Individualūs transporto sprendimai Vokietijoje, asmeniniams klientams

Įvadas

Jei planuoji persikelti į Vokietiją arba jau esi ten ir reikia perkraustyti savo daiktus iš Lietuvos, čia galiu papasakoti, kaip viskas veikia realiai. Per pastaruosius dešimt metų vežėme šimtus šeimų ir pavienių žmonių įvairius krovinius – nuo kelių dėžių iki viso namų ūkio. Vokietija mums gerai žinoma: Berlynas, Miunchenas, Hamburgas, Štutgartas, Kelnas – visur esame pristatę daiktus. Kartais viskas eina sklandžiai, kartais kyla netikėtų problemų, bet svarbiausia – žinoti, ko tikėtis iš pradžių. Šiame straipsnyje stengsiuosi atsakyti į dažniausius klausimus, kuriuos girdžiu iš klientų, ir kartu duoti naudingų patarimų, kurie gali sutaupyti ir pinigų, ir nervų.

Kaip vyksta pats pervežimo procesas

Kada geriausia planuoti pervežimą į Vokietiją?

Paprastai rekomenduoju pradėti planuoti maždaug 4-6 savaitės iki norimos datos. Žinoma, jei reikia skubiai, galima sutvarkyti ir greičiau, bet tada kaina bus aukštesnė, ypač jei reikia papildomo žmogaus arba specialios transporto priemonės. Geriausias laikas pervežimams – ne vasaros pikas, nes tada visi nori kraustytis ir kainos kyla. Ruduo ir žiema paprastai būna pigesni, nors ir šaltesni orai kartais apsunkina krovos darbus. Vieną kartą vežėme į Berlyną gruodžio mėnesį ir sniegas tiesiogiai prie namo trukdė – teko laukti, kol bent šiek tiek išsivalys. Taip kad jei yra galimybė, rinkis pavasarį arba rudens pradžią.

Kokie dokumentai reikalingi pervežimui į Vokietiją?

Realiai reikia keleto pagrindinių dokumentų. Pirma – sąrašas daiktų, kuriuos veži (nors tai nėra privaloma, bet labai padeda). Antra – asmens tapatybės dokumentas. Trečia – jei veži baldus ar kitą vertingesnį turtą, gali prireikti pirkimo čekių arba dokumentų, įrodančių, kad tai tavo nuosavybė. Vokietijos muitinė paprastai neklausia daug, jei veži naudotus asmeninius daiktus, bet jei matai naujus brangius daiktus be čekių, gali kilti klausimų. Vienas mano klientas vežė naują televizorių ir nebuvo čekio – teko aiškintis porą valandų. Taip kad geriau pasisaugoti iš anksto.

Kiek laiko trunka pervežimas iš Lietuvos į Vokietiją?

Paprastai tai užtrunka nuo 2 iki 4 dienų, priklausomai nuo galutinės vietos. Iki Berlyno paprastai važiuojame per parą, jei viskas gerai. Iki Miuncheno arba Štutgarto – apie dvi dienas. Bet čia kalbame apie tiesioginį pervežimą. Jei tavo daiktai keliauja su kitų žmonių kroviniais (konsolidacija), tada gali užtrukti ir iki savaitės arba dviejų. Čia jau reikia žiūrėti, kas tau labiau tinka – greitis ar kaina. Aš visada sakau klientams: jei skubi, mokėk brangiau ir gauk atskirą transportą. Jei gali palaukti, sutaupysi.

Ar galima vežti baldus kartu su kitų žmonių daiktais?

Taip, tai vadinama dalinės apkrovos (LTL) paslauga. Vežiame kelių klientų daiktus vienu automobiliu ir pasidaliname išlaidas. Tai gerokai pigiau nei užsakyti visą sunkvežimį tik sau. Bet čia yra keletas niuansų. Pirma – reikia laukti, kol surinksime pakankamai krovinio, kad užpildytumėm mašiną. Antra – kartais gali tekti lankstytis su datos. Trečia – jei tavo daiktai jautrūs arba brangūs, gali būti saugiau vežti atskirai. Vienas mano klientės vežė senelio paveikslus ir labai bijojo, kad kas nors jų nepažeistų. Ji pasirinko atskirą pervežimą ir mokėjo daugiau, bet ramiai miegojo naktį. Suprantu tokį sprendimą.

Kainos ir mokėjimo sąlygos

Kiek kainuoja pervežimas iš Lietuvos į Vokietiją?

Čia labai priklauso nuo to, kiek daiktų veži ir kur tiksliai Vokietijoje reikia pristatyti. Maždaug pradedam nuo 400-500 eurų už nedidelį krovinį iki 2-3 kubinių metrų, jei vežiame iki Berlyno. Už pilną sunkvežimį (apie 30-35 kubinius metrus) gali kainuoti nuo 2500 iki 4000 eurų, priklausomai nuo atstumo ir papildomų paslaugų. Miunchenas, Kelnas, Hamburgas – šiek tiek brangiau nei Berlynas dėl didesnio atstumo. Bet čia tik apytiksliai skaičiai. Geriausia rašytis arba skambinti ir gauti tikslią kainą, nes kiekviena situacija kitokia. Kartais žmonės nustebsta, kad jų nedidelis krovinys kainuoja tiek, kiek kainuoja, bet reikia suprasti, kad mes vis tiek važiuojame visą kelią, nepriklausomai nuo krovinio dydžio.

Ar yra paslėptų mokesčių?

Paslėptų mokesčių mes netaikome – visada sakome kainą iškart ir ji galioja. Bet čia svarbu žinoti, kad gali būti papildomų išlaidų, jei pats nesipakuoji arba jei reikia papildomų paslaugų. Pavyzdžiui, jei mums reikia pakrauti sunkiai prieinamoje vietoje, jei yra daug sunkių daiktų, jei reikia išrinkti baldus ir vėl surinkti. Kartais klientai mano, kad mes tiesiog paimsime dėžes ir tiek, o paskui pyksta, kad reikia mokėti daugiau. Taip kad geriau viską išsiaiškinti iš anksto. Vienas mano patarimas – visada prašyk, kad kaina būtų parašyta el. laiške su viskuo, kas įeina ir kas neįeina.

Kaip apmokėti?

Dažniausiai klientai moka pavedimu prieš pervežimą arba dalimis – dalį prieš, dalį po pristatymo. Priimame ir grynuosius, bet tai retai. Kartais žmonės nori mokėti tik po to, kai daiktai atvyksta saugiai – ir tai suprantama. Aš visada sakau: jei nori mokėti po pristatymo, gerai, bet tada reikia sumokėti iškart, kai tik atidarai duris ir pamatai, kad viskas gerai. Niekas nenori ginčytis po savaitės, jei kažkas atsitiko. Paprastai viskas vyks sklandžiai, bet saugumas svarbus abiem pusėms.

Pakuotė ir paruošimas

Ar reikia pačiam pakuotis daiktus?

Gali pakuotis pats, bet gali ir mums užsakyti pakuotės paslaugą. Jei pakuojiesi pats, svarbu naudoti tinkamas medžiagas – stiprias dėžes, burbulinę plėvelę, kartoną. Mes galime atvežti dėžes ir kitas pakuotės medžiagas, jei reikia. Bet čia reikia žinoti, kad mes neprisiimame atsakomybės už blogai supakuotus daiktus. Vieną kartą klientė supakavo lėkštes į paprastą popierinę dėžę be jokios apsaugos – suprast, kad keletas jų sudužo. Ji pyko, bet mes čia nieko negalėjome padaryti. Taip kad jei neesi tikras dėl pakuotės, geriau leisk mums tai padaryti.

Ką galima vežti, ko negalima?

Galima vežti praktiškai viską, kas yra asmeninis turtas – baldus, buitinę techniką, drabužius, knygas, žaislus, sporto inventorių. Negalima vežti pavojingų medžiagų, ginklų, narkotikų, didelių kiekių alkoholio (mažiau nei 10 litrų galima). Taip pat nerekomenduojame vežti labai brangių daiktų, brangakmenių, didelių pinigų sumų – geriau tai vežtis pats asmeniškai. Vienas mano klientės vyras vežė brangų žiedą lagamine ir labai džiaugėsi, kad mes jo nepaėmėme, nes lagaminas dingo oro uoste. Čia jau ne mūsų zona, bet vis tiek primenu žmonėms.

Kaip paruošti baldus pervežimui?

Geriausia išrinkti baldus, jei įmanoma. Surinkti baldus užima daugiau vietos ir yra didesnė rizika, kad jie bus apgadinti. Bet jei pats nemoki išrinkti baldų, mes galime atsiųsti žmogų, kuris tai padarys. Brangūs baldai, ypač mediniai, turėtų būti suvynioti į minkštą medžiagą ir gerai apsaugoti. Stiklo dalis reikia ypatingai saugoti. Vienas mano patarimas – jei turi brangius medinius baldus, investuok į gerą apsaugą. Kartais žmonės taupo ant pakuotės ir po to gailisi.

Ar reikia ištuštinti šaldytuvą ir skalbyklę?

Būtinai. Šaldytuvas turi būti tuščias ir, pageidautina, atšildytas. Skalbyklėje taip pat neturėtų būti vandens – prieš vežimą padaryk vieną tušinimo ciklą. Indaplovę taip pat reikia ištuštinti ir išdžiovinti. Visi šie prietaisai turi būti paruošti transportavimui, nes likęs vanduo gali pratekėti ir sugadinti kitus daiktus. Kartais žmonės pamiršta ir tada turime problemų. Vienas vyras pamiršo ištuštinti šaldytuvą ir per kelionę viskas pradėjo smirdėti – galite įsivaizduoti, kaip kvepėjo sunkvežimys. Po to ilgai valėme.

Pristatymas ir iškrovimas

Kaip vyksta pristatymas namuose?

Mes susitariame dėl konkrečios dienos ir laiko. Atvažiuojame nurodytu adresu Vokietijoje ir iškrauname daiktus. Jei tai yra gyvenamasis namas, paprastai galime važiuoti tiesiai prie durų. Jei tai yra daugiabutis, gali reikėti naudoti liftą arba laiptus. Čia svarbu žinoti, ar tavo namuose yra liftas ir ar jis telpa dideliems baldams. Jei ne, iškrovimas gali užtrukti ilgiau ir kainuoti brangiau. Miunchene turėjome atvejį, kai reikėjo nešti lovą per keturis aukštus, nes liftas buvo per mažas. Klientas pyko, bet mes čia nieko negalėjome padaryti – taip yra.

Ar padedate surinkti baldus po pristatymo?

Taip, galime užsakyti surinkimo paslaugą, bet tai papildomai kainuoja. Jei pats nori surinkti, galiu pasakyti, kad dauguma baldų nėra labai sunkūs, jei turi instrukcijas. Bet jei tai sudėtingi baldai, geriau palikti profesionalams. Vienas mano klientas bandė pats surinkti virtuvės baldus ir prasuko skylę ne ten, kur reikia. Po to teko pirkti naujus baldus. Taip kad čia jau sprendimas tavo – taupyti ar investuoti.

Ką daryti, jei kažkas sugadinta pervežimo metu?

Visų pirma, prieš pasirašydamas priėmimo aktą, gerai apžiūrėk visus daiktus. Jei matai ką nors sugadinta, iš karto pasakyk ir užfiksuok. Po to bus sunkiau įrodyti, kad tai įvyko pervežimo metu, o ne po jo. Mes turime draudimą, bet reikia įrodymų. Vienas mano patarimas – filmuok arba fotografuok viską prieš ir po. Kartais žmonės pamiršta ir tada sunku ką nors padaryti. Per dešimt metų turėjome tik keletą rimtų incidentų ir visada rasdavome sprendimą, bet geriau iš viso jų išvengti.

Praktiniai patarimai

Kada geriausia kraustytis – vasarą ar žiemą?

Vasarą žmonės kraustosi daugiau, todėl ir kainos aukštesnės, ir sunkvežimius sunkiau gauti. Bet dienos ilgesnės, oras šiltesnis, todėl patogiau dirbti. Žiemą kainos mažesnės, bet gali būti slidu, sniegas gali trukdyti. Aš pats geriau rinkčiausi pavasarį arba rudens pradžią – ne per karšta, ne per šalta, žmonių mažiau. Bet jei turi ribotas galimybes, nesivaržyk kraustytis bet kuriuo metu – mes dirbame visus metus.

Ar verta drausti krovinį?

Rekomenduoju, ypač jei veži brangesnius daiktus. Paprastai draudimas kainuoja nedidelę dalį nuo krovinio vertės – paprastai 1-2%. Jei veži baldų už 5000 eurų, draudimas gali kainuoti 50-100 eurų. Ar verta? Jei kas nors atsitiks, gali būti didelis skirtumas. Vienas mano klientės vežė visą savo namų ūkį ir nusprendė nedraudinti, nes norėjo sutaupyti. Per avariją sunkvežimis apvirto ir dalis daiktų buvo sugadinta. Ji labai gailėjosi. Taip kad čia mano asmeninė nuomonė – geriau apsidrausti.

Kaip pasirinkti patikimą pervežimo įmonę?

Čia svarbu žiūrėti kelis dalykus. Pirma – ar įmonė turi patirtį su Vokietija. Antra – ar yra realių atsiliepimų, o ne tik parašyta jų pačių svetainėje. Trečia – ar jie duoda rašytinę kainą ir sutartį. Ketvirta – ar jie atsako į klausimus aiškiai ir konkrečiai. Penkta – ar jie turi savo transportą arba bent jau nuolatinį partnerį. Kartais pasitaiko įmonių, kurios tiesiog surenka užsakymus ir tada ieško, kas veš – čia gali būti problemų. Aš visada sakau: jei kažkas skamba per gerai, kad būtų tiesa, tikriausiai taip ir yra.

Ką daryti, jei persikėlimas į Vokietiją yra skubus?

Jei reikia greitai, gali rinktis greitesnį pervežimą, bet tai kainuos brangiau. Taip pat galima naudoti oro pervežimą mažesniems kroviniams – tai brangu, bet greita. Kartais žmonės veža dalį daiktų patys lėktuvu, o didesnius baldus palieka mums. Vienas mano klientės vyras taip padarė – jis pats išskrido su lagaminais, o mes vežėme baldus. Po dviejų savaičių jis jau gyveno naujame name su visais daiktais. Tai geras sprendimas, jei turi laiko ir nori sutaupyti.

Gyvenimas Vokietijoje ir kiti klausimai

Ar reikia registruotis Vokietijoje dėl pervežimo?

Pats pervežimas nereikalauja jokios specialios registracijos. Bet jei persikeli gyventi į Vokietiją, tau reikės užsiregistruoti nauju adresu (Anmeldung) per 14 dienų nuo atvykimo. Čia jau kitas klausimas, nesusijęs tiesiogiai su pervežimu, bet svarbu žinoti. Kartais žmonės painioja šiuos dalykus ir mano, kad mes turime kažką padaryti dėl registracijos. Mes tik vežame daiktus, viskas kitas – tavo atsakomybė.

Kaip elgtis su Vokietijos muitineje?

Jei veži asmeninius daiktų iš ES šalies (Lietuva) į kitą ES šalį (Vokietija), muitinė paprastai nieko neklausia – laisvas prekių judėjimas ES viduje. Bet jei veži naujus daiktus, kurie skirti pardavimui, tai jau kitas reikalas. Jei veži asmeninius naudotus daiktus, paprastai viskas gerai. Kartais gali paprašyti parodyti sąrašą daiktų, bet tai tikrinimas, o ne muitai. Vienas mano patarimas – visada turėk sąrašą su savimi, jei kas nors paklaus.

Ar galima vežti gyvūnus į Vokietiją?

Gyvūnai – tai atskira tema. Mes paprastai nevežame gyvūnų, nes tai reikalauja specialių dokumentų ir sąlygų. Jei turi šunį ar katę, geriau naudotis specializuota gyvūnų pervežimo paslauga arba vežti pats. Reikia turėti gyvūno pasą, skiepus, mikročipą. Vokietija turi tam tikras taisykles dėl tam tikrų veislių, ypač pavojingų šunų. Čia jau reikia konsultuotis su veterinaru arba specializuota įmone. Aš čia ne ekspertas, galiu tik pasakyti, kad tai reikia planuoti atskirai.

Ką daryti su senais baldais, kurių nenoriu vežti?

Gali juos parduoti, padovanoti arba išmesti. Lietuvoje yra įmonių, kurios superka senus baldus, ypač jei jie dar gerame stovyje. Taip pat galima padovanoti draugams arba pažįstamiems. Jei niekas nereikia, galima užsakyti didelių gabaritų išvežimą – tai kainuoja, bet bent jau nereikės patiems tempti. Kartais žmonės mano, kad mes paimsime senus baldus už dyką, bet mes to nedarome – mes vežame tai, už ką moka klientai. Čia tiesiog verslo logika.

Dažniausios problemos ir kaip jų išvengti

Kodėl kartais pervežimas užtrunka ilgiau nei planuota?

Gali būti keletas priežasčių – eismas, oro sąlygos, problemos su krovinio priėmimu arba pristatymu. Vokietijoje eismas gali būti labai intensyvus, ypač prie didžiųjų miestų. Vieną kartą mūsų vairuotojas praleido 5 valandas eisme prie Kelno ir vėlavo visą dieną. Klientė labai pyko, bet čia niekas negalėjo padaryti – taip tiesiog yra. Kitos priežastys – jei nėra aišku, kur tiksliai reikia pristatyti, arba jei adresas sunkiai pasiekiamas. Geriausia viską suderinti iš anksto ir turėti atsarginį planą.

Ką daryti, jei vairuotojas pavėluoja?

Visų pirma – susisiek su įmone ir sužinok, kas vyksta. Kartais vėlavimas yra nedidelis ir nieko baisaus. Kartais reikia perplanuoti visą dieną. Svarbu išlaikyti ramybę ir bandyti spręsti problemą, o ne pykti. Aš suprantu, kad žmonėms tai nepatinka, bet kartais taip būna. Geriausia turėti keletą valandų rezervą, jei kas nors neplanuota nutiktų. Vienas mano patarimas – jei turi svarbų susitikimą tą dieną, geriau jo neplanuoti tą pačią dieną kaip pristatymas.

Kaip elgtis, jei pervežimo metu kilo konfliktai?

Stengtis spręsti ramiai ir konstruktytyviai. Jei kažkas negerai, pasakyk iš karto, o ne po savaitės. Geriausia viską spręsti pokalbio metu, o ne rašyti pyktį socialiniuose tinkluose. Aš visada sakau klientams: jei turite problemą, pasakykite man, aš stengsiuosi išspręsti. Dauguma problemų išsprendžiamos, jei žmonės kalbasi. Bet jei jaučiatės, kad jus apgaudinėja arba elgiasi neprofesionaliai, tada galima ieškoti kitos įmonės arba kreiptis į atitinkamas institucijas. Per dešimt metų turėjome tik keletą rimtų konfliktų ir visada rasdavome sprendimą.

Ar galima atšaukti pervežimą ir gauti pinigus atgal?

Tai priklauso nuo sutarties ir nuo to, kada atšauki. Jei atšauki likus kelioms dienoms iki pervežimo, gali gauti dalį pinigų atgal, bet ne visada viską. Jei atšauki dieną prieš arba tą pačią dieną, greičiausiai nieko negausi atgal. Čia visada perskaityk sutartį prieš pasirašydamas. Kartais žmonės pasirašo viską neskaitę, o po to pyksta, kad sąlygos kitokios nei tikėjosi. Aš visada rekomenduoju skirti laiko perskaityti, kas parašyta – tai tavo teisė žinoti, už ką moki.

Išvada

Pervežimas iš Lietuvos į Vokietiją nėra toks sudėtingas, kaip gali pasirodyti iš pradžių. Svarbiausia – gerai planuoti, rinktis patikimą partnerį ir nepamiršti smulkmenų, kurios kartais tampa didelėmis problemomis. Jei turi klausimų, visada gali kreiptis ir pasikonsultuoti – mes padedame žmonėms kraustytis jau daug metų ir žinome, kad kiekviena situacija yra kitokia. Linkiu sėkmingo pervežimo ir naujo gyvenimo Vokietijoje!