Daiktų vežimas iš Vokietijos į Lietuvą – viskas, ką reikia žinoti prieš siunčiant

Kas antras skambutis pastaruoju metu – „reikia kažką atsivežti iš Vokietijos". Ir suprantu, kodėl. Ten pigiau, ten daugiau pasirinkimo, ten yra IKEA, kuri Lietuvoje tik viena. Žmonės perka baldus, techniką, drabužius, automobilių dalis – viską, kas Vokietijoje geriau ar pigiau. Bet daiktų vežimas iš Vokietijos į Lietuvą turi savo niuansų, kuriuos geriau žinoti iš anksto. Kitaip gali būti nemalonių staigmenų – tiek su kaina, tiek su terminais, tiek su dokumentais.

Pagrindai – pagrindinė informacija apie daiktų vežimą iš Vokietijos

1. Kiek kainuoja daiktų vežimas iš Vokietijos į Lietuvą?

Kaina priklauso nuo to, ką vežate. Mažas siuntinys – 30-50 eurų. Dėžės su daiktais – 100-200 eurų. Mikroautobusas pilnas – 500-800 eurų. Sunkvežimis – jau 1500-2500 eurų. Bet tai tik orientyrai. Vienas klientas norėjo atsivežti visą virtuvės komplektą iš IKEA Berlyne – su surinkimu, transportavimu ir draudimu išejo apie 1200 eurų. Kitas vežė tik dviratį – 80 eurų. Tad kaina labai priklauso nuo situacijos. Geriausia – aprašyti, ką tiksliai norite vežti, ir gauti konkretų pasiūlymą.

2. Kaip dažnai vyksta daiktų vežimas iš Vokietijos į Lietuvą?

Praktiškai kasdien, nes paklausa didžiulė. Ypač populiarūs maršrutai: Berlynas-Vilnius, Hamburgas-Kaunas, Frankfurtas-Klaipėda. Šie maršrutai vykdomi kelis kartus per savaitę, kartais net kasdien. Mažesni miestai – rečiau, bet vis tiek reguliariai. Vokietija yra viena pagrindinių krypčių lietuvių vežėjams, tad konkurencija didelė, kas reiškia geras kainas ir dažnus reisus.

3. Kokie daiktai dažniausiai vežami iš Vokietijos į Lietuvą?

Baldai – numeris vienas. Tada buitinė technika (skalbimo mašinos, šaldytuvai, viryklės), drabužiai, automobilių dalys, elektronika, įrankiai. Pastaruoju metu padaugėjo ir statybinių medžiagų – žmonės perka Vokietijoje, nes kartais pigiau arba geresnės kokybės. Taip pat vežami padangos – ypač sezonu, kai Lietuvoje jų trūksta. Ir dar – maistas. Bet apie tai atskirai.

IKEA – populiariausias daiktų šaltinis Vokietijoje

4. Kaip atsivežti baldus iš IKEA Vokietijoje į Lietuvą?

IKEA – tai atskira tema. Žmonės perka ten, nes pigiau ir daugiau pasirinkimo. Yra keli būdai: pirkti internetu ir užsakyti pristatymą (bet IKEA ne visada siunčia į Lietuvą), važiuoti pačiam (bet reikia didelio automobilio), arba užsakyti pervežimą. Trečias variantas – populiariausias. Mes dažnai vežame iš IKEA Berlyne, Hamburge, Miunchene. Procesas paprastas: jūs išsirenkate, mes perkame (arba jūs perkate), mes paimame ir vežame. Kaina priklauso nuo kiekio.

5. Ar IKEA Vokietijoje pigiau nei Lietuvoje?

Kartais taip, kartais ne. Priklauso nuo konkretaus produkto. Kėdė, kuri Lietuvoje kainuoja 80 eurų, Vokietijoje gali kainuoti 60. Bet su transporto kaštais skirtumas gali išnykti. Tačiau yra produktų, kurių Lietuvoje tiesiog nėra – tai jau kitas reikalas. Taip pat Vokietijoje dažnai būna nuolaidų, kurių Lietuvoje nėra. Apskritai – verta paskaičiuoti. Kartais apsimoka, kartais ne.

6. Ką daryti, jei IKEA prekės netelpa į vieną automobilį?

Tada reikia didesnio automobilio arba dviejų reisų. Dažnai žmonės neįvertina, kiek vietos užims baldai. Viena sofa – tai vienas dalykas, bet visa virtuvė su spintelėmis ir stalviršiais – visai kitas. Paprastai rekomenduoju išmatuoti ir paskaičiuoti prieš užsakant. Jei nežinote – klauskite mūsų, mes patarsime. Kartais geriau padaryti du reisus nei bandyti viską sutalpinti viename – saugiau ir patikimiau.

Terminai – kiek laiko užtrunka vežimas iš Vokietijos

7. Per kiek laiko daiktai pasiekia Lietuvą iš Vokietijos?

Paprastai 2-3 dienos. Berlynas-Vilnius – apie 1100 km, tai realiai dvi dienos su visu pakrovimu. Hamburgas-Kaunas – 1300 km, dvi su puse dienos. Frankfurtas-Klaipėda – 1500 km, trys dienos. Bet tai be vėlavimų. O vėlavimų būna – spūstys Vokietijoje yra legenda, ypač aplink Kelno ir Frankfurto. Taip pat reikia laiko pakrovimui – kartais žmonės ne viską paruošę, ir tada tenka laukti.

8. Ar galima greičiau atvežti daiktus iš Vokietijos?

Galima, bet brangiau. Express variantas – vienas vairuotojas, be kitų sustojimų – gali nuvežti per 24-30 valandų. Bet tai reiškia, kad mokate už visą mašiną ir skubumą. Kaina gali padvigubėti. Kitas variantas – siųsti per kurjerius, jei daiktai nedideli. DHL, UPS ir panašios tarnybos veža greitai, bet brangiau už paprastą pervežimą. Tad vėl – priklauso nuo skubumo ir biudžeto.

9. Kada geriausia užsakyti daiktų vežimą iš Vokietijos?

Iš anksto. Bent jau savaitę prieš, geriau – dvi. Ypač jei vežate daug arba didelių gabaritų daiktus. Prieš šventes – dar anksčiau. Ir geriausia diena užsakymui – antradienis arba trečiadienis. Pirmadienį visi skambina, penktadienį visi nori gauti iki savaitgalio. Vidurys savaitės – optimalu. Taip pat sezonas svarbu: pavasarį ir rudenį daugiau užsakymų, vasarą – mažiau (žmonės atostogauja).

Kainos – vežimo iš Vokietijos į Lietuvą kainodara

10. Nuo ko priklauso daiktų vežimo kaina iš Vokietijos?

Kainą lemia tie patys faktoriai kaip ir kitur: atstumas, svoris, tūris, pakrovimo sudėtingumas, papildomos paslaugos. Bet yra ir specifinių dalykų: jei reikia pirkti daiktus vietoje (pvz., IKEA), tai papildomas mokestis už laiką. Jei daiktai sunkiai prieinami (rūsys, aukštas be lifto) – taip pat. Jei reikia išrinkti baldus – vėlgi. Tad kaina susideda iš daugelio dalykų. Geriausia – detalus aprašymas ir konkretus pasiūlymas.

11. Ar yra paslėptų mokesčių vežant daiktus iš Vokietijos?

Paslėptų – neturėtų būti, jei dirbate su patikima įmone. Bet būna „pamirštų" dalykų: degalų priemoka (kai kuro kainos pakyla), papildomas mokestis už laukimą (jei daiktai nebuvo paruošti), draudimas (kuris nebuvo įskaičiuotas). Tad visada klauskite, kas įeina į kainą ir kas ne. Ir prašykite raštiško patvirtinimo. Jei vežėjas nenori detaliai aprašyti – tai blogas ženklas.

12. Kaip palyginti skirtingų vežėjų kainas?

Ne tik pagal galutinę sumą. Žiūrėkite, kas įeina: draudimas, pakrovimas, iškrovimas, laukimo laikas, atsakomybė už pažeidimus. Pigiausias pasiūlymas gali būti brangiausias, jei neįeina draudimas arba pakrovimas. Taip pat žiūrėkite atsiliepimus – ne tik svetainėje, bet ir kitur. Paklauskite draugų, pažįstamų. Patirtis sako, kad pigiausias dažnai yra blogiausias.

Dokumentai – ką reikia žinoti vežant daiktus iš Vokietijos

13. Kokių dokumentų reikia vežant daiktus iš Vokietijos į Lietuvą?

Kaip ir visur ES – muitinės nereikia, bet dokumentų reikia. Pirkimo kvitas arba sąskaita faktūra (įrodymas, kad daiktai legaliai įsigyti), CMR važtaraštis (jei veža vežėjas), kartais – nuosavybės dokumentai (ypač brangiems daiktams). Jei vežate automobilių dalis – gali prireikti ir VIN numerio patvirtinimo. Jei maistą – kitokius dokumentus. Svarbiausia – turėti kažkokį dokumentą, kuris įrodo, kas tai yra ir iš kur.

14. Ar reikia mokėti muito mokesčius vežant daiktus iš Vokietijos?

Ne, jei abiejose šalyse ES. Laisvas prekių judėjimas – tai vienas iš pagrindinių ES principų. Jūs perkate Vokietijoje, sumokate PVM ten, ir Lietuvoje nieko papildomai mokėti nereikia. Bet yra išimčių: jei perkate labai didelius kiekius (gali būti laikoma komerciniu importu), arba jei tai specialiai apmokestinamos prekės (alkoholis, tabakas). Bet paprastiems daiktams – jokio muito.

15. Ką daryti, jei neturiu pirkimo kvito daiktams iš Vokietijos?

Sudėtinga, bet ne beviltiška. Be kvito sunkiau įrodyti, kad daiktai legaliai įsigyti. Bet galima naudoti banko išrašą (jei mokėjote kortele), el. laišką su užsakymo patvirtinimu, ar net nuotrauką su kainos etikete. Svarbiausia – kažkas, kas įrodo, kad tai jūsų daiktai, o ne vogti. Jei nieko neturite – vis tiek galima vežti, bet rizikuojate, kad gali kilti klausimų.

Apribojimai – ko negalima vežti iš Vokietijos

16. Kokie daiktai draudžiami vežti iš Vokietijos į Lietuvą?

Tie patys, kaip ir bet kurioje ES šalyje: narkotikai, ginklai be leidimų, falsifikuotos prekės, pavojingos medžiagos. Bet yra ir specifinių dalykų: kai kurie vaistai (receptiniai), tam tikri cheminiai produktai, gyvūnai be dokumentų. Taip pat yra kiekių ribojimų – jei vežate, tarkim, 10 tų pačių televizorių, tai gali būti laikoma komerciniu kiekiu, ir tada jau kitos taisyklės.

17. Ar galima vežti maistą iš Vokietijos į Lietuvą?

Taip, bet su apribojimais. Sausus produktus – be problemų. Mėsą ir pieną – tik iš ES šalių ir ribotais kiekiais (asmeniniam vartojimui). Alkoholį – su akcizo mokesčiais, jei viršijate normas. Ir svarbu – maistas turi būti tinkamai supakuotas, kad nesugestų pervežimo metu. Turėjom atvejį, kai žmogus norėjo vežti šaldytą mėsą be šaldymo – aiškiai neįmanoma. Tad jei vežate maistą – pasirūpinkite tinkamomis sąlygomis.

Specifika – neįprasti vežimai iš Vokietijos

18. Kaip vežti didelius baldus iš Vokietijos?

Dideli baldai – tai iššūkis. Sofa, spinta, lova – viskas, kas netelpa į standartinį mikroautobusą. Reikia arba didesnės mašinos, arba išrinkti baldą. Išrinkimas – dažnai geresnis variantas, bet reikia žinoti, kaip. Mes padedame, bet tai papildomas laikas ir kaštai. Taip pat reikia įvertinti, ar baldas tilps pro duris Lietuvoje – kartais žmonės perka didžiules sofas, o paskui negali įnešti į butą.

19. Ar galima vežti automobilių dalis iš Vokietijos?

Galima, ir tai labai populiaru. Vokietija – automobilių šalis, tad dalių pasirinkimas milžiniškas. Varikliai, pavarų dėžės, bamperiai, žibintai – viskas. Svarbu turėti dokumentus, įrodančius, kad dalys legalios (ne vogtos). Taip pat reikia žinoti, kad kai kurios dalys yra didelės ir sunkios – reikia tinkamo transporto. Ir dar – pavojingos dalys (akumuliatoriai, tepalai) turi būti tinkamai supakuotos.

20. Kaip vežti elektroniką iš Vokietijos?

Elektronika – jautrus krovinys. Televizoriai, kompiuteriai, garso sistemos – viskas turi būti supakuota su apsauga. Geriausia – originaliose dėžėse, bet jei neturite – burbulinė plėvelė ir tvirta dėžė. Taip pat svarbu apsaugoti nuo drėgmės ir temperatūros pokyčių. Ir dar – įsitikinkite, kad elektronika veikia prieš siunčiant. Kartais žmonės siunčia neveikiančius daiktus, o paskui kaltina vežėją.

Draudimas – daiktų apsauga vežant iš Vokietijos

21. Ar reikia drausti daiktus vežant iš Vokietijos?

Rekomenduoju. Net jei daiktai ne labai vertingi – draudimas suteikia ramybę. Paprastai kainuoja 1-2 procentai nuo vertės. Jei vežate baldus už 2000 eurų, draudimas kainuos 20-40 eurų. Už tokią sumą verta. Be draudimo, jei kas nors nutiks, kompensacijos negausite – tik pagal CMR ribas, kurios labai mažos. Tad – drauskite.

22. Ką daryti, jei daiktai buvo prarasti ar sugadinti?

Tas pats, kaip ir kitur: fiksuokite, fotografuokite, rašykite pretenziją. Bet svarbiausia – nepasirašyti „be pastabų", jei kažkas negerai. Tai dažniausia klaida. Žmogus pasirašo, o vėliau skundžiasi – tada jau per vėlu. Būkite atidūs priimdami daiktus, patikrinkite pakuotę, patikrinkite turinį. Jei ką nors matote – iš karto praneškite.

Atsiskaitymas – kaip mokėti už daiktų vežimą iš Vokietijos

23. Kada reikia mokėti už daiktų vežimą iš Vokietijos?

Paprastai – avansas prieš vežimą, likutis gavus. Bet yra variantų: vieni prašo visą sumą iš anksto, kiti leidžia mokėti tik pristatymo metu. Mano nuomone, geriausias variantas – 30-50 procentų avansas, likutis gavus. Tai saugu abiem pusėm. Jei prašo visko iš anksto – būkite atsargūs, ypač jei nežinote įmonės.

24. Kokios mokėjimo formos priimamos?

Grynais, pavedimu, kartais kortele. Pavedimu – saugiausia, lieka pėdsakas. Grynais – paprasčiausia, bet ne visada praktiška. Kortele – patogu, bet ne visi vežėjai priima. Pasirinkite jums patogiausią būdą.

Išvada

Daiktų vežimas iš Vokietijos į Lietuvą – kasdienybė, bet tai nereiškia, kad galima atmesti. Pasiruoškite, supakuokite tinkamai, pasirinkite patikimą vežėją, apsidrauskite. Ir kantrybės – kartais viskas užtrunka ilgiau nei planuota. Sėkmės.