Asmeninių daiktų pervežimo užsakymas į Vokietiją, be jokių rūpesčių

Įvadas

Jei planuoji kraustytis į Vokietiją ar jau turi ten artimų žmonių, kuriems reikia perduoti dalį namų ūkio daiktų, šis tekstas tau. Aš jau beveik dešimt metų dirbu tarptautinių perkraustymų srityje ir kasdien matau, kaip ž žmonės susiduria su tais pačiais klausimais: kaip pigiau, kaip greičiau, kaip nesusipainioti su dokumentais. Pervesimas į Vokietiją nėra sudėtingas, jei žinai kelis svarbius dalykus. Pasakosiu tau viską nuo pradžių iki galo – kaip išsirinkti firmą, kada verta pasiimti draudimą, ir kodėl kartais geriau sumokėti šiek tiek daugiau. Pradėkime.

Kaip veikia pervežimo paslaugos į Vokietiją

Kuo skiriasi skirtingų tipų pervežimai?

Na, pradėkim nuo to, kad yra keletas būdų, kaip tavo daiktai gali atsidurti Vokietijoje. Pirmas – visiškai individualus pervežimas, kai užsakai mikroautobusą ar sunkvežimį tik sau. Antras – dalinis krovinys, kai tavo daiktai keliauja kartu su kitų žmonių daiktais tame pačiame transporte. Trečias – pašto ar kurjerio tarnybos, jei daiktų nedaug, tarkim, kelios dėžės.

Individualus pervežimas paprastai kainuoja nuo 400 iki 800 eurų, priklausomai nuo to, iš kurio Lietuvos miesto važiuoji ir kur Vokietijoje reikia pristatyti. Dalinis krovinys gali būti pigesnis – kartais net perpus, bet čia jau reikia derinti terminus, nes važiuoji ne tada, kai tau patogu, o kada sunkvežimis jau numatytas. (čia tiksliai nežinau kiek šiuo metu kainuoja kuras, bet tendencija aiški – brangsta)

Ar galiu pats vežtis daiktus nuomuotu mikroautobusu?

Gali, žinoma. Jei turi vairuotojo teises ir nori sutaupyti, nuomojiesi mikroautobusą ir pats vairuoji. Bet čia yra keli minusai: pirma, degalai – kelionė iš Vilniaus į Berlyną ir atgal tai apie 1500 km, o dyzelinas šiais laikais nėra pigus. Antra, laikas – jei važiuoji vienas, reikia sustoti ilsėtis, o tai pratęsia kelionę. Trečia, jei kas nors nutinka su automobiliu kelyje, esi atsakingas pats.

Aš pats asmeniškai turėjau klientą, kuris bandė sutaupyti ir nuomavo mikroautobusą, bet pakeliui pradūrė padangą ir praleido visą dieną ieškodamas remonto. Galų gale sumokėjo brangiau, nei būtų kainavęs normalus pervežimas. Ne visada pigiau = geriau.

Ką reiškia „durų iki durų" paslauga?

Durų iki durų reiškia, kad firma paima daiktus iš tavo dabartinio namo (ar sandėlio) ir pristato tiksliai į nurodytą adresą Vokietijoje. Tau nereikia niekur vežti dėžių, nieko pakrauti. Viskuo pasirūpina jie. Žinoma, tai brangiau nei „sandėlys iki sandėlio", bet jei turi daug sunkių daiktų – baldų, buitinės technikos – tikrai verta.

Pasitaiko atvejų, kai žmonės pamiršta, kad Vokietijoje dažni yra daugiabutukai su siaurais laiptinėmis. Jei gyveni penktame aukšte be lifto, o turi didelį čiužinį – gali būti problemų. Geriau iškart pasakyti firmai, kad žinotų, ką ruošti.

Kaip išsirinkti patikimą pervežimo įmonę

Į ką atkreipti dėmesį renkantis firmą?

Svarbiausia – kad firma turėtų realius atsiliepimus, o ne tik savo puslapyje parašytus „ačiū už puikią paslaugą". Pasitikrink „Google" atsiliepimus, „Facebook" grupėse paklausk žmonių, kurie jau vežėsi. Taip pat svarbu, kad įmonė būtų registruota Lietuvoje ir turėtų savo transportą, o ne tik subrangovinus.

Dar viena detalė – ar jie dirba su draudimu. Čia aš asmeniškai visada sakau klientams: jei firma siūlo tik pigiausią variantą be jokios draudimo galimybės – bėk. Nes jei kas nors nutiks tavo daiktams kelyje, liksi su tuščiomis kišenėmis ir dideliu galvos skausmu.

Kaip patikrinti, ar įmonė patikima?

Pirmas dalykas – paskambink ir paklausk visko, kas tau neaišku. Jei jie atsako miglotai ar vengia konkrečių atsakymų, jau blogas ženklas. Antras – paprašyk sąskaitos išankstinės, kad matytum, kas ten surašyta. Gerai, jei nurodyta, kas atsako jei daiktai bus sugadinti.

Trečias – pasidomėk, ar turi biurą, kur gali nueiti asmeniškai. Yra tokių „firmų", kurios tėra vienas žmogus su telefonu ir nuotraukomis internete. Kartais tai veikia, bet kartais... Na, buvo atvejis, kai vienas mano pažįstamas sumokėjo avansą ir firma dingo. Po dviejų mėnesių jis rado juos kitoje svetainėje su kitokiu pavadinimu. Taigi – atsargiai.

Ką daryti, jei siūlo per mažą kainą?

Čia reikia galvoti savo galva. Jei rinkoje vidutinė kaina yra 600 eurų, o kažkas siūlo už 250 – kažkas čia negerai. Arba transportas bus prastas, arba paslauga bus su kažkokia „smulkmena", kuri išaiškės tik pristatymo dieną. Aš pats mačiau atvejų, kai žmonės susigundė maža kaina, o po to mokėjo dvigubai daugiau dėl „papildomų" mokesčių.

Kartais maža kaina reiškia, kad vežėjas pasiims tavo daiktus tik tada, kai bus pilnas sunkvežimis. Tai gali reikšti laukimą savaitę ar dvi. Ar tau tinka – sprendži pats.

Kainos ir kaip sutaupyti

Kiek vidutiniškai kainuoja pervežimas į Vokietiją?

Čia labai priklauso nuo kelių dalykų: kiek daiktų veži, iš kur ir kur konkrečiai Vokietijoje, ir kokio lygio paslaugos tau reikia. Maždaug orientuokis į tokius skaičius: nedidelis krovinys iki 100 kg – nuo 150 iki 300 eurų. Vidutinis krovinys iki 500 kg – nuo 300 iki 600 eurų. Pilnas mikroautobusas (apie 1,5 tonos) – nuo 600 iki 1000 eurų.

Dar kartais reikia mokėti už degalus, jei atstomas didelis. Bet dauguma firmų jau turi įskaičiuotą kainą, tik perskaityk sąlygas.

Ar galima derėtis dėl kainos?

Galima, ypač jei turi lankstų grafiką. Jei gali palaukti kelias dienas ar net savaitę, firmos dažnai duoda nuolaidą, nes jiems svarbu užpildyti maršrutą. Taip pat jei veži tik kelias dėžes, pasiūlyk savo kainą – kartais jie sutinka, nes geriau uždirbti mažiau nei nieko.

Bet čia svarbu nepersistengti. Jei per daug derėsies, gali gauti paslaugą, kuri bus „minimali" – t.y. tik vežimas, nieko daugiau. O kartais ta minimali paslauga reiškia, kad niekas tau nepadės krauti.

Kada geriausia užsakyti pervežimą?

Kuo anksčiau, tuo geriau. Jei žinai, kad po mėnesio kraustaisi – jau dabar skambink ir užsakinėk. Vasaros mėnesiai yra pats brangiausias laikas, nes visi kraustosi. Gruodis irgi brangus dėl švenčių. O štai kovas, balandis, gegužė – paprastai kainos žemesnės.

Vienas patarimas: jei gali, venk rugpjūčio. Tada visi studentai kraustosi, o firmos užimtos iki kaklo. Kartais net atsisako naujų klientų.

Dokumentai ir teisiniai dalykai

Kokius dokumentus reikia pervežimui į Vokietiją?

Jei veži asmeninius daiktus, o ne prekes parduoti, dokumentų reikia nedaug. Pagrindinis dalykas – sąrašas daiktų (invoice ar packing list), kuriame nurodyta, kas vežama. Jei veži naujus daiktus, gali prireikti pirkimo čekių, bet jei tai tavo asmeniniai daiktai – paprastai pakanka sąrašo.

Jei turi brangesnius daiktus – papuošalus, meno kūrinius, brangią techniką – verta juos deklaruoti atskirai. Vokietijos muitinė kartais tikrina krovinius, ypač jei jie dideli.

Ar reikia mokėti muitą įvežant daiktus į Vokietiją?

Jei esi ES pilietis ir veži asmeninius daiktus, kurie buvo naudojami tavo namuose – muito mokėti nereikia. Vokietija yra ES šalis, taigi laisvas prekių judėjimas. Bet čia yra sąlyga: daiktai turi būti skirti asmeniniam naudojimui, o ne perpardavimui.

Jei veži naujus daiktus, kuriuos ką tik nusipirkai Lietuvoje ir nori parduoti Vokietijoje – čia jau kitas reikalas, ten gali prireikti PVM deklaracijos. Bet čia tikriausiai ne tavo atvejis.

Ką daryti, jei vežu daiktus, kuriems reikia specialių leidimų?

Kai kurie daiktai turi apribojimus. Pavyzdžiui, ginklai, tam tikros cheminės medžiagos, vaistai. Bet jei tai paprasti namų daiktai – baldai, drabužiai, buitinė technika – jokių problemų.

Yra vienas dalykas: jei veži senovinius daiktus, kurie gali būti laikomi kultūros vertybe, gali prireikti dokumentų, kad jie nėra pavogti. Bet čia jau retas atvejis.

Kaip supakuoti daiktus

Kaip teisingai supakuoti daiktus pervežimui?

Pagrindinė taisyklė – kuo tvirčiau, tuo geriau. Geros dėžės yra būtinos. Gali jas nusipirkti statybinių prekių parduotuvėse arba paprašyti firmos, kai kurios duoda nemokamai. Svarbu kiekvieną dėžę užpildyti iki galo, kad ji neprisispaustų, bet ir neperdaug lengva, kad neprasmegtų.

Trapius daiktus – lėkštes, stiklą – būtinai suvyniok į burbulinę plėvelę ar laikraščius. Aš pats visada sakau: geriau per daug, nei per mažai. Vienas mano klientas vežė seną porcelianą ir nepakankamai supakavo – keli indai atvyko sutrupėję. O jis buvo brangūs, nes paveldėti iš senelių.

Ką vežti pačiam, o ką patikėti profesionalams?

Mažus, trapius, brangius daiktus – geriau vežk pats, jei įmanoma. Didelius baldus, sunkius daiktus – palik profesionalams, jie turi įrangą ir patirtį. Bet jei turi labai brangų daiktą – pvz., dailės kūrinį ar seną instrumentą – apsvarstyk galimybę naudoti specializuotą firmą, kuri užsiima tik trapių daiktų pervežimu.

Dar viena detalė: jei veži baldus, kuriuos pats išmontavai, būtinai pasižymėk, kurios detalės kur priklauso. Aš turėjau klientą, kuris vežė spintą ir visus varžtelius sukišo į vieną maišelį – surinkti truko tris valandas.

Ar verta naudoti vakuumines pakuotes?

Vakuuminiai maišeliai labai tinka drabužiams, patalynėms. Jie sumažina tūrį ir apsaugo nuo drėgmės. Bet čia reikia žinoti: jei vakuuminiame maišelyje laikysi ką nors jautrų, pvz., odinius gaminius, jie gali deformuotis. Taip pat kai kurie žmonės pamiršta, kad vakuuminiai maišeliai yra trapūs – aštrių daiktų šalia jų dėti nevertėtų.

O dar viena detalė: jei veži pervežimo firmos mikroautobusu, vakuuminiai maišeliai gali būti problema, nes jie slidūs ir sunku juos sukrauti. Bet jei pats vežiesi savo automobilyje – puiku.

Draudimas ir apsauga

Ar verta drausti daiktus pervežimo metu?

Čia mano asmeninė nuomonė: taip, verta. Ypač jei veži ką nors brangesnio. Draudimas paprastai kainuoja nuo 2% iki 5% nuo daiktų vertės, priklausomai nuo draudimo tipo. Jei tavo daiktai verti 2000 eurų, draudimas gali būti 40-100 eurų. Ar verta rizikuoti?

Bet čia reikia skaityti sąlygas. Kai kurie draudimai nekompensuoja žalos, jei ji įvyko dėl netinkamo pakavimo. Kiti turi ribas – pvz., nekompensuoja daugiau kaip 500 eurų už vieną daiktą. Pasidomėk iš anksto.

Ką daryti, jei daiktai buvo sugadinti pervežimo metu?

Pirmiausia – dokumentuok. Nufotografuok sugadintus daiktus dar prieš išvežant, jei įmanoma. O jei pastebi žalą tik gavęs Vokietijoje – iškart daryk nuotraukas ir rašyk pretenziją firmai. Gerai, jei turi draudimą – tada kreipiesi į draudimo kompaniją.

Svarbu žinoti: yra terminai, per kuriuos reikia pranešti apie žalą. Paprastai tai 14 dienų nuo pristatymo. Jei praleisi – gali nebegauti kompensacijos. Aš pats mačiau žmonių, kurie praleido terminus ir liko nieko nepešę.

Kaip įvertinti daiktų vertę draudimui?

Čia reikia būti sąžiningam. Jei nurodys per mažą vertę – gausi mažą kompensaciją. Jei per didelę – gali būti atsisakyta išmokėti. Geriausia turėti pirkimo čekius arba nuotraukas su data, kur matytųsi, kada daiktai buvo įsigyti.

Jei daiktai senesni ir čekių nebėra – naudok sveiką protą. Senas televizorius, kuris kainavo 500 eurų prieš penkerius metus, šiandien vertas gerokai mažiau. O štai tam tikri baldai, ypač autentiški, gali net padidėti vertę.

Praktiniai patarimai

Kaip pasiruošti pervežimo dienai?

Pirmiausia – viską supakuok iš anksto. Prieš dieną iki pervežimo jau turėtum turėti visas dėžes užklijuotas ir pažymėtas. Antra – paruošk taką, kad sunkvežimis galėtų prieiti prie namo. Jei gyveni siauroje gatvėje ar kieme – pasakyk firmai iš anksto.

Trečia – turėk sąrašą visko, ką veži. Neformalų, bet kad žinotum, ar nieko nepamiršai. Vienas mano patarimas: jei veži brangius daiktus, pasidaryk jų sąrašą atskirai su numatomomis vertėmis. Jei kas nutiks – bus lengviau.

Ką daryti, jei pervežimas vėluoja?

Pirmiausia – skambink firmai ir aiškinkis, kas nutiko. Kartais tai paprastas eismo įvykis arba problema su transportu. Bet jei vėluoja jau labai – gali reikalauti kompensacijos, jei tai numatyta sutartyje.

Aš pats turėjau atvejį, kai kliento daiktai vėlavo tris dienas dėl to, kad sunkvežimis sugedo Vokietijoje. Firma sureagavo gerai – sumokėjo dienpinigius už viešbutį, nes žmogus liko be daiktų. Bet taip būna ne visada.

Kaip elgtis su sunkvežimio vairuotoju?

Būk malonus ir aiškus. Parodyk, kur kas stovi, kas yra trapi, kas sunku. Jei yra kokių nors specifinių instrukcijų – sakyk iškart, o ne po to, kai jau viskas pakrauta.

Vairuotojai paprastai yra patyrę ir žino, ką daro, bet jie nežino tavo namų išplanavimo. Jei reikia išnešti lovą per langą – pasakyk iškart, jei reikia – parodyk. O jei matai, kad jis daro kažką ne taip – mandagiai pakoreguok, bet nekritikuok per daug.

Dažniausiai klaidos, kurių vengti

Ko dažniausiai gailisi žmonės po pervežimo?

Dažniausia klaida – per mažai laiko skirta planavimui. Žmonės mano, kad viską galima sutvarkyti per savaitę, o po to panikuoja, kai nepavyksta. Antra dažna klaida – per mažai dėžių ar blogos kokybės pakuotės. Trečia – nepasakyta visos informacijos firmai (pvz., kad reikia kelti į trečią aukštą be lifto).

Dar viena klaida, kurią mažiau kas žino: žmonės pamiršta atsijungti buitinę techniką ir išleisti vandenį iš skalbimo mašinos. Jei to nepadarysi, gali būti rimtų problemų – vanduo gali ištekėti per visą kelią.

Kaip išvengti papildomų mokesčių?

Skaityk sutartį prieš pasirašydamas. Taip, žinau, kad tai nuobodu, bet būtent čia slepiasi daugiausiai „papildomų" mokesčių. Paklausk, kas įskaičiuota į kainą, o kas – ne. Pavyzdžiui, ar reikia mokėti už stovėjimą? Už papildomą kilometrą? Už krovimą?

Dar viena detalė: jei gyveni vietovėje, kur sunku privažiuoti – sakyk iškart. Jei vairuotojas turės statyti sunkvežimį už kilometro ir nešti daiktus rankomis – gali būti papildomas mokestis.

Ką daryti, jei firmoje kažkas ne taip?

Jei jaučiesi apgautas arba paslauga buvo prasta – pirmiausia kalbėkis su firma. Dažnai problemas galima išspręsti geruoju. Jei ne – rašyk skundą oficialiai, o jei ir tai nepadeda – gali kreiptis į vartotojų teises ginčančių institucijas.

Bet čia svarbu žinoti: ne visada firma kalta. Kartais žmonės patys suklydo – nepateikė visos informacijos, supakavo blogai, pakeitė adresą paskutinę minutę. Čia jau kita kalba.

Išvada

Pervežimas į Vokietiją nėra toks baisus, kaip gali pasirodyti iš pradžių. Svarbiausia – planuoti iš anksto, rinktis patikimą firmą, kuri turi gerus atsiliepimus ir aiškią kainodarą, ir nepamiršti apie draudimą, jei veži ką nors vertingo. Nereikia bandyti sutaupyti per daug – kartais ta taupymas atsieina brangiau.

Jei dar turi klausimų – drąsiai klausk. Kiekviena situacija yra kitokia, ir tai, kas tinka vienam, gali netikti kitam. Bet žodžiu – viskas įmanoma, reikia tik truputį pastangų ir sveiko proto.