Dalinių krovinių transportavimas į Vokietiją greitas įvykdymas

Įvadas

Daliniai kroviniai į Vokietiją – tai vienas dažniausių mano kasdienio darbo objektų. Per pastaruosius aštuonerius metus vežiau visko: nuo baldų iki pramoninių detalių, nuo mažų siuntų iki krovinių, kurie vos netilpo į puspriekabę. Greitas įvykdymas čia yra raktas – klientai nori žinoti, kada jų krovinys bus vietoje, ir nenori girdėti apie „galbūt" ar „priklauso nuo aplinkybių". Šiame straipsnyje paaiškinsiu, kaip iš tikrųjų veikia dalinių krovinių gabenimas į Vokietiją, kokios yra realios kainos, terminus ir ką reikia žinoti prieš užsakant. Nesu tobulas, kartais ir aš suklystu, bet per tą laiką tikrai išmokau, kas veikia, o kas – ne. (žodžių: 112)

Kaip greitai galima nugabenti dalinį krovinį į Vokietiją?

Paprastai kalbant, jei turi dalinį krovinį iki 2 tonų ir iki 10 kubinių metrų, tai į Vokietiją iš Lietuvos gali nugabenti per 2–4 dienas. Bet čia yra vienas bet – jei krovinys telpa į vieną Europalei (tas standartinis europinis standartas: 120x80x200 cm), tai kartais pavyksta sutvarkyti ir per 48 valandas, jei turi gerą gabenimo tarnybą ir derini su jų maršrutu. Pavyzdžiui, praėjusiais metais vienas mano klientas skubiai reikėjo nugabenti įrankius į Miuncheną – pavyko sutalpinti į jau esantį maršrutą ir per 3 dienas buvo vietoje. Bet jei turi 5–6 palletes, tai jau reikia planuoti mažiausiai 3–5 dienas, nes reikia surinkti kitus krovinius, kadangi niekas neveža tuščios puspriekabės tik dėl vienos įmonės. Realiai, jei sakai „greitas įvykdymas", tai gali tikėtis 3–7 dienų, priklauso nuo krovinio dydžio ir vietos Vokietijoje.

Kas lemia greitą pristatymą?

Svarbiausia yra tinkamas gabenimo būdas. Daliniam kroviniui į Vokietiją geriausiai tinka dalinių krovinių tarnybos (LTL – Less Than Truckload), kurios kas dieną važiuoja iš Lietuvos į Vokietiją ir atgal. Kuo dažnesnis maršrutas, tuo greičiau gausi savo krovinį. Antra, labai svarbu, ar krovinys jau yra paruoštas – jei turi visus dokumentus, krovinys supakuotas, o muitinės dokumentai tvarkingi, tai viskas vyksta žymiai greičiau. Trečia, vieta Vokietijoje – jei veži į didelius miestus kaip Berlynas, Miunchenas, Hamburgas, tai maršrutai dažnesni, jei į mažesnius miestus ar kaimo vietoves, gali prireikti papildomos dienos ar dviejų. Vieną kartą vežiau krovinį į nedidelį miestą Šiaurės Vokietijoje ir dėl blogo kelio užtrukome pusę dienos – taip kad kartais net ir mažos vietos sukelia netikėtumų.

Kiek kainuoja dalinio krovinio gabenimas į Vokietiją?

Čia tikrai priklauso nuo kelių dalykų. Paprastai dalinio krovinio (maždaug 1–3 palletės) gabenimas iš Lietuvos į Vokietiją kainuoja nuo 250 iki 500 eurų, bet jei reikia skubaus pristatymo, tai kaina gali pakilti iki 600–800 eurų. Pavyzdžiui, jei nori, kad krovinis būtų paimtas rytoj ir pristatytas per 2 dienas, tai jau yra „skubus" gabenimas ir kainuoja brangiau. Svarbu žinoti, kad krovinio svoris ir matmenys taip pat įtakoja kainą – jei turi sunkų krovinį (virš 1,5 tonos), tai gali tekti mokėti daugiau, nes reikalingas sunkesnis automobilis. Be to, jei reikia papildomų paslaugų kaip krovinio draudimas arba specialus pakrovimas su autokranu, tai viskas dar brangiau. Aš visada klientams sakau – geriausia gauti kelis pasiūlymus ir palyginti, nes kartais netgi tos pačios įmonės skirtingu metu siūlo skirtingas kainas.

Ar galima gabenti dalinį krovinį per vieną dieną?

Iš tikrųjų – taip, bet labai retai ir brangiai. Jei turi labai mažą krovinį (kelios dėžės iki 50 kg), tai galima naudoti skubias kurjerių paslaugas kaip DPD arba UPS, kurios per vieną dieną gali pristatyti į Vokietiją. Bet čia kalbame apie labai mažus krovinius, o ne apie palletės dydžio siuntas. Jei turi didesnį krovinį ir nori per vieną dieną, tai reikėtų samdyti visišką sunkvežimį tik sau, o tai kainuoja žymiai brangiau – maždaug 1500–2000 eurų ir daugiau, priklausomai nuo atstumo. Aš pats esu vežęs tik vieną kartą per vieną dieną ir tai buvo tikrai ekstremali situacija – kliento produkcija strigo Vokietijoje ir reikėjo skubiai naujų dalių, tai samdėme visą sunkvežimį ir važiavome dviese su kolega beveik be sustojimų. Tai įmanoma, bet nėra įprasta ir kainuoja žymiai brangiau nei planuotas gabenimas.

Kokie dokumentai reikalingi daliniam kroviniui į Vokietiją?

Čia viskas priklauso nuo to, ką veži. Jei veži komercinę prekę (pavyzdžiui, parduodamus baldus ar detales), tai reikalingas prekių sąskaita faktūra (invoice), packing list (sąrašas, kas yra krovinio viduje), o jei vertė viršija tam tikrą sumą, tai reikalingas muitinės dokumentas – T1 dokumentas, nes krovinys eina per muitą. Bet jei veži asmeninius daiktus (pavyzdžiui, persikeliant gyventi į Vokietiją), tai pakanka sąrašo su daiktų aprašymu. Vokietija yra ES šalis, todėl tarp Lietuvos ir Vokietijos nėra muitų, bet vis tiek reikia tam tikrų dokumentų, kad būtų aišku, kas yra krovinys. Kartais klientai pamiršta dokumentus ir tada viskas užstringa – vieną kartą turėjome atvejį, kai klientui prireikė papildomos dienos surinkti visus popierius, tai pristatymas vėlavo. Taip kad geriau iš anksto viską susitvarkyti.

Kaip pasirinkti patikimą gabenimo įmonę?

Čia tikrai svarbu žinoti kelis dalykus. Pirma, pasidomėk, kiek laiko įmonė jau veikia – jei veikia bent kelis metus, tai jau yra kažkoks ženklas, kad nėra nauja apgaulė. Antra, pasiskaityk atsiliepimus – bet čia būk atsargus, nes gerus atsiliepimus gali nusipirkti, o blogus – kartais parašo konkurencija. Trečia, pasikalbėk su jais telefonu – jei jie negali aiškiai atsakyti į tavo klausimus arba nuolat žada neįmanomus dalykus, tai geriau rinktis kitus. Ketvirta, visada pasirašyk sutartį – taip bus aišku, kas už ką atsako. Aš pats esu matęs ir gerų, ir blogų įmonių – kartais net didelės įmonės elgiasi negerai, o mažos vežėjos dirba labai gerai. Vieną kartą pats klydau ir rinkausi pagal mažiausią kainą, o vėliaau krovinys vėlavo dvi savaites – taip kad kartais verta mokėti šiek tiek daugiau ir būti ramiam.

Kas yra dalinių krovinių ekspresas?

Dalinių krovinių ekspresas – tai greitesnis nei įprastas gabenimo būdas. Paprastai dalinis krovinys į Vokietiją važiuja su kitais kroviniais ir sustoja keliose vietose pakeliui, o ekspreso atveju krovinys turi pirmenybę – jis kraunamas pirmas ir iš unloadinamas pirmas. Dėl to pristatymas gali būti greitesnis 1–2 dienomis. Bet čia vėlgi – tai kainuoja brangiau, paprastai 20–30% daugiau nei įprastas gabenimas. Jei tikrai skuba, tai gali būti verta, bet jei gali palaukti kelias dienas, tai geriau rinktis įprastą variantą ir sutaupyti. Aš visada klientams sakau – jei nėra labai skubu, nereikia permokėti už ekspresą, bet jei turi terminą, kurio negali praleisti, tai tada ekspresas yra geresnis pasirinkimas.

Kokie yra standartiniai pristatymo terminai?

Iš Lietuvos į Vokietiją standartinis pristatymo laikas yra 3–7 darbo dienos, priklausomai nuo to, kurioje Vokietijos vietoje yra pristatymas. Jei veži į vakarinę Vokietijos dalį (pavyzdžiui, į Diseldorfą, Kelną), tai gali būti greičiau, nes maršrutas trumpesnis. Jei į rytinę dalį (pavyzdžiui, į Berlyną), tai gali trukti šiek tiek ilgiau. Bet tai yra tik orientyras – realiai viskas priklauso nuo to, kada krovinys yra paimamas, ar jis telpa į esamą maršrutą, ir ar nėra jokių force majeure situacijų (pvz., blogo oro, streikų). Vieną kartą dėl didelių sniego kaukių Vokietijoje kroviniai vėlavo kelias dienas – tai niekas negali numatyti, bet pasitaiko. Taip kad visada turėk omenyje, kad terminai gali keistis dėl įvairių aplinkybių.

Ar galima sekti krovinio buvimo vietą?

Taip, šiuolaikinės gabenimo įmonės siūlo galimybę sekti krovinį realiu laiku. Dažniausiai tai daroma per GPS sekimo sistemas – gauni nuorodą arba programėlę, kurioje matoma, kur šiuo momentu yra sunkvežimis su tavo kroviniu. Bet čia yra vienas niuansas – dalinių krovinių atveju sunkvežimis gali būti su keliais skirtingais kroviniais, todėl kartais tiksliai nematoma, kur yra būtent tavo krovinys, o tik bendroji sunkvežimio vieta. Jei reikia tikslios informacijos, geriau tiesiogiai susisiekti su gabenimo įmone ir paklausti – jie dažniausiai žino, kuris krovinys kurioje dalyje yra. Aš pats visada rekomenduoju klientams tiesiogiai paskambinti ir paklausti, jei nori žinoti tiksliai, nes kartais interneto sistemos rodo pasenusią informaciją.

Ką daryti, jei krovinys vėluoja?

Pirmiausia, susisiek su gabenimo įmone ir pasitikslink, kas vyksta. Dažniausiai jie gali paaiškinti, kodėl vėluoja – gal buvo problemų su kitu kroviniu, gal susidėjo transporto spūstys, gal blogas oras. Antra, jei vėlavimas yra dėl įmonės kaltės (o ne dėl force majeure), tai gali reikalauti kompensacijos, bet čia jau reikia žiūrėti, kas parašyta sutartyje. Trečia, jei vėlavimas tau sukelia didelių problemų (pavyzdžiui, sutartis su klientu Vokietijoje), tai gali tekti samdyti kitą gabenimo būdą, bet tai jau papildomos išlaidos. Aš pats esu turėjęs atvejį, kai dėl vėlavimo klientui teko mokėti baudą – tai nemalonu, bet kartais taip nutinka. Svarbiausia – nepanikuoti ir bandyti išspręsti situaciją, o ne pyktis su vežėju, nes pyktis čia nepadės.

Kaip tinkamai paruošti krovinį gabenimui?

Pirma, krovinys turi būti tvarkingai supakuotas – geriausia naudoti palletės ir plėvelę, kad viskas liktų tvarkingai per visą kelią. Antra, krovinys turi būti užfiksuotas ant palletės – naudojamas lipdukai, diržai arba dėžės, kad niekas nepajudėtų per važiavimą. Trečia, ant krovinio turi būti aiškiai matomas ženklinimas – kas tai per krovinys, kas yra gavėjas, ir/ar yra kokių nors specialių reikalavimų (pavyzdžiui, „laikyti šaltai" arba „nestumti"). Ketvirta, jei krovinys yra trapus, tai reikia tai pažymėti ir naudoti papildomas apsaugas. Vieną kartą vežėme stiklo gaminius ir dėl blogo pakavimo keletas sugadino – tai buvo brangus pamokas mums abiems. Taip kad geriau iš karto investuoti į gerą pakavimą, nei vėliau prarasti krovinį ar dalį jo.

Kas yra FTL ir LTL gabenimas?

FTL (Full Truck Load) – tai visiškas sunkvežimis, kuris veža tik vienos įmonės krovinį, o LTL (Less Than Truck Load) – tai dalinis krovinys, kuris dalijasi vietą su kitų įmonių kroviniais. Daliniai kroviniai (LTL) yra pigesni, bet trunka ilgiau, nes sunkvežimis sustoja keliose vietose pakrauti ir iškrauti kitus krovinius. Visiški kroviniai (FTL) yra greitesni ir patogesni, bet žymiai brangesni. Priklauso nuo tavo poreikių – jei turi didelį krovinį ir greitai reikia, tai FTL gali būti geresnis variantas, o jei turi mažą krovinį ir gali palaukti, tai LTL yra ekonomiškesnis. Aš dažniausiai rekomenduoju LTL, nes daugumai klientų tai yra optimalus variantas ir kainos, ir laiko atžvilgiu.

Kokie yra svorio ir matmenų apribojimai?

Europos Sąjungoje standartinis sunkvežimis gali vežti iki 24 tonų bendro svorio, bet dalinio krovinio atveju dažniausiai kalbame apie mažesnius kiekius – iki kelių tonų. Kalbant apie matmenis, standartinė europinė paletė yra 120x80 cm, o aukštis paprastai iki 200 cm, bet jei krovinys aukštesnis ar platesnis, tai reikia derinti atskirai. Svarbu žinoti, kad jei krovinys viršija standartinius matmenis, tai gali būti taikomi papildomi apribojimai ir kainos, o kai kuriais atvejais reikalingas specialus leidimas. Vieną kartą vežėme itin didelį pramoninį agregatą ir teko derinti viską su Vokietijos kelių tarnyba, nes buvo viršyti leistini matmenys – tai užtruko ir kainavo brangiau, bet buvo būtina.

Kaip veikia draudimas gabenimo metu?

Krovinio draudimas yra labai svarbus aspektas, kurį dažnai pamirštama. Pagrindinės gabenimo įmonės turi tam tikrą draudimą (paprastai tai vadinama CMR draudimu), bet jis paprastai padengia tik tam tikrą sumą – maždaug kelis eurus už kilogramą krovinio. Jei tavo krovinys yra brangesnis, tai verta papildomai jį apdrausti. Tai galima padaryti arba per gabenimo įmonę, arba atskirai pas draudimo kompaniją. Aš visada rekomenduoju apdrausti krovinį, ypač jei jis vertingas arba jautrus – kartais nutinka nelaimės, ir gaila prarasti krovinį be jokios kompensacijos. Vienas mano klientai apdraudė krovinį už papildomus 50 eurų, o po kelių dienų krovinys buvo šiek tiek apgadintas – draudimas padengė visą žalą, taigi vertėjo.

Ar galima gabenti pavojingas medžiagas (ADR)?

Taip, galima, bet tai yra atskira kategorija ir reikalauja specialių dokumentų bei licencijų. ADR (Europos sutartis dėl pavojingų krovinių tarptautinio vežimo keliais) nustato griežtas taisykles, kaip gabenti pavojingas medžiagas – tai gali būti cheminiai preparatai, degieji skysčiai, dujos ir pan. Tam reikalingi specialiai apmokyti vairuotojai, tinkamai paženklinta transporto priemonė, ir specialūs dokumentai. Jei turi tokių medžiagų, tai reikia ieškoti įmonės, kuri turi ADR licenciją – ne kiekviena gabenimo įmonė tai daro. Aš pats su tokiu kroviniu dirbu retai, nes čia reikia daugiau dokumentų ir atsargumo, bet žinau, kad yra įmonių, kuriosspecializuojasi būtent tokiuose gabenimuose.

Kaip elgtis su muitinės procedūromis?

Kadangi ir Lietuva, ir Vokietija yra Europos Sąjungos narės, tai tarp jų nėra muitų – tai reiškia, kad nereikia mokėti muitų ir nereikia ilgai stovėti muitinėje. Bet vis tieg reikalingi tam tikri dokumentai, kurie patvirtina krovinio kilmę ir vertę – tai reikalinga statistikos tikslams ir tam tikrais atvejais (pavyzdžiui, jei krovinys bus parduodamas). Jei veži prekes, tai reikalinga komercinė sąskaita faktūra, o jei vertė viršija tam tikrą sumą (daugiau nei 1000 eurų), tai gali reikėti papildomų dokumentų. Bet paprastai, jei viskas tvarkinga, tai muitinės procedūra trunka tik kelias minutes ir netrukdo. Tiesa, jei gabeni naudotus daiktus (pavyzdžiui, baldus ar buitinę techniką) į Vokietiją, gali prireikti įrodymo, kad tai nėra komercinė siunta – čia reikia pasitikslinti atskirai.

Kas yra „greitas įvykdymas" ir kuo jis skiriasi nuo įprasto?

Greitas įvykdymas – tai gabenimo būdas, kai krovinys turi pirmenybę prieš kitus krovinius ir yra pristatomas greičiau nei įprastu atveju. Skirtumas nuo įprasto gabenimo yra tas, kad greito įvykdymo atveju krovinys kraunamas pirmas ir iškraunamas pirmas, o sunkvežimis važiuja tiesiogiai iki tikslo, be papildomų sustojimų kitų krovinių paieškai. Dėl to pristatymas gali būti greitesnis 1–3 dienomis, bet tai kainuoja brangiau. Aš visada sakau klientams – jei tikrai skuba, tai verta rinktis greitą įvykdymą, bet jei gali palaukti kelias dienas, tai sutaupysite pinigų. Kartais verta pasitikslinti, ar tikrai reikia greito įvykdymo, ar galima palaukti – daugelis klientų mano, kad jiems reikia skubiai, bet iš tikrųjų gali palaukti.

Kokie yra dažniausiai gabenami kroviniai į Vokietiją?

Per savo darbo metus mačiau visko – nuo mažų siuntų iki didelių pramoninių įrengimų. Bet dažniausiai gabenami yra šie kroviniai: baldai (baldų įmonės dažnai veža į Vokietiją), statybų medžiagos (ypač langai, durys, izoliacija), maisto produktai (įvairūs maisto papildai, konservai), drabužiai ir tekstilė, elektronikos dalys ir komponentai, auto dalys ir įrankiai. Be to, dažnai gabenami asmeniniai daiktai – žmonės, kurie persikelia gyventi į Vokietiją arba vyksta dirbti ir nori pasiimti savo daiktus. Kiekvienas krovinys yra skirtingas ir reikalauja individualaus požiūrio, bet šitie yra dažniausi. Vienas įdomiausių mano gabenimų buvo visas medinis namas – teko išardyti ir vežti dalimis, bet pavyko viską sutvarkyti per kelias savaites.

Kaip sužinoti tikslų pristatymo laiką?

Geriausias būdas – tiesiogiai susisiekti su gabenimo įmone ir paklausti. Jie žino savo maršrutus ir gali pasakyti tikslesnį laiką. Bet čia yra vienas dalykas – jie dažnai nurodo tam tikrą laiko langą (pavyzdžiui, „pristatysime per 3–5 dienas"), o ne tikslią datą. Tai yra dėl to, nes kelionėje gali nutikti įvairių dalykų – eismo spūstys, blogas oras, problemos su kitais kroviniais. Geriausia yra susitarti dėl tam tikro laiko lango ir būti pasiruošusiam, o jei reikia tikslios datos, tai reikia aiškiai tai pasakyti ir galbūt mokėti papildomai už garantuotą pristatymą tam tikrą dieną. Aš visada rekomenduoju turėti kelis dienų rezervą, jei įmanoma, nes gyvenime visko nutinka.

Ką daryti, jei krovinys prarastas ar sugadintas?

Pirmiausia, reikia nedelsiant susisiekti su gabenimo įmone ir pranešti apie problemą. Jei krovinys prarastas, tai reikia aiškintis, kas nutiko – gal buvo pavogtas, gal kažkur paklydo. Jei sugadintas, tai reikia nufotografuoti žalą ir dokumentuoti. Antras žingsnis – kreiptis į draudimo kompaniją, jei krovinys buvo apdraustas, arba reikalauti kompensacijos iš gabenimo įmonės, jei žala įvyko dėl jų kaltės. Čia jau reikalingi dokumentai – sutartis, vaizdo įrašai, nuotraukos, liudytojai. Aš pats turėjau atvejį, kai krovinys buvo dalinai sugadintas per gabenimą – pavyko išspręsti taikiai, įmonė pripažino kaltę ir atlygino dalį nuostolių. Bet kartais būna sudėtingiau, ypač jei nėra aišku, kas kaltas.

Ar galima gabenti krovinį su papildomu draudimu?

Taip, žinoma. Papildomas krovinio draudimas yra labai rekomenduojamas, jei krovinys yra brangus arba jautrus. Galima apdrausti krovinį per gabenimo įmoną arba atskirai pas draudimo brokerį. Papildomas draudimas paprastai kainuoja nuo kelių iki keliasdešimt eurų, priklausomai nuo krovinio vertės, bet tai gali būti labai naudinga, jei nutiktų kas nors blogo. Aš visada sakau klientams – geriau sumokėti kelis eurus daugiau už draudimą, nei prarasti visą krovinį ir likti nieko be kompensacijos. Vienas mano klientų norejo sutaupyti ir atsisakė draudimo, o po kelių dienų krovinys buvo apiplėštas – jis prarado viską ir nieko neatsigavo, nes gabenimo įmonė atsisakė atsakomybės. Tai buvo labai liūdna istorija.

Kaip vežami šaldyti arba temperatūros jautrūs kroviniai?

Tam reikalingas specialus transportas – šaldymo sunkvežimai (reefer). Šie sunkvežimai turi įrengtą šaldymo sistemą, kuri palaiko tam tikrą temperatūrą viso kelio metu. Jei turi tokių krovinių, tai reikia ieškoti įmonės, kuri turi tokius sunkvežimius ir gali garantuoti reikiamą temperatūrą. Svarbu žinoti, kad šaldymo sunkvežimai dažniausiai brangesni nei paprasti, nes reikalinga speciali įranga ir papildomas kuras šaldymo sistemai. Be to, reikia aiškiai žinoti, kokia temperatūra reikalinga – ar tai šaldyti produktai (apie 0–4°C), ar užšaldyti (apie -18°C ar žemesnė). Vieną kartą vežėme šaldytą maistą į Vokietiją ir viskas pavyko gerai, bet reikėjo tiksliai laikytis temperatūros reikalavimų viso kelio metu.

Kokie yra mokėjimo būdai?

Dažniausiai gabenimo įmonės siūlo kelis mokėjimo būdus: pavedimas į sąskaitą (užsakymo metu arba po pristatymo), atsiskaitymas grynais (kai kuriose įmonėse), arba mokėjimas kortele. Dažniausiai užsakymas apmokamas iš anksto arba dalis suma sumokama užsakant, o likutis – po pristatymo. Bet tai priklauso nuo įmonės ir nuo to, ar jau esate bendravę anksčiau.