Gabenimas į Vokietiją mikroautobusais – kaip viskas vyksta

Sveiki, čia aš. Dirbu tarptautinių perkraustymų srityje jau aštuonerius metus, ir per tą laiką vežiau viską – nuo senelio fotelio iki visos šeimos namų ūkio į Vokietiją. Dažnai žmonės manęs klausia, kaip tas gabenimas į Vokietiją iš tikrųjų veikia, kas svarbu, ko vengti, ir panašiai. Tai šiandien ir pakalbėsim – paprastai, be jokių gražių reklaminių frazių. Pasakosiu, kaip yra iš tikro, kartais netgi truputį chaotiškai, nes taip gyvenime ir būna.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kiek iš tikro kainuoja gabenimas į Vokietiją mikroautobusu?

Na, čia priklauso nuo daug ko – kiek daiktų veži, iš kurio Lietuvos miesto išeini, į kurį Vokietijos miestą važiuoji, ir kokio dydžio mikroautobusą renkiesi. Mažas mikroautobusas (iki 1,5 tonos) iš Vilniaus į Berliną gali kainuoti apie 400–600 eurų, bet jei turi pilną butą daiktų ir reikia didesnio mikroautobuso, tai jau 800–1200 eurų. Kartais būna ir brangiau, jei reikia skubiai arba jei kelias labai tolimas. Geriausia tiesiog paskambinti ir pasakyti, ką veži – tada gausi tikslesnę kainą. (čia gali skirtis priklausomai nuo sezono, vasarą brangiau)

Ar galiu pats vairuoti mikroautobusą, ar reikia samdyti vairuotoją?

Gali abu variantus. Jei turi vairuotojo teises ir esi tikras dėl savo gebėjimų važiuoti užsienyje, gali išsinuomoti mikroautobusą ir pats vairuoti. Bet čia yra keli bet'ai – pirma, reikia žinoti kelią (GPS'ai ne visada teisingai nukreipia), antra, Vokietijoje yra greičio ribojimai ir eismo taisyklės, kurių reikia laikytis, trečia, jei veži daug daiktų, pats krovimas ir iškrovimas gali būti vargas. Aš dažnai patariu bent pirmą kartą važiuoti su vairuotoju, kuris žino kelią ir gali pagelbėti su krovimu.

Kokie dokumentai reikalingi gabenimui į Vokietiją?

Pagrindiniai – tai asmens tapatybės dokumentas (pasas arba ID), vairuotojo pažymėjimas, jei pats vairuosi, ir mikroautobuso registracijos dokumentai arba nuomos sutartis. Jei veži savo asmeninius daiktus, papildomų dokumentų paprastai nereikia, bet jei veži ką nors komercinio, gali prireikti sąskaitų faktūrų ar kitų dokumentų. Dar svarbu turėti kontaktinę informaciją – savo telefono numerį ir adresą Vokietijoje, kur pristatysi daiktus.

Kiek laiko trunka gabenimas iš Lietuvos į Vokietiją?

Vėlgi, priklauso nuo atstumo. Iš Vilniaus iki Berlyno važiuojant paprastai reikia apie 10–12 valandų, jei važiuoti be didelių sustojimų. Iki Miuncheno – apie 14–16 valandų. Iki Hamburgo – apie 11–13 valandų. Bet čia dar reikia pridėti laiką krovimui, sustojimus kelyje valgyti ir pailsėti, galimus spūstis Vokietijoje. Realiai skaičiuok 12–18 valandų, priklausomai nuo maršruto. Kartais pervežimas su sustojimu užtrunka ir ilgiau, jei vairuotojas dar veža kitus krovinius.

Ar galima vežti baldus kartu su asmeniniais daiktais?

Taip, žinoma. Dažniausiai žmonės veža ir baldus, ir drabužius, ir buitinę techniką, ir viską, kas telpa į mikroautobusą. Svarbu tik teisingai paskirstyti svorį – sunkesnius daiktus dėkite į apačią, lengvesnius į viršų, kad mikroautobusas neprarastų stabilumo kelyje. Dar reikia žinoti, kad kai kurie baldai (pvz., lovos su čiužiniais) gali užimti daug vietos, todėl gali tekti rinktis didesnį mikroautobusą.

Ką daryti, jei mano daiktai netelpa į vieną mikroautobusą?

Tuomet reikia arba didesnio mikroautobuso, arba kelių mikroautobusų. Kartais žmonės pasiima vieną didelį mikroautobusą su viskuo, kas telpa, o likusius daiktus veža kitą kartą arba siunčia per kurjerines tarnybas. Aš patariu prieš tai gerai susižymėti, kas būtina, o kas gali palaukti. Vienas mano klientas vežė visą virtuvę ir du kartus važiavo – pirmą kartą su didžiausiais baldais, antrą kartą su mažesniais daiktais ir drabužiais.

Ar reikia ką nors ypatingo ruošti prieš gabenimą?

Taip, kelis dalykus. Pirma, susipakuok viską tvarkingai – dėžės turi būti tvirtos, gerai užklijuotos, ant jų užrašyk, kas viduje. Antra, išrink stambius baldus, jei įmanoma – taip lengviau krauti ir mažiau rizikos sugadinti. Trečia, pasidaryk sąrašą visų daiktų, kuriuos veži – jei kas nors nutiktų kelyje, bus lengviau aiškintis. Dar patikrink, ar tavo draudimas galioja užsienyje, ypač jei pats vairuosi mikroautobusą.

Ar galima vežti mašiną kartu su daiktais mikroautobuse?

Ne, mašinos į mikroautobusą netelpa (išskyrus labai mažus elektrinius paspirtukus ar panašiai). Jei reikia vežti ir mašiną, ir daiktus, tai jau kitas variantas – arba veži mašiną atskirai, arba samdai auto pervežimą. Bet čia jau kitos kainos ir kiti rūpesčiai. Kartais žmonės pirma veža daiktus mikroautobusu, o po to patys vairuoja savo mašiną iki Vokietijos.

Ką daryti, jei gabenimo metu kažkas nutiko – pvz., mikroautobusas sugedo?

Čia jau priklauso nuo to, ar samdai mikroautobusą su vairuotoju, ar nuomojiesi pats. Jei su vairuotoju – tai jo problema spręsti, jis turi žinoti, ką daryti gedimo atveju, turėti pagalbos telefoną ir pan. Jei pats nuomojiesi – tada skambini į nuomos įmonę ir aiškini situaciją. Svarbu prieš išvykstant pasitikrinti, ar mikroautobusas techniškai tvarkingas, ar yra atsarginis ratas, ar veikia visi žibintai. Aš visada patariu pasiimti ir pagalbos telefoną su savimi, jei kas nors nutiktų.

Ar Vokietijoje yra kokių nors apribojimų dėl gabenamų daiktų?

Yra keli dalykai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį. Pirma, negalima vežti draudžiamų daiktų – ginklų, narkotikų, pavojingų medžiagų ir pan. Antra, yra tam tikri apribojimai dėl maisto produktų – negalima vežti daug mėsos ar pieno produktų iš ne ES šalių, bet iš Lietuvos į Vokietiją paprastai viskas OK. Dar dėl asmeninių daiktų paprastai jokių problemų nebūna, bet jei veži ką nors vertingo, gali prireikti įrodymo, kad tai tavo asmeniniai daiktai, o ne prekės pardavimui.

Kaip išsirinkti patikimą mikroautobusų parką?

Čia svarbu žiūrėti kelis dalykus – pirma, ar įmonė turi gerus atsiliepimus (bet čia reikia žiūrėti kritiškai, ne visada atsiliepimai tikri), antra, ar jie turi savo mikroautobusus ar tik tarpininkauja, trečia, kokios jų kainos lyginant su kitomis įmonėmis, ketvirta, ar jie suteikia draudimą kroviniui. Aš patariu paskambinti ir pasikalbėti – jei žmogus atsiliepia normaliai, gali daug ką suprasti. Jei tik žada viską ir per pigiai, tai jau įtartina. Vienas mano pažįstamas patarė ieškoti per Facebook grupes – ten žmonės dalinasi patirtimi ir rekomenduoja patikimus paslaugų teikėjus.

Ar verta pirkti draudimą kroviniui?

Taip, tikrai verta. Jei veži brangius daiktus, draudimas gali apsaugoti nuo nuostolių, jei kas nors nutiktų kelyje. Bet čia vėlgi – žiūrėk, ką draudi, kokios sąlygos, kokia franšizė. Kartais draudimas kainuoja brangiau nei pats krovinys, jei tai mažaverčiai daiktai. Aš dažnai patariu drausti bent jau didesnius ir brangesnius daiktus, o mažesnius dėžes su drabužiais galima ir nedraudžiant vežti, rizika nedidelė.

Ką daryti su baldais, kurie netelpa pro duris ar liftą?

Čia jau reikia galvoti iš anksto. Jei žinai, kad baldai netelpa, gali juos išardyti – dauguma baldų galima išrinkti į dalis ir vėl surinkti. Jei pats negali, gali samdyti baldų surinkimo tarnybą arba paprašyti pagalbos iš perkraustymo įmonės. Dar yra variantas kelti baldus per langą, bet čia jau reikia specialios įrangos ir brangiau kainuoja. Vienas klientas turėjo labai didelį šaldytuvą, kuris netilpo pro jo naujo buto duris – teko grąžinti jį į parduotuvę ir pirkti naują, mažesnį.

Ar galima vežti gyvūnus kartu su daiktais?

Techniškai taip, bet čia jau kitas reikalas. Jei veži šunį ar katę, jiems reikia dokumentų – paso, skiepų, mikročipo. Dar reikia specialios narvelio arba diržo, priklausomai nuo gyvūno dydžio. Vokietijoje yra griežtos taisyklės dėl gyvūnų, ypač dėl pavojingų veislių. Aš patariu prieš tai pasikonsultuoti su veterinaru ir sužinoti visus reikalavimus. Kartais paprasčiau gyvūną vežti atskirai, o ne kartu su daiktais.

Kaip elgtis su muitine, jei veži daiktus į Vokietiją?

Kadangi Lietuva ir Vokietija yra ES šalys, paprastai muitinės nereikia. Bet jei veži ką nors, kas gali būti laikoma preke (pvz., daug naujų daiktų, kuriuos ketini parduoti), gali prireikti dokumentų. Dar jei veži labai brangius daiktus (pvz., meno kūrinius, brangakmenius), gali tekti įrodyti jų kilmę. Paprastam asmeniniam gabenimui muitinės procedūros nereikalingos, bet visada geriau pasitikslinti iš anksto.

Ką daryti, jei Vokietijoje man reikia pagalbos iškraunant daiktus?

Gali samdyti pagalbą vietoje – yra įmonės, kurios teikia iškrovimo paslaugas. Arba paprašyk draugų ar giminaičių, jei jie yra Vokietijoje. Dar gali paprašyti perkraustymo įmonės, kuri veža daiktus, kad jie ir iškraustytų – daugelis tokių paslaugų teikėjų siūlo pilną paketą. Aš patariu iš anksto susitarti dėl visko, nes vėliau gali būti brangiau arba sunkiau surasti žmones.

Ar galima palikti daiktus sandėlyje Vokietijoje, jei dar nėra kur juos dėti?

Taip, yra sandėlių nuomos paslaugų Vokietijoje. Gali nuomoti sandėlio patalpą trumpam laikotarpiui ir ten laikyti daiktus, kol susirasi nuolatinį būstą. Bet čia papildomos išlaidos, todėl geriau iš anksto žinoti, kur daiktus veši. Kartais žmonės veža daiktus pas giminaičius ar draugus, kurie turi vietos, ir ten laiko, kol susitvarko.

Kaip apmokėti perkraustymo paslaugas?

Dažniausiai galima mokėti banko pavedimu, grynais, arba kortele. Kai kurios įmonės reikalauja išankstinio mokėjimo, kitos – po paslaugų suteikimo. Aš patariu visada turėti rašytinę sutartį, kurioje būtų nurodyta kaina, terminai, ir kitos sąlygos. Venkite mokėti visą sumą iš anksto, jei neesate tikri dėl įmonės. Vienas mano klientas sumokėjo iš anksto ir liko be pinigų ir be daiktų – negerai.

Ką daryti, jei daiktai buvo sugadinti gabenimo metu?

Pirma, dokumentuok – nufotografuok sugadintus daiktus iš karto, kai pastebi. Antra, pranešk perkraustymo įmonei raštu. Trečia, jei turi draudimą, kreipkis į draudimo įmonę. Jei nėra draudimo, bandyk susitarti su įmone dėl kompensacijos. Čia gali būti sudėtinga, ypač jei nėra aišku, kas kaltas. Geriausia tokių situacijų išvengti – tinkamai supakuoti daiktus, naudoti apsaugines medžiagas, ir rinktis patikimą paslaugų teikėją.

Ar galima gabenti muzikos instrumentus ar kitus jautrius daiktus?

Taip, bet reikia ypatingo dėmesio. Muzikos instrumentai, televizoriai, kompiuteriai ir panašūs daiktai yra jautrūs smūgiams ir vibracijoms. Juos reikia gerai supakuoti – naudoti specialias dėžes, putplasčio, audeklo. Dar patariu pasakyti perkraustymo įmonei, kad veži tokius daiktus, kad jie žinotų ir elgtųsi atsargiau. Vienas mano klientas vežė fortepijoną – tai buvo sudėtinga, bet įmanoma, jei žinai, ką darai.

Kiek iš anksto reikia planuoti gabenimą?

Geriausia pradėti planuoti bent kelios savaitės iš anksto, ypač jei reikia samdyti perkraustymo įmonę. Vasarą ir prieš šventes būna labai užimta, todėl gali prireikti rezervuoti iš anksto. Jei pats planuoji ir nuomojiesi mikroautobusą, gali daryti tai ir prieš kelias dienas, bet rizika, kad nebus laisvų mikroautobusų. Aš patariu pradėti galvoti apie gabenimą maždaug mėnesį iki planuojamos datos.

Ar galima gabenimo metu sustoti kelionėje ir pailsėti?

Taip, žinoma. Vokietijoje yra daug stovėjimo aikštelių ir viešbučių, kur galima sustoti. Jei samdai mikroautobusą su vairuotoju, jis žino, kur galima sustoti ir kada reikia ilsėtis pagal darbo laiko taisykles. Jei pats vairuoji, planuok sustojimus iš anksto – kas 2–3 valandas reikia bent trumpam sustoti, o nakčiai geriau sustoti viešbutyje. Čia svarbu sauga – pavargęs vairuotojas yra pavojingas ir sau, ir kitiems.

Ką daryti, jei mano daiktai neatvyko laiku?

Pirma, susisiek su perkraustymo įmone ir sužinok, kas nutiko. Kartais būna delsimo dėl eismo, oro sąlygų, ar kitų priežasčių. Jei vėluoja labai, gali reikalauti kompensacijos, ypač jei dėl to patyrei nuostolių (pvz., turėjai mokėti už papildomą nakvynę). Bet čia jau priklauso nuo sutarties sąlygų. Aš patariu visada turėti planą B – jei daiktai vėluoja, kur galėsi nakvoti, ką daryti.

Ar galima gabenti alkoholį ar tabaką į Vokietiją?

Yra tam tikri limitai. Iš Lietuvos į Vokietiją galima vežti tam tikrą kiekį alkoholio asmeniniam naudojimui – paprastai iki 4 litrų vyno arba iki 16 litrų alaus, stipriųjų gėrimų iki 1 litro. Tabako – iki 200 cigarečių arba 250 gramų kito tabako. Bet šie limitai gali keistis, todėl geriau pasitikslinti iš anksto. Jei veži daugiau, gali tekti mokėti muitinės mokesčius.

Kaip elgtis su buitine technika, kuri veikia tik 220V?

Lietuvoje ir Vokietijoje naudojamas tas pats elektros tinklas (230V), todėl dauguma buitinės technikos veiks be problemų. Bet jei turi senesnius prietaisus, kurie skirti tik 220V, gali būti problemų. Dar skirtumas gali būti kištukų formoje – Vokietijoje naudojami kitokie kištukai nei Lietuvoje, todėl gali prireikti adapterių. Aš patariu prieš vežant patikrinti visus prietaisus ir, jei reikia, pasiimti adapterius arba nusipirkti naujus prietaisus Vokietijoje.

Ar verta vežti senus baldus, ar geriau pirkti naujus Vokietijoje?

Čia priklauso nuo situacijos. Jei baldai yra brangūs ar turi sentimentinę vertę, verta vežti. Jei tai seni, prasti baldai, kurie vis tiek jau susidėvėję, gal geriau palikti ar išmesti. Dar reikia žiūrėti į kainas – Vokietijoje baldai gali būti brangesni nei Lietuvoje, bet ir kokybė kartais geresnė. Aš patariu pasverti – ar verta vežti, ar geriau parduoti čia ir pirkti naujus ten.

Ką daryti su namų augintiniais, jei jie liko Lietuvoje?

Jei augintiniai lieka Lietuvoje, reikia pagalvoti, kas jais rūpinsis. Gali paprašyti giminaičių, draugų, arba samdyti gyvūnų prižiūrėtoją. Yra ir tokių paslaugų – žmonės, kurie prižiūri gyvūnus, kai šeimininkai išvykę. Dar galima vežti augintinius kartu, jei tai įmanoma ir jei turi visas reikiamas dokumentas. Aš žinau atvejų, kai žmonės veždavo šunis kartu su daiktais – viskas gerai buvo.

Išvada

Na, štai ir viskas, ką norėjau jums papasakoti apie gabenimą į Vokietiją mikroautobusais. Svarbiausia – planuoti iš anksto, rinktis patikimą paslaugų teikėją, gerai supakuoti daiktus ir nebijoj klausti, jei kažko nežinote. Gyvenime visko būna, kartais kažkas nepavyksta, bet su gera paruošima viskas paprastai einasi gerai. Jei turite dar kokių nors klausimų, drąsiai klauskite – padarysiu, ką galėsiu.