Asmeninių daiktų pristatymas į Vokietiją, saugiai ir patikimai

Įvadas

Jei planuoji persikelti gyventi į Vokietiją ar jau turi ten šeimą, kuri laukia tavo daiktų – šis tekstas tau. Aš jau beveik aštuonerius metus dirbu tarptautinių perkraustymų srityje ir kasdien susiduriu su žmonėmis, kurie pirmą kartą veža savo baldus, drabužius, buitinę techniką per sieną. Dažniausiai jie nežino, ko tikėtis: kiek tai kainuos, kaip bus su muitinės dokumentais, ar tikrai viskas bus saugu. Paprastai viskas būna gerai, bet kartais – būna ir netikėtumų. Pabandysiu tau viską paaiškinti paprastai, be didelių terminų, kaip kalbėčiau su tavimi prie kavos. Pradėkime.

Ką reikia žinoti prieš pradedant

Ar man reikia kokio nors leidimo vežti daiktus į Vokietiją?

Paprastai – ne, jei tai tavo asmeniniai daiktai ir persikraustai gyventi. Vokietija priima asmeninį turtą gana lengvai, jei turi dokumentą, kuris vadinasi „Umzugsgutbescheinigung" arba tiesiog sąskaitą faktūrą iš perkraustymo įmonės su išvardintais daiktais. Svarbiausia, kad daiktai būtų tavo nuosavi, naudoti, o ne nauji pirkti prekės. Čia yra tas momentas, kurį daugelis pamiršta – jei veži naują televizorių, kurį ką tik pirkai Lietuvoje, gali tekti mokėti muitą. Naudoti daiktai paprastai praeina laisvai.

Kiek laiko užtrunka pristatymas į Vokietiją?

Čia priklauso nuo kelių dalykų. Jei veži tik dalį daiktų – mažą krovinį, kuris keliauja su kitų žmonių daiktais (taip vadinamas „groupage" arba dalinis krovinys) – gali užtrukti nuo dviejų iki keturių savaičių. Jei turi pilną sunkvežimį tik sau, tada greičiau – paprastai per savaitę ar pusantros viskas būna vietoje. Bet čia aš tikras ne 100%, nes kartais būna eilės prie sienos, kartais vairuotojas suserga, gyvenimas. Geriau visada turėti kelias dienas atsargos.

Ar galiu vežti daiktus pats, ar būtinai reikia įmonės?

Gali vežti ir pats, jei turi savo automobilį arba nuomojiesi mikroautobusą. Bet čia yra niuansas: jei veži daug daiktų, pats turėsi viską krauti ir iškrauti, tvarkytis su dokumentais muitinėje, o Vokietijoje – su vietos taisykėmis. Kartais žmonės mano, kad sutaupys, bet po to praleidžia visą dieną eilėse ir dar moka baudą už netvarkingai sutvarkytą krovinį. Aš pats veždavau klientų daiktus ir mačiau, kaip žmogus bandė pats – po trijų dienų grįžo pas mus ir sakė: „geriau jau iš karto". Taigi, jei turi laiko ir noro – gali, bet jei nori ramiai – geriau patikėti profesionalams.

Dokumentai ir biurokratija

Kokius dokumentus man reikia surinkti?

Pagrindiniai dokumentai yra: paso kopija, gyvenamosios vietos patvirtinimas Lietuvoje (arba sąskaita už komunalines paslaugas), Vokietijos adresas, kur bus pristatomi daiktai, ir sąrašas daiktų. Dažnai reikia ir draudimo dokumentų, jei jie yra. Įmonė, su kuria dirbsi, paprastai pati paruošia didžiąją dalį dokumentų, bet tau reikės pasirašyti kai kurias formas. Čia svarbu: jei ketini persikraustyti nuolat, tau reikės „Aufenthaltserlaubnis" arba bent jau registracijos Vokietijoje, bet jei tik pristatai daiktus į antrąją namų – gali būti paprasčiau.

Ar reikia mokėti muitą?

Paprastai – ne, jei tai tavo asmeniniai daiktai, kuriuos naudojai bent šešis mėnesius iki perkraustymo. Vokietija, kaip ir kitos ES šalys, taiko „naudojamo turto" lengvatą. Bet čia yra išimtis: jei veži naujus daiktus, kurių vertė viršija tam tikrą sumą (paprastai apie 430 eurų), gali tekti mokėti PVM. Aš pats turėjau atvejį, kai klientė vežė naują virtuvės įrangą – teko aiškintis su muitine. Geriau prieš vežimą viską susitikrinti.

Kas yra tas „EORI" numeris, kurį minėjo?

EORI – tai Economic Operators Registration and Identification numeris, kuris reikalingas verslo veiklai vykdyti ES teritorijoje. Jei veži asmeninius daiktus kaip fizinis asmuo, jo paprastai nereikia. Bet jei naudojiesi įmonės paslaugomis, ji turės savo EORI, jei veža prekes reguliariai. Tau asmeniškai jo tikriausiai nereikės, bet jei planuoji užsiimti prekyba tarp šalių – tada jau kitas reikalas.

Kaip išsirinkti perkraustymo įmonę

Į ką atkreipti dėmesį renkantis įmonę?

Pirma – ar jie turi licenciją vežti krovinius tarptautiniu lygiu. Antra – ar jie apdraudžia krovinį. Trečia – kokios jų atsiliepimai, bet čia būk atsargus, nes atsiliepimus galima ir nusipirkti. Geriausia yra paklausti pažįstamų, kurie jau naudojosi paslaugomis. Aš pats dirbu šioje srityje ir matau, kad žmonės dažnai renkasi pagal kainą, o po to verkia, kad daiktai subraižyti arba vėluoja mėnesį. Kartais verta permokėti šiek tiek, bet gauti ramybę. Čia tas atvejis, kai pigiausiai – brangiausiai.

Ką daryti, jei įmonė siūlo labai mažą kainą?

Čia labai dažna problema. Jei kaina per maža, kad būtų tiesa – tikriausiai ji ir nėra tiesa. Paprastai paskui atsiranda „papildomi mokesčiai" už kuro priemoką, už dokumentų tvarkymą, už „ypatingą" priežiūrą. Aš pats mačiau sąskaitas, kur pradinė kaina buvo 300 eurų, o galutinė – 900. Geriau iš karto prašyti viso sąmatos su visais mokesčiais, o jei kas nors neaišku – klausti, kol viskas bus aišku. Ir dar: jei įmonė neturi jokio adreso, tik telefoną ir feisbuko puslapį – bėk.

Ar verta rinktis didelę tarptautinę įmonę ar mažesnę vietinę?

Ir viena, ir kita turi pliusų ir minusų. Didelės įmonės turi daugiau patirties, bet kartais esi tik vienas iš tūkstančių klientų ir tavo reikalais niekas ypatingai nesirūpina. Mažesnės įmonės dažnai lankstesnės, gali pritaikyti paslaugas prie tavo poreikių, bet kartais neturi tiek resursų. Aš dirbu vidutinio dydžio įmonėje ir matau, kad geriausiai veikia tiesioginis bendravimas su žmogumi, kuris atsakingas už tavo krovinį, o ne su call centru.

Kaip paruošti daiktus

Ar reikia daiktus kažkaip ypatingai ruošti?

Taip, ir tai svarbiau, nei daugelis mano. Baldus reikia išardyti, jei įmanoma – taip sutaupoma vietos ir sumažėja rizika, kad jie bus apgadinti. Stiklo paviršius, veidrodžiai – būtinai suvynioti į burbulų plėvelę ir pažymėti, kad yra trapu. Elektronika – geriausia į originalias dėžes, jei jas turi, arba bent jau į tvirtas kartono dėžes su putomis. Drabužius galima vežti dėžėse arba specialiuose maišuose. Aš visada sakau klientams: geriau sugaišti valandą ruošiant, nei po to matyti subraižytą televizorių.

Ką tikrai neverta vežti?

Čia priklauso nuo to, kiek tau verti tie daiktai. Bet yra keletas dalykų, kuriuos vežti paprastai neapsimoka: labai seni baldai, kurie jau ir taip byra, dideli buitiniai prietaisai, kurie Vokietijoje kainuoja pigiau nei vežimo išlaidos, ir bet kas, kas lengvai gali būti pakeista nauju. Kartais žmonės veža visą virtuvę, o po to paaiškėja, kad Vokietijoje virtuvės baldai yra kitokių matmenų. Čia reikia pagalvoti, ar tikrai verta.

Kaip supakuoti brangius daiktus?

Brangius daiktus – papuošalus, meno kūrinius, brangią elektroniką – geriausia apdrausti atskirai ir pačiam supakuoti kuo saugiau. Jei turi brangų paveikslą, reikia specialaus krepinimo, o geriausia – profesionalaus meno perkraustymo paslaugų. Aš pats mačiau, kaip žmogus pats pakuodamas brangų fotoaparatą į dėžę su drabužiais – po to buvo labai liūdna. Taigi, jei kas nors tikrai brangu – investuok į tinkamą pakuotę.

Kainos ir mokėjimai

Nuo ko priklauso kaina?

Kaina priklauso nuo kelių dalykų: kiek daiktų veži (krovinio tūris arba svoris), kokiu būdu (pilnas sunkvežimis ar dalinis krovinys), kokiu atstumu (į kurią Vokietijos dalį važiuos), ir kokias papildomas paslaugas užsakai (pakuotė, surinkimas, išpakavimas). Paprastai maždaug galima tikėtis nuo 500 iki 2000 eurų už pilną perkraustymą, bet tai labai orientaciniai skaičiai. Geriausia prašyti individualios sąmatos.

Ar galima derėtis dėl kainos?

Galima, bet ne visada. Kai kurios įmonės turi fiksuotas kainas, ypač jei tai mažesni kroviniai. Bet jei turi didesnį krovinį – tikrai galima derėtis, ypač jei kreipiesi į kelias įmones ir palygini. Aš pats esu davęs nuolaidų klientams, kurie atėjo su konkurento pasiūlymu. Čia verslas, čia viskas normalu.

Kada mokėti – prieš ar po?

Čia priklauso nuo įmonės politikos. Kai kurios reikalauja dalies sumos iš anksto, kad užsakytų sunkvežimį, o likusią dalį – po pristatymo. Kitos nori viso atlygio iš karto. Aš pats rekomenduočiau niekada nemokėti visos sumos iš anksto – visada palikite dalį iki kol daiktai bus pristatyti. Taip turite svertą, jei kas nors ne taip.

Pristatymas ir pridavimas

Kaip vyksta pats pristatymas?

Paprastai taip: užsakai dieną prieš ar tą pačią dieną susisieki su vairuotoju, jis praneša, kada bus vietoje. Atvažiavęs iškrauna daiktus į nurodytą vietą (butą, namą, sandėlį). Tu patikrini, ar viskas tvarkingai, ir pasirašai priėmimo aktą. Čia svarbu: jei ką nors matai sugadinta – būtinai pažymėkite aktą iki pasirašymo. Po to bus sunku įrodyti.

Kas daryti, jei daiktai atvyko sugadinti?

Pirma – nepasirašyk priėmimo akto, jei matai žalą. Antra – nufotografuok viską iš karto. Trečia – susisiek su įmone ir pateik pretenziją raštu. Dauguma įmonių turi draudimą, kuris turėtų padengti žalą. Bet čia yra niuansas: jei pats blogai supakavai – gali būti sunku įrodyti, kad tai įmonės kaltė. Čia tas atvejis, kai geriau iš karto viską gerai supakuoti.

Ar galiu sekti savo krovinį?

Dauguma šiuolaikinių įmonių turi sekimo sistemą – arba GPS sekliuką sunkvežinyje, arba paprastą galimybę matyti, kurioje šalyje šiuo metu yra krovinys. Bet čia būna įvairiai: kai kurios įmonės duoda tiksliai žinoti, kur mašina, kitos tik pasako „bus rytoj". Jei tau svarbu sekti – iš karto pasiklausk, ar tokia galimybė yra.

Gyvenimas po perkraustymo

Ką daryti su Vokietijoje likusiais daiktais?

Jei turi daiktų, kuriuos nori palikti Lietuvoje – gali juos saugoti sandėlyje, pas giminaičius arba parduoti. Aš pats patarčiau prieš išvykstant gerai apgalvoti, kas tikrai reikalinga, o kas – ne. Kartais žmonės veža viską, o po metų supranta, kad pusės dalykų net nenaudojo.

Ar reikia kažką registruoti Vokietijoje dėl atvežtų daiktų?

Taip, jei persikraustai nuolat, tau reikės užsiregistruoti naujoje gyvenamojoje vietoje (Anmeldung). Tai darai per kelias dienas po atvykimo. Bet dėl pačių daiktų – paprastai jokios papildomos registracijos nereikia, jei tai tavo asmeninis turtas. Išimtis yra brangūs meno kūriniai, kurie gali turėti muitinės dokumentus, bet čia jau specifiniai atvejai.

Ką daryti, jei po perkraustymo pastebiu, kad kažko trūksta?

Pirma – patikrink visus dokumentus, ar tikrai viskas buvo užregistruota. Antra – susisiek su įmone ir paklausk, ar jie žino, kur galėtų būti trūkstamas daiktas. Kartais būna taip, kad daiktas tiesiog pamirštamas sandėlyje ir po kelių dienų atsiranda. Bet jei tikrai dingęs – vėl gi, rašyk pretenziją ir reikalauk kompensacijos.

Papildomi patarimai

Ar verta drausti krovinį?

Taip, ir aš visada taip patariu. Dauguma įmonių siūlo draudimą kaip dalį paslaugos, bet kartais jis yra per mažas. Geriau pasitikrinti, kokia yra draudimo suma ir ar ji atitinka tavo daiktų vertę. Jei veži brangius daiktus – galbūt verta papildomai apsidrausti. Aš pats esu matęs atvejį, kai žmogus atsisakė papildomo draudimo, o po to visas sunkvežimis sudegė. Po to buvo labai liūdna.

Ką daryti, jei persikraustymas sutampa su šventėmis?

Šventėmis – pvz., Kalėdomis, Naujais metais – sunkvežimiai važiuoja rečiau, o kainos gali būti aukštesnės. Jei gali, planuok persikraustymą kitu laiku. Bet jei būtina – tiesiog ruokis, kad gali būti brangiau ir kad terminai gali būti ilgesni.

Kaip elgtis su biurokratija, jei nemoki vokiečių kalbos?

Čia gali padėti įmonė, su kuria dirbi – dauguma jų turi žmonių, kurie kalba vokiečių arba bent jau angliškai. Bet jei reikia patiems kažkur kreiptis – galima naudotis vertėju arba paprašyti pagalbos. Vokietijoje yra daug žmonių, kurie kalba angliškai, ypač didmiesčiuose. Bet kai kuriuose regionuose gali būti sunkiau.

Išvada

Perkraustymas į Vokietiją nėra taip sudėtinga, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Svarbiausia – gerai susiplanuoti, tinkamai supakuoti daiktus, pasirinkti patikimą įmonę ir viską susidokumentuoti. Jei kas nors neaišku – klausk, nes geriau paklausti prieš, nei po to spręsti problemas. Linkiu sėkmės su persikraustymu – jei reikės dar ką nors paaiškinti, kreipkis, padėsiu.