Jūsų siunta pasieks artimuosius Vokietijoje saugiai

Įvadas

Dirbu tarptautinių perkraustymų srityje jau aštuonerius metus. Per tą laiką gabenau šeimų turtą į įvairiausias šalis, bet Vokietija – tai vienas dažniausių maršrutų. Matyt, todėl, kad daug žmonių iš Lietuvos ten persikelia dirbti arba turi ten giminaičių. Šiame straipsnyje pakalbėsime apie tai, kaip iš tiesų veikia siuntų gabenimas į Vokietiją, kokios klaidos dažniausiai pasitaiko ir kaip jų išvengti. Paprastai, be filtravimo – kaip būčiau aiškinęs draugui.

Kaip išvis veikia siuntų sistema į Vokietiją

Ar tikrai mano daiktai bus saugūs kelyje?

Dažniausiai taip, bet reikia suprasti, kaip viskas vyksta. Pirma, tavo daiktai pakraunami į sunkvežimį Lietuvoje, tada važiuoja per Lenkiją, kartais per Čekiją, ir galiausiai atvažiuoja į Vokietiją. Kelyje būna bent vienas perpakuotimo punktas, kur viskas perkeliama iš vieno vilkiko į kitą. Būtent čia ir atsiranda rizika – jei firma neturi savo nuolatinės komandos, daiktai gali būti permesti kaip paprasta krovinys, be jokios asmeninės priežiūros. Aš pats kartą mačiau, kaip mano kolega rankiniu būdu perkėlė kliento pianiną per tris valandas, nes suprato, kad standartinis krovėjas tai padarys blogai. Tas pianinas iki šiol stovi pas tą klientą Berlyne.

Kiek laiko užtrunka pristatymas?

Vidutiniškai nuo 5 iki 10 darbo dienų, bet čia labai priklauso nuo to, kur tiksliai Vokietijoje reikia pristatyti. Jei tai Miunchenas arba Hamburgas – gali būti ir greičiau, jei firma turi reguliarų maršrutą. Jei tai mažesnis miestelis, pvz., kažkur Šlezvige-Holšteine, tada gali užtrukti ir ilgiau. Vieną kartą turėjome atvejį, kai siunta į nedidelį Koblencas apylinkės miestelį užtruko beveik dvi savaites, nes reikėjo laukti, kol susirinks pakankamai krovinio pilnam vilkikui. Tiesiogiai tai priklauso nuo logistinės kompanijos tvarkaraščio.

Ar galiu siųsti bet ką?

Ne visai. Yra aiškus draudžiamų prekių sąrašas: ginklai, narkotikai, pavojingos medžiagos, gyvūnai be reikiamų dokumentų. Bet yra ir daugiau niuansų – pavyzdžiui, baldai su mediena iš tam tikrų šalių reikia specialaus sertifikato, nes Vokietija turi griežtas kvarantino taisykles. O dar reikia prisiminti, kad kai kurios įprastos namų apyvokos prekės, pvz., senos grindų dangos su asbestu, turi būti išmestos prieš išvykimą, o ne gabenosi kartu. Aš pats vieną kartą turėjau nemalonią situaciją, kai klientas norėjo vežti seną asbestu dengtą stogą – teko aiškinti, kodėl tai tiesiog neįmanoma.

Kainos ir mokėjimai

Kodėl vienos firmos siūlo pigiau, kitos brangiau?

Čia yra keletas priežasčių. Pirma, dalis firmų skaičiuoja tik transporto kainą, o kitos – viską kartu su pakavimu, draudimu, muitinės tvarkymu. Antra, kartais pigios kainos reiškia, kad tavo daiktai bus kraunami į tą patį vilkiką su kitais kroviniais kaip dalis, o ne kaip individuali siunta. Trečia, sezoniškumas labai svarbus – vasarą, ypač rugpjūtį, kainos paprastai aukštesnės, nes visi kraustosi. (čia reikia patikslinti – rugpjūtis tikrai pats brangiausias mėnuo, bet ir birželis bei liepa nėra pigūs).

Ar verta mokėti draudimą?

Absoliučiai taip, bet čia reikia suprasti, kokį draudimą siūlo firma. Kai kurios siūlo tik bazinį draudimą, kuris padengia tik labai mažą dalį vertės, jei kas nors nutiktų. Kitos siūlo papildomą draudimą, kuris faktiškai apdraudžia daiktus iki jų tikrosios vertės. Vieną kartą turėjau klientą, kuris atsisakė papildomo draudimo, nes "viskas bus gerai", o paskui jo naujas televizoris buvo sugadintas per perpakuotimą. Galiausiai gavo tik 200 eurų kompensaciją iš bazinio draudimo, nors televizorius kainavo 1500. Ne kartą apie tai pagalvoju – ar aš blogai padariau, kad nepasispyriau? Galbūt.

Ar galiu derėtis dėl kainos?

Žinoma, bet čia reikia žinoti, kada derėtis. Jei kalbame apie didelę siuntą, pvz., keturis kambarius namų, tai firma tikrai turi erdvės manevrui. Jei siunčiate tik keletą dėžių, derėtis mažiau prasminga, nes firma vis tiek turi tam tikrą minimalią kainą. Geras patarimas – visada prašykite išsamaus kainos suskirstymo, kad matytumėte, už ką mokate. Kartais pasirodo, kad dalis kainos yra "administravimo mokestis", kuris iš tiesų nėra būtinas.

Praktiniai dalykai prieš siuntimą

Kada geriausia pradėti ruoštis?

Kuo anksčiau, tuo geriau, bet praktiškai – maždaug prieš dvi savaites iki planuojamos išvykos. Per tas dvi savaites reikia: susitvarkyti dokumentus, nuspręsti, ką vežate, o ką paliekate, susitarti su firma dėl datos, ir supakuoti mažiau vertingus daiktus patys, jei norite sutaupyti. Aš visada sakau klientams – geriau turėti per daug laiko nei per mažai. Vieną kartą turėjome atvejį, kai klientai paskambino tik prieš tris dienas iki išvykimo, ir mes vos spėjome viską suorganizuoti. Viskas gerai baigėsi, bet buvo labai arti.

Ar verta pakavimo pasiūlyti firma?

Tai priklauso nuo to, kiek turite laiko ir kokia jūsų daiktų vertė. Firmos pakavimas kainuoja papildomai, bet jie tai daro profesionaliai – naudoja specialias medžiagas, žino, kaip supakuoti trapius daiktus. Jei patys pakuosite, sutaupysite pinigų, bet rizikuojate, kad kažkas bus supakuota blogai. Paprastai tariant: jei turite brangius baldus, veidrodžius, stiklo dirbinius – geriau mokėti už firmos pakavimą. Jei tai paprasti drabužiai, indai, knygos – galite pakuoti patys.

Kaip tinkamai paruošti daiktus?

Pirma, viską reikia gerai išvalyti ir išdžiovinti. Antra, trapius daiktus reikia suvynioti atskirai, naudojant burbulinius foliją arba audinį. Trečia, dėžės turi būti tvirtos, o jei jos per sunkios – geriau padalinti į mažesnes. Ir labai svarbu – ant kiekvienos dėžės užrašykite, kas viduje ir kambarys, į kurį ji skirta. Tai labai palengvina išpakavimą Vokietijoje. Kartą gavome siuntą, kurioje visos dėžės buvo pažymėtos tik "daiktai" – įsivaizduokite, kiek laiko prireikė išsiaiškinti, kur kas yra.

Ar reikia kažką ypatingai žinoti apie baldų išmontavimą?

Taip, ir tai labai svarbu. Jei turite didelius baldus, kuriuos reikia išmontuoti – lova, spinta, stalas – geriau tai padaryti patiems iš anksto, arba aiškiai nurodyti firmai, kad jie tai padarytų vietoje. Dažniausiai firma siūlo šią paslaugą, bet ji kainuoja papildomai. Vienas svarbus dalykas – visus varžtus ir detales reikia susidėti į maišelį ir aiškiai pažymėti, prie kokio baldų jie priklauso. Aš pats mačiau ne vieną atvejį, kai žmonės sugaišo valandas bandydami suprasti, kur eina kuris varžtas.

Dokumentai ir muitinė

Kokie dokumentai reikalingi?

Pagrindiniai dokumentai yra: paso kopija, adresas Vokietijoje, sąrašas siunčiamų daiktų su vertėmis, ir jei reikia – prekių kilmės sertifikatai. Jei vežate naujus daiktus, kurie dar nebuvo naudoti, gali prireikti sąskaitų faktūrų. Jei vežate senus, asmeninius daiktus – pakanka paprasto sąrašo. Muitinė tarp Lietuvos ir Vokietijos yra palyginti paprasta, nes abi šalys yra ES, bet vis tiek reikia tinkamai užpildyti dokumentus.

Ar reikia mokėti muitą?

Paprastai – ne, jei tai jūsų asmeniniai daiktai, kuriuos naudojate savo namų ūkyje. Bet yra išimtis: jei vežate naujus daiktus, kurių vertė viršija tam tikrą sumą (paprastai apie 430 eurų), gali tekti mokėti PVM. Be to, jei vežate prekes, skirtas pardavimui – tai jau visai kita istorija, ir čia reikia visų prekybinių dokumentų. Vieną kartą turėjome klientą, kuris vežė naujus baldus į savo naują namą Vokietijoje, ir teko aiškinti su muitine, nes jie buvo supakuoti kaip nauji, nors iš tiesų tai buvo jo asmeniniai daiktai, tiesiog pirkti neseniai. Galiausiai viskas susitvarkė, bet buvo nervų.

Kas atsitinka, jei dokumentai neteisingi?

Gali būti kelios pasekmės: siunta gali būti sulaikyta muitinėje, gali būti skirta bauda, arba gali tekti papildomai mokėti. Svarbiausia – visada sakykite tiesą dokumentuose. Jei nurodysite mažesnę vertę nei iš tiesų, ir tai išaiškės, bus daug blogiau, nei jei iš karto viską parodytumėte teisingai. Aš visada sakau klientams – geriau vieną kartą patikslinti, nei po to turėti problemų.

Pristatymas Vokietijoje

Kaip veikia pristatymas namo?

Paprastai taip: vilkikas atvažiuoja į nurodytą adresą Vokietijoje, ir jei tai buvo sutarta, komanda iškrauna daiktus ir, jei reikia, surenka baldus. Bet čia yra niuansas – ne visos firmos siūlo pilną paslaugą "nuo durų iki durų". Kai kurios tik atveža iki namo, ir jūs pats turite iškrauti. Visada būtina tai patikslinti iš anksto. Be to, reikia žinoti, ar namas turi liftą, ar reikia nešti per laiptus, nes tai įtakoja kainą.

Kas atsitinka, jei pristatymo metu nieko nėra namie?

Čia priklauso nuo iš anksto sutartos tvarkos. Dažniausiai firmos nori, kad kas nors būtų namie priimti siuntą. Jei nieko nėra, daiktai gali būti palikti sandėlyje iki kitos dienos, arba gali būtiengiamosiosios prievolės, bet tai paprastai kainuoja papildomai. Vieną kartą turėjome situaciją, kai kliento skrydis vėlavo, ir jis negalėjo būti namie sutartu laiku. Teko perkelti pristatymą kitai dienai, o tai kainavo papildomą dienos sandėlio mokestį.

Ar galiu sekti siuntos eigą?

Dauguma šiuolaikinių firmų siūlo galimybę sekti siuntą internetu, realiuoju laiku. Bet čia vėlgi – priklauso nuo firmos. Kai kurios turi labai išvystytas sekimo sistemas, kitos tiesiog pasako, kada vilkikas išvyko ir kada turėtų atvykti. Aš asmeniškai rekomenduoju visada aiškiai paklausti, kaip galėsite sužinoti, kur yra jūsų daiktai. Vienas patarimas – jei firma nesiryžta aiškiai atsakyti į šį klausimą, tai gali būtiblogas ženklas.

Ką daryti, jei kažkas sugadinta?

Pirma, visada reikia tai užfotioti prieš pasirašant priėmimą. Jei pastebite sugadinimą iš karto – nerašykite, kad viskas gerai, o surašykite, kas konkrečiai sugadinta. Po to nedelsiant susisiekite su firma ir pateikite pretenziją. Jei turite draudimą, procesas bus paprastesnis. Bet čia svarbu – pretenziją reikia pateikti per tam tikrą laikotarpį, paprastai per kelias dienas nuo pristatymo. Jei pražiopsosite terminą, gali būti sunku įrodyti, kad žala buvo padaryta per gabenimą, o ne po jo.

Dažniausios klaidos ir kaip jų išvengti

Ko žmonės labiausiai gailisi po perkraustymo?

Labiausiai paplitusi klaida – supakuoti per daug nereikalingų daiktų. Žmonės galvoja "vis tiek vežu, pasiimsime", o po to supranta, kad išleido pinigus daiktams, kurių net nenaudojo Lietuvoje. Karta turėjau klientą, kuris vežė seną, sulūžusį dviračių, nes "gal kada panaudos". Vokietijoje jis nusipiko naują, o senas liko stovėti sandėlyje, kol galiausiai teko mokėti už jo išvežimą.

Ar verta vežti senus baldus?

Čia labai priklauso nuo baldų būklės ir vertės. Jei tai seni, bet labai kokybiški baldai, pavyzdžiui, ąžuolinis stalas, kuris jums brangus, verta vežti. Bet jei tai jau susidėvėję, pasenę baldai, kurie Vokietijoje galėtų būti pigiai nusipirkti nauji – geriau palikti arba išmesti. Aš visada raginu klientus pagalvoti – ar aš tikrai noriu šio daikto dar penkerius metus? Jei atsakymas nėra tikras "taip", geriau palikti.

Ką daryti su mažais, bet vertingais daiktais?

Brangakmeniai, pinigai, svarbūs dokumentai, brangūs rankiniai laikrodžiai – geriau visada vežti su savimi, o ne dėžėje su kitais daiktais. Net jei firma yra patikima, visada yra maža tikimybė, kad kažkas paklys ar bus pamiršta. Be to, jei keliaujate oro transportu, turite galimybę turėti šiuos daiktus su savimi. Vienas mano klientų vežė brangius papuošalus dėžėje, ir jie buvo išimti kartu su drabužiais tik po dviejų savaičių, kol sandėlyje buvo surasta dėžė su brangenybėmis. Viskas baigėsi gerai, bet tas klientas dabar visada viską paima rankinio bagažo.

Ar galima susitvarkyti patiems be firmos?

Techniškai – taip. Galite išsinuomoti mikroautobusą, susipakuoti daiktus, ir patys važiuoti į Vokietiją. Bet čia reikia suprasti, kiek tai kainuos jūsų laiko ir nervų. Be to, jei neturite patirties su tarptautiniu gabenimu, gali būti sunku susitvarkyti su dokumentais, ypač jei ką nors vežate, kas kelia papildomų klausimų. Aš pats vieną kartą bandžiau pats persikelti, kai pradėjau dirbti šioje srityje, ir galiu pasakyti – buvo daugiau problemų, nei vertėjo.

Gyvenimas Vokietijoje su atvežtais daiktais

Ar Vokietijoje sunku pirkti baldus?

Iš tiesų – ne. Vokietijoje yra daugybė baldų parduotuvių, nuo IKEA iki brangių, kokybiškų gamintojų. Kainos kartais netgi geresnės nei Lietuvoje, ypač jei kalbame apie vietines prekes. Bet čia vėlgi – jei turite tam tikrų mėgstamų daiktų, kurie jums brangūs, verta juos vežti. Vienas mano klientų turėjo labai seną, rankų darbo šeimos spintą, kurią vežė iš Lietuvos, nes ji buvo jo senelio padaryta. Tokio daikto nenusipirksi jokioje parduotuvėje.

Ką daryti su likusiais daiktais Lietuvoje?

Jei turite daiktų, kuriuos norite palikti Lietuvoje, bet nenorite parduoti – galite palikti pas giminaičius, draugus, arba sandėlyje. Yra firmų, kurios siūlo sandėliavimo paslaugas Lietuvoje, jei planuojate grįžti po kelių metų. Bet čia vėlgi – reikia gerai pagalvoti, ar tikrai tie daiktai bus jums reikalingi po kelerių metų. Dažnai žmonės moka už sandėlį metų metus, o po to vis tiek niekada to nepasiveža.

Ar lengva susirasti pagalbą išsikraustant Vokietijoje?

Vokietijoje yra daug firmų, kurios siūlo pagalbą išsikraustant, bet čia reikia žinoti, kaip ieškoti. Geriausia ieškoti per vietines grupes "Facebook", arba per rekomendacijas. Bet čia yra vienas svarbus dalykas – Vokietijoje daugelis firmų dirba tik vokiečių kalba, todėl gali būti sunku susišnekėti. Kartą turėjome klientą, kuris tiesiogiai užsakė Vokietijoje pagalbą išsikraustant, ir buvo labai nusivylęs, nes niekas neatvyko laiku, o kalbėtis buvo labai sunku.

Ką daryti, jei persigalvojote dėl kažko jau pristatyta?

Jei jau pristatyta, o po to supratote, kad kažko nereikėjo vežti – galite tai išvežti atgal, bet tai paprastai kainuoja papildomai. Geriau prieš tai gerai pagalvoti ir nuspręsti. Aš visada sakau klientams – geriau po truputį vežti, nei per daug. Visada galima vėl užsakti papildomą siuntą, jei ko nors trūks. Bet vežti per daug – tai tiesiog pinigų švaistymas.

Išvada

Per tuos aštuonerius metus mačiau daug sėkmingų perkraustymų į Vokietiją, bet taip pat mačiau ir problemų, kurių būtų galima išvengti. Svarbiausia – gerai išsiaiškinti, ką vežate, pasirinkti patikimą firmą, ir nesigailėti laiko dokumentams sutvarkyti. Jūsų siunta tikrai gali pasiekti artimuosius Vokietijoje saugiai, jei viską padarysite teisingai. O jei kils klausimų – visada geriau paklausti iš anksto, nei spręsti problemas vėliau.