Daiktų transportavimas į Vokietiją: kaina ir sąlygos

Įvadas

Jei planuoji kraustytis į Vokietiją ar tiesiog reikia pergabenti daiktus iš Lietuvos, tikriausiai jau googleini „kiek kainuos". Aš šitoje srityje dirbu jau aštuonerius metus, tad žinau, kad atsakymas niekada nėra paprastas „tieks ir tieks". Priklauso nuo to, ką veži, iš kur ir į kur, kokiu būdu nori vežti. Šiame straipsnyje bandysiu paaiškinti viską paprastai – kaip pats sau, jei sėdėtume prie kavos. Nebūtinai viskas bus idealu, bet bent jau bus aišku, į ką kreiptis dėmesį renkantis perkraustymo paslaugas į Vokietiją.

Kainos ir pokalbiai su firmomis

Kiek tiksliai kainuoja daiktų transportavimas į Vokietiją?

Čia turbūt pirmas klausimas, kurį visi užduoda, ir suprantu kodėl – norisi žinoti biudžetą. Paprastai pilnas perkraustymas iš Lietuvos į Vokietiją, jei veži visą namų ūkį – baldus, buitinę techniką, drabužius – gali kainuoti nuo 800 iki 2500 eurų. Bet čia labai platus intervalas, nes priklauso nuo tūrio, atstumo Vokietijoje, ar tai bus dalinis krovinys, ar pilnas sunkvežimis tik tau. Kartais žmonės mano, kad visada reikia mokėti daug, bet jei gerai suplanuoji, gali sutaupyti.

Kodėl vienos firmos siūlo 600 eurų, o kitos – 1500?

Čia kartais net ir man sunku atsakyti, kodėl skirtumas toks didelis. Dalis firmų skaičiuoja tik transportą, kitos įskaičiuoja pakrovimą, išpakavimą, draudimą. Kartais pigesnės kainos reiškia, kad mokėsi papildomai už kiekvieną papildomą paslaugą. Kartais tiesiog vieni dirba su mažesniais kaštais, kiti turi brangesnę įrangą. Aš pats visada sakau klientams – klausk, kas įskaičiuota į tą kainą, nes po to gali būti nemalonu.

Ar galima pigiau vežti patiems?

Taip, žinoma. Jei turi savo automobilį ar gali išsinuomoti mikroautobusą, gali vežti pats. Bet čia reikia paskaičiuoti degalų kainą, laiką, o jei veži didelius baldus – gali prireikti krovos įrangos. Vienas mano klientas bandė pats vežti lovą ir čiužinį mikroautobusu, bet lovą teko pjauti per pusę, nes netilpo. Po to jis vis tiek kvietė mus viską vežti iš naujo. Taigi kartais taupymas išauga brangesnis.

Kaip skaičiuojamas krovinio dydis?

Paprastai matuojama kubiniais metrais arba kilogramais, priklauso nuo firmos. Kai kurios naudoja standartines dėžes kaip matą – pavyzdžiui, vienos standartinės perkraustymo dėžės tūris yra maždaug 0,1 kubinio metro. Jei turi 20 tokių dėžių – jau du kubiniai metrai. Bet baldai, technika užima daugiau vietos, nei atrodo. Aš visada siūlau pasikviesti įvertinimui – dauguma firmų atvažiuoja ir pasako, kiek tiksliai reikės vietos.

Ar verta rinktis dalinį krovinį?

Dalinis krovinys reiškia, kad tavo daiktai keliauja kartu su kitų žmonių kroviniais viename sunkvežimyje. Tai paprastai pigiau – gali sutaupyti iki 30-40 procentų. Bet čia yra minusas – pristatymo laikas gali būti ilgesnis, nes vairuotojas turi pristatyti visus krovinio dalis. Jei tau skubiai reikia daiktų, gali tekti palaukti savaitę ar dvi ilgiau nei su pilnu kroviniu. Kartais žmonės renkasi dalinį krovinį ir viskas gerai, kartais pyksta, kad užtruko.

Pasiruošimas ir dokumentai

Kokie dokumentai reikalingi norint vežti daiktus į Vokietiją?

Paprastai asmeniniams daiktams perkraustymo atveju dokumentų reikia nedaug. Bet jei veži vertingus daiktus – brangius papuošalus, meno kūrinius, senovinius daiktus – gali prireikti įrodymo, kad tai tavo nuosavybė. Taip pat reikia galiojančio paso arba asmens tapatybės kortelės. Vokietijos muitinė paprastai neklausia daug, jei veži naudotus asmeninius daiktus, bet visada geriau turėti sąrašą, ką veži.

Ar reikia mokėti muitą?

Jei veži asmeninius daiktus, kurie jau buvo naudojami Lietuvoje ir skirti asmeniniam naudojimui Vokietijoje, muitų mokėti paprastai nereikia. Bet čia yra niuansas – jei veži naujus daiktus, kurių vertė viršija tam tikrą sumą, gali tekti mokėti importo mokesčius. Aš tiksliai nežinau, kokia šiuo metu ta suma, nes ji keičiasi, bet maždaug tai yra apie 430 eurų. Geriau pasitikslinti prieš vežimą.

Ką daryti su draudimu?

Čia sritis, kurioje žmonės dažnai klysta. Daugelis mano, kad firmos atsako už viską, kas nutinka kroviniui. Bet paprastai standartinės transporto paslaugos apima tik tam tikrą draudimą, kuris gali neatitikti tavo daiktų vertės. Jei veži brangius daiktus – papuošalus, brangią techniką, vertingus baldus – verta papildomai apsidrausti. Aš pats visada sakau klientams – jei daiktas tau brangus, apsidrausk, nes kartais nutinka nelaimės, kurių niekas nenori.

Kaip tinkamai supakuoti daiktus?

Gerai supakuoti – tai pusė darbo. Stikliniams daiktams naudok burbulinius vyniojimus, baldus – apsaugines plėveles, o dėžes užpildyk putplasčiu arba susuktais drabužiais, kad niekas nejudėtų per transportavimą. Vienas patarimas – nepripildyk dėžių iki galo, nes sunku nešti ir gali plyšti. Taip pat žymėk dėžes – „stiklas", „trapi", „sunku" – kad krovos darbuotojai žinotų, kaip elgtis.

Ar firmos teikia pakavimo paslaugas?

Taip, dauguma perkraustymo firmų siūlo pilną paslaugą – atvažiuoja, supakuoja, pakrauna, veža, iškrauna. Žinoma, tai kainuoja brangiau nei patiems viską daryti, bet sutaupo daug laiko ir nervų. Aš pats esu matęs žmonių, kurie bandė patys pakuotis ir supakuodavo taip blogai, kad dalis daiktų buvo sugadinta. Kartais geriau permokėti ir būti ramiam.

Praktiniai dalykai ir kasdienybė

Kiek laiko trunka transportavimas į Vokietiją?

Paprastai nuo Lietuvos iki Vokietijos užtrunka nuo dviejų iki keturių dienų, priklausomai nuo to, kur Vokietijoje yra tikslas. Jei veži į Berlyną – greičiau, jei į pietus, į Bavariją – gali užtrukti ilgiau. Bet čia kalbu apie pilną krovinį. Dalinis krovinys gali užtrukti ilgiau, nes reikia laukti, kol priims kitus krovinius. Kartais žmonės pyksta, kad užtruko, bet taip jau yra – reikia suprasti, kaip sistema veikia.

Ar galima vežti mašiną kartu su daiktais?

Taip, jei turi automobilį, kurį nori vežtis, tai įmanoma. Yra firmų, kurios specializuojasi auto pervežimu kartu su asmeniniais daiktais. Bet čia reikia atskiro kainos skaičiavimo, nes mašina užima daug vietos ir turi būti tvirtinama. Vienas mano klientas norėjo vežti seną „Mercedesą" ir visus namų daiktus, tai kainavo atskirai, bet jam buvo verta, nes mašina buvo brangi.

Ką daryti su baldais, kurie netelpa pro duris?

Čia dažna problema – ypač su senais daugiabutėliais, kur durys siauros. Yra keletas sprendimų: išardyti baldus (dauguma baldų galima išardyti), arba samdyti profesionalus, kurie turi specialią įrangą. Kartais tenka baldus palikti, nes tiesiog fiziškai neįmanoma išnešti. Aš pats esu matęs, kaip žmonės bandė prakišti lovą pro langą trečiame aukšte – geriau to nedaryti, nes galima sugadinti ir baldus, ir namą.

Ar galima vežti maistą ir gėrimus?

Maistą vežti galima, bet yra apribojimų. Šviežias maistas, ypač mėsa ir pieno produktai, gali būti sulaikyti muitinėje. Geriausiai vežti tik ilgai išsilaikančius produktus – konservus, makaronus, kruopas. Alkoholinius gėrimus galima vežti tam tikrą kiekį asmeniniam naudojimui, bet jei veži daug – gali tekti mokėti mokesčius. Aš pats visada patariu – geriau maistą palikti arba išdalinti, nes neverta dėl kelių indeliu kelti problemų.

Kaip elgtis su buitine technika, kuri veikia tik Lietuvoje?

Vokietijoje elektros tinklo įtampa yra tokia pati kaip Lietuvoje – 230V, todėl dauguma buitinės technikos veiks. Bet kištukai gali būti kitokie – Vokietijoje naudojami du kontaktai, kurie skiriasi nuo Lietuvos standarto. Tad gali prireikti adapterių arba pakeisti kištukus. Šaldytuvai, skalbyklės, indaplovės veiks, bet prieš vežimą verta patikrinti, ar technika nėra per sena, nes senesni prietaisai gali blogai veikti po perkėlimo.

Ar verta vežtis senus baldus?

Čia priklauso nuo to, kokie tai baldai. Jei tai brangūs, kokybiški baldai – verta vežti. Bet jei tai pigūs, jau sulūžę baldai – gali būti, kad nauji Vokietijoje kainuos panašiai ar net pigiau. Aš pats esu matęs žmonių, kurie vežėsi senus, nedavertus baldus tik todėl, kad jiems buvo gaila palikti. Po to suprato, kad išleido daugiau pinigų už pervežimą, nei būtų kainavę nauji baldai.

Pasirinkimas ir bendradarbiavimas

Kaip išsirinkti patikimą firmą?

Čia turbūt sunkiausia dalis, nes rinkoje yra daug firmų – ir gerų, ir blogų. Aš pats visada patariu ieškoti pagal atsiliepimus, bet čia reikia būti atsargiam – kartais atsiliepimai gali būti sukurti. Geriausiai paklausti pažįstamų, kurie jau kraustėsi, arba ieškoti firmų, kurios veikia jau seniai. Taip pat svarbu paskambinti ir paklausti daug klausimų – jei į juos atsako aiškiai ir kantriai, tai geras ženklas.

Ką daryti, jei firma pristato blogą darbą?

Jei daiktai atvežti sugadinti arba pradingę, pirmiausiai reikia raštu informuoti firmą ir reikalauti kompensacijos. Bet čia prasideda dalykinė dalis – jei nebuvote apsidraudę, gauti kompensaciją gali būti sunku. Kartais firmos siūlo simbolinę kompensaciją, kartais ne. Aš pats esu matęs įvairių situacijų – kartais žmonės gaudavo pinigus atgal, kartais ne. čia priklauso nuo konkrečios situacijos.

Ar galima tartis dėl kainos?

Taip, galima, bet ne visada. Kai kurios firmos turi fiksuotas kainas, kitos gali derėtis, ypač jei krovinys didelis arba jei tai reguliarus klientas. Aš pats visada sakau – blogiausiu atveju jie pasakys „ne", bet pabandyti verta. Kartais galima gauti nuolaidą, jei veži daiktus ne pikto sezono metu, pavyzdžiui, ne vasarą.

Kada geriausia planuoti perkraustymą?

Geriausiai vengti vasaros mėnesių ir metų pabaigos, nes tuo metu paklausa didžiausia, o kainos – aukščiausios. Jei gali, planuok pavasarį arba rudenį – paprastai tada galima gauti geresnes kainas. Bet čia žinoma, priklauso nuo tavo asmeninių aplinkybių – jei darbas pradėsi rugsėjį, tai reikia kraustytis iki rugsėjo, nesvarbu, kad brangu.

Ar galima vežti daiktus dalimis?

Taip, žinoma. Jei neturi visko iš karto, arba jei nori dalintis pervežimo išlaidas su šeima, galima vežti dalimis. Tiesiog reikia suderinti su firma, kad jie žinotų, jog tai bus kelių kartų pervežimas. Kartais tai išeina brangiau, nes kiekvieną kartą reikia tvarkyti dokumentus, bet jei kitaip neišeina – tai geras sprendimas.

Ką daryti, jei persigalvojau dėl firmos?

Jei jau susitarėte, bet persigalvojote, geriausia kuo greičiau informuoti firmą. Dauguma sutarčių leidžia atsisakyti tam tikrą laiką iki pervežimo, bet jei atšaukiate paskutinę minutę, gali tekti mokėti dalį sumos. Aš pats visada patariu gerai pagalvoti prieš pasirašant, nes vėliau gali būti keblu keisti planus.

Gyvenimas po pervežimo

Ką daryti su daiktais, kurių nebenoriu vežti?

Yra keletas variantų: parduoti, atiduoti, išmesti arba palikti sandėlyje Lietuvoje. Jei daiktai dar geri, galima bandyti parduoti internetu – dabar yra daug platformų. Jei nenorisi gaišti laiko – galima atiduoti į labdaros organizacijas. Kartais žmonės palieka daiktus sandėliuose, jei planuoja grįžti, bet čia reikia paskaičiuoti, ar verta mokėti už sandėlį.

Ar sunku priprasti prie naujos vietos be pažįstamų daiktų?

Čia jau ne mano sritis, bet per tiek metų girdėjau daug istorijų. Kai kurie žmonės sako, kad jiems trūksta namų, kiti – kad naujas gyvenimas suteikė naują pradžią. Manau, kad daiktai čia tikrai ne pagrindinis dalykas – svarbiausia yra žmonės ir naujas gyvenimas. Bet jei turi kelis brangius daiktus iš namų, jie gali padėti jaustis geriau pirmomis dienomis.

Ką daryti, jei Vokietijoje reikia papildomų daiktų?

Vokietijoje yra daug parduotuvių, kuriose galima nusipirkti visko – baldų, buitinės technikos, indų. kainos panašios arba kartais net mažesnės nei Lietuvoje, ypač jei perkama didelėse parduotuvėse. Taigi jei ko nors nepaėmei iš Lietuvos, nereikia per daug jaudintis – visada galima nusipirkti vietoje.

Išvada

Perkraustymas į Vokietiją nėra toks sudėtingas, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Svarbiausia – gerai susiplanuoti, pasitikrinti, kas įskaičiuota į kainą, ir nebijoti klausti visko, kas rūpi. Kartais išeina brangiau, nei tikėjaisi, kartais pavyksta sutaupyti. Bet jei viską darai ramiai ir apgalvotai, viskas paprastai baigiasi gerai. Jei turi dar klausimų – kreipkis, padėsiu, kuo galėsiu.