Krovinių gabenimas į Vokietiją: daliniai kroviniai optimaliai

Įvadas

Jei reikia pergabenti krovą į Vokietiją, bet neturi pilnos sunkvežimės – daliniai kroviniai tai tikriausiai geriausias variantas. Per pastaruosius 8 metus vežėme visko: nuo baldų iki gamybos įrenginių, nuo mažų siuntų iki didelių konteinerių. Dalinių krovinių sistema nėra naujiena, bet daugelis žmonių vis dar nežino, kaip ji veikia, kiek tai kainuoja ir kaip išvengti problemų. Šiame straipsnyje (čia sakau sau: nerašyk "šiame straipsnyje")... gerai, tiesiog papasakosiu, ką reikia žinoti prieš užsakant perkraustymą į Vokietiją daliniais kroviniais.

Dažniausi klausimai apie dalinius krovinius

Ką reiškia dalinis krovinys?

Dalinyje krovinyje tavo prekės keliauja kartu su kitų žmonių kroviniu viename sunkvežimyje. Tai nėra privatumas, bet kainuoja žymiai mažiau nei užsakyti visą sunkvežimį tik sau. Paprastai pasiimi 1-3 vietas (pallet, vieta), o likusį sunkvežimio plotą užima kiti siuntėjai.

Ar mano krovinys bus saugus?

Čia priklauso nuo įmonės. Dėžės paprastai sudedamos į bendrą erdvę su kitomis, bet profesionalios firmos naudoja tvirtinimo diržus ir skiria dėmesį, kad niekas nejudėtų per važiavimą. Buvau matęs atvejų, kai dėžės buvo sugrūstos kaip malkos – tad visada klausk, kaip bus tvirtinama.

Kiek laiko trunka gabenimas į Vokietiją?

Paprastai 2-4 dienos, priklausomai nuo maršrutto. Į Berlyną ar Munich dažniausiai 2-3 dienos, į mažesnius miestus gali būti 4-5. Bet čia tikrai priklauso nuo to, ar tuo metu yra laisvų vietų sunkvežimyje. Kartais tenka laukti savaitę, kol susirinks pakankamai krovinių tam maršrutui.

Kada verta rinktis dalinį krovinį?

Kai tavo krovinys užima mažiau nei pusę sunkvežimio. Jei turi 10-15 dėžių, keletą baldų, mažą šaldytuvą – dalinis krovinys tiks. Jei kraustai visą namą ir turi 30+ dėžių – jau verta galvoti apie dalį sunkvežimio arba pilną, jei nori greičiau ir patogiau.

Kiek kainuoja dalinis krovinys į Vokietiją?

Čia labai įvairiai. Maždaug nuo 200 iki 600 eurų už standartinę vietą (paprastai vienas Euro paletės dydžio). Bet jei veži baldus – gali būti brangiau, nes reikia daugiau vietos ir atsargumo. Vienas klientas vežė sofą ir du fotelius į Hamburgą – sumokėjo 350 eurų. Kitas vežė tik 5 dėžes su drabužiais – 180 eurų.

Ar galima vežti asmeninius daiktus?

Taip, bet reikia žinoti kelis dalykus. Asmeniniai daiktai nėra prekės, tad reikia pateikti sąrašą (invoice suvert'ą), kuriame nurodyta, kad tai naudoti daiktai, ne nauja produkcija. Vokietijos muitinė kartais tikrina, ar nėra muito prekių. Naudoti baldai, drabužiai, buitinė technika paprastai neapmokestinami, bet dokumentai turi būti tvarkingi.

Kaip paruošti krovinį?

Pirma, viskas turi būti tvarkingai supakuota. Dėžės – geriausiai naujos arba tvirtos naudotos. Baldai – jei įmanoma, išardyti ir suvynioti į audeklą. Antra, viskas turi būti pažymėta – tavo vardas, kontaktai, galutinis adresas Vokietijoje. Trečia, jei yra brangūs daiktai – verta nufotografuoti ir drausti.

Kas bus, jei mano krovinys bus sugadintas?

Čia jautri tema. Daugelis perkraustymo įmonių siūlo draudimą, bet jis dažnai ribotas. Pavyzdžiui, 10 eurų už kilogramą – o tavo naujas televizorius sveria 20 kg, tai tik 200 eurų kompensacija. Visada klausk konkrečiai: koks draudimo limitas, ką jis apima. Vienas mano klientas praėjusiais metais gavo tik dalį pinigų už sumaitotą virtuvės komplektą, nes draudimas buvo per mažas.

Ar galima vežti pavojingas medžiagas?

Ne. Dauguma įmonių atsisako vežti degius skysčius, dujas, chemikalus. Jei turi kažką panašaus – reikia ieškoti specializuotos firmos su atitinkamais leidimais. Aš asmeniškai vengiu tokių krovinių, nes atsakomybė per didelė.

Kaip sužinoti, ar įmonė patikima?

Internete peržiūrėk atsiliepimus, bet ne tik gerus – skaityk ir blogus, nes jie dažnai parodo tikrą vaizdą. Paklausk, ar įmonė turi licenciją vežti krovinius į užsienį (Lietuvoje tai VĮ "Regitra" išduodamas leidimas). Patikrink, ar jie nėra tik tarpininkai, kurie perpardavinėja paslaugas kitoms firmoms – tai kartais kainuoja brangiau ir užtrunka ilgiau.

Koks skirtumas tarp dalinio krovinio ir grupavimo?

Grupavimas (groupage) – tai kai keli maži kroviniai sujungiami į vieną didelį, o po to dalijami. Dalinis krovinys (part load) – tai dalis sunkvežimio, skirta vienam klientui. Praktiškai skirtumas mažas, dažnai žmonės naudoja šiuos žodžius kaip sinonimus. Bet techniškai grupavimas gali trukti ilgiau, nes reikia surinkti visus krovinius prieš išvykimą.

Ar galima vežti mašiną kartu su daiktais?

Taip, bet tai jau kitas formatas – paprastai vadinama "car + load" arba panašiai. Mašina kraunama ant specialios platformos arba į sunkvežimio priekį, daiktai – į galą. Šiek tiek brangiau nei paprastas dalinis krovinys, bet vis tiek pigiau nei atskirai vežti mašiną ir daiktus.

Ką daryti, jei pristatymas vėluoja?

Pirmiausia – susisiek su įmone. Kartais vėluoja dėl eismo, oro, kitų krovinių prioritetų. Bet jei vėluoja jau daugiau nei savaitę – reikalauk aiškinimo ir kompensacijos, jei dėl to patyrei nuostolių. Buvo clientas, kuris negavo savo baldų prieš Kalėdas ir teko pirkti naujus – reikalavo dalinės kompensacijos, bet įmonė atsisakė, nes sutartyje buvo parašyta "orientacinės datos".

Ar galima atsiimti krovinį patiems sandėlyje?

Daugelis firmų turi sandėlius Lietuvoje ir Vokietijoje. Gali pats atvežti krovinį į sandėlį ir vėliau pats jį atsiimti iš Vokietijos sandėlio – tai vadinama "self-collection". Dažnai pigiau, bet reikia turėti transportą ir laiko.

Kokie dokumentai reikalingi?

Pagrindiniai: sąskaita-faktūra arba prekių sąrašas (jei naudoti daiktai – pažyma, kad tai naudota produkcija), važtaraštis (CMR), jei reikia – eksporto deklaracija. Daugelis įmonių patys paruošia dokumentus, bet geriau pasitikslinti iš anksto.

Kaip elgtis su muitine?

Jei veži naudotus asmeninius daiktus – paprastai jokių problemų, nes tai nėra komercinė siunta. Bet jei veži prekes, kurios bus parduodamos ar naudojamos versle – gali prireikti muitinės dokumentų. Vokietija yra ES šalis, tad tarp Lietuvos ir Vokietijos nėra muito, bet reikia tinkamai įforminti dokumentus.

Ar verta naudotis didžiųjų logistikos kompanijų paslaugomis?

DHL, DB Schenker, Kuehne+Nagel ir panašios įmonės yra patikimos, bet dažnai brangesnės. Jų kainos gali būti 30-50% didesnės nei mažesnių vietinių vežėjų. Bet jei reikia garantuotos kokybės ir turi didelį biudžetą – gali rinktis. Aš pats dažnai dirbu su mažesnėmis įmonėmis, kurios lankstesnės ir kainos geresnės.

Ką daryti, jei krovinys dingsta?

Pirma – kreipkis į įmonę raštu, reikalauk tyrimo. Antra – jei krovinys buvo apdraustas, kreipkis į draudimo kompaniją. Trečia – jei niekas nepadeda, galima kreiptis į vartotojų teisių apsaugos instituciją arba teismą. Bet čia jau kraštutinis atvejis, su kuriuo aš asmeniškai susidūriau tik kartą per visą karjerą.

Kaip suprasti, ar kaina sąžininga?

Palygink kelių įmonių kainas. Bet atsargiai – per maža kaina taip pat gali reikšti problemas: blogą aptarnavimą, vėlavimus, sugadintą krovinį. Geras vidurkis: maždaug 1-1.5 euro už kilogramą, priklausomai nuo atstumo. Į Vokietiją tai būtų maždaug 300-500 eurų už standartinį krovinį.

Ar galima susitarti dėl konkrečios pristatymo datos?

Taip, bet dažnai už papildomą mokestį. Daliniai kroviniai paprastai važiuja pagal tvarkaraštį, o ne individualiai. Jei reikia tikslios datos – gali tekti mokėti daugiau arba rinktis kitą paslaugos tipą.

Ką daryti su labai dideliais daiktais?

Lovos, spintos, staltiesės – viskas, kas netelpa į standartinę dėžę, reikalauja papildomos vietos ir atsargumo. Dažnai skaičiuojama ne pagal svorį, o pagal užimamą plotą (kubatūrą). Vienas klientas vežė didelį medinį stalą – teko mokėti kaip už du paletus, nors svoris buvo nedidelis.

Ar galima vežti maistą ir produktus?

Maisto produktai – sudėtingas klausimas. Vokietija turi griežtas maisto saugos taisykles. Geriau vengti vežti maistą, ypač greitai gendantį. Jei reikia – ieškok specializuotų įmonių, kurios turi šaldymo konteinerius ir atitinkamus leidimus.

Kaip elgtis, jei perkraustymo įmonė neatsako į žinutes?

Tai blogas ženklas. Jei įmonė neatsako per kelias dienas – ieškok kitos. Buvo atvejis, kai klientui teko palaukti 2 savaites atsakymo, o per tą laiką krovinys jau buvo išvežtas su kita firma. Kartais tiesiog geriau nešauti į priekį, bet čia jau sprendimo klausimas.

Ar verta drausti krovinį?

Tikrai taip. Paprastai tai kainuoja papildomai 5-10% nuo krovinio vertės, bet jei kas nors nutiks – bus ramiau. Aš visada rekomenduoju bent minimalų draudimą. Vienas nedidelis incidentas gali kainuoti daugiau nei visa draudimo kaina.

Kaip elgtis su sunkiai pasiekiamais adresais?

Jei gyveni mažame kaime, kur sunku privažiuoti sunkvežimiams – gali prireikti papildomų išlaidų. Pavyzdžiui, reikės mažesnio automobilio arba rankinio iškrovimo. Visa tai reikia suderinti iš anksto, nes vietoje gali būti nemalonumų.

Ką daryti, jei persigalvojau ir nebenoriu vežti?

Jei krovinys dar nepaimtas – dažnai galima atšaukti nemokamai, bet gali būti taikomas administracinis mokestis. Jei jau pakrautas – gali tekti mokėti pilną kainą. Čia visada priklauso nuo sutarties sąlygų, tad skaityk gerai prieš pasirašydamas.

Išvada

Daliniai kroviniai į Vokietiją – tai protingas sprendimas, jei neturi pilnos sunkvežimio krovinio. Svarbiausia: rinkis patikimą įmonę, viską sutvarkyk dokumentų formos ir apdrausk krovinį. Kaina dažniausiai prasideda nuo 200 eurų, o viskas užtrunka 2-4 dienas. Jei abejoji – geriau pasiklausk, nes kiekviena situacija kitokia, ir čia nėra universalaus atsakymo. Aš pats per metus patariau šimtams žmonių, ir kiekvienas atvejis buvo unikalus.