Inovatyvus logistikos sprendimas Vokietijos kroviniams su big data

Sveiki, čia aš. Dirbu tarptautinių perkraustymų ir krovinių gabenimo srityje jau beveik dešimt metų, ir per tą laiką mačiau visko – nuo visiškai sklandžių pervežimų iki tikrų košmarų, kai krovinys dingsta kaip į vandenį. Šiandien noriu paprastai jums paaiškinti, kaip šiuolaikiniai duomenų analizės sprendimai keičia Vokietijos krovinių pervežimo pasaulį, ir kodėl tai svarbu jums, jei planuojate ką nors vežti iš Lietuvos į Vokietiją ar atvirkščiai.

Įvadas

Per pastaruosius penkerius metus pastebėjau, kaip stipriai pasikeitė mūsų darbas. Anksčiau viskas buvo grindžiama patirtimi, intuicija ir popieriniais žurnalo įrašais. Dabar gi turime sistemas, kurios analizuoja tūkstančius duomenų taškų – nuo oro sąlygų iki vairuotojų darbo valandų, nuo eismo spūsčių iki degalų kainų kiekvienoje stotelėje. Šitas pokytis yra milžiniškas, ir aš jums paaiškinsiu, kaip tai veikia jūsų kišenę ir nervus pervežimo metu. Nėra čia jokios magijos – tiesiog protingesnis darbas su turimais duomenimis, kurie anksčiau gulėjo nepanaudoti. (čia tikriausiai reikėtų paminėti dar kelis pavyzdžius, bet noriu išlaikyti trumpą įvadą)

Dažniausi klausimai apie duomenimis grįstą logistiką Vokietijos kroviniams

Kaip duomenys iš tikro padeda mano pervežime?

Na, pradėkime nuo paprasto pavyzdžio. Pernai vežėme vienos įmonės biuro baldus iš Kauno į Miuncheną. Seniau būtume paskyrę standartinį maršrutą per Lenkiją, kaip visi daro. Bet sistema parodė, kad tą konkrečią dieną Lenkijos pasienyje buvo didžiulės eilės dėl patikrinimų, o alternatyvus maršrutas per Čekiją buvo trumpesnis net 4 valandomis, nors ir šiek tiek brangesnis degalams. Galų gale klientas sutaupė beveik 200 eurų ir gavo krovinį diena anksčiau. Tai yra tas momentas, kai duomenys tiesiogiai verčiasi į jūsų naudą.

Ar tai nėra tiesiog dar viena technologinė naujiena, kuri nieko nepakeis?

Gali būti, kad jūs teisus dėl kai kurių dalykų – ne kiekviena naujiena iš tikro veikia. Bet čia skirtumas toks, kad mes kalbame ne apie kažkokias gražias schemas, o apie realius skaičius. Pavyzdžiui, viena mūsų naudojama sistema seka vairuotojų darbo laiką ir automatiškai perspėja, kada reikia keisti vairuotoją arba daryti pertrauką. Tai nėra futuristika – tai paprasčiausia sauga ir pinigų taupymas, nes uždelstas krovinys kainuoja brangiai.

Kiek kainuoja šitas visas duomenų stebėjimas?

Čia reikia būti atsargiam, nes kainos labai skiriasi. Paprastos sekimo sistemos, kurios tik rodo, kur dabar yra sunkvežimis, prasideda nuo 50-80 eurų per mėnesį. Bet pilnas sprendimas su maršruto optimizavimu, прогнозavimu ir automatizuotu dokumentų valdymu gali kainuoti nuo 300 iki 1000 eurų per mėnesį, priklausomai nuo įmonės dydžio. Aš pats per pirmus metus investavome apie 4000 eurų į sistemą ir per tą laiką sutaupėme maždaug dvigubai tiek tiesioginei sąskaita – neskaitant to, kad klientai liko patenkinti, jog jų krovinys atėjo laiku.

Ar mažos įmonės gali sau tai leisti?

Taip ir ne. Jei jūs vežate vieną krovinį per mėnesį, tikriausiai neverta investuoti į brangią sistemą. Bet yra dalijimosi platformų, kurios leidžia mažoms įmonėms naudotis didelių žaidėjų duomenimis. Pavyzdžiui, galite užsisakyti tik maršruto analizę konkrečiam pervežimui už 30-50 eurų. Kartais tai tikrai apsimoka, ypač jei vežate brangius krovinius arba turite griežtų terminų.

Kaip sistema žino, kada bus eismo spūstis?

Na, čia reikalas toks – duomenys renkami iš įvairių šaltinių. Yra specialios programos, kurios gauna informaciją iš navigacijos sistemų, eismo stebėjimo kamerų, netgi iš kitų sunkvežimių kelyje. Kuo daugiau duomenų, tuo tikslesnis прогнозas. Aišku, kartais sistema apsirinka – pernai vieną kartą ji žadėjo puikų kelią, o mes patekome į nelaimę kelyje, kurios niekas neprognozavo. Tai nutinka, ir reikia turėti planą B.

Ar tai veikia tik Vokietijoje ar visur?

Daugelis sistemų veikia visoje Europoje, bet Vokietija yra ypatinga dėl kelių priežasčių. Pirma, ten yra labai geras eismo duomenų rinkimas – autobahn sistema yra viena iš labiausiai stebimų pasaulyje. Antra, Vokietijoje yra daug sandėlių ir logistikos centrų, kurie jau naudoja skaitmenines sistemas, tad duomenų srautas yra tikras. Trečia, vokiečiai patys yra linkę naudotis technologijomis, tad ir jų pusėje bendradarbiavimas vyksta sklandžiau.

Kokie duomenys tiksliai renkami?

Čia jums tikriausiai bus įdomu. Renkama tikrai daug – pradedant GPS koordinatėmis ir baigiant degalų sąnaudomis, krovinio svoriu, temperatūra šaldytuve vežamose prekėse, vairuotojo pulsas (kai kurios sistemos turi net tokius dalykus), oro sąlygomis kiekvienoje maršruto vietoje, netgi naujienomis apie streikus ar nelaimės atvejus regionuose. Visa tai sujungus gaunamas gana tikslus paveikslas to, kas vyksta ir kas gali nutikti.

Ar mano duomenys yra saugūs?

Atrodo juokinga klausti, bet tai svarbu. Jūsų krovinio informacija, adresai, kainos – visa tai yra jautrūs duomenys. Geri tiekėjai naudoja šifravimą ir turi atitinkamus sertifikatus. Bet aš pats esu matęs atvejų, kai mažesnės įmonės saugoja duomenis labai prastai. Prieš rinkdamasis paslaugą, pasiteiraukite apie saugumą – tai nėra kvaila klausimas, tai būtinas dalykas.

Kaip greitai gaunamas atsakas, jei kas nors ne taip?

Čia labai priklauso nuo sistemos. Paprastesnės tik siunčia pranešimą, kad krovinys vėluoja. Išmanesnės gali automatiškai susirasti alternatyvų sprendimą – pavyzdžiui, pasiūlyti kitą vairuotoją arba perskaičiuoti maršrutą. Vieną kartą mums sistema netgi automatiškai susisiekė su klientu ir pranešė apie vėlavimą, kol mes dar patys nebuvome spėję sužinoti. Klientui tai patiko, nors iš pradžių buvo keista, kad robotas rašo žinutes.

Ką daryti, jei sistema rodo vieną dalyką, o realybėje viskas kitaip?

Tai nutinka dažniau, nei norėtųsi pripažinti. Sistema parodė, kad kelias laisvas, o mes stovėjome eilėje dvi valandas. Sistemai reikia duomenų, o jei duomenys pasenę arba neatspindi realios situacijos, tai ir rezultatas bus netikslus. Čia reikia sveiko proto – naudoti sistemą kaip pagalbinę priemonę, bet visada turėti ir savo patirtį bei žinias. Aš visada sakau kolegoms: sistema padeda, bet galutinis sprendimas vis tiek žmogaus.

Ar galima matyti visą kelionę realiu laiku?

Taip, dauguma sistemų turi tokią funkciją. Jūs galite atsidaryti programėlę arba interneto puslapį ir matyti, kur tiksliai šiuo momentu yra jūsų krovinys. Tik čia reikia suprasti, kad "realus laikas" kartais reiškia 5-15 minučių vėlavimą – duomenys perduodami ne akimirksniu. Bet skirtumas nuo senų laikų, kai reikėdavo skambinti vairuotojui ir tikėtis, kad jis atsilieps, yra milžiniškas.

Kaip duomenys padeda su dokumentais?

Čia yra vienas iš didžiausių privalumų, kurio žmonės net nesupranta. Sistema gali automatiškai užpildyti CMR važtaraščius, patikrinti, ar visi dokumentai tvarkingi, priminti apie galiojančius leidimus. Pernai mano kolega praleido labai svarbų leidimą, ir tai kainavo mums 500 eurų baudą. Dabar sistema tiesiog neleidžia to padaryti – jei dokumentas nėra tvarkingas, sistema tiesiog nepraleidžia krovinio.

Ar galima iš anksto žinoti, kiek tiksliai kainuos pervežimas?

Čia prasideda sudėtingesnė dalis. Sistemos gali duoti labai tikslius skaičius, jei turi pakankamai istorinių duomenų. Bet jei tai pirmas kartas, kai vežate tą konkrečią prekę į tą konkrečią vietą, prognozė bus mažiau tiksli. Aš visada sakau klientams: duokite mums bent 20% paklaidą, jei tai naujas maršrutas. O jei jau vežėme panašius krovinius, tikimybė didelė, kad kaina bus labai arti tikrosios.

Ką reiškia "big data" šiame kontekste?

Paprastai tariant, big data čia reiškia, kad sistema turi priėjimą prie milžiniško kiekio informacijos iš įvairių šaltinių – ne tik iš jūsų įmonės, bet ir iš tūkstančių kitų. Kuo daugiau duomenų, tuo geresni прогнозai. Pavyzdžiui, sistema žino, kad trečiadieniais Vokietijoje eismas tankesnis, kad rugpjūtį daugiau žmonių vežasi baldus, kad tam tikros dienos yra pigesnės degalams. Visa tai susumavus gaunamas gerokai geresnis rezultatas nei paprasta patirtis.

Ar tai tinka tik dideliems kroviniams?

Ne, veikia ir mažiems. Tiesą sakant, mažiems kroviniams kartais netgi naudingiau, nes jūs galite dalintis erdve su kitais ir sistema optimizuoja, kaip geriausiai sujungti skirtingus krovinius į vieną maršrutą. Mes dažnai vežame mažus krovinius į Vokietiją ir sujungame juos į vieną didelį pervežimą – taip visi sutaupo.

Kaip sužinoti, ar mano pervežimo įmonė naudoja tokius sprendimus?

Paprasčiausiai paklauskite. Geri dalykai mėgsta save reklamuoti, tad jei įmonė turi gerą sistemą, jie jums parodytų demonstraciją. Bet būkite atsargūs – kai kurios įmonės tik dedasi, kad turi modernas sistemas, o iš tikro naudoja tą patį excel failą kaip ir prieš dešimt metų. Paklauskite konkrečių dalykų: ar galite matyti krovinio vietą realiu laiku? Ar sistema perspėja apie galimus vėlavimus? Ar turite prieigą prie dokumentų?

Kokie yra didžiausi privalumai pagaliau?

Leiskite susumaryti tai, ką aš pats matau kasdieniame darbe. Pirma, tikimybė, kad krovinys bus pristatytas laiku, padidėjo maždaug 15-20%. Antra, klientai yra ramesni, nes žino, kur jų krovinys. Trečia, mes sutaupome laiko dokumentų tvarkymui. Ketvirta, retesnės klaidos dėl žmogiško faktoriaus. Penkta, galime geriau planuoti savo išlaidas ir klientams duoti tikslesnes kainas.

Ar yra kokių nors minusų?

Žinoma, yra. Pirma, priklausomybė nuo technologijų – jei sistema nulūžta, kartais būna sunku dirbti. Antra, ne visi vairuotojai mėgsta būti stebimi, ir tai gali sukelti įtampą. Trečia, pradinė investicija tikrai nėra maža. Ketvirta, kažkada praradome klientą, kuris sakė, kad jam per daug viso šito sekimo – jis norėjo paprasto telefono skambučio, o ne visų tų programėlių. Kiekvienam savo.

Kaip sistema elgiasi su netikėtomis situacijomis?

Čia prasideda tikrasis išbandymas. Gera sistema turi numatyti alternatyvas, bet realybėje ne visada pavyksta taip, kaip planuota. Vieną kartą mūsų sistema pasiūlė puikų maršrutą, bet kelyje buvo neplanuotas tiltas, kuris buvo uždarytas dėl avarijos. Sistema apie tai sužinojo tik po 40 minučių, ir per tą laiką mes jau buvome paklydę. Taigi – sistema padeda, bet protas vis tiek reikalingas.

Kokia ateitis šios srities laukia?

Manau, kad per ateinančius 5-10 metų viskas taps dar labiau automatizuota. Jau dabar yra bandymų su autonominiais sunkvežimiais, nors iki platesnio naudojimo dar toli. Manau, kad ateityje didžioji dalis maršrutų bus planuojamos visiškai automatiškai, o žmonės bus reikalingi tik sprendimams dėl nestandartinių situacijų. Bet kol kas mes dar ten nesame.

Ar galima naudoti šias sistemas vežant asmeninius daiktus?

Taip, kodėl ne. Jei jūs persikeliate gyventi į Vokietiją ir norite žinoti, kur yra jūsų baldai, tai visiškai tas pats principas. Tiesiog pasitikrinkite, ar įmonė siūlo tokį sekimą. Kai kurios siūlo tik bazinę versiją, kitos – išsamesnę. Kainos paprastai būna pagrįstos, ypač jei tai jums suteikia ramybės.

Kaip elgtis, jei sistema rodo problemą, bet jūs manote, kad viskas gerai?

Pasitikėkite sistema, bet ir patikrinkite. Geriau praleisti papildomą pusvalandį ir įsitikinti, nei po to gauti nemalonų siurprizą. Aš pats kartais nepasitikėjau sistema ir klydau. Geriau būti atsargiam, nei po to aiškintis, kas kaltas.

Kiek laiko užtrunka, kol sistema pradeda veikti efektyviai?

Čia priklauso nuo to, kiek jau yra duomenų. Jei įmonė veikia seniai ir turi savo istoriją, sistema greičiau mokosi. Jei tai nauja įmonė su nauja sistema, gali prireikti kelių mėnesių, kol прогнозai tampa tikslūs. Aš pats buvau skeptiškas pirmus du mėnesius, bet po to pradėjau matyti realią naudą.

Ar galima palyginti skirtingų įmonių sistemas?

Teoriškai taip, praktiškai – sunku. Kiekviena įmonė naudoja skirtingus sprendimus, ir tiesiogiai palyginti jų efektyvumą yra sudėtinga. Bet jūs galite paprašyti konkrečių skaičių: koks vidutinis vėlavimas? Kiek klaidų įvyko per metus? Kokie klientų atsiliepimai? Tai bent jau duoda supratimą.

Ką daryti, jei aš visai nemoku naudotis technologijomis?

Nesijaudinkite, dauguma sistemų yra sukurtos taip, kad būtų paprastos naudoti. Paprastai tereikia susikurti paskyrą, ir sistema pati jums siunčia naujienas. Jei tikrai sunku, paprašykite, kad įmonės atstovas jums viską parodytų ir paaiškintų. Geri tiekėjai tai daro nemokamai.

Ar tai tikrai verta investicija mažai įmonei?

Sunkus klausimas. Aš mačiau mažas įmones, kurios naudoja paprastesnius sprendimus ir yra patenkinti. Jos tiesiog seka krovinį per bendrą programėlę ir gauna pranešimus apie svarbius įvykius. Jos nenaudoja visų funkcijų, bet jiems to ir nereikia. Kitas variantas – naudotis centrais platformomis, kurios jungia daug mažų pervežėjų ir dalijasi duomenimis. Abi strategijos turi savo prasmę.

Kaip pradėti naudotis šiais sprendimais?

Paprasčiausia būtų pradėti nuo pokalbio su savo pervežimo įmone. Paklauskite, ką jie siūlo, kiek tai kainuoja, kaip tai veikia. Jei jie neturi jokios sistemos, galbūt verta pagalvoti apie kitą įmonę. Arba pradėkite nuo mažo žingsnio – paprašykite, kad bent jūsų krovinys būtų sekamas paprasta GPS sistema, ir matykite, ar jums to pakanka.

Išvada

Na štai, tiek norėjau jums papasakoti. Svarbiausia, ką turėtumėte išsinešti – duomenimis grįsti sprendimai tikrai keičia pervežimų pasaulį, bet tai nėra jokia magija ir ne pakeičia sveiko proto. Jei planuojate vežti krovinius į Vokietiją ar iš jos, verta pasidomėti, kokias sistemas naudoja jūsų pervežėjas, ir ar tai jums tinka. Kartais paprastas sprendimas būna geresnis už brangų, o kartais verta investuoti šiek tiek daugiau ir gauti tikrumą bei ramybę. Svarbiausia – žinoti, ką gaunate, ir mokėti tuo pasinaudoti. O jei turite dar klausimų, rašykite, stengsiu atsakyti, kiek žinau.