Efektyvus krovinių logistika į Vokietiją profesionaliai

Įvadas

Dirbu tarptautinių perkraustymų srityje jau aštuntus metus, ir galiu pasakyti vieną dalyką – krovinių logistika į Vokietiją nėra tokia paprasta, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Yra daug niuansų, kuriuos žino tik tie, kas kasdien su tuo susiduria. Kartais net pats susimaišai su dokumentais, kartais muitinėje užtrunka ilgiau nei tikėjaisi. Bet jei žinai pagrindus, viskas eina daug sklandžiau. Šiame straipsnyje (na gerai, šioje mano mažoje pamokėlje) bandysiu tau paaiškinti, kaip viskas veikia – nuo dokumentų iki galutinio pristatymo. Pasiruošk, bus įdomiai.

Ką reikia žinoti prieš pradedant

Kokie dokumentai reikalingi kroviniui į Vokietiją?

Reikia keleto pagrindinių dokumentų. Pirma – sąskaita faktūra arba komercinis invoice, kur nurodyta krovinio vertė, svoris, aprašymas. Antra – packing list, tai toks sąrašas, ką konkrečiai veži, su visom dėžėm ir jų turiniu. Trečia – CMR važtaraštis, jei veži sunkvežimiu, tai būtinas dokumentas. Ketvirta – jei veži asmeninius daiktus, gali prireikti deklaracijos, kad tai nėra komercinis krovinys. Vokietija gana griežta dėl dokumentų, todėl geriau viską turėti tvarkingai, nes kitaip gali užtrukti muitinėje. Vieną kartą klientui teko laukti tris dienas, kol gavo trūkstamą dokumentą – taip sau neplanuok.

Ar reikalingas muitinės deklaravimas?

Čia priklauso nuo to, ką veži. Jei tai asmeniniai daiktai, kurie jau buvo naudoti ir skirti asmeniniam naudojimui, dažnai galima apeiti muitinės deklaravimą, bet reikia turėti įrodymus, kad tai tikrai tavo daiktai – čia gali būti sąskaitos iš parduotuvių, senos nuotraukos su daiktais, net kokie nors dokumentai, kurie rodo, kad tu tuose daiktuose gyvenai. Jei veži naujus daiktus ar prekes, čia jau reikia pilnos muitinės procedūros. Čia aš nesu 100% tikras dėl visų atvejų, nes kartais taisyklės keičiasi, geriau visada pasitikslinti su muitinės brokeriu.

Kiek laiko truna krovinių logistika į Vokietiją?

Paprastai nuo trijų iki septynių dienų, jei viskas tvarkoje. Bet čia labai priklauso nuo to, iš kurio Lietuvos taško veži ir kurioje Vokietijos vietoje pristatyti. Jei veži iš Vilniaus į Miuncheną, gali užtrukti ilgiau nei iš Kauno į Hamburgą. Taip pat svarbu, ar tai pilnas sunkvežimis, ar dalinis krovinys – daliniai kartais trunka ilgiau, nes laukiama, kol susirinks pakankamai krovinio pilnam sunkvežimiui užpildyti. Buvo atvejis, kai kliento krovinys į Berliną truko dvi savaites, nes buvo dalinis ir teko laukti kito krovinio – tai nėra idealu, bet taip gyvenime būna.

Kokie yra pagrindiniai pristatymo būdai?

Yra keletas variantų. Pilnas sunkvežimis – kai visa mašina skirta tik tavo kroviniui, tai greičiausia, bet ir brangiausia. Dalinis krovinys – kai tavo daiktai keliauja kartu su kitų žmonių kroviniais, tai pigiau, bet trunka ilgiau. Taip pat yra express paslaugos, kurios brangesnės, bet dažnai pristato per 24-48 valandas. Dar yra jūrų transportas, bet į Vokietiją tai retai naudojama, nes greičiau išeina su sunkvežimiu per Lenkiją. Aš pats dažniausiai rekomenduoju pilną sunkvežimį, jei turi daug daiktų – skirtumas kainoje nėra toks didelis, o greitis vertas papildomų išlaidų.

Kaip išsirinkti tinkamą logistikos kompaniją

Į ką atkreipti dėmesį renkantis įmonę?

Svarbiausia – patikrink, ar įmonė turi licenciją tarptautiniams pervežimams. Lietuvoje tai UAB arba MB su atitinkama veiklos licencija. Pasidomėk, kiek jie jau dirba – jei tik metus ar du, gali būti rizikinga. Pasitikrink atsiliepimus, bet čia būk atsargus, nes gerus atsiliepimus galima nusipirkti. Geriau pasiklausk pažįstamų, kurie jau vežė į Vokietiją – asmeninė patirtis verta daugiau nei bet kokie interneto atsiliepimai. Taip pat svarbu, ar įmonė turi savo transportą, ar naudoja subrangovus – jei naudoja subrangovus, tai gali būti problema, nes tada nežinai, kas tiksliai veža tavo krovinį. Vieną kartą klientui krovinį vežė per tris skirtingas įmones, ir galų gale kažkas dingęs buvo – gerai, kad radom, bet streso buvo daug.

Kokia vidutinė krovinių pervežimo į Vokietiją kaina?

Čia labai priklauso nuo krovinio dydžio ir atstumo. Mažas krovinys iki 100 kg gali kainuoti nuo 200 iki 400 eurų. Vidutinis krovinys iki 500 kg – nuo 400 iki 800 eurų. Pilnas sunkvežimis iki 24 tonų – nuo 1500 iki 2500 eurų, priklausomai nuo maršruto. Bet čia tik apytiksliai skaičiai, nes kainos keičiasi priklausomai nuo kuro kainų, sezono ir kitų faktorių. Prieš Kalėdas kainos paprastai kyla, vasarą taip pat, nes daug žmonų kraustosi. Gauk kelis pasiūlymus iš skirtingų įmonių ir palygink – bet nepamiršk, kad pigiausia ne visada geriausia.

Ar verta naudotis didelių tarptautinių kompanijų paslaugom?

Didelės kompanijos kaip DHL, DB Schenker ar panašios turi savo pranašumų – jos turi aiškią sistemą, sekimą realiu laiku, dažnai geresnį klientų aptarnavimą. Bet jų kainos paprastai aukštesnės nei vietinių mažesnių įmonių. Kartais tos didelės įmonės naudoja vietinius partnerius, tai galų gale tavo krovinį vis tiek veža tas pats vietinis vežėjas, tik moki daugiau. Aš pats dirbu su vidutinio dydžio įmonėmis, kurios turi savo transportą ir gerai žino Vokietijos rinką – man jos atrodo geriausias santykis kainos ir kokybės. Bet čia mano asmeninė nuomonė, gali būti ir kitaip.

Kaip patikrinti įmonės patikimumą?

Pirma – patikrink, ar įmonė įregistruota Juridinių asmenų registre ir ar nėra skolų. Antra – pasiklausk, ar gali apsilankyti jų biure ar sandėlyje, jei jie turi. Trečia – pasikalbėk su jais telefonu ir žiūrėk, ar jie atsako į klausimus aiškiai, ar tik užsiima pardavinėjimu. Ketvirta – paprašyk references iš ankstesnių klientų, kurie vežė į Vokietiją. Penkta – perskaityk sutartį prieš pasirašydamas, ypač smulkiai parašytas dalis apie atsakomybę ir kompensacijas. Buvo atvejis, kai klientui įmonė tiesiog dingo po to, kai gavo avansą – taipogi būna, deja.

Krovinio paruošimas ir pakavimas

Kaip teisingai supakuoti krovinį?

Pirma taisyklė – kuo tvirčiau, tuo geriau. Naudok stiprias dėžes, geriausiai dvigubo kartono. Sunkius daiktus dėk į mažesnes dėžes, lengvus – į didesnes. Kiekvieną dėžę užklijuok gerai su juosta, o geriausia dar ir su stretch plėvele apvyniok. Trapius daiktus būtinai suvyniok su burbulinę plėvelę ir pažymėk dėžę kaip "trapu". Vokietijoje kroviniai kartais krenta, taipogi sandėliuojami ne visada švelniai – geriau per daug apsaugoti nei per mažai. Vienas mano klientas vežė stiklo stalą, supakavo jį labai prastai, ir galų gale atvežė tik dalį – kita dalis buvo sudužusi. Išmoktas pamokas brangiai.

Ar reikia žymėti dėžes?

Būtinai. Užrašyk ant kiekvienos dėžės jos numerį, trumpą aprašymą, kas viduje, ir kambario pavadinimą, kur tas daiktas turi atsidurti. Taip pat naudinga žymėti, kurioje pusėje dėžė turi būti (viršus/apačia), kad nekiltų problemų su trapiems daiktams. Naudok spalvotus lipdukus ar žymeklius – pvz., raudona spalva virtuvei, mėlyna miegamajam, žalia svetainei. Vokietijoje, kai kraustysi į naują vietą, bus daug lengviau, jei žinosi, kur ką dėti. Be to, jei kas nors dingtų, lengviau bus suskaičiuoti, ko trūksta.

Kokių daiktų negalima vežti?

Yra tam tikri daiktai, kurių vežti į Vokietiją negalima arba reikalingas specialus leidimas. Pirma – pavojingos medžiagos, degieji skysčiai, dujos – tai akivaizdu. Antra – gyvūnai reikalingi su dokumentais, bet tai jau kitas reikalas. Trečia – tam tikri maisto produktai, ypač mėsa ir pieno produktai, čia ES vidaus taisyklės gana griežtos. Ketvirta – ginklai ir amunicija, čia reikalingi specialūs leidimai. Penkta – brangakmeniai ir vertingi metalai virš tam tikros vertės reikia deklaruoti. Jei nežinai, ar galima vežti kažką konkretaus – geriau pasiklausk prieš veždamas, nes pasekmės gali būti nemalonios, iki konfiskavimo.

Ką daryti su baldais – išardyti ar vežti surinktus?

Dauguma atvejų geriau išardyti. Surinkti baldai užima daugiau vieto, sunkiau juos apsaugoti, ir jie dažnai apgadinami per pervežimą. Išardyti baldai – stalas, lova, spinta – lengviau supakuoti, užima mažiau vietos, ir mažiau tikimybės, kad kas nors bus sugadinta. Bet čia priklauso nuo baldų tipo – jei turi kokį nors seną medinį sekreterą, kuris yra vientisas ir jautrus, geriau vežti kaip yra, bet tada reikia labai gerai supakuoti. Visada pasilik instrukcijas nuo baldų, jei yra, nes Vokietijoje gali prireikti surinkti atgal. Aš pats visada rekomenduoju išardyti viską, kas įmanoma – taip ir pigiau vežti išeina.

Muitinės ir dokumentų niuansai

Kokia yra muitinės procedūra vežant į Vokietiją?

Kadangi ir Lietuva, ir Vokietija yra ES narės, tarp jų nėra muitinės muitų kaip su trečiosiomis šalimis. Bet tai nereiškia, kad dokumentų nereikia. Jei veži asmeninius daiktus, kurie buvo naudojami ilgiau nei šešis mėnesius ir skirti asmeniniam naudojimui, tai paprastai nereikia mokėti muitų. Bet jei veži naujus daiktus, prekes, ar daiktus, kurie skirti pardavimui, čia jau reikalinga muitinės deklaracija ir gali būti taikomi muitai. Vokietija turi gana griežtą sistemą, ypač dėl prekių kilmės dokumentų. Geriausia turėti visus dokumentus tvarkingai, nes kitaip gali būti problemų – kartais net paprastas daiktas gali užstrigti, jei dokumentai nėra aiškūs.

Kas yra EORI numeris ir ar jo reikia?

EORI – tai Economic Operators Registration and Identification numeris, kuris reikalingas verslo subjektams, kurie vykdo importo/eksporto veiklą ES. Jei veži asmeninius daiktus kaip fizinis asmuo, EORI numerio tikriausiai nereikės. Bet jei veži kaip įmonė, ar prekes, kurios skirtos verslo veiklai, tada gali prireikti. Čia aš nesu visiškai tikras dėl visų atvejų, nes tai priklauso nuo konkrečios situacijos. Geriau pasiklausk savo buhalterio arba muitinės brokerio – jie tiksliai žinos, ar tau jo reikia. Vienas mano klientas turėjo problemų, nes jo įmonė neturėjo EORI numerio, o vežė prekes į Vokietiją – teko skubiai registruotis, ir tai užtruko.

Kaip elgtis, jei krovinys užstrigo muitinėje?

Pirma – nesipanicink. Antra – sužinok, kodėl užstrigo. Dažniausios priežastys – trūksta dokumentų, dokumentuose klaidos, arba krovinys kelia įtarimą (per brangus, per daug, keista paskirtis). Trečia – susisiek su savo vežėju arba muitinės brokeriu, kuris gali padėti išspręsti problemą. Ketvirta – jei reikia papildomų dokumentų, pateik juos kuo greičiau. Penkta – jei tai tavo kaltė (klaidingi dokumentai), priimk atsakomybę ir taisyk. Jei tai vežėjo kaltė, reikalauk kompensacijos. Užstrigęs krovinys gali kainuoti papildomų pinigų už sandėliavimą, todėl geriau viską sutvarkyti greitai. Buvo atvejis, kai kliento krovinys užstrigo dviem savaitėms dėl to, kad buvo neteisingai nurodyta krovinio vertė – po to viskas buvo gerai, bet per tą laiką klientui teko mokėti už sandėlio saugojimą.

Kokie yra dažniausi dokumentų reikalavimai?

Pagrindiniai dokumentai, kurie reikalingi beveik visada: asmens tapatybės dokumentas (pasas arba ID), jei veži kaip fizinis asmuo. Jei veži kaip įmonė, reikalingas įmonės registracijos dokumentas. Sąskaita faktūra arba invoice su krovinio aprašymu, verte, šalimi. Packing list su išsamiu krovinio sąrašu. CMR važtaraštis, jei veži sunkvežimiu. Jei veži naujas prekes, gali prireikti prekių kilmės sertifikato. Vokietija taip pat gali paprašyti CE ženklinimo dokumentų tam tikroms prekėms. Visada geriau turėti daugiau dokumentų nei mažiau – jei ko nors nepaprašys, nieko blogo, o jei paprašys ir neturėsi, bus problema.

Praktiniai patarimai ir dažniausios problemos

Kaip apdrausti krovinį?

Yra keletas draudimo variantų. Pirma – standartinė vežėjo atsakomybės draudimas, kuris paprastai įtrauktas į paslaugos kainą, bet šis draudimas paprastai padengia tik dalį vertės, ir tik jei įrodyta vežėjo kaltė. Antra – papildomas krovinio draudimas, kuris gali būti perkamas atskirai ir padengia didesnę žalą. Trečia – draudimas per draudimo kompaniją, kuris gali būti brangesnis, bet dažnai suteikia geresnę apsaugą. Aš visada rekomenduoju bent jau papildomą draudimą, ypač jei veži vertingus daiktus. Vienas mano klientas vežė seną pianiną, kuris buvo vertas apie 5000 eurų, ir nusprendė taupyti ir nedraudė – pianinas buvo apgadintas, ir jis gavo tik kelis šimtus eurų kompensacijos. Ar vertėjo taupyti? Manau, kad ne.

Ką daryti, jei krovinys dingsta ar yra apgadintas?

Pirma – nedelsiant susisiek su vežėju ir raštu (el. paštu) pareikalauk paaiškinimo. Antra – dokumentuok žalą – fotografuok apgadintus daiktus, daryk nuotraukas bendro krovinio būklės. Trečia – jei tai įmanoma, įvertink žalos dydį ir pateik pretenziją raštu. Ketvirta – jei vežėjas neatsako arba atsisako mokėti, kreipkis į draudimo kompaniją, jei turi draudimą. Penkta – jei niekas nepadeda, gali kreiptis į teismą, bet čia jau kraštutinis atvejis. Svarbu žinoti, kad yra terminai, per kuriuos reikia pranešti apie žalą – paprastai tai kelios dienos nuo pristatymo, todėl nedelsk. Buvo atvejis, kai klientė po trijų dienų pastebėjo, kad trūksta vienos dėžės, bet jau buvo per vėlu ką nors daryti – ji galėjo tik sau priekaištauti.

Kaip sekti krovinio buvimo vietą?

Dauguma šiuolaikinių vežėjų siūlo sekimo sistemas – tai gali būti GPS seklys sunkvežimyje, arba tiesiog galimybė matyti, kurioje vietoje krovinys yra pagal maršrutą. Paprašyk, kad vežėjas suteiktų tau sekimo nuorodą arba prisijungimo duomenis. Jei vežėjas nesiūlo sekimo, tai jau yra mažas raudonas vėliavėlė – šiais laikais tai yra standartinė paslauga. Taip pat galima tiesiog skambinti vežėjui ir klausti, kur yra krovinys. Aš pats visada rekomenduoju naudotis sekimo sistema – tai suteikia ramybės, ir tu žinai, kada tikėtis pristatymo. Vienas mano klientas kas valandą tikrino sekimą ir galėjo tiksliai pasakyti, kada sunkvežimis atvyks – tai padėjo jam susiplanuoti atvykimą į naująją vietą.

Kada geriausia planuoti pervežimą?

Geriausia vengti piko sezonų – tai vasaros mėnesiai (ypač liepa-rugpjūtis) ir gruodis-sausis, kai žmonės kraustosi po šventų. Šiais laikais sunkvežimius sunkiau gauti, kainos aukštesnės, ir pristatymas gali užtrukti. Geriausi laikai – pavasaris (kovo-gegužės) ir ruduo (rugsėjis-lapkritis). Taip pat svarbu planuoti iš anksto – jei žinai, kad reikės vežti, užsakyk sunkvežimį bent pora savaičių iš anksto, ypač jei tai didelis krovinys. Jei reikia skubiai, teks mokėti daugiau už express paslaugą. Aš pats turėjau atvejį, kai klientui reikėjo skubiai pervežti viską per savaitę – gavom sunkvežimį, bet kaina buvo beveik dvigubai didesnė nei būtų buvusi su normalesniu planavimu.

Kaip elgtis su kalbos barjeru Vokietijoje?

Vokietijoje ne visi kalba angliškai, ypač mažesniuose miestuose ar kaimuose. Jei pats nemoki vokiečių kalbos, geriau pasiimti žmogų, kuris moka, arba naudotis vežėjo paslaugom, kuris turi žmonių Vokietijoje, kurie gali padėti. Dokumentai paprastai būna anglų arba vokiečių kalba – jei gauni dokumentus vokiečių, pasiklausk vertimo, nes ten gali būti svarbi informacija. Taip pat naudinga turėti bent keletą pagrindinių frazių vokiečių kalba – "Guten Tag", "Danke", "Entschuldigung". Vienas mano klientas visiškai nemokėjo vokiečių ir turėjo problemų su sandėlio darbuotoju, kuris norėjo kažką paaiškinti apie krovinį – galų gale viskas buvo gerai, bet streso buvo daug. Būk pasiruošęs ir turėk planą B.

Išvada

Na štai, tiek turėjau tau pasakyti apie krovinių logistiką į Vokietiją. Svarbiausia – nesikankink pats, jei nesi tikras dėl kažko, geriau pasiklausk profesionalų. Dokumentai, dokumentai ir dar kartą dokumentai – tai raktas į sėkmę. Pasirink tinkamą įmones, apdrausk krovinį, ir viskas turėtų būti gerai. Jei turi dar kokių nors klausimų – rašyk, stengsiu pagelbėti. O jei jau planuoji savo pervežimą – sėkmės, ir tikiuosi, kad viskas vyks sklandžiai!