Kontainerinis pervežimas iš Vokietijos – kaip viskas veikia ir ką reikia žinoti

Kontainerinis pervežimas iš Vokietijos yra vienas populiariausių būdų gabenti didelius kiekius baldų, buitinės technikos ar kitų daiktų į Lietuvą. Dauguma žmonių mano, kad tai labai sudėtinga, bet iš tikrųjų – jei žinai kelis pagrindinius dalykus, viskas eina daug lengviau. Aš šioje srityje dirbu jau aštuonerius metus ir per tą laiką mačiau viską – ir labai sklandžius pervežimus, ir visiškas katastrofas, kai žmonės patys susidaro problemų dėl elementarių dalykų. Šiame straipsnyje (na šitas posakis manęs nervina, bet čia tinka) pasakosiu, kaip iš tikrųjų veikia kontainerinis pervežimas iš Vokietijos, kokios kainos šiuo metu, kokie dažniausiai kyla klausimai ir kaip viską sutvarkyti taip, kad nereikėtų po to gailėtis.

Dažniausiai užduodami klausimai

Bendra informacija

Koks yra pats paprasčiausias būdas užsakyti kontainerinį pervežimą iš Vokietijos?

Paprasčiausia būtų tiesiog parašyti arba paskambinti į pervežimo įmonę ir pasakyti, ką reikia vežti, iš kur ir į kur. Viskas. Nereikia jokių ypatingų žinių. Aš pats su klientais kalbuju paprastai – klausiau, kiek turi daiktų, ar yra sunkių baldų, ar reikia pakrovimo paslaugos. Kartais žmonės bando patys viską susižinoti internete ir susuka sau galvą, o paskui paskambina man ir viskas išsisprendžia per 10 minučių. Tiesiog reikia žinoti, kad tokia paslauga egzistuoja ir kad ji nėra tik didelioms įmonėms.

Kokio dydžio konteinerį man reikės?

Dažniausiai naudojami 20 pėdų ir 40 pėdų konteineriai. 20 pėdų talpa – apie 33 kubiniai metrai, 40 pėdų – apie 67 kubiniai metrai. Paprastai tariant, jei veži baldus iš vienos buto – užtenka 20 pėdų. Jei iš namo ir dar turi daug sandėlio – reikia 40 pėdų. Bet čia tik apytiksliai, nes viskas priklauso nuo to, kaip susidėsi daiktus. Vienas mano klientas į 20 pėdų konteinerį sutalpino visą 4 kambarių buto turinį, nes labai gerai susidėjo, o kitas į tą patį dydį nesutalpino net pusės. Reikia galvoti praktiškai.

Ar galima dalintis konteinerį su kitais žmonėmis?

Taip, tai vadinama daliniu kroviniu (LCL – Less than Container Load). Keletas žmonių dalijasi vieną konteinerį ir moka tik už savo dalį. Tai pigiau, bet trunka ilgiau, nes reikia laukti, kol konteineris bus pilnas. Kartais tai labai gera išeitis, ypač jei neturi labai daug daiktų. Bet čia reikia žinoti, kad kartais gali tekti palaukti kelias savaites, kol surinksis pilnas konteineris. Aš pats siūlyčiau dalinį krovinį tik tiems, kam neskuba ir kas turi mažiau nei 10-15 kubinių metrų daiktų.

Kainos ir mokėjimai

Kiek šiuo metu kainuoja kontainerinis pervežimas iš Vokietijos į Lietuvą?

Čia labai priklauso nuo daugelio faktorių, bet apytiksliai kalbant – 20 pėdų konteineris kainuoja nuo 800 iki 1200 eurų, 40 pėdų – nuo 1200 iki 1800 eurų. Bet čia tik transporto kaina, be papildomų paslaugų. Jei reikia pakrovimo, iškrovimo, draudimo – kaina auga. Ir dar – kainos keičiasi priklausomai nuo kuro kainų ir sezono. Vasarą brangiau, žiemą pigiau. Geriausia tiesiog pasitikslinti konkrečiu atveju, nes internetu parašytos kainos dažniausiai jau nebegalioja.

Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių?

Gali būti. Kartais įmonės nurodo labai žemą bazinę kainą, o po to prideda visokius papildomus mokesčius – už dokumentus, už terminalo tvarkymą, už bunkerio priedą (kuris keičiasi priklausomai nuo kuro kainų). Reikia visada klausti, kas įeina į kainą ir ko dar gali prireikti. Aš pats visada sakau klientams viską iškart, nors kartais jie ir nusteba, bet geriau žinoti iš anksto nei po to gauti papildomą sąskaitą. Yra įmonių, kurios elgiasi sąžiningai, bet yra ir tokių, kurios mėgsta pridurti visokius „lengvatinnius" mokesčius.

Ar galima mokėti dalimis?

Dauguma įmonių reikalauja dalies sumos iš anksto, o likusią sumą – prieš iškrovimą arba po jo. Paprastai tai būna 30-50% iš anksto, likusi dalis – prieš pristatymą. Bet čia vėlgi – viskas priklauso nuo įmonės. Kai kurios leidžia mokėti visą sumą iš karto, kitos nori dalimis. Svarbu žinoti, kad jei įmonė reikalauja visos sumos iš anksto – tai jau maždaug raudona vėliava. Bent jau aš taip manau.

Logistika ir laikas

Kiek laiko trunka pervežimas iš Vokietijos į Lietuvą?

Paprastai – nuo 2 iki 4 savaičių. Bet tai labai priklauso nuo maršruto ir nuo to, ar tai pilnas konteineris (FCL) ar dalinis (LCL). Pilnas konteineris paprastai greičiau – apie 2-3 savaites. Dalinis gali užtrukti ir iki 4-5 savaičių, nes reikia laukti, kol bus pakankamai krovinio. Ir dar – jei pervežimas vyksta per Lenkiją arba per kitą šalį, gali būti greičiau. Aš turėjau atvejį, kai pervežimas truko tik 10 dienų, bet taip būna retai.

Kokiu maršrutu dažniausiai vežama?

Iš Vokietijos į Lietuvą dažniausiai vežama per Lenkiją – tai trumpiausias ir pigiausias kelias. Kartais naudojamas maršrutas per Čekiją ir Slovakiją, bet tai retesnis atvejis. Viskas priklauso nuo to, iš kurios Vokietijos dalies vežama. Iš Vakarų Vokietijos (pvz., Kelno, Diuseldorfo) paprastai važiuojama per Lenkiją, o iš Pietų Vokietijos (Miuncheno, Štutgarto) – kartais per Čekiją. Bet čia jau logistikos įmonės reikalas, jums nereikia dėl to galvoti.

Ar galima kažkaip pagreitinti pervežimą?

Galima, bet tai kainuoja. Kai kurios įmonės siūlo greitesnį pervežimą už papildomą mokestį. Taip pat galima rinktis tik pilną konteinerį, nes tada nereikia laukti, kol bus surinktas dalinis krovinys. Dar viena išeitis – jei yra galimybė, galima patiems atvežti daiktus iki konteinerio terminalo Vokietijoje ir taip sutaupyti laiko. Bet čia jau reikia žinoti, ką darai. Aš pats patarčiau nesistengti visko pagreitinti, jei nėra labai skubu – geriau palaukti ir sumokėti mažiau.

Dokumentai ir tvarka

Kokius dokumentus reikia turėti?

Pagrindiniai dokumentai – tai sąskaita faktūra arba pirkimo dokumentas (jei vežate naujus daiktus), asmens dokumentas, ir sąrašas daiktų, kurie bus vežami. Jei vežate naudotus baldus iš savęs – paprastai pakanka tik jūsų paso ir sąrašo. Jei vežate naujus daiktus iš parduotuvės – gali prireikti sąskaitos faktūros. Ir dar – jei vežate ką nors vertingo, reikės vertės įrodymo. Bet dažniausiai žmonės veža savo asmeninius daiktų ir tada viskas būna daug paprasčiau.

Ar reikia muitinės dokumentų?

Jei vežate daiktus iš Vokietijos į Lietuvą, abu šalys yra ES, tai muitinės dokumentų paprastai nereikia. Bet čia yra išimtis – jei vežate naujus daiktus, kurie buvo pirkti ir norite juos parduoti ar naudoti versle, tada gali prireikti muitinės dokumentų. Asmeniniams daiktams paprastai nereikia jokios muitinės. Aš pats su klientais visada aiškinuosi šitą dalyką, nes kartais žmonės susirūpina dėl nieko. Bet jei turite abejonių – geriau paklausti įmonės, su kuria dirbate.

Kas tvarko dokumentus – aš ar pervežimo įmonė?

Paprastai pervežimo įmonė tvarko visus su pervežimu susijusius dokumentus. Jums reikia tik pateikti savo asmens dokumentą ir sąrašą daiktų. Bet jei vežate kažką neįprasto – pvz., meno kūrinius, senovinius daiktus, brangius juvelyrinius dirbinius – tada gali prireikti papildomų dokumentų ir jums pačiams reikės tuo pasirūpinti. Čia jau reikia žinti konkrečius atvejus, bet tai retai pasitaiko.

Problemos ir sprendimai

Kas dėl ko dažniausiai kyla problemų?

Dažniausios problemos – tai netikslus daiktų sąrašas, blogas daiktų supakavimas, ir nesutarimai dėl kainos. Kartais žmonės pamiršta nurodyti, kad turi labai sunkius daiktus (pvz., pianiną ar didelį akvariumą), ir tada konteineris pasirodo per mažas. Arba supakuoja daiktus taip blogai, kad jie sugenda per kelionę. Dar viena dažna problema – žmonės pamiršta, kad konteineris turi būti pripildytas iki tam tikro lygio, ir tada moka už oro gabenimą (šypsosi). Aš pats visada sakau – geriau pasakyti daugiau nei mažiau, nes po to visada galima ką nors pakeisti.

Ką daryti, jei daiktai buvo sugadinti per pervežimą?

Pirma – reikia tai pastebėti iš karto, kai gaunate konteinerį. Jei pastebėjote sugadinimą – reikia nedelsiant fotografuoti ir rašyti pretenziją pervežimo įmonei. Čia labai svarbu turėti įrodymų. Dauguma įmonių turi draudimą, bet norint gauti kompensaciją, reikia įrodyti, kad sugadinimas įvyko per pervežimą, o ne prieš tai. Aš turėjau atvejį, kai klientė sakė, kad jos indai buvo sudaužyti, bet pasirodė, kad jie buvo blogai supakuoti pačios – čia jau mūsų atveju niekas nekaltas. Taigi – pakuokite gerai.

Kas nutinka, jei konteineris vėluoja?

Konteineriai gali vėluoti dėl įvairių priežasčių – oro sąlygos, uosto spūstys, problemos su dokumentais. Jei taip nutiko – reikia susisiekti su pervežimo įmone ir sužinoti priežastį. Dažniausiai įmonės suteikia kompensaciją už vėlavimą, bet čia jau priklauso nuo konkrečios situacijos. Aš pats patarčiau visada turėti planą B, jei jums labai svarbu, kad daiktai atvyktų iki tam tikros datos. Ir dar – visada geriau planuoti su kaupu, nei spaudžiant terminus.

Patarimai ir gudrybės

Ką patartumėte žmonėms, kurie pirmą kartą užsako pervežimą?

Pirma – nesistenkite sutaupyti per daug. Kartais žmonės renkasi pigiausią pasiūlymą ir po to turi problemų. Geriau mokėti šiek tiek daugiau, bet dirbti su patikima įmonė. Antra – ruoškite daiktus iš anksto. Supakuokite juos tvarkingai, susirašykite, ką vežate, ir pasidarykite nuotraukas. Trečia – būkite realistai dėl kiekio. Daugelis žmonių mano, kad turi mažiau daiktų nei iš tikrųjų turi. Aš pats visada siūlau klientams pasidaryti namų inventorizaciją prieš skambinant į pervežimo įmonę.

Ar verta pačiam pakrauti konteinerį?

Jei turite patirties ir žinote, ką darote – taip, galite sutaupyti. Bet jei niekada to nedarėte – geriau patikėti profesionalams. Blogai sukrautas konteineris gali būti pavojingas (daiktai gali judėti per kelionę ir sugadinti kitus), ir dar gali tekti mokėti daugiau, jei konteineris bus pripildytas netolygiai. Aš pats mačiau konteinerius, kuriuose buvo palikta daug tuščios vietos dėl blogo kraustymo, ir žmonės mokėjo už oro gabenimą. Taigi – jei nesate tikri, geriau mokėti už profesionalų pakrovimą.

Kada geriausia užsakyti pervežimą?

Geriausia užsakyti kelios savaitės iš anksto, ypač jei tai vasaros laikotarpis arba prieš šventes. Vasarą ir prieš rugsėjį (kai žmonės grįžta iš atostogų ir pradeda kraustytis) būna labai daug užsakymų. Jei užsakysite iš anksto – turėsite daugiau laiko viską suplanuoti ir galėsite rinktis iš daugiau variantų. Aš pats visada sakau klientams – geriau skambinti dviem savaitėm anksčiau nei reikia, nei bandyti viską sutvarkyti per kelias dienas.

Išvada

Kontainerinis pervežimas iš Vokietijos nėra toks sudėtingas, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Svarbiausia – rasti patikimą įmonę, tiksliai žinoti, ką vežate, ir gerai supakuoti daiktus. Kainos šiuo metu svyruoja nuo 800 iki 1800 eurų priklausomai nuo konteinerio dydžio ir papildomų paslaugų, o pristatymas trunka apie 2-4 savaites. Jei turite abejonių – tiesiog paskambinkite ir paklauskite, nes geriau pasitikslinti iškart nei po to spręsti problemas. Ir dar – nepamirškite, kad kartais geriau sumokėti šiek tiek daugiau ir turėti ramybę, nei bandyti sutaupyti ir po to gailėtis. Per tuos aštuonerius metus matyta tiek visko, kad galiu pasakyti – dažniausios problemos kyla būtent dėl skubėjimo ir bandymo viską padaryti kuo greičiau ir kuo pigiau.