Asmeninių daiktų pervežimas Vokietijon – be rūpesčių ir greitai

Įvadas

Asmeninių daiktų pervežimas Vokietijon nėra taip sudėtinga, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Daugelis žmonių biurokratijos ir dokumentų bijo labiau nei pats perkraustymas. Per pastaruosius 8 metus dirbdamas šioje srityje mačiau šimtus sėkmingų perkraustymų – ir keletą tikrų katastrofų, kurios galėjo būti lengvai išvengtos. Šiame straipsnyje paaiškinsiu, kaip viskas vyksta žingsnis po žingsnio, kokius dokumentus tikrai reikia, kur susidurti su problemomis ir kaip jas apeiti. Paprastai, be gražių žodžių. Tad jei planuoji kraustytis – skaityk toliau.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kada pradėti ruoštis?

Rekomenduoju pradėti maždaug prieš 6–8 savaites iki planuojamos datos. Per tlaiką suspėsi surinkti dokumentus, palyginti pasiūlymus ir nuspręsti, ką vežti, o ką geriau parduoti ar išmesti. Žinau, kad dauguma žmonių pradeda galvoti tik prieš dvi savaites – ir tada prasideda panika. Vienas mano klientų prieš metus paskambino likus savaitei iki planuoto išvykimo, norėjo vežti visą 3 kambarių buto inventorių. Spėjome, bet kaip – tikriausiai nenorėtum pakartoti tos patirties.

Kokie dokumentai man reikalingi?

Reikia keleto pagrindinių dokumentų. Pirma – asmens tapatybės dokumentas (pasas arba ID). Antra – registracijos pažymėjimas dabartinėje gyvenamojoje vietoje. Trečia – nuosavybės dokumentai tiems daiktams, kuriuos veži (jei turi brangesnius). Ir ketvirta – Vokietijos adresas, kur pristatysi daiktus. Be šito niekas tavęs nepriims. Kartais reikia ir darbdavio pažymėjimo arba sutarties, bet tai jau priklauso nuo konkretaus atvejo – čia nesu 100% tikras, nes taisykles kartais keičia.

Ar reikia muitinės dokumentų?

Taip, bet ne visada. Jei persikraustai nuolat gyventi į Vokietiją ir veži daiktus, kurie yra naudoti asmeniniam naudojimui daugiau nei 6 mėnesius, muitinės deklaracija paprastai nereikia. Tačiau jei veži naujus daiktus arba prekes – tada viskas kitokie. Čia kartais būna painiavos, geriau pasitikslinti konkrečiai savo situacijai. Mūsų įmonė dažniausiai viską sutvarko, bet jei veži pats – būk atsargus.

Kiek laiko trunka pervežimas?

Paprastai 3–7 darbo dienos priklausomai nuo to, iš kur Lietuvoje ir kur Vokietijoje važiuoji. Iš Vilniaus į Berlyną paprastai trunka apie 4 dienas, jei viskas gerai. Buvo atvejis, kai vienas vairuotojas įstrigo pasienyje dėl dokumentų ir klientė laukė 12 dienų – ne maloni patirtis. Pasieniečiai kartais tikrina labai atidžiai, ypač jei mato didelį mikroautobusą arba priekabą.

Ar galiu vežti viską, ką noriu?

Ne visai. Yra dalykų, kurių vežti negalima arba reikia specialių leidimų. Ginklai, narkotikai, tam tikros cheminės medžiagos – aišku, jokiai normaliai šeimai tai neraktu. Bet yra subtilesni dalykai. Pavyzdžiui, tam tikros augalų rūšys, kai kurie maisto produktai (ypač mėsos ir pieno), vertybiniai daiktai virš tam tikros sumos reikia deklaruoti. Ir dar – dėl visko, kas gali būti laikoma preke, gali kilti klausimų.

Kaip tinkamai supakuoti daiktus?

Čia svarbu suprasti, kad pervežimo metu daiktai bus kraunami, iškraunami, galbūt kelis kartus perkabinami. Rekomenduoju naudoti tvirtas dėžes, gerai užklijuotas, su užrašais. Stiklą ir keramiką – į atskiras dėžes su burbulo plėvele. Baldus – jei įmanoma, išardyti. Žinau, kad daugelis mano "aš tai žinau", o po to skundžiasi dėl sulaužytų daiktų. Vienas mano klientas vežė senelės krištolinį vazą, supakuotą į laikraštį – galite įsivaizduoti, kaip ji atrodė Vokietijoje.

Ar verta naudoti profesionalų paslaugas?

Taip, bet rinkis atsargiai. Yra įmonių, kurios dirba puikiai, ir yra tokių, kurios tik paima pinigus ir palieka tave su problemomis. Aš dirbu šioje srityje, tai turbūt aišku, kad rekomenduočiau. Bet pasakysiu taip – jei veži tik keletą dėžių ir turi savo automobilį, gali vežti pats. Jei turi daug daiktų, brangius daiktus, arba tiesiog nori ramiai miegoti naktį – profesionalai verti pinigų. Tiesiok žiūrėk atsiliepimus, klausk sąlygų, nesivaikyk pigiausios kainos.

Kiek kainuoja asmeninių daiktų pervežimas?

Kainos labai skiriasi. Mažas mikroautobusas (iki 1,5 tonos) paprastai kainuoja nuo 400 iki 700 eurų priklausomai nuo atstumo. Didesnis mikroautobasas arba nedidelis sunkvežimis – nuo 800 iki 1500 eurų. Pilnas konteineris (jei labai daug daiktų) – nuo 2000 eurų ir daugiau. Bet čia tik orientacinės kainos, tiksliai gali pasakyti tik gavęs informaciją apie tavo konkrečius daiktus. Ir dar – pigiausi pasiūlymai kartais slepia papildomas paslaugas, kurios iškrenta į kainą vėliau, tai visada aiškinkis iš anksto.

Ar galiu vežti gyvūnus?

Gyvūnai – atskira tema. Šunims ir katėms reikalingas ES gyvūnų pasas, skiepas nuo pasiutligės (ne senesnis nei 21 diena ir ne senesnis nei 12 mėnesių iki kelionės). Taip pat reikia mikročipo. Jei veži kitokius gyvūnus – gali būti papildomų reikalavimų. Patarimas – jei gyvūnas brangus arba jautrus, pagalvok ar verta jį vežti kartu su daiktais, ar galbūt geriau naudotis specializuota gyvūnų pervežimo paslauga. Vienas mano klientas vežė papūgą – visas procesas buvo daug sudėtingesnis nei su žmonėmis.

Kas bus, jei mano daiktai bus sugadinti?

Čia labai svarbu – visada tikrink, kokia įmonės atsakomybė. Geri pervežėjai turi draudimą, kuris dengia žalą iki tam tikros sumos. Bet čia yra niuansas – jei pats blogai supakavai daiktus, tai gali būti tavo atsakomybė. Rekomenduoju visada daryti nuotraukas prieš pakrovimą ir po išpakavimo. Ir dar viena smulkmena – brangius daiktus verta apdrausti papildomai, standartinė draudimo suma dažniausiai yra per maža.

Ar reikia mokėti muito mokesčius Vokietijoje?

Jei persikraustai nuolat gyventi ir veži asmeninius daiktus, kurie buvo naudojami daugiau nei 6 mėnesius, muito mokesčių paprastai nereikia. Bet yra išimčių – jei veži naujus daiktus, prekes, arba daiktus, kurių vertė viršija tam tikrą sumą (paprastai apie 430 eurų), gali tekti mokėti. Čia vėl gi – geriau pasitikslinti konkrečiai savo situacijai, nes taisykles keičia, o aš nesu muitinės specialistas.

Kaip pasirinkti patikimą pervežėją?

Pagrindiniai dalykai: patikrink atsiliepimus (ne tik pačioje įmonės svetainėje), pasikalbėk su jais telefonu ir žiūrėk, ar atsako į klausimus, o ne tik stato kainą. Geri pervežėjai nori žinoti, ką veži, kur, kada – nes tai jiems padeda planuoti. Jei kas tik sako "duok adresą ir pinigus" – tai raudona vėliava. Dar patarimas – jei įmanoma, pasikalbėk su žmogumi, kuris jau naudojosi ta įmone. Word of mouth čia svarbu.

Ar galima vežti dalimis?

Taip, žinoma. Dalinis krovinys (LTL – less than truckload) dažnai yra pigesnis variantas, jei neturi pilno mikroautobuso. Tavo daiktai bus kraunami kartu su kitų žmonių daiktais, bet tai nieko blogo – tiesiog trunka šiek tiek ilgiau. Vienas mano klientų vežė dalimis tris kartus, kol galutinai persikraustė – jam taip buvo patogiau ir pigiau nei vienu kartu samdyti didelį automobilį.

Ką daryti su baldais – vežti ar pirkti naujus?

Tai priklauso nuo baldų būklės ir vertės. Jei turi gerus, kokybiškus baldus, kurie tau brangūs – vežk. Jei tai pigūs IKEA tipo baldai, kuriuos vis tiek planavai keisti – geriau parduok arba atiduok ir nusipirk naujus Vokietijoje. Dar vienas aspektas – jei persikraustai į maesni butą, gali būti, kad senų baldų tiesiog netilps. Čia reikia gerai pagalvoti prieš pakraunant.

Ar vežimas į Vokietiją kitoks nei į kitas šalis?

Kiekviena šalis turi savo taisykles, bet Vokietija gana standartiška ES šalis. Didžiausi skirtumai būna su dokumentais – Vokietijoje jų reikia mažiau nei, tarkim, į Šveicariją arba į ne ES šalis. Bet visada patikrink, ar nėra kokių nors naujų reikalavimų – aš pats kartais suabejoju, ar žinau paskutines naujienas, tai visada geriau pasitikslinti.

Kaip elgtis su muitinės patikrinimu?

Paprastai – ramiai ir sąžiningai. Jei turi visus reikiamus dokumentus, nėra ko jaudintis. Muitininkai daro savo darbą, jie nėra prieš tave. Bet jei kažkas negerai su dokumentais – geriau iš karto tai pripažinti, nei bandyti meluoti. Vienas mano klientas bandė "prastumti" naujus daiktus kaip naudotus, muitininkas pastebėjo ir buvo nemalonumų. Išvada – neverta rizikuoti.

Ar galima vežti alkoholį ir cigaretes?

Galima, bet su apribojimais. Asmeniniam naudojimui galima vežti tam tikrą kiekį – paprastai iki 4 litrų vyno ir iki 16 litrų alaus, cigarečių iki 200 vnt. Viršijus – reikia deklaruoti ir mokėti muito. Ir dar – jei veži brangų alkoholį, būk pasiruošęs įrodyti, kad tai asmeniniam naudojimui, o ne prekybai.

Kas yra "gyvenamosios vietos perkėlimas" ir kuo jis skiriasi nuo paprasto pervežimo?

Gyvenamosios vietos perkėlimas (angl. relocation) – tai kai persikraustai nuolat gyventi į kitą šalį. Tada taikomos palankesnės muitinės taisyklės, dažnai nereikia mokėti muito už asmeninius daiktus. Paprastas pervežimas – tai kai veži daiktus, bet ne persikraustai gyventi. Skirtumas svarbus dokumentams ir mokesčiams, tai būtinai išsiaiškink iš anksto.

Ką daryti, jei pervežėjas vėluoja?

Pirmiausia – susisiek ir sužinok priežastį. Kartais būna objektyvių priežasčių: eismo problemas, oro sąlygas, techninius gedimus. Bet jei vėluoja reguliariai arba nesuteikia jokios informacijos – tai blogas ženklas. Geri pervežėjai visada informuoja ir siūlo sprendimus. Jei dėl vėlavimo patyrėte nuostolių (pvz., nakvynės kaštus), galbūt galėsite reikalauti kompensacijos – tai priklauso nuo sutarties sąlygų.

Ar verta pirkti naudotus daiktus Vokietijoje vietoj vežimo?

Dažnai taip, ypač jei neturi daug brangių daiktų. Vokietijoje yra daug "Flohmärkte" (skaidžių turgų), internetinių skelbimų portalų (eBay Kleinanzeigen labai populiarus). Kainos dažnai geresnės nei Lietuvoje, ypač baldams ir buitinei technikai. Bet čia vėl gi – jei turi kažką brangaus arba sentimentala, vežk. Vienas mano klientų labai gailėjo, kad nepavežė senelio laikrodžio – Vokietijoje panašaus nerado iki šiol.

Kaip sužinoti, ar mano daiktai telpa į tam tikro dydžio transportą?

Geriausias būdas – pasakyti pervežėjui, ką veži, arba netgi parodyti. Dauguma įmonių siunčia žmogų įvertinti nemokamai. Arba gali pats pamatuoti – yra online skaičiuoklės, kurios padeda įvertinti tūrį. Apytiksliai – 3 kambarių buto daiktams paprastai reikia 20–30 kubinių metrų, o tai paprastai yra didelis mikroautobusas arba mažas sunkvežimis.

Ar galima vežti pinigus ir brangius daiktus?

Pinigus geriau vežti su savimi, o ne kartu su daiktais. Brangius daiktus (papuošalai, brangios laikrodžiai, meno kūriniai) rekomenduoju apdrausti atskirai ir vežti asmeniškai, jei įmanoma. Jei nori vežti kartu su daiktais – būtinai deklaruok ir turėk dokumentus, įrodančius nuosavybę. Ir dar – nepranešk apie brangius daiktus bet kam, saugumas svarbu.

Ką daryti su dokumentais, kurių reikia Vokietijoje registracijai?

Vokietijoje norint oficialiai gyventi, reikia užsiregistruoti (Anmeldung) per 14 dienų nuo atvykimo. Tam reikės paso, nuomos sutarties arba įrodymo, kad turi kur gyventi, ir kartais kitos dokumentų. Geriau viską išsiaiškinti konkrečiai savo situacijai, nes skiriasi priklausomai nuo federalinės žemės. Pvz., Bavarijoje kartais reikalai sudėtingesni nei Šiaurės Vokietijoje.

Ar galima grąžinti daiktus, jei persigalvojau?

Jei jau pakrova į transportą – sunku. Bet prieš tai, jei dar nesi tikras, pasakyk pervežėjui. Geri pervežėjai supranta, kad žmonės kartais persigalvoja. Jei jau mokėjai avansą – žiūrėk į sutartį, kokiomis sąlygomis galima atšaukti. Čia vėl gi – visada skaityk smulkųjį šriftą.

Ką daryti, jei atvykus pastebėjau trūkstamą ar sugadintą daiktą?

Pirma – nedelsiant fotografuok ir rašyk pastabas priimant daiktus. Antra – pranešk pervežėjui raštu (el. paštu arba žinute, kuri fiksuojama). Trečia – jei yra draudimas, kreipkis į draudimo įmonę. Svarbu tai padaryti kuo greičiau, nes vėliau bus sunkiau įrodyti. Vienas mano klientas po 3 dienų pastebėjo trūkstamą dėžę – įrodyti, kad ji buvo pakrauta, buvo labai sunku.

Išvada

Asmeninių daiktų pervežimas Vokietijon nėra nei paprastas, nei neįmanomas dalykas. Svarbiausia – gerai pasiruošti iš anksto, susirinkti reikiamus dokumentus, tinkamai supakuoti daiktus ir rinktis patikimą pervežėją. Neiškepk ant pigiausio pasiūlymo, nes kartais taupymas virsta didesniais kaštais. O jei kažkas neaišku – klausk, verčiau pasitikslinti nei pridirbti problemų.