Asmeninių daiktų pervežimas į Vokietiją – saugus ir operatyvus

Įvadas

Per pastaruosius dešimt metų pervežiau šimtus šeimų ir pavienių žmonių daiktų į Vokietiją. Galiu pasakyti vieną dalyką – kiekvienas pervežimas yra unikalus, bet visi jie turi bendrą vardiklį: žmonės nori savo daiktus gauti saugiai, laiku ir be didelių nervų. Šiame straipsnyje (na gerai, šitoje mano mažoje paskaitoje) papasakosiu, kaip iš tikrųjų vyksta asmeninių daiktų pervežimas į Vokietiją, kokius dokumentus reikia turėti, ko vengti ir kaip nepermokėti. Nes tikrai yra būdų sutaupyti, bet taip pat yra dalykų, kuriuos verta investuoti.

Pasiruošimas ir planavimas

Kada geriausia pradėti ruoštis pervežimui?

Pradėk bent prieš 4-6 savaites, jei turi daug daiktų. Žinau, kad dauguma žmonių pradeda galvoti tik likus dviem savaitėms iki išvykimo, bet tada viskas tampa skubos darbu. Vienas mano klientas prieš porą metų norėjo pervežti visą buto inventorių per savaitę – pavyko, bet kainavo dvigubai brangiau nei būtų buvę planuojant iš anksto. Taip kad planuok iš anksto, jei gali.

Ką tiksliai reikia susipakuoti pačiam?

Visada sakau klientams – susipakuok tai, kas tau asmeniškai svarbu: dokumentus, brangius daiktus, vaikų žaislus, maistą kelionei. Likusius daiktus gali palikti profesionalams. Bet būk atsargus su stiklu ir trapiomis detalėmis – jas geriau pats supakuoti tinkamai, nes kartais kraustytojai nėra tokie jautrūs kaip tu tikiesi (čia švelniai tariant).

Ar verta naudotis pilnu perkraustymo paslaugų paketu?

Jei turi biudžeto ir nesi savanorės vergės tipo žmogus – taip, verta. Pilnas paketas reiškia, kad atvažiuoja komanda, viską išrūšiuoja, supakuoja, išveža, atveža ir išpakuoja. Brangiau? Taip. Bet sutaupai sau nervų, laiko ir nugaros. Vienas mano klientas perėjo visą procesą pats ir sakė – „niekada daugiau". O kitas, kuris naudojosi pilnu paketu, tiesiog atidarė naujo buto duris ir rado viską jau sudėliota. Tiesiogiai – rinkis pagal save.

Kaip suprasti, kiek daiktų turiu?

Yra toks dalykas kaip kubatūros skaičiavimas. Paprastai tariant – kiek vietos tavo daiktai užims sunkvežimio viduje. Vieno kambario buto daiktai tilps į mažą vilkiką, dviejų kambarių – jau reikės didesnės mašinos. Galiu pasakyti iš patirties – žmonės visada mažina savo daiktų kiekį. Sako „tik kelios dėžės", o po to randame spiną su keturių metų drabužiais, kuriuos „reikia išvežti nes blogai jaučiuosi išmetęs". Tai normalu, bet skaičiuok su kaupu.

Ką daryti su baldais – vežti ar pirkti naujus?

Priklauso nuo baldų kokybės ir tavo naujo gyvenimo Vokietijoje planų. Jei turi gerus, mėgstamus baldus – vežk, ypač jei jie brangūs ar sentimentališki. Bet jei tavo sofa jau matė geresnius laikus – geriau palikti arba išmesti. Vokietijoje baldai nėra brangūs, galima pigiai įsigyti tinkamos kokybės. Aš pats vežiau tik stalą ir kelis krėslus, o likusį baldą pirkau vietoje – apsimokėjo.

Dokumentai ir muitinė

Kokius dokumentus reikia turėti pervežant daiktus į Vokietiją?

Pagrindinis dokumentas – tai sąrašas (inventorius) tavo daiktų. Vokietijos muitinė paprastai nori matyti, ką veži, ypač jei tai nauji daiktai arba vertingesni daiktai. Taip pat reikės tavo paso, o jei persikraustai nuolat – gyvenamosios vietos dokumentų. Kartais prašo įrodymo, kad gyvensi Vokietijoje (nuomos sutartis, darbo sutartis). Viskas priklauso nuo konkretaus atvejo, bet geriau turėti viską su savimi.

Ar reikia mokėti muitą?

Jei veži naudotus asmeninius daiktus sau asmeniniam naudojimui – paprastai nemoki. Bet yra išimčių. Jei veži naujus daiktus, kurių vertė viršija tam tikrą sumą (dabar tai apie 430 eurų), gali tekti mokėti PVM. Vienas mano klientas vežė naują buitinę techniką už 2000 eurų – teko susimokėti. Taip kad jei planuoji didelius pirkinius – pasidomėk iš anksto.

Kas yra tas „persikraustymo liudijimas"?

Tai dokumentas, kuris patvirtina, kad persikraustai į kitą šalį nuolatiniam gyvenimui. Jį gali gauti Lietuvoje, jei deklaruoji išvykimą. Vokietijoje taip pat reikės registracijos (Anmeldung). Šie dokumentai kartais praverčia muitinėje, nes rodo, kad tai tikras persikraustymas, o ne prekyba.

Ką daryti su draudimu pervežimo metu?

Čia aš visada sakau – draudimas nėra prabanga, tai būtinybė. Gali rinktis arba perkraustymo įmonės siūlomą draudimą, arba savo. Svarbu žinoti, ką draudimas apima. Kartais draudimas galioja tik tam tikroms situacijoms, o kitos – ne. Perskaityk sąlygas, nes ten būna smulkaus šrifto, kuris kartais keičia viską. (Čia pats sau primenu – kartais reikėtų geriau pasidomėti prieš pasirašant).

Ar reikalingas EN 1257 dokumentas?

Šis dokumentas reikalingas tik jei naudojiesi profesionalia perkraustymo įmone, kuri veža tarptautiniu lygiu. Tai iš esmės patvirtinimas, kad įmonė turi teisę vežti krovinius. Jei veži pats savo automobiliu – šis dokumentas tau nereikalingas. Bet jei samdai įmonę – įsitikink, kad ji turi šį dokumentą, nes tai rodo jų profesionalumą.

Kainos ir terminai

Kiek vidutiniškai kainuoja pervežimas į Vokietiją?

Čia labai priklauso. Mažas pervežimas (keletas dėžių, keli baldai) gali kainuoti nuo 300 iki 600 eurų. Pilnas buto pervežimas – nuo 1500 iki 4000 eurų ir daugiau. Vienas svarbus dalykas – pigiausia pasiūla nebūtinai geriausia. Mačiau atvejų, kai žmonės rinkosi pigiausią variantą ir po to mokėjo dukart – kartą perkraustytojams, o kartą naujiems daiktams, kurie buvo sugadinti.

Nuo ko priklauso kaina?

Kaina priklauso nuo kelių dalykų: kiek daiktų veži (kubitai), kokiu atstumu (Vokietija didelė, Berlynas ar Miunchenas – skirtingi atstumai), kokiu laiku (vasarą brangiau, žiemą pigiau), ar reikalingi papildomi darbai (išnešimas, pakėlimas į aukštus aukštus). Dar įtakos turi kuro kainos, kurios pastaruoju metu šokinėja kaip beprotiškos.

Kokie terminai įprasti?

Vietinis pervežimas (Lietuvos viduje) – 1-2 dienos. Į Vokietiją – paprastai 2-5 dienos, priklausomai nuo atstumo ir maršruto. Kartais būna greičiau, kartais lėčiau. Vieną kartą vežėme į Miuncheną ir užtrukome 6 dienas dėl eismo problemų – taip būna. Geriau visada turėti kelios dienos rezervą.

Ar galima greičiau, jei moku daugiau?

Taip, dauguma įmonių siūlo skubų pervežimą už papildomą mokestį. Kartais net per 24-48 valandas gali gauti daiktus, bet tai kainuoja žymiai brangiau. Ar verta? Jei tavo naujas darbas prasideda rytoj ir tau reikia kostiumo – taip. Jei tiesiog nori greičiau – galbūt palauk.

Kaip sutaupyti, nesumokant per daug?

Pirma, planuok iš anksto. Antra, lygink kainas – paimk bent 3 pasiūlymus. Trečia, pagalvok, ar tikrai reikia vežti viską. Ketvirta, rinkis ne pačią didžiausią įmonę, o tą, kuri turi gerų atsiliepimų. Penkta, jei gali, supakuok pats – tai sumažina darbo sąnaudas. Ir dar vienas patarimas – venk rugpjūčio ir rugsėjo mėnesių, nes tada kainos aukščiausios dėl studentų pervežimų.

Saugumas ir draudimas

Kaip užtikrinti daiktų saugumą?

Naudoj kokybiškas dėžes, gerai jas užklijuok, trapius daiktus pažymėk. Bet svarbiausia – rinkis patikimą įmonę. Aš visada sakau klientams: pasidomėk atsiliepimais, paklausk, kiek metų jie dirba, kokius draudimus turi. Nes kartais pasirodo, kad „perkraustymo įmonė" tai du draugai su mikroautobusu ir draudimo jie neturi.

Kas nutinka, jei daiktai sugadinami?

Jei turi draudimą – kreipiesi į draudimo kompaniją. Jei neturi – gali bandyti reikalauti kompensacijos iš perkraustymo įmonės, bet čia jau teisinės procedūros. Kartais įmonės siūlo savo kompensacijas, bet jos dažnai mažesnės nei žala. Vienas mano pažįstamas prarado brangią vazą – gavo 50 eurų kompensaciją, o vazą buvo verta 400. Taip kad draudimas tikrai svarbu.

Kokie daiktai yra ypač jautrūs?

Stiklas, keramika, veidrodžiai, brangi elektronika, meno kūriniai. Šiuos daiktus reikia ypatingai gerai supakuoti. Aš pats visada rekomenduoju profesionalų packing medžiagas – specialias dėžes su putomis, burbulinę plėvelę. Taip pat svarbu, kad kraustytojai žinotų, jog tai trapi. Pažymėk dėžes žodžiu „TRAPU" ar panašiai – kartais tai padeda.

Ar verta drausti brangius daiktus atskirai?

Jei turi brangių daiktų – brangakmenių, meno, senų vertingų daiktų – taip, verta apsidrausti atskirai. Bendras perkraustymo draudimas dažnai turi ribas, pavyzdžiui, vienas daiktas vertas ne daugiau kaip 500 eurų. Jei tavo daiktas vertas daugiau – reikia papildomo draudimo. Čia galiu pripažinti – aš pats kartais pamirštu tai paminėti klientams, tai mano klaida (reikėtų to nedaryti).

Kaip elgtis su vertingais dokumentais?

Dokumentus, pinigus, brangius papuošalus visada vežk su savimi, ne per krovinį. Niekada nežinai, kas gali nutikti per pervežimą. Vienas mano klientas vežė brangius papuošalus kartu su daiktais ir jie dingo – iki šiol neaišku, kas nutiko. Nuo tada aš visada sakau: vertingiausius daiktus turi sau.

Praktiniai patarimai

Ką vežti, o ko geriau ne?

Vežk tai, kas tau tikrai reikalinga ir brangu. Drabužius, buitinę techniką, kurią mėgsti, baldus, kurie tau patinka, asmeninius daiktus su sentimentais. Neverta vežti senų žurnalų, sulūžusių baldų, drabužių, kurių nebuvai apsivilkęs porą metų. Vokietijoje viską galima nusipirkti, ir dažnai pigiau nei vežti iš čia.

Kaip elgtis su maistu ir gėrimais?

Dauguma maisto produktų vežti galima, bet yra apribojimų. Mėsos ir pieno produktų vežti į Vokietiją beveik negalima – yra draudimai dėl gyvūnų sveikatos. Geriausia palikti arba suvalgyti prieš išvykstant. Alkoholiniai gėrimai – galima, bet ribotais kiekiais. Aš visada sakau – vežk tik tai, ko tikrai negali nusipirkti Vokietijoje.

Ką daryti su augintais?

Augintus veži atskirai, ne kartu su daiktais. Reikalingi dokumentai: skiepų kortelė, mikročipo registracija, kartais gyvūnų pasas. Vokietija turi tam tikrus reikalavimus, ypač dėl pasiutligės skiepo. Geriausia pasidomėti prieš kelionę, nes taisykles keičiasi. Vienas mano klientas norėjo vežti šunį ir paaiškėjo, kad reikia naujo skiepo – teko kelią atidėti.

Kaip elgtis su vaikų daiktais?

Vaikų žaislus, drabužius, baldus – viską galima vežti. Bet čia mano patarimas: vežk tik mėgstamus žaislus, nes Vokietijoje yra daug puikių žaislų parduotuvių. Vaikų kambario baldai – jei jie kokybiški ir brangūs, vežk. Jei pigūs – geriau nusipirkti naujus, nes transportavimas gali sugadinti.

Ką daryti su senais daiktais, kurių nenoriu išmesti?

Yra keletas variantų: parduoti (skelbimai, aukcionai), atiduoti į labdarą, palikti saugojimui (sandėlys), arba išvežti į sąvartyną. Aš pats dažnai rekomenduoju – jei daiktas tau tikrai brangus, bet jo naujame bute neturėsi kur dėti – gali laikinai sandėliuoti. Bet čia reikia paskaičiuoti, ar verta mokėti už sandėlį, ar geriau tiesiog atsisveikinti.

Dažniausios problemos

Kas dažniausiai nutinka ne taip?

Dažniausios problemos: vėlavimas, sugadinti daiktai, paslėptos kainos, bloga komunikacija. Vėlavimas – dėl eismo, oro, kitų aplinkybių. Sugadinti daiktai – dėl prasto pakavimo ar netinkamo elgesio. Paslėptos kainos – kai pradinė kaina maža, bet po to atsiranda „papildomų" mokesčių. Bloga komunikacija – kai niekas neatsako į žinutes arba neaišku, kas vyksta.

Kaip išvengti apgaulės?

Tikrink atsiliepimus, klausk įmonės istorijos, reikalauk rašytinės sutarties, palygink kelias pasiūlymas. Jei kas nors skamba per gerai, kad būtų tiesa – tikriausiai taip ir yra. Vienas mano pažįstamas rinkosi įmonę, kuri siūlė pusę kainos nei kitos – po to paaiškėjo, kad tai buvo sukčiai. Taip kad budrumas būtinas.

Ką daryti, jei pervežimas vėluoja?

Pirmiausia – susisiek su įmone ir sužinok priežastį. Kartais tai eismo problema, kartais – įmonės klaida. Jei vėluoja dėl įmonės kaltės – gali reikalauti kompensacijos, bet tai priklauso nuo sutarties. Svarbiausia – nepanikuok, spręsk problemą žingsnis po žingsnio. Ir turėk planą B – galbūt kelioms dienoms apsistok pas draugus ar viešbutyje.

Kaip elgtis su sugadintais daiktais?

Nufotografuok žalą, surink visus dokumentus, kreipkis į įmonę raštu. Kuo greičiau, tuo geriau. Jei turi draudimą – kreipkis į draudimo kompaniją. Jei neturi – bandyk susitarti su įmone. Kartais pavyksta gauti kompensaciją, kartais – ne. Čia jau kaip pasiseks.

Ar galima pervežti patiems?

Taip, žinoma. Jei turi pakankamai didelį automobilį arba gali išsinuomoti mikroautobusą – veži pats. Tai pigiau, bet daugiau darbo. Reikės patiems pakrauti, išakrauti, išpakuoti. Taip pat reikės žinoti kelią ir turėti visus dokumentus. Vienas mano draugas persikraustė pats ir sakė – „buvo sunku, bet sutaupiau 1000 eurų". Tai įmanoma, bet reikia turėti laiko ir jėgų.

Ką daryti, jei įmonė nevykdo įsipareigojimų?

Pirmiausia bandyk spręsti taikiai – susisiek, paklausk, paaiškink. Jei nepadeda – rašyk skundą, rink įrodymus, konsultuokis su teisininku. Yra vartotojų teisių apsaugos įstatymai, kurie gali padėti. Bet čia jau nemalonus procesas, geriau jo išvengti rinkdamasis patikimą įmonę iš pradžių.

Kaip elgtis su kalbos barjeru?

Dauguma perkraustymo įmonių Vokietijoje kalba angliškai arba turi vertėjus. Bet jei samdai Lietuvos įmonę, kuri veža į Vokietiją – kalbos problema mažesnė. Visada gali naudoti translatorius, bet geriau turėti aiškią sutartį su sąlygomis, parašytomis abiem kalbomis. Kartais nesusipratimai dėl kalbos kainuoja brangiai.

Kada geriau nesamdyti profesionalų?

Jei turi labai mažai daiktų (keletas dėžių), jei turi daug laiko ir noro viską daryti pats, jei esi patyręs ir turi tinkamą transportą. Bet jei turi brangių daiktų, mažai laiko, arba tiesiog nesi toks žmogus, kuris mėgsta tokius projektus – profesionalai verti investicijos.

Ar galima dalinai naudotis profesionalų paslaugomis?

Taip, žinoma. Gali samdyti tik transportą, arba tik pakavimą, arba tik išnešimą. Daliniai paketai dažnai būna pigesni ir lankstesni. Vienas mano klientas pats supakavo viską, o mes tik išvežėme ir atvežėme – jam tai buvo optimaliausia.

Ką daryti, jei persikraustymo data keičiasi?

Susisiek su įmone kuo greičiau ir pasakyk naują datą. Dauguma įmonių leidžia keisti datą, bet gali būti papildomų mokesčių, ypač jei keiti labai trumpuoju laikotarpiu. Geriau vengti staigių pokyčių, bet gyvenime taip būna – svarbu komunikuoti.

Kaip elgtis su biurokratija Vokietijoje?

Užsiregistruok naujoje vietoje (Anmeldung), gausi mokesčių numerį, atidaryk sąskaitą banke, susitvarkyk sveikatos draudimą. Visi šie dalykai nėra susiję tiesiogiai su pervežimu, bet yra būtini naujam gyvenimui. Gali padėti vietos „Bürgeramt" arba internetinės priemonės. Čia galiu pasakyti – Vokietijos biurokratija gali būti sudėtinga, bet susitvarkius viskas gerai.

Išvada

Asmeninių daiktų pervežimas į Vokietiją nėra toks sudėtingas, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Svarbiausia – planuoti iš anksto, rinktis patikimą įmones, turėti visus dokumentus ir nepamiršti draudimo. Nėra tobulos formulės, kuri tiktų visiems, bet laikydamasis pagrindinių taisyklių gali išvengti daugumos problemų. O jei kas nors nepavyksta – nepanikuok, spręsk žingsnis po žingsnio. Sėkmės su pervežimu ir nauju gyvenimu Vokietijoje!