai, o jei veži šunį ar katę – mikročipas. Vokietija reikalauja, kad gyvūnas būtų paskiepytas nuo pasiutligės mažiausiai 21 dieną prieš kelionę. Be to, jei veži gyvūną lengvuoju automobiliu, reikia tinkamai jį sutvarkyti – narvas, specialus diržas, ir pan. Kartais žmonės vežasi gyvūnus atskirai su specialiomis pervežimo tarnybomis, bet tai jau brangesnis variantas.

Ką daryti, jei persikeliu tik su asmeniniais daiktais, be baldų?

Tuomet tai vadinasi "asmeninis krovinys" arba "gyvenamųjų patalpų turto pervežimas". Dokumentacija paprastesnė, dažnai pakanka sąrašo su daiktais ir jų vertėmis. Bet čia yra niuansas – jei veži komercinę prekę ar daiktus, kurie skirti pardavimui, jau reikia kitokių dokumentų. Dėl to visada geriau iš anksto pasakyti, ką veži, kad nebūtų problemų muitinėje.

Kaip sužinoti, ar reikalinga muitinė?

Lietuva ir Vokietija yra ES šalys, todėl paprastai muitinė nereikalinga, jei veži asmeninius daiktus. Bet jei veži naujus daiktus, kurių vertė viršija tam tikrą sumą (dažniausiai apie 430 eurų), gali reikėti sumokėti muitą. Čia jau reikia pasikonsultuoti individualiai, nes priklauso nuo daikto tipo ir vertės. Aš čia iki galo nesu tikras dėl visų atvejų, geriau pasitikslinti su muitinės specialistu, jei turi brangių daiktų.

Ką daryti su drabužiais ir asmeniniais daiktais?

Drabužius supakuok į dėžes arba naudok vakuuminius maišelius – taip sutaupai vietos. Asmeninius daiktus, brangenybes, dokumentus geriau vežkis pats savo bagaže, o ne per pervežimo įmonę. Tai nėra taisyklė, bet mano patirtis rodo, kad žmonės ramiau jaučiasi, kai svarbiausi dalykai yra su jais. Vienas klientas vežėsi senelio žiedą kartu su pervežėju, ir viskas buvo gerai, bet aš pats asmeniškai visada rekomenduoju brangius daiktus turėti prie savęs.

Ar galima gauti sąskaitą ir atsiskaityti banko pavedimu?

Taip, didžioji dalis įmonių dirba oficialiai ir gali išrašyti sąskaitą su PVM. Mokėti galima pavedimu, kartais grynais, bet čia jau priklauso nuo įmonės. Svarbu išsaugoti sąskaitą, jei reikės ką nors įrodyti, arba jei tai verslo išlaidos. Daugelis žmonių pamiršta pasiimti sąskaitą, o po to gailisi, jei iškyla problemų.

Ką daryti, jei pervežimo dieną niekas neatvažiuoja?

Čia jau blogiausias scenarijus, bet kartais nutinka. Pirma – skambink į įmonę, jei jie neatsako, bandyk dar kartą. Antra – jei tai oficiali įmonė, turi jų kontaktus, gali bandyti susisiekiti su vadovu. Trečia – jei nieko nepavyksta, gali rinktis kitą variantą, bet tai brangiau. Dėl to aš visada sakau – rinkis įmonę, kuri turi aiškų telefoną ir atsakingą žmogų, o ne tik elektroninį paštą, iš kurio niekas neatsako.

Kaip elgtis su sunkvežimio pakrovimu?

Jei tai pilnas sunkvežimis, dažniausiai komanda atvažiuoja su pakrovimo technika. Jei tai dalinis krovinys, gali tekti pačiam padėti krauti, arba samdyti papildomus žmones. Čia jau priklauso nuo sutarties. Svarbu būti pakrovimo vietoje laiku, nes vairuotojas negali laukti be galo. Vienu atveju kliento nebuvo namie, teko krauti be jo, o po to aiškintis dėl trūkstamo daikto, kuris tiesiog liko name.

Kokie yra pagrindiniai skirtumai tarp skirtingų pervežimo būdų?

Yra keli variantai – dalinis krovinys (dalijiesi sunkvežimį su kitais), pilnas sunkvežimis (tik tavo daiktai), autobuso pervežimas (mažesni kroviniai), ir oro pervežimas (brangiausia, bet greičiausia). Dalinis krovinys pigesnis, bet lėtesnis, pilnas – brangesnis, bet greitesnis. Autobuso pervežimas tinka, jei turi tik keletą dėžių, bet čia jau reikia skaičiuoti, ar verta. Vienas mano klientas vežėsi tik 5 dėžes autobusu ir sumokėjo tiek pat, kiek būtų kainavęs pilnas sunkvežimis, nes nepasitikslino iš anksto.

Ar galima susiderėti dėl kainos?

Galima, bet ne visada. Kai kurios įmonės turi fiksuotas kainas, kitos gali duoti nuolaidą, jei pervežimas vyksta ne piko metu, arba jei turi daug daiktų. Geriausia tiesiog paklausti, ar yra galimybė sumažinti kainą. Kartais įmonės nusileidžia, ypač jei tai reguliarus klientas arba jei turi laisvą vietą sunkvežimyje. Bet čia jau kaip pasiseka.

Ką daryti, jei mano daiktai netelpa į standartinį sunkvežimĮ?

Tada reikalingas didesnis sunkvežimis arba papildoma mašina. Kai kurios įmonės siūlo iki 100 kubų sunkvežimius, bet jei daugiau – jau reikia dviejų automobilių. Čia kaina žinoma, bus aukštesnė. Svarbu iš anksto tiksliai žinoti kiekį, nes kartais žmonės sako "porą kambarių", o po to paaiškėja, kad ten yra visas sandėlys.

Kaip suprasti, kad pervežimo įmonė patikima?

Be atsiliepimų ir pokalbio, žiūrėk, ar įmonė turi aiškią buveinę, ar atsiliepia į skambučius, ar sąskaitoje nurodytas įmonės kodas ir PVM mokėtojo numeris. Jei tai tik asmuo, dirbantis "savo malonės" pagrindu, rizika didesnė. Aš pats esu matęs atvejų, kai žmonės sumokėjo avansą ir niekas neatvažiavo. Dėl to visada rekomenduoju dalinį mokėjimą iki perkraustymo, o likusią dalį – po to, kai daiktai pristatyti.

Ar verta naudotis tarpininkais?

Kartais tarpininkai siūlo geresnes kainos, nes turi nuolaidas iš didelių įmonių. Bet čia jau reikia žinoti, su kuo turi reikalą. Jei tai patikimas tarpininkas, kuris jau seniai dirba, gali būti gera išeitis. Bet jei tai naujas asmuo internete, gali būti rizikinga. Aš pats esu dirbęs su tarpininkais ir gerai, ir blogai, čia jau kiekvienas atvejis individualus.

Ką daryti, jei reikia skubaus perkraustymo?

Skubus perkraustymas visada brangesnis. Jei reikia pervežti per 2-3 dienas, greičiausiai teks mokėti premium kainą. Bet kartais įmonės turi laisvų vietų ir gali sutikti greičiau, ypač jei tai mažesnis krovinys. Čia jau kaip pasiseka, verta skambinti ir klausti, nes niekada nežinai.

Kaip elgtis su senais, nereikalingais daiktais?

Gali juos išmesti, parduoti, arba atiduoti į labdarą. Vokietijoje yra daug organizacijų, kurios priima naudotus daiktus, ypač baldus ir drabužius. Lietuvoje taip pat galima atiduoti į įvairius centrus. Jei nori parduoti, galima naudoti skelbimus, bet čia jau reikia laiko. Aš pats visada sakau – jei daiktas nenaudojamas jau metus, greičiausiai jo ir nereikės.

Išvada

Perkraustymas į Vokietiją nėra toks sudėtingas, kaip gali pasirodyti, bet reikia žinoti kelis svarbius dalykus – tinkamai supakuoti daiktus, pasirinkti patikimą įmonę, ir suprasti, kad kartais pigiausias variantas gali tapti brangiausiu. Jei turi klausimų, kreipkis į profesionalus, nes kiekviena situacija yra kitokia, ir čia nėra universalaus atsakymo. Svarbiausia – nepradėk panikuoti, planuok iš anksto, ir viskas vyks gerai.