Asmeninių daiktų pristatymas Vokietijoje – kaip gauti geriausią kainą ir kokybę

Įvadas

Jei planuoji perkraustymą į Vokietiją arba reikia ten nugabenti asmeninius daiktus, tikriausiai jau girdėjai visokiausių istorijų – nuo visiškai sklandžių iki tikrų košmarų. Aš šioje srityje dirbu jau aštuonerius metus, tad mačiau tikrai nemažai. Kartais žmonės permoka kone dvigubai, nes nežino, kaip veikia sistema. O kartais sutaupo, bet paskui gauna sugadintą televizorių arba daiktai vėluoja tris savaites. Šiame straipsnyje (na gerai, šitoje mano mažoje konsultacijoje) paaiškinsiu, kaip viskas veikia, kokius klausimus sau užduoti ir kaip nepermokėti, bet ir neprarasti kokybės. Nes abiejų galų blogai.

Kainos ir kaupimo principai

Kuo skiriasi pilnas perkraustymas nuo dalinio krovinio?

Pilnas perkraustymas – kai tavo daiktai užima visą sunkvežimio ar konteinerio vietą. Dalinis krovinys (LTL – less than truckload) – kai tavo daiktai keliauja kartu su kitų žmonių daiktais, o moki tik už užimamą vietą. Dalinis pigesnis, bet reikia laukti, kol priims pakankamai krovinio į vieną mašiną. Kartais tai užtrunka porą savaičių, kartais – mėnesį. Jei skubi, pilnas gali būti greitesnis, bet brangesnis. Čia reikia sau atsakyti – ar turiu laiko, ar turiu pinigų? (aš visada sakau klientams: jei neskubi, dalinis tikrai gali būti geresnis sprendimas)

Ar verta kreiptis į vietines Vokietijos įmones ar Lietuvos?

Viskas priklauso nuo to, ko tau reikia. Lietuvos įmonės dažnai turi tiesioginius maršrutus, kalba lietuviškai (kas daugeliui svarbu), ir jų kainos kartais netgi geresnės, nes jie jau turi sudarę sutartis su Vokietijos sandėliais. Vokietijos įmonės gali būti pigesnės pačioje Vokietijoje, bet susikalbėjimas kartais būna... na, sudėtingas. Ypač jei nemoki vokiečių kalbos. Aš pats dirbu su abiejų šalių partneriais, ir tikrai nėra taip, kad vieni geresni, kiti blogesni. Kartais tiesiog reikia konkrečiai situacijai tinkamo žmogaus.

Kaip susidaro kaina – nuo ko ji priklauso daugiausiai?

Kaina priklauso nuo trijų pagrindinių dalykų: svorio, tūrio ir atstumo. Dauguma įmonių naudoja kubatūros skaičiavimą – jei tavo daiktai sveria mažai, bet užima daug vietos (pavyzdžiui, baldai), mokėsi už tūrį. Svarbiausia žinoti, kad kartais net 50 kg skirtumas gali pakeisti kainą šimtais eurų. Vienas mano klientas prieš porą metų bandė pats suskaičiuoti ir... gerai, kad aš patikrinau, nes jo skaičiai buvo ne tokie kaip reikia. Taip kad geriau leisti įmonei atlikti apžiūrą (ar bent jau paprašyti tikslių matmenų su nuotraukomis).

Ar tikrai galima derėtis dėl kainos?

Taip, bet ne visada. Kai kurių įmonių kainos yra fiksuotos, ypač didžiųjų tinklų. Mažesnės įmonės dažnai turi šiek tiek erdvės derėtis, ypač jei turi laisvų vietų sunkvežimyje. Bet čia svarbu – nedaryk to per daug agresyviai, nes kartais per pigiai kainuoja tikrai prasta kokybė. Vienas mano kolega turėjo klientą, kuris labai smarkiai derėjosi, o paskui skundėsi, kad daiktus pristatė tik po dviejų mėnesių. Na, kas čia besitikėjo geresnės kokybės už tokią kainą, ar ne? (aš tai visada sakau: jei per pigu, tikriausiai kažkas čia negerai)

Kada geriausia užsakyti – sezonas ar ne sezonas?

Sezonas čia labai svarbus. Vasaros mėnesiai – liepa, rugpjūtis – pats brangiausias laikas, nes visi kraustosi, studentai, šeimos, visi. Jei gali, rinkis pavasarį arba rudenį – kainos gali skirtis 20-30%. Žiema taip pat gali būti pigesnė, bet čia jau kitas minusas – blogi orai, sniegas, kartais keliai uždaryti. Aš pats turėjau atvejį, kai žiemą krovinys užstrigo ties Lenkija dėl didelio sniego, ir klientas labai pyko. Nors aš čia tikrai nieko dėl to nesu... bet suprantu, kad žmogui buvo nemalonu.

Ar verta naudoti pilną draudimą, ar pakanka standartinio?

Čia labai priklauso nuo to, ką veži. Jei veži brangius daiktus – kompiuterius, televizorius, kokius nors šeimos relikvijas – tikrai verta. Standartinis draudimas dažnai padengia tik labai mažą dalį vertės, o pilnas draudimas kainuoja papildomai, bet gali sutaupyti daug nervų. Vienas mano klientas vežė senelio paveikslą, kuris buvo vertas kelių tūkstančių. Jis paprašė papildomo draudimo, ir po kelių savaičių paaiškėjo, kad paveikslas buvo šiek tiek apgadintas kraunant. Draudimas padengė remontą. Jei būtų buvęs standartinis – būtų gavęs kažkokią simbolinę kompensaciją ir tiek.

Kokybės užtikrinimas

Kaip suprasti, ar įmonė kokybiška, o ne tik gražiai rašo savo svetainėje?

Pirmiausia – žiūrėk atsiliepimus, bet ne tik jų kiekybę, o ir turinį. Jei visi atsiliepimai yra vienodi teigiami ir rašomi labai panašiu stiliumi – gali būti sukurti. Geri atsiliepimai dažnai būna su smulkiai aprašytomis situacijomis, o ne tik „viskas gerai". Antra – klausk konkrečių klausimų. Kaip jie pakuoja? Kas konkrečiai veža? Kas atsako jei kažkas ne taip? Jei įmonė negali atsakyti aiškiai arba tik naudoja bendrus atsakymus – tai jau kažkas negerai. Ir dar patarimas: jei įmanoma, nuvyk į jų biurą ar sandėlį. Išvaizda daug ką pasako.

Ką reiškia profesionali pakuotė ir ar tikrai verta mokėti daugiau už ją?

Profesionali pkuotė tikrai verta, ypač jei veži trapius daiktus. Aš mačiau visko – ir gerai supakuotus televizorius, kurie atvyko sveiki, ir prastai supakuotus, kurie atvyko kaip šukių krūva. Paprastai profesionaliai pakuojant naudojama speciali dėžės, burbulinė plėvelė, kietas kartonas, kartais net medinės dėžės. Tai kainuoja papildomai, bet jei turi brangių daiktų – tikrai verta. Vienas mano klientas sutaupė ant pakuotės, bet jo naujas televizorius atvyko su įlenkimu. Paskui taisymas kainavo daugiau nei būtų kainavusi gera pakuotė. Taip kad čia tas atvejis, kai geriau ne-taupyti.

Kaip elgtis su vertingais daiktais – ar juos galima vežti kartu su kitais daiktais?

Gali, bet reikia žinoti kelis dalykus. Pirma, visada deklaruok, ką veži, ir jei įmanoma, paimk draudimą. Antra, vertingus daiktus geriau vežti asmeniškai, jei tik yra galimybė. Aš visada sakau klientams: jei veži kažką, kas tau labai svarbu – geriau paklausk, ar tai tikrai saugu vežti kartu su kitais. Kartais verta sumokėti papildomai ir užsakyti atskirą transportą. Vienas mano pažįstamas vežė visą sąskrydžio inventorių su savimi, nes tai buvo svarbu, ir jam buvo verta. Nors sąskrydis buvo tikrai didelis, bet jis nusprendė, kad taip ramiau.

Ką daryti, jei daiktai atvyko sugadinti?

Pirma – nesiimk nieko daryti pats ir neskambink iš karto pykdyti. Daryk taip: padaryk nuotraukas, kuo greičiau pranešk įmonei raštu (el. paštu, žinute), ir reikalauk kompensacijos. Svarbu žinoti, kad dažniausiai yra tam tikras laikotarpis, per kurį galima pareikšti pretenzijas – paprastai 7-14 dienų nuo pristatymo. Jei praleidi šį laiką, gali būti sunkiau gauti kompensaciją. Ir dar vienas patarimas: visada tikrink daiktus gavimo metu, jei įmanoma. Vienas mano klientas pasirašė priėmimo dokumentą nematydamas, kad dėžės buvo šiek tiek apgadintos. Paskui buvo sunku įrodyti, kad taip buvo ne jo kaltės.

Kaip sužinoti, ar mano daiktai tikrai saugūs per visą kelią?

Šiuolaikinės įmonės dažnai siūlo GPS sekimą – gali matyti, kur tavo krovinys yra bet kuriuo metu. Bet čia svarbu suprasti: GPS rodo tik vietą, o ne tai, ar su daiktais elgiamasi gerai. Kartais žmonės klausia, ar jų daiktai tikrai nebuvo mėtomi, ar nebuvo vagysčių, ir aš negaliu 100% žinoti, nes aš pats jų nevežu. Bet geros įmonės turi vaizdo stebėjimą sandėliuose, apsaugą, ir jie patys yra suinteresuoti, kad viskas būtų gerai, nes jų reputacija priklauso nuo to. Čia tikrai galiu pasakyti: jei įmonė turi gerus atsiliepimus dėl saugumo – tikriausiai taip ir yra.

Praktiniai patarimai

Kaip tinkamai paruošti daiktus prieš kraustymąsi?

Pradėk nuo rūšiavimo – pirma išmesk tai, kas tikrai nereikalinga. Kiekvienas kilogramas kainuoja, taigi mažiau daiktų = mažiau kainos. Tada suskirstyk daiktus į grupes: trapūs, sunkūs, lengvi, vertingi. Kiekvienai grupei reikės skirtingos pakuotės. Jei pats pakuoji – naudok tinkamas dėžes, neužpildyk per daug, bet ir nepalik per daug tuščių vietų. Ir dar patarimas: viską gerai užrašyk ir nufotografuok prieš sudėdamas. Vienas mano klientas po kelių mėnesių ieškojo tam tikro daikto ir buvo labai dėkingas, kad buvo susirašęs, kas kur.

Ar reikia ką nors ypatingo dėl Vokietijos muitinės?

Lietuva ir Vokietija yra ES šalys, taigi tarp jų nėra muitinės procedūrų kaip su ne ES šalimis. Bet yra keletas dalykų, kuriuos reikia žinoti: jei veži naujus daiktus, kurie dar nebuvo naudoti, kartais gali prireikti įrodymo, kad tai tavo asmeniniai daiktai, o ne prekybinis krovinys. Tai ypač svarbu, jei veži daug vienodų daiktų. Taip pat kai kurie daiktai turi apribojimus – ginklai, tam tikros cheminės medžiagos, augalai. Jei neesi tikras – geriau pasitikslink iš anksto. Aš pats kartai turėjau klientą, kuris norėjo vežti kažkokį seną medžioklės šautuvą, ir teko labai daug aiškintis su dokumentais. Taigi geriau žinoti iš anksto.

Kiek laiko trunka pristatymas į Vokietiją?

Paprastai nuo 3 iki 14 dienų, priklausomai nuo to, koks tai krovinys. Dalinis krovinys gali trukti ilgiau, nes reikia laukti, kol priims pakankamai krovinio į vieną mašiną. Kartais tai užtrunka iki trijų savaičių, jei yra mažai krovinio. Pilnas perkraustymas paprastai greitesnis – nuo kelių dienų iki savaitės. Bet čia dar priklauso nuo to, iš kurio Lietuvos miesto ir į kurį Vokietijos miestą veži. Į Berlyną, Miuncheną, Hamburgą – dažniausiai greičiau, į mažesnius miestus – gali užtrukti. Vienas mano klientas vežė į nedidelį miestą Vokietijos pietuose ir laukė beveik keturias savaites. Jam buvo ne smagu, bet jis žinojo, kad taip bus.

Ką daryti, jei reikia saugoti daiktus prieš pristatymą arba po jo?

Daugelis įmonių siūlo sandėliavimo paslaugas, bet čia vėl gi kainos skiriasi. Kartais verta palikti daiktus pas save arba pas draugus, jei yra galimybė. Bet jei reikia profesionalaus sandėlio – rinkis tokius, kurie turi temperatūros kontrolę, apsaugą, ir kur tavo daiktai bus saugūs. Aš visada patariu pasidomėti, kokios sąlygos sandėlyje, nes kai kurie sandėliai yra tiesiog laukai su stogu, o kiti – tikri sandėliai su apsauga. Vienas mano klientas paliko brangius baldus netinkamoje vietoje ir po kelių mėnesių rado juos su drėgmės žymėmis. Taigi čia tikrai verta paklausti, kur bus laikoma.

Ar galima vežti mašiną kartu su daiktais?

Taip, jei turi automobilį ir nori jį vežti kartu su perkraustymu, tai įmanoma. Dažniausiai naudojamas specialus automobilų vežimas – jūsų mašina kraunama į tam skirtą priekabą arba konteinerį. Bet čia yra keletas dalykų: pirma, reikia paruošti mašiną – ištuštinti degalus (arba palikti minimaliai), atjungti akumuliatorių, užfiksuoti stovėjimo stabdį. Antra, tai kainuoja papildomai, ir kaina priklauso nuo mašinos dydžio ir tipo. Ir trečia, jei mašina sena arba turi kokių nors problemų – geriau prieš vežimą patikrinti, nes transportavimo metu gali atsirasti naujų problemų dėl apkrovos. Vienas mano klientas vežė seną „Mercedes" ir po kelių dienų paaiškėjo, kad kažkas sugadintas. Pasirodo, mašina buvo jau su problemomis, tik niekas nepastebėjo. Taigi geriau patikrinti iš anksto.

Dažniausios problemos

Ką daryti, jei pristatymas vėluoja?

Pirma – susisiek su įmone ir sužinok priežastį. Kartais tai paprastas vėlavimas dėl eismo, oro sąlygų, ar dėl to, kad krovinys dar nepilnas. Bet jei vėlavimas labai didelis – gali reikalauti kompensacijos, ypač jei dėl to patyre materialinius nuostolius. Pvz., jei dėl vėlavimo negalėjai pradėti darbo, arba jei turėjai samdyti laikiną būstą. Čia svarbu turėti įrodymus, todėl viską rašykite ir saugokite. Aš turėjau klientą, kuris dėl vėlavimo praleido svarbų susitikimą, ir jis iš tikrųjų gavo dalinę kompensaciją. Bet tai buvo sudėtingas procesas, ir aš negaliu žadėti, kad taip bus visada.

Kaip elgtis, jei įmonė neatsako į žinutes arba vengia bendrauti?

Tai jau rimtas ženklas. Jei įmonė vengia bendrauti arba atsako labai vėlai – gali būti problemų. Pirma, bandyk susisiekti kitais būdais – telefonu, el. paštu, kartais net per socialinius tinklus. Jei vis tiek neatsako – gali būti, kad įmonė turi problemų. Čia verta pagalvoti apie kitą variantą, o jei jau sumokėjai – galbūt reikės kreiptis į vartotojų teises. Aš pats esu girdėjęs istorijų apie įmones, kurios tiesiog dingo su žmonių pinigais. Taigi visada tikrink įmonės patikimumą iš anksto, o jei jau matai blogus ženklus – geriau nutrauk sandorį, kol dar ne per vėlu.

Ar galima atšaukti užsakymą ir susigrąžinti pinigus?

Tai priklauso nuo sutarties sąlygų. Dažniausiai yra tam tikras laikotarpis, per kurį galima atšaukti be papildomų mokesčių – paprastai iki tam tikros datos iki numatyto pristatymo. Bet jei jau pradėtas krautis arba krovinys jau kelyje – gali būti taikomi papildomi mokesčiai arba pinigai gali būti negrąžinami. Visada skaityk sutartį prieš pasirašydamas, nes ten būna visos šios sąlygos. Vienas mano klientas norėjo atšaukti dieną prieš pat pristatymą ir buvo labai nustebęs, kad pinigai nebuvo grąžinti. Bet tai buvo parašyta sutartyje, kurios jis neskaitė. Taigi čia mano patarimas: visada skaityk, net jei ilga.

Ką daryti, jei pristatyti ne ten, kur reikia?

Kartais būna klaidų – daiktai pristatomi ne į tą adresą. Pirma, susisiek su įmone ir išsiaiškink, kas nutiko. Dažniausiai tai paprasta klaida, ir daiktai gali būti pervežti į teisingą vietą. Bet jei įmonė nepripažįsta klaidos arba nekeičia adreso – gali tekti kreiptis į teismus. Čia svarbu turėti visus dokumentus, sutartį, korespondenciją. Vienas mano klientas turėjo tokią situaciją, ir jam pavyko išspręsti tik per teismą. Tai truko kelis mėnesius ir buvo labai nemalonu, bet galų gale jis gavo kompensaciją.

Ar galima pats paimti daiktus iš sandėlio, jei nenoriu pristatymo?

Taip, daugelis įmonių siūlo galimybę patiems atvykti ir paimti daiktus iš sandėlio. Tai gali būti pigiau nei pristatymas, bet reikia turėti savo transportą ir laiko. Kartais tai tikrai verta, ypač jei gyveni arti sandėlio arba jei reikia tik kelių daiktų. Bet čia svarbu žinoti, kad sandėlio darbo valandos gali būti ribotos, ir gali tekti susitarti iš anksto. Aš pats visada sakau: jei gali pats – sutaupysi pinigų, bet jei neturi kaip – geriau mokėk už pristatymą.

Pasirinkimo kriterijai

Kaip palyginti skirtingas įmones – pagal ką rinktis?

Pirma, palygink kainas – bet ne tik galutinę kainą, o tai, kas į ją įeina. Kartai pigi kaina galioja tik pradiniam pasiūlymui, o paskui iškrenta papildomi mokesčiai už pakuotę, draudimą, kėlimą. Antra, žiūrėk įmonės patirtį ir atsiliepimus. Trečia, pasikalbėk su jais asmeniškai – kaip jie bendrauja, ar atsako į klausimus, ar atrodo patikimi. Ketvirta, pasidomėk, kokios jų sąlygos, kas bus, jei kažkas ne-taip. Aš visada sakau: geriausia įmonė yra ta, kuri ne tik siūlo žemą kainą, bet ir turi gerą reputaciją ir aiškią politiką dėl problemų.

Kokie yra pagrindiniai skirtumai tarp didelių ir mažų įmonių?

Didelės įmonės paprastai turi daugiau išteklių, geresnę infrastruktūrą, galbūt net draudimą ir garantijas. Bet jos taip pat gali būti brangesnės, o klientų aptarnavimas kartais būna mažiau asmeniškas. Mažos įmonės gali būti lankstesnės, greičiau reaguoti, kartais net pigesnės. Bet čia rizika didesnė – maža įmonė gali turėti mažiau patirties arba net žlugti. Aš pats dirbu su abiejų dydžių įmonėmis, ir tikrai nėra taip, kad vieni geresni, kiti blogesni. Kartais maža įmonė būna labai patikima, o kartais didelė įmonė padaro klaidą. Reikia vertinti konkrečiai.

Ar verta rinktis pagal rekomendacijas iš draugų ar šeimos?

Taip, bet su tam tikromis išlygomis. Jei draugas tikrai naudojosi tam tikros įmonės paslaugomis ir buvo patenkintas – tai gera rekomendacija. Bet atmink, kad kiekviena situacija skirtinga. Vienam žmogui viskas buvo gerai, kitam gali būti kitaip. Be to, jei rekomendacija senesnė nei pora metų – gali būti, kad įmonė jau pasikeitė. Aš visada sakau: rekomendacijos gerai, bet vis tiek pasidomėk pats, nes tavo situacija gali būti kitokia.

Kokie yra raudoni vėliavėlės, į kurias reikia atkreipti dėmesį?

Viena – jei kaina per daug žema palyginti su kitais pasiūlymais. Antra – jei įmonės svetainė ar kontaktai atrodo neprofesionaliai. Trečia – jei jie negali atsakyti į paprastus klausimus arba vengia detalių. Ketvirta – jei atsiliepimai internete yra tik labai geri arba labai blogi, be jokios įvairovės. Penkta – jei jie spaudžia greitai priimti sprendimą ir neduoda laiko pagalvoti. Vienas mano klientas buvo paspaustas ir pasirašė su įmone, kuri vėliau pasirodė esanti problemiška. Taigi geriau nepersistengti.

Ar galima derinti kelis pasiūlymus arba prašyti antrą nuomonę?

Žinoma, ir aš net patariu taip daryti. Pasiimk kelis pasiūlymus iš skirtingų įmonių, palygink juos, pasikalbėk su kiekviena. Kartais viena įmonė gali pasiūlyti kažką, ko kita nepasiūlė. Ir jei kažkas neaišku – klausk, reikalauk paaiškinimų. Gera įmonė visada atsakys į klausimus, o bloga bandys išvengti atsakymų. Vienas mano klientas paprašė trijų pasiūlymų ir galų gale išsirinko vidurinį, kuris buvo geriausias pagal kainos ir kokybės santykį. Taigi neverta skubėti su sprendimu.

Išvada

Per tuos aštuonerius metus matėjau labai daug – ir puikių perkraustymų, ir tikrų košmarų. Svarbiausia, ką galiu pasakyti: neskubėk, pasidomėk, palygink, ir nepasiduok spaudimui. Geriausia kaina ir kokybė – tai ne visada tas pats, kas pigiausia arba brangiausia. Rask tą vidurį, kuris tinka būtent tau. Ir jei kažkas skamba per gerai, kad būtų tiesa – tikriausiai taip ir yra. O jei nežinai – geriau paklausk, nes geriau užduoti kvailą klausimą nei po to turėti problemų. Jei turi dar kokių nors klausimų – rašyk, stengsiu pagelbėti.