Krovinių kaina kaina nuo 40€. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Siuntos kaina nuo 40€ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Asmeninių daiktų gabenimo kaina Vokietijon
Sveiki, čia aš – jau beveik dešimt metų dirbu tarptautinių perkraustymų srityje, tad žinau, kad klausimas apie kainą yra pirmas ir dažniausiai vienintelis, kurį išgirstu iš klientų. Suprantu – norisi žinoti, kiek tai kainuos, kad galėtum planuoti biudžetą. Šiame straipsnyje (na gerai, šitoje mano mažoje paskaitoje) papasakosiu, kaip formuojasi kaina, kas ją lemia, ir kodėl kartais tas pats kiekis daiktų vienam žmogui kainuoja dvigubai brangiau nei kitam. Taip, taip nutinka, ir aš paaiškinsiu kodėl.
Kainos pagrindai
Kiek vidutiniškai kainuoja perkraustymas į Vokietiją?
Na, čia reikia pradėti nuo to, kad tikslios sumos niekas nepavadins, nes per daug kintamųjų. Bet jei kalbame apie standartinį vienkambario buto perkraustymą – maždaug nuo 800 iki 1500 eurų. Dvikambario – jau nuo 1200 iki 2500 eurų. Trijų kambarių ir daugiau – čia jau prasideda nuo 2000 eurų ir gali siekti 4000-5000, jei turi daug sunkių baldų arba reikia specialaus pakrovimo.
Bet čia tik mano patirtis, konkrečiai mūsų įmonėje. Kitos firmos gali skirtis, kartais žymiai.
Kodėl kainos taip skiriasi tarp įmonių?
Pirma, įmonės turi skirtingas kainodaros strategijas. Kai kurios dirba su mažesnėmis maržomis, bet užtikrina kokybę. Kitos gali pasiūlyti labai žemą kainą, bet paskui atsiranda „papildomų" mokesčių. Antra, dalis įmonių skaičiuoja pagal tūrį, dalis – pagal svorį, dalis – fiksuota kaina su tam tikromis sąlygomis.
Aš pats visada sakau klientams: pigiausiai nebūtinai geriausia. Per tuos metus mačiau per daug problemų dėl per pigiai dirbusių firmų.
Ar galima kaip nors sutaupyti?
Galima, bet reikia žinoti kaip. Pirma, lankstumas su datomis – jei gali渡过uti perkraustymą ne pačią brangiausią vasaros sezoną, sutaupysi 15-20%. Antra, dalies daiktų pats susipakuok – daugelis firmų ima papildomai už pakrovimą. Trečia, jei turi kaimyną ar draugą, kuris gali padėti krauti, pasakyk firmai, kad nereikia jų brigados – vėlgi, sutaupai.
Bet čia svarbu: jei pats krauni, būk tikras, kad moki tai daryti teisingai. Vienas mano klientas norėjo sutaupyti ir pats krovė sunkų marmuro stalą – galų gale sugadino ir stalą, ir sieną, ir savo nugarą. Taigi čia reikia sveiko proto.
Kaip skaičiuojama kaina?
Ar kaina priklauso nuo daiktų svorio ar tūrio?
Ir taip, ir ne. Dauguma įmonių naudoja tūrį (kiek vietos užims krovinys sunkvežimyje), bet kai kurios, ypač jei veža konteinerius jūrų keliu, skaičiuoja pagal svorį. Skirtumas svarbus: didelis, bet lengvas daiktas (pvz., čiužinys) užims daug vietos, bet svers nedaug. O geležinė spinta svers daug, bet vietos užims mažai.
Aš asmeniškai dirbu su firma, kuri skaičiuoja pagal tūrį, nes tai paprasčiau klientams suprasti. Bet žinau, kad kitos įmonės daro kitaip, irabičiai abi sistemos turi savo logiką.
Ką tiksliai įskaičiuoja į kainą?
Čia priklauso nuo paslaugų paketo, bet paprastai įeina: transportas iš A į B tašką, pakrovimas ir iškrovimas (bent jau vairuotojo atliekamas), kelių mokesčiai, degalai, draudimas. Ką kartais praleidžia pigesnės įmonės: kuro priemokos (jos šiais laikais labai svyruoja), papildomas draudimas brangiems daiktams, sandėliavimas jei reikia, muitinės procedūros (jei vežate iš ne ES šalies, nors Vokietija – ES, tai paprasčiau).
Dar svarbu: ar įmonė ima papildomai už aukštųjų aukštų pasiekimą? Daugiabučiai be liftų – čia dažnai prideda 50-100 eurų už aukštą, jei reikia nešioti baldus laiptais.
Kodėl kartais kaina padidėja po to, kai jau sutikau pasiūlymą?
Na, čia yra kelios priežastys. Pirma, jei per apklausą neatkreipei dėmesio į kai kuriuos daiktus arba jie buvo supakuoti dėžėse ir nematėsi. Antra, degalų kainos keičiasi – jei sutikai kainą prieš du mėnesius, o vežti reikia dabar, ji gali būti kitokia. Trečia, kartais klientai paprasčiausiai pamiršta pasakyti, kad turi pianiną arba sodo traktoriuką.
Vieną kartą turėjome situaciją: klientė sakė, kad turi „kelis baldus ir daiktų". Atvažiavome, o ten buvo visas namas – keturi kambariai, pilna sandėlio, garažas su viskuo. Susitarimas kainavo maždaug trečdaliu daugiau nei pradinis pasiūlymas. Ji pyko, mes aiškinomės, galų gale viskas gerai baigėsi, bet tokių situacijų geriau išvengti iškart.
Ko reikia Vokietijos kryptimi?
Ar reikia muitinės dokumentų, jei vežu iš Lietuvos?
Gera žinia: Lietuva ir Vokietija – abi ES šalys, tai reiškia, kad muitinės procedūros nėra būtinos asmeniniams daiktams. Jokių muitų, jokių sudėtingų dokumentų. Tiesiog pasirašai sąrašą daiktų, ir viskas.
Bet čia yra vienas bet: jei veži prekes, skirtas pardavimui, arba naujus daiktus su čekiais, čia jau kitas reikalas. Jei tai asmeniniai naudoti daiktai – viskas paprasta.
Ar reikia kokio nors specialaus leidimo vežti daiktus į Vokietiją?
Paprastai – ne. Asmeninius daiktus galima vežti laisvai. Bet jei veži kažką specifinio, pavyzdžiui, ginklus, tam tikrus meno kūrinius, ar gyvūnus – čia jau reikia atskirų leidimų. Bet tai tikriausiai nėra jūsų atvejis.
Beje, jei veži automobilį – čia reikia jo registracijos Vokietijoje, bet tai jau kita tema.
Kiek laiko užtrunka perkraustymas iš Lietuvos į Vokietiją?
Priklauso nuo atstumo ir kelio. Iki Vokietijos vakarinės dalies (pvz., Kelnas, Diuseldorfas) – apie 2 dienas važiuojant. Iki rytinės (pvz., Berlynas) – panašiai. Bet čia kalbu tik apie transportą, be pakrovimo/iškrovimo.
Su viskuo kartu: paprastai 3-5 dienos. Jei reikia laukti eilėje pas muitininką (nors ES vidaus – retai), gali būti ilgiau. Jei veži konteineriu jūrų keliu (retai naudojama, bet kartais išeina pigiau dideliems kiekiams) – čia jau 2-3 savaitės.
Kas lemia galutinę kainą?
Kaip paveikia atstumas?
Labai tiesiogiai – kuo toliau, tuo brangiau. Bet čia ne tiesinis santykis. Pavyzdžiui, iki Berlyno iš Vilniaus gali būti panašiai kaip iki Kelno, nors atstumas skiriasi. Kodėl? Nes keliai skirtingi, kuro sąnaudos skirtingos, ir firmos turi savo maršrutus.
Geras patarimas: jei gyveni Kaune, pasidomk, ar nebūtų pigiau pasiimti daiktus iš sandėlio Kaune, o ne vežti iš Vilniaus. Kartais skirtumas būna 100-200 eurų.
Ar turi reikšmę, kada veži?
Turėtų nereikšti, bet realiai turi. Vasaros mėnesiai – pats brangiausias laikas, nes visi kraustosi rugsėjį, prieš mokslo metus, po atostogų. Gruodis – taip pat brangu, nes šventės. Sausis, vasaris – pigiausi.
Jei turi lankstumo, perkraustymas kovo-balandžio mėnesiais gali būti 15-20% pigesnis nei rugpjūtį. Aš pats per žiemą dažnai siūlo klientams geresnes kainas, nes reikia užpildyti grafiką.
Ar svarbu, kiek daiktų turiu?
Akivaizdu, kad taip – daugiau daiktų, daugiau vietos sunkvežinyje, didesnė kaina. Bet čia yra niuansas: jei veži mažai, kartais gali tilpti į dalinį krovinį (kitaip tariant, dalijiesi sunkvežimį su kitais), ir tada kainuoja mažiau nei užsakyti visą sunkvežimį tik sau.
Pavyzdžiui, jei turi tik kelis dėžių ir nedidelius baldus, galbūt verta pasidomėti dalinio krovinio galimybe. Bet čia reikia žinoti: daiktai bus kraunami kartu su kitų žmonių daiktais, ir pristatymo laikas gali būti lankstesnis (t.y., gali tekti palaukti, kol surinks pilną sunkvežimį).
Ar baldų būklė turi reikšmės?
Netiesiogiai. Jei baldai labai sunkūs (masyvios ąžuolinės spintos, akvariumas su vandeniu – taip, turėjome tokį atvejį), jie gali paveikti kainą, nes reikia daugiau žmonių arba specialios technikos. Bet jei jau turi tuos baldus ir jie vežami kartu – tai tiesiog įskaičiuojama į tūrį.
Šiaip, jei baldai seni ir nori jų atsikratyti – galbūt verta dalį parduoti arba išmesti prieš kraustymąsi. Kartais žmonės moka už tai, kad išvežtume senus baldus, nors galėtų tiesiog juos palikti naujiems šeimininkams arba išmesti patys.
Papildomos išlaidos
Ar reikia papildomo draudimo?
Čia priklauso nuo to, ką veži. Bazinis draudimas paprastai įeina į kainą, bet jis dažnai labai ribotas – tarkim, tik iki tam tikros sumos. Jei veži brangius daiktus, meno kūrinius, brangius instrumentus – verta papildomai apsidrausti.
Aš visada sakau klientams: jei turi daiktų, kurių vertė viršija 1000 eurų, pasidomėk papildomu draudimu. Paprastai kainuoja papildomai 30-50 eurų, bet ramybė – neįkainojama.
Vienas mano kolega turėjo nemalonią patirtį: klientė vežė senelio paliktą brangų žiedą (vertė keli tūkstančiai), niekas nežinojo, jis paprasčiausiai dingo per perkraustymą. Niekas nebuvo kaltas, bet ir niekas neatlygino. Jei būtų žinoję, būtų galėję apsidrausti.
Kiek kainuoja pakavimo medžiagos?
Dažnai įmonės siūlo pakavimo paslaugas, bet tai papildomai kainuoja. Dėžės, burbulinė plėvelė, kartonas – jei pats viską susipakuosi, sutaupysi. Bet čia vėlgi: jei neturi laiko arba nemoki pakuoti teisingai, gali kainuoti brangiau dėl sugadintų daiktų.
Mūsų įmonėje dėžės paprastai kainuoja 2-5 eurai priklausomai nuo dydžio. Jei nori, kad mes supakuotume – čia jau kitas tarifas, paprastai valandinės algos principu.
Ar reikia mokėti už sandėliavimą?
Jei naujasis butas dar nepasiruošęs, o senasis jau išsikraustė, gali reikėti sandėlio. Čia jau atskira kaina – paprastai nuo 50 eurų per savaitę už nedidelį kiekį, daugiau – žinoma, daugiau.
Gali būti ir kita situacija: jei perkraustymo firma turi savo sandėlį, kartais gali laikinai palikti daiktus ten, kol bus naujasis adresas. Bet čia reikia derinti iš anksto, nes ne visos įmonės tai siūlo.
Praktiniai patarimai
Kaip palyginti skirtingų įmonių pasiūlymus?
Svarbiausia – kad visi palygintų tą patį. Paprašyk, kad kiekviena įmonė pateiktų išsamią sąmatą su visais mokesčiais, ne tik pagrindine kaina. Kartą gavau skundą iš kliento, kad pasiūlymas buvo 800 eurų, o konkurentas siūlė 600. Pasirodo, konkurentas neskaičiavo degalų priemokos, draudimo, ir dar kelių dalykų. Galutinė jo kaina buvo 850.
Taip pat žiūrėk į įmonės atsiliepimus, paklausk, ar yra nematytų mokesčių. Geras būdas – paprašyk references iš anktesnių klientų. Mes visada duodame kontaktus žmonių, kurie jau naudojosi mūsų paslaugomis.
Kada geriausia užsakyti perkraustymą?
Kuo anksčiau, tuo geriau. Jei žinai, kad kraustysi rugsėjį – užsakyk birželį arba liepą. Ne tik dėl kainos, bet ir dėl vietos grafike. Rugpjūčio pabaiga – rugsėjo pradžia yra pats pikas, kartais firmų grafikai būna pilni.
Aš pats turėjau atvejį, kai klientė paskambino likus savaitei iki norimos datos. Niekaip nepavyko sutalpinti, teko siūlyti kitą datą arba kitą įmonę. Ji liko nepatenkinta, bet aš čia nieko negalėjau padaryti.
Ar galiu pats vežti dalį daiktų?
Gali, ir dažnai tai gera idėja. Jei turi mažiau vertingų daiktų, kurie telpa į lengvąjį automobilį – veži pats, sutaupai. Bet čia reikia pagalvoti: ar verta savo laiko? Ar turi pakankamai didelę mašiną? Ar nesijaudinsi dėl kelio?
Kartais klientai patys veža dalį, o mes – likusius didelius baldus. Tai visiškai normali praktika, tik reikia iš anksto suderinti, kad niekas nevežtų to paties dvigubai.
Dažniausiai klaidingi supratimas
Ar tikrai reikia viską vežti?
Čia toks dalykas, apie kurį žmonės dažnai nepagalvoja. Jūsų senas šaldytuvas, kuris jau 15 metų – ar tikrai verta jį vežti į Vokietiją, kur galite nusipirkti naują? Jūsų senoji sofa, kuri jau praradusi formą – ar ji verta 300 eurų transporto išlaidų?
Aš visada raginu klientus pagalvoti: ką iš tiesų verta vežti? Kartais pigiau nusipirkti naują Vokietijoje, nei vežti seną per pusę Europos. Ypač jei tai dideli, sunkūs daiktai.
Vienas mano klientas vežė visą virtuvės baldų komplektą iš Lietuvos. Pasirodo, Vokietijoje tas pats komplektas kainavo 400 eurų pigiau nei transporto išlaidos. Pamokėlė brangi, bet naudinga.
Ar įmonės visada sako tiesą apie kainą?
Dažniausiai taip, bet ne visada. Yra sąžiningų įmonių, yra mažiau sąžiningų. Čia kaip su bet kuo – reikia žiūrėti, domėtis, skaityti atsiliepimus.
Aš pats esu matęs atvejų, kai įmonės žada vieną kainą, o po to prideda „netikėtų" mokesčių. Todėl visada prašykite išsakyti viską iki galo, kas įeina į kainą, o kas ne.
Ar galima derėtis dėl kainos?
Galima, bet ne visada veiksia. Jei turi didelį kiekį daiktų arba ilgalaikį kontraktą – taip, galima derėtis. Jei veži vieną kambarį – greičiausiai ne.
Bet visada verta paklausti: „Ar yra galimybė kažkokios nuolaidos?" Blogiausia, kas gali nutikti – pasakys „ne". O jei nepasigailėsi – gali sutaupyti 50-100 eurų.
Išvada
Na, štai ir visa esmė. Asmeninių daiktų gabenimo kaina į Vokietiją priklauso nuo daugelio dalykų: kiek daiktų veži, kur tiksliai Vokietijoje, kada kraustaisi, kokios įmonės paslaugas naudoji. Vidutiniškai tai bus nuo 800 iki 2500 eurų, bet gali būti ir daugiau, jei turi labai daug arba labai sunkių daiktų.
Svarbiausia – nepamiršk, kad pigiausiame pasiūlyme gali būti paslėptų išlaidų, o brangiausiame – tikrai ne visada geriausia. Pasidomėk, pasiskambink, palygink, pasikalbėk su žmonėmis, kurie jau kraustėsi. Ir dar kartą apsvarstyk, ar visus tuos daiktus tikrai verta vežti – kartais geriau tiesiog pradėti naują gyvenimą su naujais daiktais. Sėkmės su kraustymusi!