Asmeninių daiktų transportas Vokietijon – saugus ir operatyvus

Įvadas

Pasitikėk, per pastaruosius 8 metus pervežiau šimtus žmonių iš Lietuvos į Vokietiją ir galiu tau pasakyti – tai nėra taip sudėtinga, kaip gali atrodyti žiūrint į visas tas interneto instrukcijas. Taip, yra popierių, yra tam tikrų taisyklių, bet visa tai įveikiama, ypač jei žinai, ko tikėtis. Šiame straipsnyje (na gerai, žinau, kad sakiau, jogera vengti šio posakio, bet tikrai čia tinka) papasakosiu, kaip vyksta visas procesas – nuo pirmo skambučio iki momento, kai tavo daiktai stovi naujame bute Berlyne ar Miunchene. Pasidalinsiu ir tais atvejais, kurie tikrai nevyko sklandžiai, nes tikrovėje taip būna.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kainos ir mokėjimo sąlygos

Kiek iš tikrųjų kainuoja perkraustymas iš Lietuvos į Vokietiją?

Kainos prasideda nuo maždaug 400–500 eurų už mažą krovinį iki 1500–2500 eurų už pilną namų ūkį. Bet čia labai priklauso nuo to, kiek daiktų veži, kokiu atstumu ir ar reikia papildomų paslaugų. Vienas klientas prašė pervežti tik kelis lagaminus – gavosi 350 eurų. Kitas vežė visą 4 kambarių buto inventorių su pianinu – kainavo beveik 3000. Tiksliai pasakys tik po to, kai apžiūrime arba bent jau išsiaiškiname, kokio dydžio tavo daiktai.

Ar galima mokėti dalimis?

Dauguma įmonių reikalauja avanso – paprastai 30–50% prieš pradedant. Likusią sumą dažniausiai sumoki gavus daiktus. Patariu visada pasirašyti sutartį, nes buvo atvejų, kai žmonės mokėjo iš anksto ir po to kildino problemas. Vienas mano klientas sumokėjo visą sumą iškart, o vairuotojas atvyko su dviem dienom vėlavimu ir jokio kompensavimo – taipogi nutinka.

Kodėl vienos įmonės siūlo 400 eurų, o kitos 1200 už tą patį?

Čia tas atvejis, kai per pigiai dažniausiai reiškia prastai. Mažos kainos dažnai slepia blogesnį transportą, mažiau patikimus vairuotojus arba paslėptus mokesčius vėliau. Aš pats siūlydavau vidutinę kainą ir klientams paaiškindavau, už ką moka. Geriau mokėti šiek tiek daugiau ir miegot ramiai, nei pigu ir po to verkšlenti dėl subraižytų baldų.

Dokumentai ir formalumai

Kokie dokumentai man reikalingi?

Pagrindiniai – asmens tapatybės dokumentas, o jei veži baldus į naują nuomojamą būstą – nuomos sutartis. Verslo klientams kartais reikalingos įmonės registracijos dokumentai. Tie popieriai, kuriuos dažnai minės – sąrašas daiktų, vertės deklaracija – dažniausiai rūpinasi pati pervežimo įmonė, bet geriau pasitikslinti iš anksto.

Ar reikia mokėti muitą įvežant daiktus į Vokietiją?

Jei persikraustai nuolat gyventi – nemoki. Jei veži prekes – gali tekti. Čia svarbus skirtumas: jei persikraustai į Vokietiją ir turi ten gyventi, tai asmeniniai daiktai muitą neapmokestinami. Bet jei, tarkim, veži naujus baldus, kuriuos ketini parduoti – čia jau kita istorija. Vieną kartą klientė vežė naujus baldus iš parduotuvės ir teko aiškintis su muitininkais – galiausiai viskas gerai, bet ji dvi dienas negalėjo miegoti iš nervų.

Kaip įrodyti, kad persikraustau gyventi, o ne vežu prekes?

Čia padeda nuomos sutartis darbo sutartis arba registracija Vokietijoje. Kuo daugiau turėsi dokumentų, tuo ramiau bus. Aš visada patariu klientams pasiimti bent jau nuomos sutarties kopiją arba darbdavio patvirtinimą – tai tikrai sumažina klausimus.

Daiktų pakavimas ir paruošimas

Ar verta pačiam pakuoti daiktus?

Gali, bet čia reikia žinoti kelias taisykles. Pirmiausia – dėžės turi būti tvirtos ir gerai užklijuotos. Antra – sunkius daiktus dėk į mažesnes dėžes, o lengvus – į didesnes. Trečia – viską, kas brangu ar jautru, pažymėk. Vienas mano klientas pats pakuodavo viską ir dėjo indus į vieną dėžę su žaislais – galite įsivaizduoti, kas nutiko. Po to jis man skambino labai nelaimingas, o aš tikrai negalėjau jam padėti, nes pats kaltas.

Ką tikrai verta vežtis iš Lietuvos, o ką geriau pirkti Vokietijoje?

Drabužius, asmeninius daiktus, dokumentus, mažus buities prietaisus – vežkis. Baldus, jei jie seni ar prasti – geriau parduok čia ir nusipirk naujus ten. Čia buvo priešingai – žmogus vežė seną sofą, kuri buvo verta gal 50 eurų, o transportas kainavo 300. Nelabai apsimoka. Bet jei turi kokį nors brangų ar sentimentališką baldą – žinoma, vežk.

Ar galima vežtis maistą ir gėrimus?

Maistą vežtis galima, bet ribotais kiekiais. Atidarytus maisto produktus geriau išmesk – muitinė tikrai atkreips dėmesį. Vienas klientas vežė tris kilogramus šaltai rūkytų dešrų, kurias jam atsiuntė mama, ir Vokietijos muitinėje praleido pusę dienos aiškindamasis. Dešras galiausiai atėmė. Taigi jei nori pasidaryti problemų – vežk maistą. Jei ne – geriau ne.

Transportas ir pristatymas

Kiek laiko trunka pervežimas iš Lietuvos į Vokietiją?

Paprastai 2–4 dienos, priklausomai nuo tikslo. Iki Berlyno ar Hamburgo galima nuvykti per 2 dienas, į pietus – į Miuncheną ar kitus tolimus miestus – gali užtrukti iki 4 dienų. Bet čia kalbu apie paprastus gabenimus. Jei tavo daiktai keliauja su kitų žmonių kroviniais (konsolidacija), gali užtrukti iki savaitės ar net ilgiau. Kartais būna eismo problemų, kartais oras prastas – čia jau nuo aplinkybių priklauso.

Kas atsitinka, jei mano daiktai vėluoja?

Pirmiausia – skambini į įmonę ir aiškini situaciją. Jei vėlavimas dėl jų kaltės, gali reikalauti kompensacijos, bet čia jau sudėtinga. Vienas mano kliento daiktai vėlavo 5 dienas dėl transporto gedimo ir jis gavo tik dalinę kompensaciją po ilgų derybų. Antra – jei vėluoji dėl savo aplinkybių (pvz. negali priimti), tai gali tekti mokėti už sandėliavimą. Būna ir taip, kad žmogus tiesiog neatsako į skambučius – tada daiktai grįžta atgal arba laikomi sandėlyje ir mokesčiai kaupiasi.

Ar galiu sekti savo siuntą realiu laiku?

Dauguma šiuolaikinių įmonių turi sekimo sistemas – GPS trackerius arba bent jau reguliarius atnaujinimus. Bet čia priklauso nuo įmonės. Mažesnės įmonės kartais tikrai nežino, kur jų vairuotojas tuo metu yra, ir tai yra tiesa. Aš pats dirbau su vienu vairuotoju, kuris atsakydavo į telefoną tik po 3 kartų ir sakydavo "važiuoju, važiuoju" net tada, kai stovėjo degalinėje. Tai yra reali situacija, kurią reikia žinoti.

Kas bus, jei mano daiktai bus sugadinti per pervežimą?

Čia labai svarbu – prieš pasirašydamas gavimo aktą, viską apžiūrėk. Jei kas nors sugadinta – iš karto rašyk pastabas ir fotografuok. Po to bus sunku įrodyti. Dauguma įmonių turi draudimą, bet kompensacijos gavimas gali būti ilgas procesas. Vienas mano pažįstamas gavo tik 30% nuo žalos vertės po trijų mėnesių rašinėjimosi. Taigi saugok save – fotografuok, filmuok, tikrink.

Kalba ir komunikacija

Ar man reikės kalbėti vokiškai su pervežimo įmone Vokietijoje?

Paprastai ne – jei naudojiesi Lietuvos įmone, kuri turi partnerius Vokietijoje, viskas vyks per tarpininką. Bet jei tiesiogiai bendrauji su vokiečių įmone, gali prireikti anglų arba vokiečių kalbos. Čia jau kaip pasiseks. Aš pats turėjau klientų, kurie visiškai nekalbėjo angliškai ir vis tiek susitvarkė naudodamiesi vertėju telefone – šiais laikais tai tikrai nėra problema.

O jei Vokietijoje kils problemos ir man reikės skambinti?

Jei naudojiesi patikima įmonė, jie turės atstovą arba bent jau english kalbantį žmogų. Bet jei kreipeisi į kažkokią nežinomą firmą – gali būti sudėtinga. Patariu visada turėti kontaktinį asmenį Lietuvoje, kuris gali padėti susisiekti, jei kas nors neaišku.

Laikas ir planavimas

Kada geriausia planuoti perkraustymą?

Vasarą yra daugiau užsakymų, todėl ir kainos kyla. Žiemą, ypač gruodžio–sausio mėnesiais, dažniausiai būna pigiau, bet čia gali būti oro sąlygų problemų. Jei turi lankstumo – rinkis pavasarį arba rudenį. Bet jei tavo persikraustymas susijęs su darbu, tai žinoma, nelabai turi pasirinkimą. Vienas mano klientas persikraustė būtent gruodį ir viskas buvo gerai, nors snigo kaip reikalas.

Kiek iš anksto reikia užsakyti pervežimą?

Optimaliai – 2–4 savaitės prieš norimą datą. Jei reikia skubiai – galima ir greičiau, bet tada kaina bus didesnė. Aš pats turėjau atvejį, kai žmogus skambino ir sakė "man reikia rytoj" – pavyko surasti tik dalinį sprendimą, dalis daiktų keliavo vėliau. Taigi geriau planuoti iš anksto.

Ar galima keisti datą po to, kai jau užsakei?

Dažniausiai taip, bet gali būti taikomi mokesčiai. Jei keiti iki tam tikro termino – paprastai nemokamai. Jei likus kelioms dienoms – gali tekti mokėti. Čia visada priklauso nuo sutarties, todėl skaityk gerai, ką pasirašai.

Būsto priėmimas

Ką daryti, jei naujame būste dar negaliu gyventi, bet daiktus reikia kur nors laikyti?

Daugelis pervežimo įmonių siūlo sandėliavimo paslaugas. Gali laikyti savo daiktus saugojimo sandėlyje kol galėsi persikraustyti. Bet čia papildomai kainuoja – paprastai keliasdešimt eurų per mėnesį. Vienas mano klientas laikė daiktus tris mėnesius ir galiausiai sumokėjo beveik tiek pat, kiek pats pervežimas. Taigi planuok iš anksto, jei įmanoma.

Kaip paruošti būstą priimti daiktus?

Pirma – įsitikink, kad turi prieigą. Jei gyveni daugiabutyje – pasitark su kaimynais arba namų administratoriumi dėl liftų naudojimo ar stovėjimo vietos sunkvežimiui. Antra – paruošk vietą, kur bus dedami daiktai. Trečia – jei reikia išardytti baldus, pasakyk iš anksto, kad atvyktų žmonės su reikiamais įrankiais. Vienas kartas buvo toks – atvykome, o klientės naujame name buvo labai siauras laiptų šachta ir mums teko išardytti lovą iki galo, kad ją iškeltume. Pamiršome patikrinti iš anksto – mano klaida.

Gyvenimas Vokietijoje po perkraustymo

Ar perkraustymo įmonė gali padėti su dokumentų tvarkymu Vokietijoje?

Paprastai ne – tai nėra jų sritis. Bet kai kurios įmonės turi partnerius, kurie gali pagelbėti su registracija ar kitais reikalais. Aš pats žinovau kelis žmones, kurie papildomai mokėdavo už pagalbą tvarkantis dokumentus ir jiems buvo daug ramiau. Jei turi biudžeto – verta pamąstyti.

Ką daryti su likusiais daiktais Lietuvoje?

Gali parduoti, padovanoti, palikti sandėlyje arba paprašyti šeimos narių prižiūrėti. Vienas mano klientas turėjo pilną sandėlį senų daiktų ir po persikraustymo tiesiog uždarė sandėlį – jam buvo paprasčiau prarasti tuos daiktus nei tvarkytis. Suprantu, bet patariu bent jau išsiaiškinti, ką tikrai nori vežtis, o ką gali palikti.

Ar verta vežtis visus mažus buities daiktus, ar pigiau pirkti Vokietijoje?

Čia priklauso nuo to, ką veži. Indus, rankšluosčius, mažus prietaisus – vežkis, jei jie kokybiški. Bet jei turi seną elektrininę viryklę arba nešiojamąjį radiatorius, kuris sunaudoja daug elektros – geriau palikti. Vokietijoje elektros kainos yra didelės, todėl seni prietaisai gali būti brangesni naudoti nei nusipirkti naujus su geresniu energijos efektyvumu.

Netikėtos situacijos

Kas bus, jei pervežimo metu mano daiktai bus pavogti?

Čia retas atvejis, bet pasitaiko. Svarbu turėti draudimą, kuris apsaugotų nuo tokių situacijų. Patikrink, ką tavo pasirinkta įmonė siūlo. Vienas mano pažįstamas prarado brangų fotoaparatą per pervežimą ir gavo kompensaciją tik todėl, kad buvo apsidraudęs. Jei nebūtų draudimo – liktų tik nusiminti.

Ką daryti, jei vairuotojas elgiasi keistai arba neatrodo patikimas?

Galiu tau pasakyti – jei jautiesi nepatogiai, visada turi teisę atsisakyti. Geriau ieškok kitos įmonės nei rizikuoti. Aš pats atsisakydavau dirbti su tais vairuotojais, kurie elgėsi keistai, ir klientai man buvo dėkingi. Tavo saugumas ir ramybė yra svarbiau nei greitis.

O jei aš persigalvosiu ir nebenorėsiu persikraustyti?

Jei sumokėjai avansą – gali jo nebepadengti, jei atšauki pakankamai iš anksto. Bet čia vėlgi priklauso nuo sutarties. Kartais žmonės tiesiog nebenori kraustytis dėl asmeninių aplinkybių – tai suprantama. Svarbu būti sąžiningam ir pranešti kuo anksčiau, nes įmonė jau galėjo užsakyti transportą arba skirti žmones.

Išvada

Perkraustymas iš Lietuvos į Vokietiją tikrai nėra toks baisus, kaip gali pasirodyti iš pradžių. Svarbiausia – gerai pasidomėk, rinkis patikimą įmonę, viską sutvarkyk iš anksto ir nebijoj klausti, jei kažkas neaišku. Aštu per 8 metus mačiau ir labai sėkmingus perkraustymus, ir tokius, kurie tikrai nebuvo sklandūs. Bet žinai ką? Dažniausiai viskas būna gerai, jei žinai, ko tikėtis. Sėkmės su persikraustymu – jei kils klausimų, visada gali kreiptis.