Asmeninių daiktų gabenimas Vokietijos kryptimi – saugus ir patogus

Įvadas

Jei planuoji kraustytis į Vokietiją ar jau turi ten gyventi ir reikia parsivežti daiktus iš Lietuvos, čia ras viską, ką reikia žinoti. Aš šioje srityje dirbu jau aštuonerius metus, per tą laiką vežiau viską – nuo senelio fotelio iki profesionalios virtuvės įrangos. Pasakosiu paprastai, kaip yra iš tikro, ne kaip parašyta brošiūrose. Kartais nukrypsiu nuo temos, kartais ką nors pakartosiu – taip jau būna, kai kalbi žmogui, o ne rašai egzaminui. Pradėkime.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kainos ir mokėjimo sąlygos

Kiek kainuoja pervežti daiktus iš Lietuvos į Vokietiją?

Čia labai priklauso nuo to, kiek daiktų veži. Mažam kambariui – baldams, drabužiams, kelioms dėžėms – gali išleisti nuo 400 iki 600 eurų. Jei turi viso buto turinį, jau kalbame apie 1200–1800 eurų. Kartais žmonės mano, kad bus pigiau, jei patys pakuos ir kraus, bet iš tikro skirtumas nedidelis, o nervų sunaudoji daugiau. Vienas klientas bandė pats viską daryti, galiausiai sumokėjo tiek pat, kiek būtų sumokėjęs su pilna paslauga, tik dar ir dvi savaites stresavo.

Ar yra paslėptų mokesčių?

Gali būti, jei nesigilini į sąlygas. Kartais nurodo mažą kainą, bet po to prisideda degalų priemoka, kuro mokestis, dokumentų tvarkymo mokestis. Aš visada sakau klientams – klauskite iškart, ar kaina galutinė. Pas mane kartais būna brangiau nei pas konkurentus, bet bent jau žinai, už ką moki. Vienas mano kolega siūlo labai patrauklią kainą, bet po to prideda tiek mokesčių, kad galiausiai išeina brangiau. Taip kad skaityk smulkmenas.

Kada reikia mokėti?

Paprastai dalį sumos reikia sumokėti iš anksto – dažniausiai 30–50 procentų. Likusią dalį – kai daiktai jau pakraunami arba pristatomi. Čia standartas. Jei kas nors reikalauja visos sumos iškart – jau įtartina. Patikimos įmonės niekada taip nedaro.

Dokumentai ir muitinė

Kokie dokumentai reikalingi gabenant daiktus į Vokietiją?

Jei veži asmeninius daiktus, kuriems jau seniai naudojiesi (ne naujus pirktus), muitinės dokumentų praktiškai nereikia. Vokietija ES šalis, tai reiškia, kad tarp Lietuvos ir Vokietijos nėra muitinės kliūčių. Bet jei veži naujus daiktus, kuriuos neseniai pirkai, gali prireikti sąskaitos faktūros. Dar reikia paso arba asmens tapatybės kortelės. Ir žinoma, gerai turėti sąrašą daiktų – neformalų, bet kad žinotum, kas kur.

Ar reikia ką nors deklaruoti?

Paprastai nereikia, jei tai tavo asmeniniai daiktai. Bet jei veži ką nors vertingo – meno kūrinius, brangakmenius, didelius pinigų kiekius – tada jau reikia deklaruoti. Vienas klientas vežė senelio palikimą – sidabro indus, paveikslus. Teko pasiaiškinti muitinėje, bet viskas gerai baigėsi. Svarbu žinoti, kad jei daiktai yra tavo asmeninės nuosavybės, naudoti ilgiau nei 6 mėnesius, jie neapmokestinami. Čia tiksliai nežinau, ar tas laikotarpis tikrai 6 mėnesiai, galbūt reikėtų pasitikslinti, bet taip man visada buvo aiškinama.

Kaip su dokumentais elgtis, jei veži per kelias šalis?

Vokietija – ES, tai paprasta. Bet jei pvz. veži per Lenkiją ar Čekiją – taip pat nieko nereikia. ES viduje laisvas prekių judėjimas. Kartais žmonės klausia apie Šveicariją – bet čia jau ne ES, ten gali prireikti dokumentų. Bet jei tiesiogiai iš Lietuvos į Vokietiją – viskas paprasta.

Daiktų pakavimas ir paruošimas

Ar verta pačiam pakuoti daiktus?

Taip, ir dažniausiai net geriau. Sutaupai pinigų, nes įmonės ima papildomai už pakavimą. Bet čia svarbu tinkamai supakuoti. Aš visada duodu klientams dėžes ir lipnią juostą, jei jie patys nori pakuoti. Tiktai reikia žinoti, kaip pakuoti stiklą, kaip baldus, kaip elektroniką. Vienas mano klientas pats pakuodavo viską, bet baldus suvyniojo į paprastą plėvelę – pervežant vienas kampas apgadintas. Po to ginčijomės dėl kompensacijos. Taigi jei pakuoji pats, daryk tai kokybiškai.

Ką būtinai reikia išardytti prieš pervežimą?

Lovos rėmus, didelius baldus, jei jie netelpa pro duris. Kartais žmonės pamiršta išardyti spintą, o po to stebi, kaip du vyrai bandytų ją įnešti pro 70 cm duris. Taip pat būtinai atjunk ir ištuštink šaldytuvą – bent prieš dieną. Šlapi šaldytuvai – košmaras pervežant. Dar viena detalė – jei turi dviratį, geriau išardyti, bet jei nesi tikras, kaip tai padaryti, geriau palikti profesionalams.

Kaip supakuoti trapius daiktus?

Stiklas, keramika, veidrodžiai – viskas turi būti atskirai suvyniota. Aš naudoju burbulinę plėvelę, kartais net kelis sluoksnius. Svarbu neužpildyti dėžės per daiktus, palikti tarpų. Vienas patarimas – jei turi brangius trapius daiktus, pasakyk pervežimo įmonei iškart. Jie tada elgsis atsargiau, bet ir draudimas bus kitas. Kartais žmonės nutyli, kad veža seną močiutės porcelianą, o po to stebisi, kodėl trys lėkštės sudužo.

Ką galima ir ko negalima vežti

Ar galima vežti baldus?

Žinoma, tai dažniausiai vežama. Sofos, lovos, spintos, stalai – viskas įmanoma. Bet reikia žinoti, kad labai dideli baldai gali netilpti į mikroautobusą. Kartais reikia sunkvežimio, o tai jau brangiau. Vienas klientas turėjo 2,5 metro aukščio spintą – teko samdyti didelį sunkvežimį ir dar mokėti už papildomą žmogų, nes vienas neįneštų.

Ar galima vežti buitinę techniką?

Taip, bet čia keli dalykai. Šaldytuvai, skalbyklės, indaplovės – viskas vežama. Bet jei technika sena, pasitikrink, ar ji veiks Vokietijoje. Ten kitokia elektros įtampa – 230V, kaip ir Lietuvoje, bet kištukai kiti. Reikės adapterių arba pakeisti kištukus. Vienas mano klientas vežė seną sovietinę skalbyklę, kuri neveikė dėl kitokios įtampos. Išmetė ją, nes reparuoti buvo brangiau nei naują nusipirkti Vokietijoje.

Ar galima vežti gyvūnus?

Tai jau kitas klausimas, su gyvūnais reikia kreiptis į specializuotas įmones. Šunys, katės – jiems reikalingi dokumentai, skiepų įrašai, mikročipas. Aš asmeniškai gyvūnų nevežu, dirbu tik su daiktais. Bet žinau, kad yra įmonės, kurios specializuojasi gyvūnų pervežime. Jei reikia – klausk jų, aš čia nepatarėjas.

Ko tikrai negalima vežti?

Ginklų, narkotikų, pavojingų medžiagų – čia aišku. Bet yra ir kitų dalykų. Pavyzdžiui, kai kurios augalų rūšys negali būti vežamos, reikalingi fitosanitariniai dokumentai. Na, o jei turi seną paveikslą, kuriame gali būti saugoma kultūros vertybė – gali prireikti leidimo. Bet tai jau retas atvejis. Dar viena detalė – per daug maisto produktų. Asmeniniams poreikiams galima vežti maisto, bet jei veži 50 kilogramų mėsos – jau reikia dokumentų.

Pristatymas ir laikas

Kiek laiko trunka pervežimas iš Lietuvos į Vokietiją?

Paprastai 1–3 dienos. Jei veži mažiau nei pilną mikroautobusą, gali būti, kad lauksi, kol bus surinktas pilnas krovinys. Tai gali užtrukti iki savaitės. Bet jei moki už greitesnį pristatymą – gali būti ir per dieną. Vienas mano klientas skubėjo į naują darbą, mokėjo brangiau, pervežėme per 18 valandų. Bet tai jau kraštutinumas.

Ar galima užsisakyti konkrečią pristatymo dieną?

Taip, bet čia vėl priklauso nuo įmonės. Aš visada stengiuosi suderinti su klientu. Bet jei turi griežtą terminą – sakyk iškart, bus brangiau. Vokietijoje taip pat reikia derinti su gavėju – ar jis bus namuose, ar galima palikti prie durų. Kartais būna taip – atvažiuoji, o namuose nieko nėra, skambini, o jis sako, kad bus po valandos. Laikas pinigai, čia nieko nepadarysi.

Kas atsitinka, jei pristatymo metu nieko nėra namuose?

Čia jau problema. Jei gavėjo nėra, daiktai gali būti grąžinami arba paliekami sandėlyje, o tai papildomai kainuoja. Kartais galima palikti prie durų, jei yra susitarimas, bet čia rizikinga. Vienas mano kolega paliko daiktus prie durų, po to klientė sakė, kad trūksta dėžės. Iš tikro nežinia, kas nutiko – gal pavogė, gal ji pamiršo. Taigi geriau, kad kas nors būtų namuose.

Draudimas ir atsakomybė

Ar daiktai draudžiami pervežimo metu?

Taip, bet čia reikia pasitikslinti. Paprastai įmonės turi savo draudimą, bet jis dažnai minimalus. Jei veži brangius daiktus – papildomas draudimas būtinas. Vienas mano klientas vežė brangius meno kūrinius, papildomai draudėme už 5000 eurų. Po kelių dienų paaiškėjo, kad vienas paveikslas buvo įbrėžtas. Draudimas padengė remontą. Jei nebūtume draudę – būtų buvęs didelis ginčas.

Kas atsitinka, jei daiktai pametami ar sugadinami?

Čia priklauso nuo to, kaip buvo supakuota ir kaip įvyko žala. Jei įmonės kaltė – turi atlyginti. Bet jei pats blogai supakavai – jau sunkiau. Čia tas atvejis, kai reikia turėti viską užfiksuota – nuotraukas prieš pervežimą, sąrašą daiktų. Kartais žmonės sako, kad trūksta kažko, ko aš net nematęs. Čia jau labai sunku įrodyti.

Kiek galima reikalauti kompensacijos?

Čia priklauso nuo draudimo sumos ir nuo to, kas kaltas. Paprastai įmonės turi ribotą atsakomybę – dažniausiai pagal svorį arba pagal deklaruotą vertę. Jei nedeclaravai brangių daiktų, gali gauti labai mažai. Vienas mano patarimas – visada daryk video prieš ir po. Tai labai padeda, jei kyla ginčų.

Pasirinkimas ir bendradarbiavimas

Kaip išsirinkti patikimą pervežimo įmonę?

Ieškok pagal atsiliepimus, bet čia reikia būti atsargiam. Kartais atsiliepimai nusipirkti. Geriausiai paklausk pažįstamų, kurie jau pervežinėjo. Aš daugiausiai klientų gaunu per rekomendacijas. Dar ženklas – jei įmonė turi aiškią adresą, telefoną, įmonės kodą. Jei tik Facebook puslapis su nemokamu numeriu – jau įtartina. Vienas mano klientas užsisakė pas paslaugą, kuri po to atsirado nebeveikianti. Pinigus prarado, daiktų neatgavo. Taip kad atsargiai.

Ką paklausti prieš užsakant?

Pirmiausia – ar kaina galutinė. Antra – kas įskaičiuota, kas ne. Trečia – kada tiksliai bus pristatyta. Ketvirta – kas atsako už žalą. Penkta – ar yra draudimas. Ir dar – ar galiu matyti transporto priemonę, kuri veš. Kartais pasirodo, kad veš su senu mikroautobusu, kuris jau vos važiuoja. Čia jau rizikinga.

Ar verta derėtis dėl kainos?

Visada verta paklausti, ar yra nuolaida. Ypač jei veži daug arba jei tai ne pirmas kartas. Aš nuolatiniams klientams duodu nuolaidas. Bet čia svarbu nepersistengti – jei per daug derėsies, gali gauti prastesnę paslaugą. Vienas mano klientas taip susiderėjo, kad gavau mažiau nei man kainavo degalai. Po to daiktai buvo prastai sukrauti, keli sudužo. Ar vertėjo? Nežinau.

Gyvenimas Vokietijoje ir praktiniai dalykai

Ką daryti su daiktais, kurių Vokietijoje nereikės?

Gali parduoti, atiduoti, arba palikti sandėlyje Lietuvoje. Aš pats turiu klientų, kurie palieka dalį daiktų sandėlyje – grįžta į Lietuvą per vasarą arba nori išlaikyti vietą, jei planuoja grįžti. Sandėliavimas paprastai kainuoja 20–40 eurų per mėnesį, priklauso nuo dydžio. Dar galima atiduoti į labdarą – yra organizacijų, kurios paima baldus, drabužius, indus.

Ar Vokietijoje sunku rasti panašių daiktų?

Iš tikro ne. Vokietijoje yra labai daug parduotuvių, prekybos centrų, internetinių parduotuvių. Baldai, technika, drabužiai – visko yra. Kartais net pigiau nusipirkti naują Vokietijoje nei vežti seną iš Lietuvos, ypač jei tai dideli baldai – transporto kaina gali būti didesnė nei naujo baldų kaina. Vienas mano klientas vežė seną lovą, kuri Vokietijoje būtų kainavusi 200 eurų, o pervežimas kainavo 300. Po to pats sakė – gaila, kad nežinojau.

Kaip elgtis su dokumentais, jei planuoji grįžti į Lietuvą?

Jei planuoji grįžti, gali deklaruoti laikiną išvežimą. Bet čia reikalingi dokumentai, kad tai tavo asmeniniai daiktai, kad grįši atgal. Jei nieko nedeklaruosi, o po metų grįši ir veši tuos pačius daiktus – gali būti klausimų. Čia tiksliai nežinau, kaip su tuo yra Vokietijoje, bet Lietuvoje taip yra. Geriau pasiklausti muitinės, jei planuoji grįžti su tais pačiais daiktais.

Papildomi patarimai

Kada geriausia planuoti pervežimą?

Geriausiai vasarą – dienos ilgesnės, oras geresnis, mažiau problemų su keliais. Bet tai ir brangiausias laikas. Jei gali – planuokite iš anksto, bent prieš mėnesį. Jei reikia skubiai – bus brangiau. Dar viena detalė – venk rugpjūčio pabaigos, rugsėjo pradžios. Tai laikas, kai daug studentų kraustosi, sunku gauti vietą.

Ką daryti, jei pervežimo metu kilo problemos?

Pirmiausia – skambink įmonei, su kuria sudarei sutartį. Jei neatsako arba nepadeda – skambink į draudimo bendrovę, jei turi draudimą. Jei niekas nepadeda – gali kreiptis į vartotojų teises. Bet čia jau kraštutinis atvejis. Dažniausios problemos – vėlavimas, lengvi sugadinimai, komunikacijos problemos. Dažniausiai viskas išsprendžiama pokalbio metu.

Ar galima pats vežtis daiktus su savo automobiliu?

Galima, jei turi pakankamai didelį automobilį ir jei tau nėra problemų važiuoti ilgas distances. Bet čia keli minusai – pavargsti, degalai kainuoja, jei kas nutiks, niekas nekompensuos. Aš turėjau klientą, kuris pats vežėsi su savo BMW kombainu – galiausiai užpakalinė sėdynė įbrėžta, bagažinės dangtis įlenktas. Gaila bujo mašinos, bet čia jau jo problema.

Išvada

Pervežti daiktus iš Lietuvos į Vokietiją nėra taip sudėtinga, kaip gali pasirodyti. Svarbiausia – išsirinkti patikimą įmonę, gerai supakuoti daiktus ir žinoti, ko galima vežti, o ko ne. Jei turi klausimų – klausk, geriau paklausti prieš, nei po to spręsti problemas. O jei jau planuoji kraustytis – linkiu sėkmės, Vokietijoje gerai gyvena, tik reikia šiek tiek laiko priprasti. Jei reikia pagalbos su konkrečiu pervežimu – kreipkis, padėsiu, kuo galėsiu.