Eksportas iš Lietuvos Germany, Vežame kiekvieną dieną

Eksportas iš Lietuvos Germany, vežame kiekvieną dieną – tai ne tik šūkas, bet realybė, kurią mes gyvename kiekvieną savaitę. Lietuvos eksportas į Vokietiją pastaraisiais metais auga stabiliai – Statistikos departamento duomenimis, 2024 metais eksportas sudarė apie 6,2 milijardo eurų. Mes esame šio didelio mechanizmo mažas, bet svarbus sraigtas. Kiekvieną dieną mūsų sunkvežimiai kerta Lenkiją su lietuviškomis prekėmis – nuo baldų iki puslaidininkių komponentų. Ir nors atrodo, kad vežti iš Lietuvos į Vokietiją paprasta, yra daugybė niuansų, kuriuos reikia žinoti, norint išvengti brangių klaidų.

Procesas - eksporto pervežimai iš Lietuvos į Vokietiją

Klausimas 1

Kaip organizuojamas eksporto pervežimas iš Lietuvos į Vokietiją?

Procesas prasideda nuo užsakymo patvirtinimo. Klientas pateikia informaciją apie krovinį – svorį, tūrį, tipą, pakrovimo ir iškrovimo vietas, pageidaujamus terminus. Tada mes skaičiuojame kainą, parenkame transporto priemonę ir sudarome maršrutą. Kroviniui reikalingi dokumentai – CMR, sąskaita-faktūra, pakavimo lapas. Jei prekės turi specialius reikalavimus (ADR, temperatūriniai režimai), tai reikia atitinkamai paruošti. Pakrovimas paprastai vyksta mūsų sandėlyje arba tiesiai pas siuntėją. Tada seka kelionė per Lenkiją – vidutiniškai 14-16 valandų iki sienos su Vokietija. Pabaigoje – pristatymas gavėjui. Visa tai atrodo paprasta, bet praktikoje dėl smulkmenų gali eilėtinis procesas tapti galvos skausmu.

Klausimas 2

Kokie dokumentai reikalingi eksportui iš Lietuvos į Vokietiją?

Pagrindiniai dokumentai yra trys: CMR važtaraštis, komercinė sąskaita-faktūra ir pakavimo lapas. CMR nurodo transportavimo sąlygas ir atsakomybės pasiskirstymą. Sąskaita-faktūra įrodo prekių vertę ir kilmę. Pakavimo lapas detaliai aprašo, kas yra kiekvienoje dėžėje arba padėkle. Be to, priklausomai nuo prekių tipo, gali reikėti specialių sertifikatų arba leidimų. Maisto produktams – sveikatos pažymėjimai, veterinariniai sertifikatai. Technikai – atitikties deklaracijos. Medienai – fumigacijos pažymėjimas. Vienas mūsų klientas, medienos eksportuotojas, pamiršo gauti fumigacijos pažymėjimą – krovinys strigo pasienyje 4 dienas. Nuo tada jis daugiau neturi tokių problemų.

Klausimas 3

Kaip vežame eksportinius krovinius kiekvieną dieną?

„Vežame kiekvieną dieną" – tai mūsų pagrindinis principas. Mes turime nuolatinį sunkvežimų parką, kuris sukasi maršrutu Lietuva-Vokietija-Lietuva. Kiekvieną rytą iš Kauno sandėlio išvyksta bent du sunkvežimiai, o iš Klaipėdos – vienas. Vakare – grįžtame. Tai reikalauja griežto grafiko ir koordinacijos. Jei vienas sunkvežimis vėluoja, turi perskirstyti krovinius. Vieną kartą, pavyzdžiui, mūsų pagrindinis sunkvežimis sugedo ties Lodzės – reikėjo skubiai siųsti pakaitinį. Klientas net nepastebėjo, kad kažkas nutiko, nes spėjome laiku. Bet tai reiškė papildomų išlaidų – 800 eurų už evakuaciją ir 600 eurų už pakaitinį transportą.

Klausimas 4

Kokios prekės dažniausiai eksportuojamos iš Lietuvos į Vokietiją?

Statistikos departamentas rodo, kad pagrindinės eksporto prekės yra: mineraliniai produktai (ypač naftos produktai), mašinos ir mechaniniai įrenginiai, transporto priemonės (Lietuvoje surinkti lengvieji automobiliai), baldai, plastikai ir jų gaminiai, cheminiai produktai, maisto produktai (pieno, mėsos gaminiai). Bet iš praktikos matau, kad labiausiai auga elektronikos komponentų ir aukštųjų technologijų eksportas – Lietuva tampa vis svarbesniu tiekėju Vokietijos pramonei. Pavyzdžiui, „Thermo Fisher Scientific Baltics" eksportuoja milijonų eurų vertės produktus kasmet. Mes patys vežame viską – nuo kanceliarinių prekių iki sudėtingos medicininės įrangos.

Klausimas 5

Kokios yra eksporto pervežimų iš Lietuvos kainos?

Kainos priklauso nuo daugelio faktorių. Standartinis pilnas sunkvežimis (24 tonos arba ~33 euro padėklai) iš Vilniaus į Berlyną – 1400-1800 eurų. Iš Kauno – 1300-1700, nes arčiau. Klaipėda – 1500-1900, nes reikia riedėti per visą Lietuvą. Dalinio krovinio kainos: padėklas – 60-100 eurų, priklausomai nuo tikslo miesto. Sezoniškumas labai veikia kainas. Prieš Kalėdas – kainos kyla trečdaliu. Vasarą – stabiliau. Ir dar vienas dalykas – grįžtamojo krovinio buvimas. Jei vežėjas turi ką vežti atgal iš Vokietijos, jis gali pasiūlyti geresnę kainą, nes nereikia tuščiai grįžti. Mes visada stengiamės optimizuoti abu kryptis.

Eksportas - lietuviškų prekių eksportas Germany

Klausimas 6

Ar sudėtinga eksportuoti maisto produktus iš Lietuvos į Vokietiją?

Maisto produktų eksportas turi savo specifiką. Visų pirma, reikalingas veterinarinis sertifikatas – jį išduoda Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Antra, produkcija turi atitikti ES maisto saugos standartus – HACCP ir pan. Trečia, tam tikriems produktams gali būti taikomi papildomi reikalavimai – pavyzdžiui, pieno produktams reikia atitinkamų leidimų. Be to, transportavimas turi vykti tinkamomis sąlygomis – šaldytuvai arba izoterminiai sunkvežimiai. Vienas mano klientas – kaimo ūkis iš Žemaitijos – eksportuoja sūrį į Vokietiją. Pirmą kartą, kai jis kreipėsi, nežinojo apie veterinarijos reikalavimus. Mes padėjome jam viską sutvarkyti, bet tai užtruko dvi savaites. Dabar jis veža reguliariai ir jokių problemų.

Klausimas 7

Kodėl vokiečiai perka lietuviškas prekes?

Priežasčių daug. Lietuviškos prekės dažnai yra pigesnės nei vokiškos – dėl mažesnių gamybos sąnaudų. Bet tai ne vienintelė priežastis. Lietuviški baldai, pavyzdžiui, garsėja kokybe ir natūraliomis medžiagomis – „IKEA" dalis savo produkcijos gamina Lietuvoje. Maisto produktai – ypač pieno gaminiai – vertinami dėl natūralumo ir skonio. Chirurginiai instrumentai iš Kauno naudojami visoje Vokietijoje. Lietuviški IT sprendimai – vis labiau paklausūs. Tiesa, yra ir niuansas – konkurencija su Lenkija yra labai didelė. Lenkai gali pasiūlyti panašią kokybę už mažesnę kainą dėl didesnio masto. Todėl Lietuva turi išlaikyti savo nišas – kokybę, specializaciją, lankstumą.

Klausimas 8

Kokie Lietuvos regionai daugiausia eksportuoja į Vokietiją?

Didžiausi eksportuotojai yra Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos regionai. Vilnius – IT paslaugos, optiniai prietaisai, farmacija. Kaunas – mašinų gamyba, baldai, medicinos įranga. Klaipėdos uostas – naftos produktai, konteinerių pervežimai. Bet yra ir mažesnių regionų, kurie įdomiai dalyvauja eksporte. Šiaulių regionas – žemės ūkio mašinos. Marijampolės – baldai („IKEA" tiekėjų koncentracija). Alytaus – tekstilė. Tauragės – medienos gaminiai. Ir kiekvienas regionas turi savo istoriją. Pavyzdžiui, Alytuje yra viena įmonė, kuri gamina specializuotus darbo drabužius Vokietijos pramonei – jie dirba jau 15 metų ir turi labai stabiliai augančią bazę.

Vežame - reguliarūs pervežimai kiekvieną dieną

Klausimas 9

Ką reiškia „vežame kiekvieną dieną" praktikoje?

Tai reiškia, kad bet kurią dieną galime paimti jūsų krovinį iš bet kurios Lietuvos vietos ir pristatyti į Vokietiją. Mūsų sunkvežimiai nuolat sukasi – ryte pakrauname Kaune, vakare – iškrauname Berlyne. Kitą dieną – atvirkščiai. Taip dirbame jau kelerius metus. Bet tai nereiškia, kad viskas vyksta automatiškai. Kiekvieną dieną turime koordinuoti – kokį krovinį kuriam sunkvežimiui priskirti, kaip optimizuoti maršrutą, ką daryti su skubiais užsakymais. Vieną kartą, pavyzdžiui, gavome užsakymą penktadienį vakare – reikėjo pristatyti jautrią medicinos įrangą iš Klaipėdos į Frankfurtą šeštadienį ryte. Tai reiškė, kad vairuotojas turėjo išvykti penktadienį vakare ir važiuoti beveik be sustojimo. Bet spėjome – 18 valandų, 1400 kilometrų, ir įranga buvo vietoje.

Klausimas 10

Ar galiu užsisakyti skubų pervežimą iš Lietuvos į Vokietiją?

Taip, skubūs užsakymai – tai mūsų stiprybė. Jei krovinys turi būti pristatytas greitai, mes randame sprendimą. Kai kuriais atvejais siunčiame dedikuotą sunkvežimį be jokių tarpinių sustojimų. Kitais – pridedame prie jau suplanuoto maršruto kaip prioritetinį krovinį. Skubūs pervežimai kainuoja daugiau – paprastai 20-50% virš standartinės kainos. Bet jei jums reikia, tai yra pateisinama. Vienas iš mūsų klientų – gamykla Marijampolėje – kartais turi skubių užsakymų, kai Vokietijos gamykla laukia komponentų gamybos linijai. Net kelių valandų vėlavimas gali kainuoti tūkstančius. Todėl mes visada turime vieną sunkvežimį rezerve tokiems atvejams.

Klausimas 11

Kokius maršrutus naudojate kasdieniams pervežimams Lietuva-Vokietija?

Pagrindinis maršrutas: Kaunas – Marijampolė – Suvalkai – Varšuva – Poznanė – Berlynas. Tai trunka apie 14 valandų. Antras: Klaipėda – Kaunas – tada tas pats maršrutas. Trečias: Vilnius – Kaunas – tada tas pats. Yra ir alternatyva per Augustavą – šiek tiek ilgiau, bet mažiau spūsčių. Vasarą dažnai renkamės šiaurinį maršrutą per Baltarusiją – taip, tai reikalauja tranzito leidimo, bet kartais greičiau (prieš konfliktą – dabar šis variantas nebetaikomas). Žiemą – tik per Lenkiją, nes kiti keliai gali būti pavojingi. Kiekvienas maršrutas turi savo pliusus ir minusus – mes juos žinome iš praktikos.

Kasdienybė - transporto procesai ir logistika

Klausimas 12

Kaip atrodo įprasta pervežimo diena Lietuva-Vokietija?

Rytas prasideda nuo 6 valandos – vairuotojas atvažiuoja į sandėlį, gauna dokumentus, patikrina sunkvežimį. 7 valandą – pakrovimas. 8 valandą – išvykimas. Pirmas sustojimas – po 4,5 valandos (pagal ES vairuotojų poilsio taisykles) – trumpas poilsis. Tada dar 4,5 valandos – ir jau Lenkijos viduryje. Ilgesnis poilsis – 45 minučių – valgyti, pailsėti. Vakare – nakvynė prie Posnanės arba Varšuvos. Kitą rytą – vėl važiuoti. Priešpiet – pasienis, tada dar kelios valandos iki tikslo. Popiet – iškrovimas. Tai būtų idealus scenarijus. Praktikoje – viskas gali pasikeisti. Kamščiai prie Varšuvos, atsitikimas kelyje, dokumentų problema – bet koks netikėtumai gali pridėti valandų ar dienų.

Klausimas 13

Kokias problemas dažniausiai sutinkame kasdieniniuose pervežimuose?

Kasdieninės problemos – tai ne didelės katastrofos, bet smulkios erzinančios situacijos. Pavyzdžiui, Lenkijos keliai – A2 greitkelis visada remontuojamas, visada yra vėlavimo rizika. Arba – siuntėjas neparuošia krovinio laiku – vairuotojas laukia valandą, dvi, tris. Kartais – neteisingai užpildyti dokumentai, ir reikia grįžti pasitaisyti. O kartais tiesiog – eilės. Vasarą, prieš didžiąsias Vokietijos atostogas, sunkvežimių eilės prie degalinių ir poilsio aikštelių būna neįtikėtinai ilgos. Ir dar – komunikacija. Kai kurie klientai skambina kas valandą klausdami „kur krovinys?", ir tai trukdo vairuotojui susikaupti. Geriausia – viena žinutė vakare su atnaujinimu.

Klausimas 14

Kaip elgtis, kai kroviniui reikalinga specifinė temperatūra eksporto metu?

Temperatūriniai kroviniai reikalauja specialaus požiūrio. Pirmas žingsnis – nurodyti reikiamą temperatūrą užsakyme (pavyzdžiui, +2°C iki +8°C arba -18°C). Antras – parinkti tinkamą transporto priemonę – šaldytuvą su veikiančia sistema. Trečias – patikrinti, ar sistema veikia prieš pakrovimą. Ketvirtas – įrašyti temperatūrą pakrovimo metu. Penktas – sekti temperatūrą viso pervežimo metu (dauguma modernių šaldytuvų turi temperatūros registracijos sistemas). Ir paskutinis – iškrovimo metu vėl patikrinti ir užfiksuoti. Vieną kartą vežėme šaldytus produktus iš Šiaulių į Miuncheną, ir šaldytuvo sistema sugedo ties Poznane. Pastebėjome tik kitą ryte. Laimei, temperatūra pakilo tik iki -12°C, ir produktai liko tinkami. Bet tai buvo pamoka – dabar tikriname du kartus dažniau.

Kainodara - eksporto pervežimų įkainiai

Klausimas 15

Į ką atsižvelgti skaičiuojant eksporto pervežimo išlaidas?

Kainą sudaro kelios dedamosios. Transporto išlaidos – kuras, vairuotojo atlyginimas, sunkvežimio nusidėvėjimas. Kelių mokesčiai – Lietuvoje nereikia, bet Lenkijoje (e-TOLL) ir Vokietijoje (Maut) – taip. Dokumentų tvarkymas – kartais reikia specialių leidimų arba sertifikatų. Draudimas – CMR standartinis ir papildomas, jei reikia. Pakrovimo/iškrovimo išlaidos – jei reikia papildomos technikos arba žmonių. Ir galiausiai – pelnas. Reali kaina nuo Vilniaus iki Berlyno – 1500-1800 eurų už pilną sunkvežimį. Bet jei pasiūlo 1000 eurų – kažkas ne taip. Arba krovinis bus vežamas labai lėtai, arba atsiras „netikėtų" papildomų mokesčių. Pigus transportas, kaip taisyklė, turi savo kainą.

Klausimas 16

Ar eksporto pervežimai turi sezoniškumą?

Sezoniškumas – tai vienas tų dalykų, kuriuos reikia numatyti iš anksto. Pavasaris (kovo-balandžio mėnesiai) – aktyvus statybinių medžiagų ir žemės ūkio įrangos eksportas. Vasara – mažesnis intensyvumas, bet auga maisto produktų eksportas (šviežios daržovės, uogos). Ruduo (rugsėjo-lapkričio mėnesiai) – pats intensyviausias laikotarpis – įmonės skuba pristatyti metų užsakymus. Žiema – gruodis yra chaotiškas dėl Kalėdų, sausis-vasaris – ramesnis. Kainos aktyviausiu periodu gali kilti 30-40 proc. Todėl protingos įmonės planuoja iš anksto – užsisako transportą prieš mėnesį, kad išvengtų kainų šuolio. Mūsų nuolatiniai klientai tai žino – jie rezervuojasi laiką jau rugsėjo pradžioje gruodžio užsakymams.

Draudimas - krovinio saugumas eksporte

Klausimas 17

Kaip apdrausti eksportinį krovinį pervežimui į Vokietiją?

Draudimas – tai ne prabanga, o būtinybė. Yra du pagrindiniai variantai. Pirma – CMR draudimas, kuris jau įeina į transporto kainą (pagal konvenciją vežėjas atsako iki ~10 eurų/kg). Antra – CIC (Cargo Insurance), kuris pilnai krovinį apdraudžia pagal vertę. Rekomenduoju visada CIC, ypač vertingoms prekėms. Draudimo kaina – 0,3-1,5% nuo krovinio vertės, priklausomai nuo prekių tipo ir maršruto. Svarbu teisingai nurodyti vertę – ne mažiau nei tikroji vertė, nes draudikai gali atsisakyti mokėti pilną sumą, jei krovinys buvo „under-insured". Ir dar – saugokite visus dokumentus: CMR, sąskaitą, nuotraukas prieš pakrovimą. Kai reikia draudimo – šie dokumentai yra jūsų įrankiai.

Klausimas 18

Ką daryti, jei krovinys sugadinamas eksporto pervežimo metu?

Pirmas žingsnis – neužsirašyti CMR „iškrovimo patvirtinimo" be pastabų. Jei pastebite pažeidimus – įrašykite pastabas CMR. Antras – nufotografuokite žalą – kuo daugiau nuotraukų, iš skirtingų kampų. Trečias – praneškite vežėjui ir draudikui per 3 dienas (raštu). Ketvirtas – saugokite sugadintas prekes ir pakuotes – jos gali būti įrodymas. Penktas – kreipkitės į ekspertą, jei žala didelė. Praktikoje žala dažniausiai atsiranda dėl netinkamo pakrovimo arba pritvirtinimo. Vieną kartą vežėme stiklinius vitražus iš Kauno į Dresdeną – vairuotojas nepakankamai pritvirtino, ir per Lenkijos kelio nelygumus du vitražai sudužo. Draudimas padengė – 12 tūkstančių eurų. Bet stovykloje buvo daug nervų.

Tinklai - partnerių paieška Vokietijoje

Klausimas 19

Kaip rasti patikimus partnerius Vokietijoje eksportui?

Partnerių paieška – ilgas procesas. Geriausi šaltiniai: Vokietijos-Lietuvos prekybos rūmai (AHK Litauen), tarptautinės parodos (pavyzdžiui, Hannover Messe arba bauma), eksporto agentūros, „Enterprise Europe Network". Taip pat galite kreiptis į Lietuvos ekonominio atstovybę Berlyne – jie gali padėti su kontaktuose. Bet svarbiausia – rekomendacijos. Kalbėkite su kitomis Lietuvos įmonėmis, kurios jau eksportuoja į Vokietiją – jos gali rekomenduoti patikimus distributorius arba klientus. Ir nepamirškite – vokiečiai versle vertina ilgalaikius santykius. Greitų sandorių jie nesitiki. Reikia laiko, kantrybės ir kokybės.

Klausimas 20

Kokius reikalavimus kelia Vokietijos pirkėjai lietuviškoms prekėms?

Vokiečiai – reiklūs pirkėjai. Pirmas reikalavimas – kokybė. Jie nesitiki pigiausios, bet tikisi aukščiausios kokybės. Antras – dokumentacija. Visi sertifikatai, atitikties deklaracijos, saugos duomenys turi būti tvarkoje. Trečias – terminai. Jei pažadate pristatyti penktadienį, tai penktadienį, ne pirmadienį. Ketvirtas – pakuotė. Lietuvoje kartais pakuojame „pakankamai gerai", o vokiečiai nori „tobulai". Penktas – komunikacija. Jie nori gauti atnaujinimus, patvirtinimus, sekti procesą. Ir dar vienas dalykas – vokiečiai labai vertina tvarumą. Ekologiška pakuotė, mažesnis CO2 pėdsakas, perdirbamos medžiagos – tai tampa vis svarbesniu kriterijumi.

Technologijos - modernūs eksporto sprendimai

Klausimas 21

Kokias technologijas naudojame kasdienių pervežimų organizavimui?

Technologijos – tai modernios logistikos pagrindas. Mes naudojame TMS (Transport Management System) sistemą, kuri leidžia planuoti maršrutus, sekti krovinius, valdyti dokumentus. GPS sekimas – kiekviename sunkvežimyje. Klientai gauna prieigą prie portalo, kur gali matyti savo krovinių būseną realiu laiku. EDI (Electronic Data Interchange) – elektroninis duomenų keitimasis – leidžia automatiškai gauti užsakymus ir siųsti patvirtinimus. Mobiliosios programėlės – vairuotojai gauna užduotis, praneša apie pakrovimą/iškrovimą, fotografuoja dokumentus. Ir dar – skaitmeniniai CMR dokumentai – vis dažniau naudojame e-CMR, kuris pagreitina procesą ir sumažina klaidų tikimybę. Technologijos nėra stebuklas, bet jos daro gyvenimą lengvesnį.

Klausimas 22

Ar elektroniniai dokumentai priimtami eksportui į Vokietiją?

Taip, Vokietija palaipsniui pereina prie elektroninių dokumentų. e-CMR – elektroninis važtaraštis – vis plačiau pripažįstamas, nors ne visi partneriai dar juo naudojasi. e-Faktūros – sąskaitos-faktūros elektroniniu formatu – visiškai priimtinos, dauguma Vokietijos įmonių net pageidauja jų. EDI – elektroninis duomenų mainai – standartas dideliems prekybos tinklams. Bet yra ir niuansų – ne visi mažesni Vokietijos partneriai yra pasirengę priimti tik elektroninius dokumentus. Kartais vis dar reikia popierinės CMR kopijos. Todėl mes dirbame abiem formatais – elektroninis ir atsarginė popierinė versija. Saugiau taip – ypač jei nutinka kažkas su elektronine sistema.

Klausimas 23

Kokios inovacijos keičia eksporto logistiką?

Inovacijų daug, bet ne visos jos pasiekia praktinį lygį. Autonomiški sunkvežimiai – kol kas tik bandymai, bet Vokietija yra lyderė šioje srityje. Blockchain – galimybė sekti krovinį nuo gamyklo iki gavėjo su nekintamu įrašu – kol kas brangoka. Dirbtinis intelektas maršruto optimizavimui – jau naudojame ir tikrai padeda. Dronai – ne pervežimui, bet inventorizacijai sandėliuose – taip. Elektriniai sunkvežimiai – auganti niša, ypač trumpoms distancijoms. Ir galiausiai – tvarumo skaičiavimai – CO2 pėdsako sekimas tampa būtinybe daugeliui Vokietijos įmonių. Mes jau skaičiuojame ir pateikiame duomenis klientams. Tai nauja realybė.

Klausimas 24

Ar verta investuoti į specializuotą eksporto logistiką?

Investuoti verta, jei turite pakankamą krovinių srautą. Specializuota logistikos sistema – nuosavi sunkvežimiai, sandėliai, personalas – apsimoka, kai vežate reguliariai ir dideliais kiekiais. Jei vežate retai ar mažais kiekiais – geriau naudotis trečiųjų šalių paslaugomis (3PL). Mes patys pradėjome nuo vieno sunkvežimio ir palaipsniui augome. Dabar turime 12 sunkvežimų ir 5000 kvadratinių metrų sandėlį. Bet tai užtruko 8 metus ir daug investuotų pinugų. Kiekvienas verslas turi rasti savo optimalų modelį. Svarbiausia – pradėti ne nuo įrangos, o nuo aiškios strategijos ir patikimų partnerių.

Klausimas 25

Ar galima eksportuoti iš Lietuvos į Vokietiją be tarpininko?

Taip, galima, bet reikia tam pasiruošti. Jei turite patyrusį logistikos specialistą, kuris supranta tarptautinio transporto procesus, dokumentaciją ir reikalavimus – galite dirbti tiesiogiai su vežėjais. Bet praktikoje, ypač mažoms įmonėms, tarpininkas – ekspeditorius arba logistikos kompanija – dažnai yra protingesnis pasirinkimas. Jie turi patirties, ryšius ir gali greitai spręsti problemas. Mes patys esame tarpininkai daugeliui klientų – jie tiesiog pateikia užsakymą, ir mes viskuo pasirūpiname. Tai sutaupo jiems laiko ir nervų. O laikas, kaip žinote, yra pinigai.

Eksportas iš Lietuvos į Vokietiją – tai auganti ir perspektyvi sritis, kuri reikalauja profesionalumo, dėmesio detalėms ir nuolatinio tobulėjimo. Mes vežame kiekvieną dieną, nes žinome, kad jūsų verslas negali laukti. Kiekvienas krovinys – tai jūsų reputacija, jūsų kliento pasitikėjimas, jūsų verslo ateitis. Todėl mes kiekvieną dieną stengiamės būti verti to pasitikėjimo. Jei ieškote patikimo partnerio eksportui – susisiekite. Mes pasiruošę padėti.