Asmeninių daiktų pervežimas į Vokietiją su specialiu dėmesiu

Įvadas

Asmeninių daiktų pervežimas į Vokietiją – tai ne tik dėžių sukraustymas į sunkvežimį ir važiavimas. Yra nemažai dalykų, kuriuos reikia žinoti iš anksto, nes kitaip gali susidurti su nemaloniomis staigmenomis: muitinės sustojimais, sugadintais daiktais ar net baudomis. Aš šioje srityje dirbu jau aštuntus metus ir per tą laiką mačiau visko – ir sklandžių perkraustymų, ir tikrų košmarų, kai žmonės pamiršta elementarius dalykus. Šiame straipsnyje (čia sakau straipsnyje, nors iš tiesų tiesiog tau aiškinu) papasakosiu, kaip viskas vyksta, kokios klaidos dažniausios ir į ką tikrai verta atkreipti dėmesį, jei planuoji persikelti gyventi į Vokietiją arba tiesiog veži ten dalį savo daiktų.

Ką reikia žinoti prieš pradedant

Ar man reikia kokio nors leidimo vežti daiktus į Vokietiją?

Paprastai – ne, jei veži savo asmeninius daiktus, kurie yra tavo nuosavybė ir skirti asmeniniam naudojimui. Vokietija, kaip ir kitos ES šalys, leidžia persikelti su savo daiktais be jokių licencijų ar leidimų. Bet čia yra kelios išlygos: jei veži naujus daiktus, kurie skirti pardavimui, jau reikia prekių dokumentus. Jei veži vertingesnius daiktus – brangakmenius, meno kūrinius, senienas – gali prireikti įrodymų, kad tai tavo asmeninė nuosavybė, o ne prekybinis krovinys. Vieną kartą turėjau klientą, kuris vežė seną buto baldą iš tėvų namų – tai buvo tikrai jo, bet neturėjo jokių įrodymų, ir muitinėje užtruko beveik dvi valandas kol viską išsiaiškino. Taigi, jei turi ką nors vertingesnio, pasiimk senų pirkimo čekių ar kitų dokumentų.

Kiek laiko užtrunka visas procesas?

Viskas priklauso nuo to, iš kurio Lietuvos miesto veži ir kurioje Vokietijos vietoje bus pristatymas. Jei tai pvz. iš Vilniaus į Berlyną – paprastai užtrunka apie 2-3 dienas, jei veži tik dalį daiktų su daliniais kroviniais. Jei tai pilnas sunkvežimis tik tau – gali būti ir greičiau, ir lėčiau, priklauso nuo suplanuoto maršruto. Kartais per Kalėdas ar kitus šventinius laikotarpius eismo būna daugiau, tad gali užtrukti. Aš visada sakau klientams: planuok bent savaitę, o jei neskubama – dvi, kad tikrai viskas suspėtų ir niekur nereikės skubėti.

Ar galiu vežti daiktus savarankiškai ar būtinai reikia per perkraustymo įmonę?

Gali vežti ir pats. Jei turi savo automobilį ar gali išsinuomoti mikroautobusą, niekas tau netrukdo. Bet čia reikia pagalvoti kelis dalykus: ar tavo daiktai bus tinkamai apdrausti? Ar turi pakankamai laiko pats viską organizuoti? Ar tavo automobilis tilps viską, ką nori vežti? Perkraustymo įmonės pranašumas yra tas, kad jos turi patirtį, žino, kaip tvarkyti dokumentus, ir dažniausiai siūlo draudimą. Bet jei veži tik kelias dėžes drabužių ir asmeninių smulkmenų – tikrai gali susitvarkyti pats. Aš pats prieš penkerius metus, kai persikraustėm į kitą miestą, viską vežėm su savo mikroautobusu ir viskas buvo gerai.

Dokumentai ir biurokratija

Kokius dokumentus man reikės?

Norint, kad viskas vyktų sklandžiai, tau reikės keleto dokumentų. Pirma – asmens tapatybės dokumentas, pasas arba ID. Antra – jei turi – registracijos dokumentai, ypač jei veži automobilį ar kitus registruojamus daiktus. Trečia – sąrašas daiktų, kuriuos veži, kartais vadinamas manifestu. Ketvirta – jei persikraustai nuolat gyventi – reikės įrodymo, kad keiti gyvenamąją vietą, pvz. nuomos sutartis arba darbo sutartis Vokietijoje. Kartais muitinė paprašys ir pajamų deklaracijos ar kitų dokumentų, bet tai priklauso nuo konkretaus atvejo. Geriau turėk viską su savimi, nei po to bėgti ieškoti.

Ar reikalingas muitinės deklaravimas?

Dažniausiai – ne, jei veži tik asmeninius daiktus, kurie yra tavo nuosavybė ir skirti asmeniniam naudojimui. Vokietija, būdama ES narė, netaiko muitinės mokesčių daiktams, atvežamiems iš kitų ES šalių. Tačiau jei veži iš trečiųjų šalių (ne ES), pvz. iš Jungtinės Karalystės dabar po Brexit – tada jau reikia muitinės deklaracijos. Lietuva yra ES, tad jei veži iš Lietuvos į Vokietiją, muitinės procedūros nereikia. Bet čia būk atsargus: jei veži ką nors, kas gali būti laikoma preke, o ne asmeniniu daiktu, gali kilti klausimų. Vienas mano klientas vežė 20 naujų telefonų, nes norėjo juos parduoti Vokietijoje – aišku, muitinė sustojo ir viskas užtruko, kol įrodė, kad tai prekybinis krovinys.

Kas yra tas "E101" dokumentas, kurį minėjo vienas mano pažįstamas?

Galvoju, kad tavo pažįstamas kalbėjo apie dokumentą, kuris reikalingas, jei dirbi tarp ES šalių ir nori, kad tavo socialinės garantijos būtų taikomos pagal vienos šalies taisykles. Bet asmeninių daiktų pervežimui tai neturi jokios įtakos. Gal jis supainiojo su kuo nors kitu? Jei persikraustai gyventi į Vokietiją ir ten dirbsi, tada reikės tvarkytis Socialinio draudimo dokumentus, bet tai jau kita tema. Grįžtant prie daiktų – tau nereikia jokio E101 ar panašaus dokumento.

Daiktų pakavimas ir paruošimas

Kaip tinkamai supakuoti daiktus?

Pirma taisyklė – kuo mažiau oro dėžėse. Dažna klaida, kurią matau: žmonės ima dideles dėžes, deda vieną kitą daiktą, ir mano, kad viskas gerai. Bet per transportavimą tie daiktai juda, daužosi, ir gali sugesti. Geriau naudok mažesnes dėžes, pripildyk jas iki galo, o tuščias vietas užpildyk popieriumi ar drabužiais. Antra – viską, kas trapu, būtinai suvyniojok į burbulinę plėvelę arba senus laikraščius. Stiklas, keramika, elektronikos prietaisai – visiems reikalinga papildoma apsauga. Trečia – ant dėžių užrašyk, kas viduje, ir nurodyk, kurią dėžę reikia atidaryti pirmą. Vieną kartą turėjau klientą, kuris visose dėžėse buvo užrašęs "daiktai" ir po to pats ieškojo virtuvės indų pusvalandį.

Ką daryti su dideliais baldais?

Jei baldai yra brangūs arba sentimentalią vertę turintys – pvz. senelis paliko spintą – verta juos išrinkti, jei įmanoma. Išrinkti baldai užima mažiau vietos, juos lengviau apsaugoti, ir mažesnė tikimybė, kad bus apgadinti per kraunimą. Bet jei neturi laiko arba noro išrinkti – bent jau nuimk dureles, kojas ir kitus atskirus elementus, nes jie dažniausiai ir sugeria smūgį. Ir dar patarimas: jei baldai brangūs, nepagailėk pinigų profesionaliai apvyniojimui. Kartais žmonės mano, kad patys viską padarys geriau, o po to pasirodo, kad brangakmenis veidrodis buvo subraižytas arba stalo paviršius įlenktas.

Ar verta drausti daiktus?

Būtinai. Aš visada sakau klientams – geriau sumokėti papildomą draudimo mokestį, nei po to graužtis, kai brangus daiktas buvo sugadintas. Perkraustymo įmonės dažniausiai siūlo standartinį draudimą, bet jis dažnai tikrina tik labai ribotą sumą. Jei veži ką nors vertingo – brangius meno kūrinius, profesionalią įrangą, brangakmenius – verta papildomai apsidrausti. Vienas mano klientas vežė seną pianiną, kuris buvo vertas kelių tūkstančių eurų. Jis nusprendė nedraudti, nes "pianinas tvirtas". Per transportavimą vienas kampas buvo įlenktas, ir taisymas kainavo beveik tiek pat, kiek pats pianinas. Taigi – drausk, jei tau tie daiktai svarbūs.

Ką galima ir ko negalima vežti

Ar yra kokių nors daiktų, kurių negalima vežti į Vokietiją?

Yra keletas dalykų, kuriuos vežti reikia labai atsargiai arba iš viso nereikėtų bandyti. Pirma – ginklai ir šaudmenys. Vokietijoje ginklų įstatymai yra gana griežti, ir norint vežti ginklą, reikia specialaus leidimo. Antra – narkotinės medžiagos – čia net nereikia aiškinti, kokios bus pasekmės. Trečia – tam tikros augalų rūšys ir gyvūnai, ypač laukiniai, gali turėti apribojimų. Ketvirta – tam tikros cheminės medžiagos, ypač pavojingos, taip pat turi apribojimų. Jei nežinai, ar tavo daiktas yra leidžiamas – geriau pasiklausk iš anksto, nes kartais netgi nekaltas daiktas, pvz. senas medinis žaislas, gali turėti apribojimų dėl tarptautinių konvencijų dėl nykstančių rūšių.

Ar galiu vežti maistą?

Maisto produktus vežti galima, bet yra tam tikrų apribojimų. Iš ES šalių į Vokietiją galima vežti maistą asmeniniam naudojimui be jokių problemų, jei tai nėra dideli kiekiai, rodantys komercinę veiklą. Bet jei veži mėsą ar mėsos produktus iš ne ES šalių – tada jau reikalingi specialūs sveikatos sertifikatai. Aš pats visada patariu: jei veži maistą, geriau tai būtų sausas maistas, konservos, makaronai, ryžiai – visa tai paprastai nekelia jokių problemų. Šviežias maistas, ypač mėsa ir pieno produktai, gali būti sudėtingesni. Vieną kartą klientė vežė naminius pyragus, kuriuos kepė močiutė – jie buvo skanūs, bet muitinėje kilo klausimų dėl jų sudėties, nes buvo su mėsa. Po pusvalandžio aiškinimosi paleido, bet buvo nemalonu.

Ką daryti su buitine technika, kuri veikia kitokie įtampos?

Vokietija naudoja 230V įtampą, kaip ir Lietuva, taigi dauguma buitinės technikos veiks be problemų. Bet jei turi kažką, kas skirtas 110V – pvz. amerikietiškas prietaisas – tada reikės adapterio arba transformatoriaus. Be to, kištukai gali skirtis – Vokietijoje naudojami du kontaktai (C tipo), kurie yra panašūs į Lietuvoje naudojamus, bet jei turi britišką kištuką ar kitokį – taip pat reikės adapterio. Patikrink visus prietaisus prieš veždamas, ar jie tikrai veiks Vokietijoje, nes kartais žmonės veža senus prietaisus ir po to stebisi, kad jie neveikia.

Transportavimo būdai

Ar geriau vežti dalinį krovinį ar užsakyti visą sunkvežimį?

Viskas priklauso nuo to, kiek daiktų turi. Jei veži tik kelias dėžes ar baldų rinkinį – dalinis krovinys bus pigesnis ir greitesnis. Dalinio krovinio atveju tavo daiktai keliauja kartu su kitų žmonių daiktais, ir sunkvežimas sustoja keliose vietose. Bet jei turi visą namų ūkį – visą baldus, visą buitinę techniką, visus asmeninius daiktus – tada geriau užsakyti visą sunkvežimį, nes bus greičiau ir mažiau rizikos, kad kas nors bus pamesta ar sugadinta. Kartais net turint nedaug daiktų, vis tiek gali būti verta užsakyti visą sunkvežimį, jei tai yra labai trapūs ar brangūs daiktai. Aš visada sakau: paskaičiuok, kiek tikrai turi daiktų, ir tada sprendžiam.

Kas yra "door-to-door" paslauga ir ar verta ja naudotis?

Door-to-door reiškia, kad paima daiktus tiesiai iš tavo namų Lietuvoje ir pristato tiesiai į tavo naują adresą Vokietijoje. Tai patogiausias variantas – tau nereikia niekur vežti dėžių pats, nieko krauti, nieko iškrauti. Bet tai ir brangiausiai kainuoja. Jei turi pinigų ir nori patogumo – tikrai verta. Bet jei nori sutaupyti, gali rinktis kitus variantus: pvz. paimti daiktus iš sandėlio Lietuvoje ir pristatyti į sandėlį Vokietijoje, o tada pats pasiimti. Arba netgi vežti dalį daiktų pats, o likusią dalį patikėti perkraustymo įmonei. Vienas mano klientas vežė visus drabužius ir smulkmenas pats su savo automobiliu, o baldus ir buitinę techniką pavedė perkraustymo įmonei – sutaupė nemažai pinigų ir viskas buvo gerai.

Kiek laiko užtrunka pristatymas?

Vėlgi, priklauso nuo keleto veiksnių. Jei tai dalinis krovinys – gali užtrukti ilgiau, nes reikia laukti, kol bus pakankamai krovinio užpildyti sunkvežimą. Kartais tai gali būti savaitė ar dvi. Jei tai skirtas tik tavo krovinys – paprastai 2-4 dienos, jei vyksta iš Vilniaus į didelius Vokietijos miestus. Jei į mažesnius miestelius – gali užtrukti šiek tiek ilgiau. Aš visada rekomenduoju planuoti su kaupu, ypač jei turi konkrečią datą, iki kada daiktai turi būti vietoje – pvz. jei nuomos sutartis prasideda konkrečią dieną. Geriau turėk keletą dienų atsargoje.

Išlaidos ir kainos

Kiek kainuoja pervežti daiktus į Vokietiją?

Čia labai sunku duoti vieną skaičių, nes kaina priklauso nuo daugelio dalykų: kiek daiktų veži, kokiu būdu, iš kur ir kur, ar reikalingos papildomos paslaugos. Bet jei labai apytiksliai – dalinio krovinio atveju gali būti nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų, priklausomai nuo kiekio. Pilnas sunkvežimis gali kainuoti nuo kelių tūkstančių iki dešimčių tūkstančių, jei turi labai daug daiktų. Geriausia būtų paprašyti kelių įmonių kainų pasiūlymų ir palyginti. Bet būk atsargus – kartais labai maža kaina reiškia prastą paslaugą, o kartais didelė kaina nėra garantija, kad viskas bus gerai. Vieną kartą klientui pasiūlė labai pigią kainą, o po to paaiškėjo, kad tas vežėjas neturėjo net reikiamų licencijų, ir teko viską perdaryti.

Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių?

Kartais gali būti papildomų išlaidų, kurios nėra iš karto aiškios. Pvz. jei reikia mokėti už stovėjimą, jei sunkvežimis negali pristoti prie pat namo. Arba jei reikia papildomo darbo, pvz. iškrauti daiktus į ketvirtą aukštą be lifto. Taip pat gali būti mokesčiai už draudimą, jei nori papildomos apsaugos. Ir dar – jei veži per trečiąją šalį, gali būti muitinės mokesčių. Visada geriau iš anksto pasiteirauti, kas įskaičiuota į kainą, o kas bus papildomai. Aš pats visada rekomenduoju prašyti raštiško kainų pasiūlymo su viskuo, kas įtraukta, kad po to nebūtų staigmenų.

Ar galima kaip nors sutaupinti?

Yra keletas būdų, kaip sumažinti išlaidas. Pirma – vežk dalį daiktų pats, ypač jei tai nedidelės vertės daiktai, kurie lengvai tilps į tavo automobilį. Antra – palauk, kol bus pilnas krovinys, jei neskubama – kartais įmonės siūlo nuolaidas, jei gali lanksčiai pasirinkti datą. Trečia – pasiūlyk savo pagalbą kraunant ir iškraunant – tai gali sumažinti kainą, nes reikės mažiau darbuotojų. Ketvirta – palygink kelis pasiūlymus ir derėkis, ypač jei turi daug daiktų. Penkta – atsisakyk nereikalingų paslaugų, pvz. jei nereikia profesionalaus pakavimo, tai ir nemokėk už tai. Vienas mano klientas labai sėkmingai sutaupė – jis pats supakavo viską, pats padėjo krauti, ir sumokėjo tik už patį transportavimą.

Problemų sprendimas

Kas nutinka, jei mano daiktai bus sugadinti?

Jei daiktai buvo sugadinti per transportavimą, pirma – kuo greičiau susisiek su perkraustymo įmone ir pranešk apie žalą. Paprastai turėsi užpildyti žalos aktą, kuriame nurodysite, kas buvo sugadinta ir kokia yra žala. Jei turėjai draudimą – bus lengviau, nes draudimo kompanija turėtų kompensuoti nuostolius. Jei draudimo nebuvo – viskas priklauso nuo to, kokia buvo sutartis ir kas kaltas. Bet čia būk atsargus: jei pats blogai supakavai daiktus, o jie dėl to buvo sugadinti – tai gali būti tavo atsakomybė, o ne vežėjo. Vieną kartą turėjau klientą, kuris vežė brangų vazoną, bet pats jį suvyniojo į popierių, ir aišku, jis buvo sudaužytas. Teko ilgai aiškintis, kas kaltas.

Ką daryti, jei daiktai dingsta?

Taip pat reikia nedelsiant pranešti įmonei ir užpildyti dokumentus. Jei tai buvo dalinis krovinys, kartais būna sunku nustatyti, kas atsakingas, nes daiktai galėjo būti pamesti bet kuriame etape. Bet jei tai buvo skirtas tik tavo krovinys – atsakomybė aiškesnė. Vėlgi – jei turėjai draudimą, bus lengviau. Jei ne – teks derėtis su įmone arba kreistis į teismą, jei nepavyks susitarti. Bet žinok, kad tai gali būti ilgas ir brangus procesas. Geriau iš viso to vengti – rinkis patikimas įmones, kurios turi gerą reputaciją, ir viską dokumentuok.

Kaip elgtis, jei kilo konfliktas su perkraustymo įmone?

Pirma – stenkitis išspręsti problemą taikiai, pokalbio būdu. Dažnai problemos kyla dėl nesusipratimų, ir jas galima išspręsti greitai. Jei nepavyksta – žiūrėk į sutartį, ką ji numato tokiu atveju. Daugelis įmonių turi savo skundų nagrinėjimo tvarką. Jei ir tai nepadeda – gali kreistis į vartotojų teises ginčijančias institucijas. Bet čia jau rimtas žingsnis, ir prieš tai gerai pagalvok, ar verta. Aš pats visada patariu rinktis įmones, su kuriomis jau turi gerą patirtį kitų žmonių, arba bent jau pasidomėti jų atsiliepimais internete. Yra įmonių, kurios tikrai vertos pasitikėjimo, bet yra ir tokių, į kurias geriau nesikreipti.

Gyvenimas Vokietijoje su savais daiktais

Ar lengva prisitaikyti prie naujų daiktų vietoje?

Dažniausiai žmonės prisitaiko greitai, ypač jei vežėsi įprastus buitinius daiktus. Bet kartais būna keista – pvz. Vokietijos namuose gali būti kiti matmenys, kitos spintos, kitaip išdėstytos grindys. Vienas mano klientas vežė spintą, kuri puikiai tiko prie jo senosios sienos, bet naujame bute Vokietijoje buvo visiškai kitokios proporcijos, ir spinta tiesiog netilpo. Teko palikti ją sandėlyje ir pirkti naują. Tai nėra labai didelė problema, bet geriau iš anksto žinok, kad gali tekti kai ką pakeisti arba pritaikyti.

Ką daryti su daiktais, kurių nebejums Vokietijoje?

Jei turi daiktų, kurie tau nebereikalingi arba netiks naujoje vietoje, yra keletas variantų. Pirma – parduok juos Lietuvoje prieš išvykdamas. Antra – padovanok artimiesiems arba pažįstamiems. Trečia – atiduok į labdarą, jei daiktai dar geri. Ketvirta – jei tai tikrai niekam nereikalingas šlamštas – gali tiesiog išmesti, bet čia jau priklauso nuo tavo sąžinės. Aš visada sakau: geriau mažiau vežti, bet kokius nors brangius daiktus vis tiek vežk, nes jie turi vertę, o šlamštą galima pirkti ir naujoje vietoje.

Ar verta vežtis visus baldus ar geriau pirkti naujus Vokietijoje?

Čia labai individualu. Jei turi gerų, kokybiškų baldų, kurie tau patinka ir tinka – vežk, sutaupysi pinigų. Bet jei baldai seni, prasti, arba netiks prie naujo интерьер – geriau palikti arba parduoti. Kartais žmonės veža viską, nes "gaila išmesti", o po to Vokietijoje turi sandėlyje daiktus, kurių niekada nebeanaudoja ir už kuriuos dar moka nuomą. Tai nėra prasminga. Aš pats visada patariu: pagalvok, ar tikrai naudosiu šitą daiktą per artimiausius 2-3 metus. Jei ne – neverta vežti.

Baigiamosios mintys

Ką daryti, jei vis dar abejoju?

Jei turi kokių nors abejonių ar klausimų – geriausia tiesiog pasiklausti. Perkraustymo įmonės paprastai suteikia nemokamas konsultacijas, ir jie tikrai matė įvairiausių situacijų. Galiu tik pasakyti iš savo patirties: geriau iš anksto viską sužinoti ir apgalvoti, negu po to spręsti problemas. O jei jau nusprendei vežtis daiktus – pradėk ruoštis kuo anksčiau, nes visada atsiranda kažkas, kas užtrunka ilgiau nei planuota. Sėkmės su perkraustymu!

Išvada

Asmeninių daiktų pervežimas į Vokietiją nėra sudėtingas, jei iš anksto žinai, ką daryti. Svarbiausia – teisingai supakuoti daiktus, turėti reikiamus dokumentus, apsidrausti ir rinktis patikimą vežėją. Nenuostabu, jei kyla klausimų – jų tikrai bus, ir tai normalu. Svarbiausia, kad viską planuotum iš anksto, neskubėtum ir nesirinktų pigiausio varianto vien dėl kainos. Kartais verta šiek tiek daugiau investuoti, kad po to ramiai gyventum naujoje šalyje su savais daiktais, kurie primena namus. O jei viskas pavyks – greitai apsiprasi ir Vokietija taps tokia pat namais, kaip buvo Lietuva.